Gera aplinka – tai mokytojas ir draugai. Jeigu mokinys neprisijungęs prie mokytojo kaip žemesniosios pakopos Galgalta ve Einaim prie aukštesniosios pakopos ACHAP, jeigu neanuliuoja savęs savo šviesiausioje dalyje – taške širdyje, kurį atrado savyje, – ir neprijungia jo prie mokytojo, t. y. prie jo nuomonės, dvasios, tai jis neturi iš kur gauti gyvenimo dvasios. Jis neturės tos jėgos, kuri vystytų jo rešimo – dvasinį geną.
O jeigu nėra ryšio su mokytoju, „tai pasaulis pajungia jį sau, ir jis susilieja su daugumos troškimais. Tuomet jis neturi jokio pasirinkimo, tarsi banda, vedama į skerdyklą, ir priverstas galvoti, norėti ir reikalauti to paties, ko nori dauguma“ (iš straipsnio „Šamati“ Nr. 25, „Išeinantis iš širdies“).
Čia viskas labai paprasta: toks ryšys arba egzistuoja, arba ne. Ir daug kas priklauso nuo palaiminimo iš aukščiau, nuo sėkmės. Tai lemia ne išorinės sąlygos, o vidinės žmogaus pastangos ir su tuo susiję veiksniai, pagal jo sielos šaknį ir lemtį, per kurias ši siela pereina.
Žmogus negali tam pasipirešinti. Jis gali fiziškai būti šalia mokytojo, kuris jam – tarsi kanalo galas, nuleistas iš Begalybės pasaulio ir pasiekiantis jį per visą kabalistų grandinę. Tačiau jeigu jis neprisijungia prie šio kanalo, jis negauna dvasinio maitinimo ir todėl nesivysto.
Senovėje pasitaikydavo atvejų, kai mokytojas mokė tik vieną mokinį. Tačiau dažniausiai mokytojas rūpinasi mokiniais per grupę, prisijungdamas prie jos centro.
Grupė mokytojui – tai jo žemesnysis dvasinis objektas. Tas mokinys, kuris gali prisijungti prie grupės centro, įvykdydamas dvi būtinas sąlygas – anuliuodamas savąjį „aš“ grupės atžvilgiu ir susijungdamas su kitais – per ją gali susijungti su mokytoju. Mokytojas vadinamas „Ravu“ (didelis), nes tai aukštesnis parcufas, aukštesnis laiptelis mokinių atžvilgiu.
Kiek mokinys anuliuoja save grupės centro atžvilgiu, tiek gauna susivienijęs su kitais kli (indais), į kur gali priimti mokytojo nuomonę ir dvasines žinias. Tačiau šis anuliavimasis turi būti visiškas – iš visos sielos ir širdies – visais klausimais, susijusiais su dvasiniu keliu ir valdžia prieš savo egoizmą.

#120186

Iš pamokos pagal knygos “Šamati” straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Prilipti prie mokytojo

Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Aukštesnysis dvasinis gyvenimas

Klausimas: Kuo skiriasi prisirišimas prie mokytojo ir prisirišimas prie grupės?
Atsakymas: Būtina prisirišti prie grupės tam, kad galėtum prisirišti prie mokytojo, o per jį –prie Kūrėjo.
Tai nereiškia, kad mokinys negali užduoti klausimų mokytojui, aiškintis, reikšti abejonių ar net tam tikrų priekaištų. Tačiau visa tai turi būti tokia forma, kuri nekenkia jų ryšiui ir mokinio savianuliavimui. Tai svarbiausia.
Problema ne ta, kad mokinys nerodys pakankamos pagarbos mokytojui, o ta, kad jis praras ryšį su juo.

#120184

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Prilipti prie mokytojo

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Klausimas: Mums reikia išmokti mylėti artimą. Kaip tai atlikti?
Atsakymas: Negaliu išmokyti jūsų mylėti. To negalima išmokyti.
Tiesiog turite skaityti pirminius šaltinius ir visąlaik galvoti, kaip pamilti Kūrėją, kaip priartėti prie Jo.
Kai nuolat apie tai galvosite, pastebėsite, kad vis labiau suprantate, kokie ryšiai turi būti tarp jūsų su Kūrėju, kaip turėtumėte Jį jausti ir kaip norėtumėte, kad Jis jaustų jus.
Klausimas: Koks tas tobulas noras, galintis savo veiksmais trokšti meilės šviesos?
Atsakymas: Tai tas užpildymas, kurį žmogus gauna, kai elgiasi su Kūrėju taip, kaip Kūrėjas elgiasi su juo.
Tuomet žmogus gauna meilės šviesą.

