Klausimas: Ar galite jausti mokinius, mokydami juos virtualiai, juk prieš jus – milijonas žmonių? Jūs nė nežinote jų vardų, nežinote, kaip jie atrodo. Ką būtent jaučiate?
Atsakymas: Tai nesvarbu. O kaip tai vyksta didelėje auditorijoje? Sakykime, dėstau universitete, kurio didžiulėje salėje sėdi keli tūkstančiai studentų. Bet jeigu prieš juos esu ekrane, kodėl tai blogiau? Manau, šiuolaikinės techninės naujovės visai netrukdo. Viskas priklauso nuo to, kuo pripildome savo kanalus.
Komentaras: Vis dėlto bandau suprasti, ką reiškia jausti didžiulį žmonių skaičių, net visą žmoniją? Pavyzdžiui, mano organizmas sudarytas iš milijardo ląstelių, bet juk nejaučiu kiekvienos ląstelės.
Atsakymas: Tačiau organizmas žino, kaip save valdyti ir kontroliuoti.
Klausimas: Tačiau žmogus gali jausti tik kelis artimus žmones arba jų patiriamas būsenas?
Atsakymas: Ne. Jei siekiame įgyvendinti vieną bendrą temą, norime prieiti prie vienos bendros išvados, tuomet manyje yra labai aiškus, glaudus kontaktas su visais auditorijoje esančiais žmonėmis. Nekyla jokių problemų. Viskas priklauso tik nuo to, kiek suprantame ir priimame mūsų vienintelį bendrą tikslą.
Klausimas: Kartais jaučiu, kad kas nors nutiko mano kepenims, skrandžiui, plaučiams. Jūs galite lygiai taip pat jausti, kad kažkas nutiko mokiniams Lotynų Amerikoje, tarkim, Čilėje? Jūs taip jaučiate?
Atsakymas: Taip irgi jaučiu. Bet esmė ne ta. Dėl savo ryšio galime palaikyti vieni kitus, paskatinti, išlaikyti, patraukti. Apskritai kurti dinamiškesnį ryšį.

#275206

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus bendravimo pliusai

Kompiuterių ekranais atskirti

Fizinių kontaktų pakaitalas

Klausimas: Anksčiau žmogus buvo kupinas teigiamų ar neigiamų emocijų ir galėjo jomis pasidalyti su keliais draugais, o dabar – su milijonais žmonių. Ar ši galimybė mus vysto kaip žmones?
Atsakymas: Ne, tai kvailystė, kaip vaikų darželyje. Kuo dalijasi žmogus? Kokių emocijų iš jo gauna kiti? Kaip jie į tai reaguoja? Tai primityvu ir nieko nereiškia. Juk tai, kas valdo kiekvieną iš mūsų, tėra įprastas egoizmas.
Klausimas: Tačiau žodžiais išreikšti savo mintis ir emocijas tampa vis sunkiau, ypač jaunajai kartai. Be to, daugelis gėdijasi neraštingumo, todėl naudoja šypsenėles, „Patinka“ mygtuką ir kitus ženklus. Manote, kad grįžtame į olų laikus, ar tai – tam tikra raida?
Atsakymas: Manau, tai yra gerai. Tai – ne olų laikai.
Gyvenant olose informacijai perduoti nebuvo jokių apribojimų, išskyrus techninius. O dabar informacijos perdavimas ribojamas, nes pačios informacijos tiesiog nėra, ji labai plokščia. Todėl ji be jokių problemų telpa į šypsenėles.
Degraduojama ne dėl šypsenėlių, tai vyksta savaime. Šypsenėlės – šios degradacijos rezultatas.

#274323

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis „Facebook“ veidas

Virtualaus bendravimo pliusai

Kaip tinkamai reikšti savo jausmus?

Klausimas: Kuo skiriasi akivaizdinis ir virtualus mokymas?
Atsakymas: Šiandien mano dėstymas drauge ir ugdymas. Iš principo taip visuomet turi būti. Kabalos dėstymas grindžiamas abipusiu bendravimu: mano su mokiniais, mokinių su manimi, klausimai ir atsakymai, įvairūs aptarimai.
Todėl iš pat pradžių entuziastingai džiaugiausi internetu, kuris mums suteikė tokią galimybę. Dar 90 – aisiais sukūrėme pirmąjį kabalos tinklalapį mūsų regione.
Klausimai: Kokie virtualaus bendravimo pliusai ir minusai jums?
Atsakymas: Matau vien pliusus. Juk aš, kaip dėstytojas, galiu bendrauti su daugybe mokinių betarpiškai realiu laiku, ir taip gaunu galimybę mokyti tūkstančius. Kažkada mokiau daugiausia kelias dešimtis.

