Klausimas: Anksčiau žmogus buvo kupinas teigiamų ar neigiamų emocijų ir galėjo jomis pasidalyti su keliais draugais, o dabar – su milijonais žmonių. Ar ši galimybė mus vysto kaip žmones?
Atsakymas: Ne, tai kvailystė, kaip vaikų darželyje. Kuo dalijasi žmogus? Kokių emocijų iš jo gauna kiti? Kaip jie į tai reaguoja? Tai primityvu ir nieko nereiškia. Juk tai, kas valdo kiekvieną iš mūsų, tėra įprastas egoizmas.
Klausimas: Tačiau žodžiais išreikšti savo mintis ir emocijas tampa vis sunkiau, ypač jaunajai kartai. Be to, daugelis gėdijasi neraštingumo, todėl naudoja šypsenėles, „Patinka“ mygtuką ir kitus ženklus. Manote, kad grįžtame į olų laikus, ar tai – tam tikra raida?
Atsakymas: Manau, tai yra gerai. Tai – ne olų laikai.
Gyvenant olose informacijai perduoti nebuvo jokių apribojimų, išskyrus techninius. O dabar informacijos perdavimas ribojamas, nes pačios informacijos tiesiog nėra, ji labai plokščia. Todėl ji be jokių problemų telpa į šypsenėles.
Degraduojama ne dėl šypsenėlių, tai vyksta savaime. Šypsenėlės – šios degradacijos rezultatas.
#274323
Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“
Daugiau šia tema skaitykite: