Pateikti įrašai su mintys žyme.


Kai priešas virsta draugu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip tinkamai išnaudoti pavydą, nemėginant jo užgesinti savyje?
Atsakymas: Nereikia nieko gesinti, jokių neigiamų minčių ir paskatų! Visa tai ištaiso Šviesa, o ne tu, todėl nėra ko savyje ko nors slopinti.
Priešingai! Kai atsiskleidžia įvairios neigiamos savybės, vadinasi tau reikalingas Šviesa, kuri šiek tiek pakoreguotų tave. Štai ir viskas. Kitaip tariant, tau atsirado Šviesos poreikis, o be neigiamų pojūčių to nebūtų.
Klausimas: Tarkime žmogus jaučia, kad jam reikia Šviesos. Bet ji juk nepradangina jo noro ką nors papjauti. Ar tai kaip nors transformuojasi?
Atsakymas: Transformuojasi. Tu taip tarsi atrėži ketinimą, o noras lieka.
Jeigu turi norą ką nors papjauti – eik į gyvulių skerdyklą, ir darbuokis ten. Transformuojasi ketinimai.
Mano ketinimas ką nors kaip nors traumuoti virsta priešingu. Aš ištaisau jį į priešingą pasitelkęs Šviesą, ir mano priešas virsta mano mylimiausiu draugu, kad ir kaip neįtikėtinai tai atrodytų dabar.

#310106

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip tinkamai išnaudoti pavydą“

Komentarų nėra

Mūsų slapti ketinimai

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманBūtent mūsų ketinimai iš tikrųjų vadovauja pasauliui ir jį apibrėžia. Bet tų ketinimų patys neįsisąmoniname. Ketinimai – tai mano mintys, ką norėčiau matyti: kokį pasaulį, save jame bei kitus ir taip toliau. Jei nūnai ketinimai virstų tikrove – pasaulio nebeliktų.
Klausimas: Kitaip tariant, dabar mūsų ketinimai naikina?
Atsakymas: Absoliučiai! Naikina kitus, visus ir viską.
Klausimas: Todėl ir nepasireiškia?
Atsakymas: Taip. Mums neduoda jėgos kaip tik todėl, kad neimtume naikinti.
Klausimas: O kokią akimirką mums bus suteikta jėga? Ir ką tuomet išvysime?
Atsakymas: Kai atsiras teisingų ketinimų, atitinkančių gamtos sumanymą, tuomet (tiek, kiek juos atitiksime) gausime jėgų jiems įgyvendinti.
Teisingi ketinimai – suartėti, vienytis, susijungti, suvokti aukštesnįjį gamtos lygmenį, atskleisti abipusį tarpusavio ryšį ir meilę.
Klausimas: Ką pamatytume, jei atsiskleistų šis ketinimas?
Atsakymas: Kad nuo pat pradžių esame vieningoje sistemoje ir visi mūsų bandymai egzistuoti lig šiol veda tik į priešingą pusę – sunaikinti ją.
Klausimas: Ir ką daryti, kad atsiskleistų šie ketinimai?
Atsakymas: Visomis jėgomis mėginti prasiveržti pro egoizmo sieną, kuri nesuteikia galimybės nei įsisąmoninti, nei atlikti kokį nors veiksmą, nei kaip nors susijungti, nei prašyti. Svarbiausia – prašyti.
Klausimas: Kada prašyti?
Atsakymas: Kai matysi, kad labai nori, bet negali.
Klausimas: O kas trukdo Kūrėjui tiesiog duoti mums? Kodėl Jam reikia mūsų darbo?
Atsakymas: Jei nenori, kaip tau duoti? Tai prievarta. Dvasiniame pasaulyje to nėra.
Klausimas: Kitaip tariant, Jis turi atvesti iki būsenos, kad prašytume: „Duok galimybę išsiveržti iš savo egoizmo“?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Jis turi parodyti, kad mūsų egoizmas – naikinantis, žudantis?
Atsakymas: Bet jeigu Jis parodys, tiesiog negalėsime egzistuoti. Reikia patiems to siekti ir priklausomai nuo savo siekio, įsisąmoninsime, kad esame priešingos būsenos bei imsime prašyti.
Klausimas: Kitaip tariant, mūsų užduotis – siekti ryšio, vienybės, gerų minčių? Ir tada pamatysime, kad negalime to atlikti ir prašysime: „Suteik mums tokią galimybę“. Štai toks planas?
Atsakymas: Taip.

#277817

Iš 2020 gruodžio 31 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Kur gyvena ketinimas?

Komentarų nėra

Adapteris tarp mūsų ir Kūrėjo

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKuo daugiau savo minčių ir norų reikia pervesti virš ribos, kad susietume juos su Kūrėju, priliptume prie aukštesniosios jėgos. Ir tai galima atlikti per dešimtuką, kuris veikia kaip jungiantis adapteris, padedantis prilipti prie Kūrėjo.
Jeigu tinkamai organizuojame dešimtuką, tai per jį įžvelgsime aukštesniąją jėgą, įstengsime už jos įsitverti ir vis labiau prisitaikyti prie jos. Kitaip tariant, nukreipti vis daugiau norų, minčių į mūsų vienybę ir taip priartėsime prie Kūrėjo.

#274509

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Smuikas su dešimt stygų

Komentarų nėra

Kad kiltų teisingos mintys

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žinome, kad daugeliui žmonių trūksta sąmoningumo. Kaip jie įstengs pasikeisti?
Atsakymas: Įstengs. Kas yra žmogus? Kas minutę jam kyla tūkstančiai minčių, tarp kurių kils ir teisingesnės.
Viskas priklauso nuo to, į kokią aplinką jis patenka. Todėl reikia aplink save organizuoti tinkamą aplinką, ir tuomet kils teisingos mintys. Ir labai greitai žengsime pirmyn.
#267766

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas tik vienas

Aplinka nulemia likimą

Nėra nieko stipriau už mintį, II dalis

Komentarų nėra

Į ką sutelkti savo mintis

Dvasinis darbas, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Į ką verta sutelkti mintis, kai pasaulyje tiek neapibrėžtumo, net kalbant apie darbą ir šeimą?
Atsakymas: Pirmiausia reikia išmokti užsidirbti iš to, kas būtina tau ir žmonėms. Galbūt tai nebus toks aukštas darbas, tačiau būsi reikalingas žmonėms. Jiems reikės tavo darbo rezultato.
Visų antra, mums reikia šeimos, namų, darbo, kad aprūpintum šeimą. O be to, kas gyvybiškai būtina, turime galvoti vien apie dvasinį vystymąsi: kaip pajausti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne išdarkytą mūsų egoistinių savybių. Ir tuomet jis taps visiškai kitoks.
#267040