#275155

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus ryšio pranašumas

Maksimalaus bendravimo link

Mokytis gyventi tik mintimis

Klausimas: Dabar internetas yra neišsenkantis bendravimo šaltinis. Vis dažniau kuriamos virtualios bendruomenės, kuriose neribojama kalba ir kurioms būdingas anonimiškumas, savanoriškumas, bendri tikslai bei interesai.
Kaip manote, kokia šių pokyčių tendencija? Kur mus stumia gamta?
Atsakymas: Gamta mus stumia į teisingą tarpusavio bendravimą. Kas yra teisingas bendravimas, dar nežinome, bet pamažu išsiaiškinsime. Dar keleri metai ir suprasime, ko iš mūsų reikalauja gamta.
Galų gale tai pakeis žmonių bendravimą. Matome, kad per tūkstantmetę raidą žmonės mėgino pasiekti naują bendravimo būseną. Jie siekė atrasti naujas žemes, vaikėsi valdžios, turtų, bet galiausiai išsiaiškino, kokie būdai, metodai, bendravimo formos yra optimaliausi jiems. Jie nesuprato, ką daro, bet apskritai ėjo į tai.
O mūsų laikais šie aiškinimaisi pereina į kitą lygį. Ir išeina, kad jau pati keičianti atstumus technologija (atstumai mažėja dėl technikos judėjimo, virtualaus ryšio ir t. t.) atveda mus į tai, kad galime labai greitai maksimaliai tarpusavyje bendrauti.
Dar atskleidžiame, kad ryšys tėra mechaniškas, techniškas, ne toks, kokio iš mūsų reikalauja gamta.
Klausimas: Ar manote, kad tokios atsiskleidžiančios virtualių bendruomenių galimybės, kai kiekvienas gali bendrauti su milijonu žmonių, daro teigiamą poveikį?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Šimtmečiais knyga buvo pagrindinis informacijos šaltinis, šiuo metu ji tiesiog dingsta ir visas bendravimas pasikeitė. Tai – vystymasis ar degradacija? Anksčiau žmogus galėjo per savaitę perskaityti kelias knygas, dabar skaito kur kas mažiau.
Atsakymas: Vis tiek rašytinė forma niekur nedings, mes ir toliau rašysime. Juk tai nėra bendravimas laiškais, tai atmintis.

#274080

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Kompiuterių ekranais atskirti

Jeigu visų džiaugsmas – bendras

Klausimas: Logiška manyti, kad virtualios bendruomenės padės žmonėms bendrauti realiame gyvenime. Bet išeina priešingai. Kodėl?
Atsakymas: Nes žmones valdo egoizmas. Čia nieko nepadarysi. Kol jo neištaisysime, mums kenks bet kokie mūsų komunikacijos metodai ir formos.
Klausimas: Kai kurie futurologai mano, kad kompiuteriniai žaidimai taps nenaudingos klasės gyvenimo prasme. Taip jie vadina netekusius darbo žmones. O jų gali būti milijardai. Jiems suteiks bazines pajamas, duos žaidimų, kad nešėltų. Ar manote, kad toks scenarijus galimas?
Atsakymas: Deja, taip. Bet tai ne galutinė, o tarpinė, žmonijos raidos forma. Iš tikrųjų taip gali būti.
Klausimas: Šiandien žmogus kasdien palaiko ryšį su tiek žmonių, kiek anksčiau sutikdavo per visą gyvenimą. Ką mums suteikia tokia galimybė? Kaip tinkamai išnaudoti šį reiškinį asmeniniam augimui?
Atsakymas: Manau, kad dabar šis reiškinys slopina asmeninį augimą, paprastas žmogus neturi jokių galimybių atitrūkti ir augti.

#274792

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Vidinė krizės prasmė

Kur ieškoti gyvenimo prasmės?

Klausimas: Per paskutiniuosius dešimtmečius matome, kad technologijos lenkia mūsų moralės normas. Kodėl gamta leidžia mums sparčiau plėtoti technologijas, o ne puoselėti moralines vertybes?
Atsakymas: Kas įsisąmonintume žmogiškąją prigimtį, kad imtume ją taisyti.
Klausimas: Vis daugiau jaunimo renkasi gyvenimą virtualioje erdvėje. Ar nemanote, kad greitai fizinis pasaulis visai nebebus reikalingas
Atsakymas: Ne, jo prireiks. Negalime paspausti mygtuko ir pasakyti, kad anuliuojame šį fizinį pasaulį. Net jeigu ir panorėtume, neįstengtume to atlikti. Mums vis tiek teks kažkaip palaikyti savo fizinį egzistavimą.
Bet iš principo visi mūsų sumanymai gali būti sukoncentruoti būtent virtualiame pasaulyje. Tačiau prireiks visai nedaug laiko, kad įsisąmonintume savo prigimtį kaip blogį ir kad suprastume, kur ji mus nuvedė. Išeisime iš tos būsenos ir įgysime tinkamą pavidalą.