#333469

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. pamokos pagal Rabašo užrašus

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmokti mylėti

Mylėti ir būti mylimam

Mylėti vieną ar dešimtuką?

Dvasiškai tobulėti – tai labiau susijungti su draugais, kreiptis į Kūrėją, atskleisti Jį iš bendro vienybės taško. Ši būsena reiškia, kad jūs kartu su Kūrėju.
Tuomet galite pakelti vienybės tašką iki nuolatinės vienybės lygmens. Čia nėra nieko sudėtingo, kaip 1+1=2. Visa problema ta, kad nenorite apie tai klausyti ir to išgirsti.
Klausimas: Kaip kreiptis iš vienybės su Kūrėju taško, jeigu aš didžiulis egoistas ir be savęs nieko nejaučiu?
Atsakymas: Stenkis kreiptis į Kūrėją kaip savo grupės atstovas, ir taip eisite pirmyn. Kiekvienas kreipiasi į Kūrėją dešimtuko vardu, ir prašo, reikalauja, kad Kūrėjas vestų jus pirmyn.
Klausimas: Kitaip tariant, stengiuosi suformuoti tą prašymą ir iš karto įsivaizduoju draugus, dešimtuką, mintį iš vienybės būsenos?
Atsakymas: Tu jauti juos drauge ir iš bendro jausmo kreipiesi į Kūrėją.
Klausimas: Bet jei viskas nulemta iš aukščiau, kaip kad sako kabalistai, tai žalingi draugų įpročiai irgi iš Kūrėjo. Ar tie, kas studijuoja kabalą, gali juos ištaisyti?
Atsakymas: Galime ištaisyti viską, ką panorėsime, jeigu tik veiksime pagal dvasinio pasaulio dėsnius.

#323039

Iš 2023 m.  gruodžio 29 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio suvokimo matai

Dėsniai, kuriuos mums teks atskleisti

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Klausimas: Būna būsenų, kai „geriau mirti, nei taip gyventi“. Kūrėjas tarsi parodo tavyje tavo blogį. Ir tampa labai baisu nuo kylančių minčių. Kaip su jomis dirbti?
Atsakymas: Turite grupę. Per ją reikia kreiptis į Kūrėją ir per ją gauti iš Jo šviesą. Gauti per grupę kur kas sunkiau, bet duoti galima tik per ją.
Klausimas: Ką reiškia gauti iš Kūrėjo per grupę?
Atsakymas: Ir principo, Kūrėjas – tai vienintelė aukštesnioji jėga. Ji užpildo tą savo sukurtą kli, o tai didžiulis noras gauti. Mes esame šio noro dalelės ir gauname iš Jo. Štai taip prie Jo ir prisijungiame.

#315911

Iš 2023 m. liepos 26 d. pamokos „Atlygis pagal kančias“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – giroskopas