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Deginančios mintys

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Pasaulį siaubia gaisrai. Jie vis dar nesibaigia Australijoje. Sudegė milijardai augalų ir gyvūnų, žuvo kelios dešimtys žmonių.
Gaisrai kilo Europoje, JAV – Kalifornijoje, Arkties regionuose, Sibire, Afrikoje, Amazonijoje. Pavyzdžiui, 2019 m. Amazonės regione sudegė daugiau miškų nei per visus metus nuo 2010 m.
Nesu mistikas, bet atrodo, kad tai – žinia žmonijai.
Atsakymas: Žinoma. Kaitiname atmosferą net savo požiūriu. Ir viskas dega. Beje, visa tai atsikuria tik per dešimtis ar net šimtus metų.
Kalbant apie Australiją, gaisrai ten dar baisesni, nes Australija – didžiausia mėsos tiekėja pasaulyje. Sudega galvijai, ganyklos ir kt. Sunku įsivaizduoti, kuo tai baigsis. Amazonijoje tai – deguonis. Kai dega medžiai ir visa gyvūnija – tiesiog siaubinga!
Kuo tai gresia? Jei žmonės kelia grėsmę vienas kitam, gamta veikia tuo pačiu principu. Juk iš visų keturių gamtos dalių: negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus – mes esame aukščiausiai. Jei darome kokių nors klaidų, tai tarsi primetame savo elgseną visoms gamtos dalims. Ir štai ką turime.
Klausimas: Pasakėte esminį žodį – „kaitiname“. Vadinasi, mes patys padegame…? Ar esame padegėjai?
Atsakymas: Taip. Savo egoizmu. Juk mums niekas nesvarbu! Gaisrus sukelia mūsų tarpusavio santykiai.
Komentaras: Bet mes to nematome. Jei matytume, sustotume. Kodėl mums to neparodo?
Atsakymas: Kaip tai neparodo?! Argi nematote, kas vyksta visuomenėje? Kas vyksta tarp žmonių?! Pažiūrėkite, kas dvidešimtajame amžiuje darosi su žmonija!
Komentaras: Bet žmogus vis tiek nesako, jog tai vyksta dėl to, kad esame egoistai, kad aš egoistas.
Atsakymas: Jis nenori to matyti. Bet esame gamtos sistemoje. Taip elgiamės, toks mūsų požiūris į viską.
Klausimas: Sakykite, ar ugnis kuo nors ypatinga?
Atsakymas: Aišku, kad taip! Apskritai tai yra pati aukščiausia egoizmo išraiška, kai nieko nepaisau, esu pasirengęs viską sudeginti. Man nėra nieko švento. Dėl manęs viskas gali virsti dulkėmis. Pelenais! Štai taip yra iš tikrųjų.
Klausimas: Ir staiga šie žodžiai materializuojasi?
Atsakymas: Taip. Mūsų noras, mūsų požiūris materializuojasi tokiu būdu.
Klausimas: Tai net ne uraganai, žemės drebėjimai, ne ugnikalniai?
Atsakymas: Taip, ten kitoks stichijos siautėjimas, silpnesnis.
Klausimas: Jei dabar mums tai rodo ir mes gebėtume tai išsiversti, ką turėtume išgirsti?
Atsakymas: Mūsų egoizmas pasiekė aukščiausią savo lengvabūdiško požiūrio į aplinką, į panašius kaip aš lygmenį ir nenori nieko paisyti. Jis pasiruošęs viską paversti dulkėmis ir pelenais. Ir tai pamatysime gamtoje.
Mums tai rodo ir, beje, dabar dar rodo gana pasyviai, kad dega Amazonija, Sibiras, Australija… O po to prasidės tokios gamtos apraiškos, kokias matome baisiuose filmuose apie Žemę, apie tai, kas joje vyko prieš kelis milijonus metų. Visa Žemė degė. 100-200 metrų aukščio bangos užliejo sausumą. Ir viskas vėl prasidės nuo dinozaurų.
Ir ne perkeltine prasme, iš tikrųjų taip yra. Kadangi esame gamtos rate, kurį sudaro negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus lygmenys. Jei mes, aukščiausias lygmuo, nesugebame eiti pirmyn teisingai, viskas gali prasidėti iš naujo. Gamta turi laiko.
Klausimas: Tai, kad iš esmės egzistuojame ant įkaitusio rutulio, padengto tik plutele, taip pat gali sukelti ugnies išsiveržimą?
Atsakymas: Žinoma. Ten, gelmėse, – tokios temperatūros, būsenos, ertmės! Kas mes tokie čia, viršuje?
Problema ta, kad mes, nors ir maži, bet darome didžiulę įtaką. Tačiau ne savo protu!
Apskritai ši būklė labai įtempta.
Klausimas: Sakote, kad žmogaus mintys persmelkia viską aplinkui, visą erdvę. Bet juk žmogus negali valdyti savo minčių. Juk jis silpnas. Galvodamas negaliu sustabdyti minties.
Atsakymas: Rimtai?! Žmonija turi metodiką – kaip teisingai elgiantis, ištaisant save sutvarkyti visą gamtą, suteikti jai tobulą pusiausvyrą.
Klausimas: Kodėl šios mintys neprasiskverbia į žmogų?
Atsakymas: Todėl, kad žmonės nenori to girdėti. Kiek apie tai galime kalbėti?!
Klausimas: Kodėl jie nenori?
Atsakymas: Dėl egoizmo!
Komentaras: Susidaro uždaras ratas.
Atsakymas: Ne, tai ne uždaras ratas. Žmonės turi patys save įtikinti. Tereikia įsivaizduoti, kas mūsų laukia. Štai, jei įsivaizduotume, kaip lava vis labiau artėja mūsų link, kitaip žiūrėtume į tai, kas vyksta.
Klausimas: Jei tai susiečiau su savo mintimi, nukreipta prieš ką nors? Lava vis labiau artėja. Taip, iš tikrųjų. Bet kodėl žmogui taip neparodoma?
Atsakymas: Kodėl žmogui tai nėra taip aiškiai parodoma? Kad jam būtų palikta laisva valia. Kad jis vis dėlto elgtųsi kaip žmogus, o ne kaip gyvūnas, kuris bijo ir viską daro instinktyviai, patirdamas akivaizdų spaudimą. Kad liktų nors nedidelė laisva erdvė.
Komentaras: Nereikia man tos laisvos valios! Tegu viskas pagaliau liaujasi.
Atsakymas: Ne! Esi tarp panašių į save, ir jūs galite savo elgesį papildyti žmogiškuoju veiksniu, įtikindami vienas kitą, sutikdami priešintis savo prigimčiai. Bent kai kur, bent po truputį! Tai įmanoma.
Ar turime pakilti ir atlikti judesį kaip gyvūnai? Ne! Aukščiau už gyvūnus. Tik šiek tiek! Bet mes turime padaryti tam tikras žmogiškas išvadas. O tai įmanoma tada, kai esi laisvas ir, regis, tau niekas negresia, bet vis tiek nori pasielgti teisingai.
Komentaras: Taigi jau suprantu, kad mintys veikia viską, ir jei blogai galvoju apie kitus ir taip tarsi nekenčiu jų, tai…
Atsakymas: Negana to, net jeigu nebandau gelbėtis ir tai nekelia jokios grėsmės, vis tiek noriu būti panašus į integralią gamtą. Vis tiek noriu teisingai galvoti apie ją ir apie visą mažą Žemės rutuliuką. Noriu, kad būtų gerai. Kodėl? Todėl, kad esu žmogus.
Komentaras: Gerai, jei taip būtų!
Atsakymas: Na, bent jau šiek tiek! Virš gyvūno instinkto.
Klausimas: Vadinasi, reikia ne bėgti nuo gaisrų, o siekti gėrio. Ir tada viskas ims keistis?
Atsakymas: Žinoma! Net gyvūnai kažkiek tai supranta. O žmonės – ne.
Komentaras: Komentaruose rašo, kad jūs – idealistas. Tai dar gražus žodis. Neva žmogus to padaryti negali. Pasiūlykite ką nors realesnio.
Atsakymas: Aš, brangūs draugai, esu realistas! Gaila, bet realistas. Tik dar ne dabar, bet galbūt netrukus viskas virs tikrove.
Matau, kaip tai vyksta. Tai, apie ką galvojau prieš 20 metų, vyksta dabar. Tai, apie ką kalbu, kad įvyks po penkerių metų, bus rytoj.
Visų dėsnių turi būti laikomasi.
Klausimas: Kokio svarbiausio dėsnio turime laikytis?
Atsakymas: Žmonija laisva valia turi suvokti, kad reikia tinkamai, savanoriškai įsikišti į supančią gamtą. Papildyti negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą savo veiksniu – žmogišku. Kai mane veikti verčia ne fiziniai dėsniai, bet mano aukštesnieji dėsniai, humaniški įstatymai, kurie yra aukščiau mūsų prigimties ir priklauso Aukštesniajam pasauliui.
Kitaip tariant, man to nereikia, bet noriu, nes tai yra aukštesnioji savybė. Kai norėsime, kad ji atsiskleistų, paliksime šį uždarą ydingą ratą, kuriame esame.
Klausimas: Kokią savybę norime atskleisti?
Atsakymas: Norime, kad atsiskleistų davimo, meilės savybė. Paprasčiausia yra mūsų tarpusavio ryšio savybė. Gero ryšio. Jei panorėsime, kad taip ir būtų, iš karto nuraminsime visą gamtą.
#259360