#275009

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Virtualaus ryšio pranašumas

Klausimas: Žmonėms, pripratusiems prie spartaus internetinio gyvenimo, tikrovė atrodo pernelyg nuobodi. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žiūrint, kurlink viskas eina. Prie to, kad užverstų mus naujais įvairiausiais nereikalingais duomenimis? Kad kiekvieną dieną kurtume didžiules talpyklas, kur laikytume įvairią, niekam nereikalingą interneto informaciją?! Kam?
Gali ištrinti absoliučiai viską, ką iki šiol turėjo žmonija. Norint tinkamai eltis ir pasiekti kūrimo tikslą viso šito žmogui nereikia.
Tačiau tai nėra veltui nugyventi metai, nes jais remdamiesi darome išvadą, kad turime pasikeisti.
Visi teigiami pokyčiai visgi atsiras, kai tik iš tikrųjų panorėsime teisingo gyvenimo ir iš aukščiau, iš gamtos kils jėgos, kaip tai realizuoti.

#275057

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laikas nebėgtų veltui

Atskleisti pirminę priežastį

Kūrėjo žaidimų tikslas

Klausimas: Bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės, viena vertus, meluoja vieni kitiems, kad atrodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, yra nuoširdesni nei kontaktuodami tiesiogiai. Kitaip tariant, žiūrint į akis sunkiau pasakyti tiesą. O bendraujant per ekraną tai atlikti daug lengviau.
Ką praradome liovęsi bendravę fiziškai, žiūrėję į akis?
Atsakymas: Tiesioginiam bendravimui reikia pasiruošti, sakyčiau, pakilti aukščiau savęs ir įsijungti į kitą. O bendravimas per ekraną, ypač anoniminis, nėra bendravimas, tai vienpusiška ne tiek savo minčių ir pažiūrų, kiek tai, kuo nori užpildyti ekraną, išraiška.
Problema ta, kad bendravimas internete neribojamas nei kiekybiškai, nei kokybiškai. Todėl patenkame į sritį, kurioje visiškai degraduojame: mums nerūpi, ką mano kiti, kas vyksta, kai įtraukia interneto ryšys. Apskritai žmonija „atskiedžia“ save nešvarumais.
Klausimas: Kaip įsivaizduojate virtualias ateities bendruomenes?
Atsakymas: Virtualios ateities bendruomenės persirgs šia vaikiška liga ir priims aiškius griežtus įstatymus, grįstus teisingo žmonijos vystymosi poreikiu. Jie privers žmones mokytis, tam pakaks laiko, energijos ir išteklių.
Žmonės pradės mokytis, remdamiesi ne moraliniu, bet dvasiniu lygmeniu, kurį privalo pasiekti. Taip vystysis visas internetas.

#274388

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Virtualaus ryšio pranašumas

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Klausimas: Dabar gamta atskyrė mus koronavirusu, ir kompiuterių ekranais. Mes tarsi plėtojame tam tikrą virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmuo?
Atsakymas: Kai suprasime, kad užmezgę tinkamą (ne internetinį, o grįstą ištaisytais jausmais) tarpusavio ryšį, galėsime sukurti tokią vienybės formą, kuri leis pajausti paslėptą gamtos lygmenį, tuomet imsime atskleisti gamtą jos tikruoju pavidalu.
Klausimas: Aišku, kad fizinis žmonių tarpusavio ryšys kur kas sudėtingesnis nei virtualus, nes reikalauja eikvoti energiją ir dėmesį. Kontaktuoti per ekranus kur kas paprasčiau. Bet išmokus bendrauti per ekranus mums fiziniame lygmenyje bendrauti nebereiks?
Atsakymas: Galbūt. Tikiuosi taip ir bus. Sprendžiu pagal kabalos platinimą pasaulyje, ir kad būtent taip vystomės.

#274904

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Susitikimo vieta – internetas

Internetas – vystymosi greitintuvas

Klausimas: Kaip manote, kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?
Atsakymas: Ypatingas dvasinis organas, kuris reguliuos visas savybes, visas mūsų bendravimo formas bei tipus. Jis turi būti aukščiau visų, ir sudarytas iš didžių mąstytojų kabalistų, kurie duotų komandą pasauliui, šis suprastų ir pageidautina, kad klausytųsi.
Klausimas: O tie horizontalūs, šiandien mus siejantys ryšiai jau nebeveikia?
Atsakymai: Tie dėsniai, kurie šiandien apibrėžia ryšį tarp mūsų yra vien egoistiniai, grįsti jėga.
Klausimas: Gal ateityje bus sukurta virtuali pasaulinė valdžia?
Atsakymas: Žinoma.

#274695

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus ryšio pranašumas

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Iš virtualios realybės – į dvasinę