Grupė – energijos kaupiklis

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Dešimtukas – tai ta būsena, kai imi jausti, kad turi būti susijęs su visais, išeiti iš savęs, vienytis su visais.
Žmonės drauge formuoja bendrą tarpusavio ryšį, bendrą kūną, kuris kaip atskira maža ląstelė dvasinėje erdvėje. Kiekvienas turi anuliuoti save kitų atžvilgiu, įsivaizduoti, kad yra susijęs su kitais, ir galiausiai jie kuria tą organą, nes dvasiniame pasaulyje nėra vieno žmogaus.
Mūsų ryšių išvestinė atsiskleidžia kitame lygmenyje. Tarkime, jeigu paimtume tave ir mane, tai dvasiniame lygmenyje yra tik tai, kas tarp mūsų atsiskleidė kaip ryšys, kitaip tariant, mūsų bendras „mes“. O kitame, aukštesniame lygmenyje egzistuoja mūsų „mes“, ir dar kieno nors „mes“, irgi susijungę draugėn.
Ir taip visuomet kylame nuo vienos prie kitos, sudėtingesnės hierarchijos, nuolatos didindami savo tarpusavio ryšį, tarkime, kvadratu.
Iš tiesų ten ypatinga didėjimo sistema, sudėtinga tarpusavio ryšio kėlimo eilė – ir ji kokybinė, pavyzdžiui, iš hod lygmens į nėcach lygmenį, paskui į tifėrėt, gvura, chėsėd lygmenį ir t. t. Kitaip tariant, tarp jų egzistuoja ne šiaip kiekybiniai, bet kokybiniai ryšio pokyčiai. Tad šito negalėsime išmatuoti.
Kaip išmatuosi artumo rūšis mūsų pasaulyje? Sakykime, susipažinai su atsitiktiniu žmogumi. Vėliau susitikę imsite sveikintis. Dar vėliau persimesite keletu žodžių, netgi drauge pasėdėsite, išgersite kavos puodelį ir pan.
Dvasiniame pasaulyje tai dar sunkiau, nes esame tarpusavyje įsijungę vieni į kitus, juk pirmame lygmenyje aš ir tu virstame „mes“, o ne „aš“. Vėliau egoizmas tarp mūsų auga ir vėl mus atskiria, bet kokybiškai. Kaip matavimo prietaise: tavo jautrumas didėja, ir tau atrodo, kad tavo parametrai sutampa, o pasirodo, kad vis dėlto skiriasi, ir vėl juos sieki suvienyti, bet jau su didesniu jautrumu.
O paskui vėl perjungi jautrumą ir vėl matai, kad jie išsiskyrę, tarkime, per tūkstantį, per dešimt tūkstančių, per milijoną padalų ir pan. Kaskart eini į vis didesnį sutapimą, susiliejimą (kokybinį ir integralų), kur visi kartu kiekviename lygmenyje turi susijungti į vieną visumą.
Tai itin rimtas, įdomus darbas, jis vyksta per jausmus ir drauge per protą. Pabaigoje sukuri savyje Kūrėjo pavidalą, kitaip sakant, tą didžiulį tinklą, kuris ima gyventi tavyje ir tu jį valdai, ji – tavo, o tu – jo.
Klausimas: O jeigu imti didelį žmonių kiekį: ne dešimtukus, o tūkstančius?
Atsakymas: Koks skirtumas? Galbūt tinklas išeis šiek tiek susipainiojęs, bet ir efektyvesnis, juk kiekvienas eina pasitikti kiekvieno, prideda visiems savo vienybės jėgą. Todėl, jei žmonės eina pirmyn, tai kuo didesnė grupė, tuo ji efektyvesnė, ir tuo greičiau kiekviename etape baigs savo vienijimąsi ir bus pasirengusi kitam etapui, kitam kokybiniam šuoliui.

#310863

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. 10 žmonių – visavertė grupė kabaloje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Dešimtukas – visų gamtos savybių suma

Dešimtukas – bendra siela

Susijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Kiekvienam tai atsiskleidžia savais keliais ir skirtinga forma, bet galiausiai visi ima įsisąmoninti, kad visa pasaulių sistema – tai viena tobula sistema, kur viskas tarpusavyje susiję. O mes esame pasaulio centre ir vienydamiesi nusprendžiame, kaip greitai visas pasaulis ims siekti bendros vienybės.
Vienybė mūsų kabalistinėje grupėje atsiskleis kaip centrinis, lemtingas ir viską apibrėžiantis veiksnys visam pasauliui. Ir tuomet pajausime nukreiptą į mus meilę ir neapykantą, rūpestį, kitaip tariant, visus tuos jausmus, kuriuos žmonija patiria mūsų atžvilgiu.
Iš šie jausmai turi teisę būti, juk būtent mes atsakingi už visuotinį išsitaisymą. Netrukus tai ims atsiskleisti, kaip iš pasėto dirvoje grūdo pamažu išdygsta daigelis.

#299969

Iš 2022 m. birželio 22 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir meilė kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės raktas

Ateitis priklauso nuo vienybės

Vienybė ir pasaulis

Klausimas: Kaip galima žinoti, kad ką nors ištaisėme? Iš kur jautimas, protas? Ar tai išmatuojama?
Atsakymas: Kol kas dar nežinome, kaip išmatuoti paslėptį ar atskleidimą.
Mūsų pojūčiai paruošiamieji. Jie dar neturi tų jėgų, aukštumos, kurias apibrėšime kaip davimą ir gavimą. Dar neįstengiame to atlikti.
Viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio darbo intensyvumo. Iš esmės, turime sustiprinti savo veiksmus, kad pasiektume būseną, kai iš tikrųjų imsime suprasti ryšio kokybę ar tarpusavio nutolimo kokybę.
Klausimas: Kaip liaujamės tapatinęsi su savo egoizmu, ir kaip padidiname tą atstumą?
Atsakymas: Tam reikalinga praktika. Veikdami tarpusavyje išvysime: susitapatiname su egoizmu ar su davimo savybe ir kiek. Tik po to įstengsime išmatuoti. O kol kas nematuojame, bet bent jau jaučiame: daugiau-mažiau.
Viskas priklauso nuo mūsų. Jei kabalos mokslą pritaikai santykiuose su draugais, tai ten visa tai išvysi taikomuoju būdu ir galėsi išmatuoti, jausti, pakartoti. O tam reikia šį mokslą realizuoti grupės tarpusavio ryšiuose.

#292441

Iš 2022 m. sausio 6 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis tobulėjimo kriterijus

Dvasinio vystymosi programa

Dvasinės raidos kriterijai

Klausimas: Tarp žmonių yra įvairių atstumo rūšių. Į intymią atstumo zoną (15–45 cm) gali patekti tik artimiausi, pavyzdžiui, vaikai ir tėvai. Asmeninė zona (45–120 cm) naudojama kasdien bendraujant su pažįstamais žmonėmis. Socialinė zona (120 cm–4 m) pasitarnauja bendraujant darbe, su pašaliniais žmonėmis. Visuomeninė atstumo zona yra daugiau nei 4 metrai: paskaitos, susirinkimai ir t. t.
Ar leistina mokymosi procese pažeisti intymią zoną, kitaip tariant, seminare sėdėti arti, dainuoti dainas apsikabinus ir t. t.?
Atsakymas: Nelygu, apie ką seminaras, koks jo tikslas. Jei žmonės mokosi integralaus tarpusavio ryšio ir suartėjimo, pamažu teorinę medžiagą turi įgyvendinti ir praktiškai. Todėl, žinoma, vedami praktiniai užsiėmimai.
Kai sėdime arti vienas kito, galime pasakoti intymesnius išgyvenimus. Galime susikabinti rankomis, šokti, kartu valgyti, kitaip tariant, naudotis visomis žmonių bendravimo formomis.
Komentaras: Sakykime, kaip instruktorius suprantu, kad tai turi būti ne iš karto, o po dviejų trijų užsiėmimų mėnesių. Bet visgi reikia atsižvelgti ir į individualias žmogaus ypatybes. Juk vieni juda greičiau, o kitiems tai duodasi sunkiau.
Atsakymas: Turi pažinti savo mokinius, juk po kelių užsiėmimų matyti, su kuo galima suartėti, su kuo – ne, kam reikia daugiau aiškinti, o kam pateikti kokių nors pavyzdžių.
Klausimas: Pasitelkti visuomenės nuomonę ar vis dėlto laukti, kol žmogus pats norės?
Atsakymas: Ne visuomenės, o grupės nuomonę. Ji – būtina.
Bendra grupės nuomonė veiks kiekvieną, todėl visi pamažu, daugiau ar mažiau pasieks bendrą vardiklį, bendrą būseną, bendrą nuomonę. Tokia grupės prigimtis, kai žmonės kartu dirba, mokosi, bendrauja.
Turime suprasti to tikslo, į kurį einame, svarbą, ir ši svarba veiks žmogų.

#275513

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai išnyksta atstumai

Socialinio atstumo mažinimas

Jei nepakenčiu seminarų