Iš 2020 m. sausio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Gamta ima mus mokyti

Komentarų nėra

Ko mus moko koronavirusas?

Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманTarpusavio priklausomybė pasireiškia tuo, kad bijodami užkrėsti užsidarome nuo kitų, atsiribojame nuo neigiamo ryšio. Pradėkime atskleisti teigiamą tarpusavio priklausomybę! Jei teisingai susijungsime, pradėsime gaminti teigiamus virusus.
Dabar gamta atskleidžia mums kenksmingus virusus kaip blogio suvokimą. Tačiau turime tęsti šį suvokimo procesą, suprasdami gėrį, išsiaiškindami, kad susivieniję vienas su kitu galime pasiekti didžiulės sėkmės.
Pagrindinis veiksnys yra ne oro skrydžių nutraukimas ir paralyžiuota ekonomika, o žmonių tarpusavio ryšys. Virusas pradės nykti, jei bent šiek tiek pajudėsime susijungimo link ir gailėsimės, kad esame priversti nutraukti ryšius vienas su kitu, nes norime susijungti.
Mes panorėsime užmegzti ryšį ne dėl to, kad klaidžiotume po pasaulį nuo vieno galo iki kito, bet todėl, kad norėsime susijungti su žmonėmis. Ankstesnis ryšys buvo negeras, bet dabar mes sukursime gerą ryšį.
Būtent tokį vaistą mes norime vartoti, esant šiai kritinei būsenai: sugrąžinti ryšį, bet jau kitokios formos, geros, ne tam, kad išnaudotume vienas kitą. Jungdamiesi mes nugalime bet kokį blogį, bet kokį virusą ir pradedame gerai gyventi.
Gamta mus vis tiek atves į šį tikslą, ir jei mes patys norėsime judėti į priekį, tai mums nereikės užsikrėsti įvairiais virusais pakeliui. Viskas priklauso nuo mūsų prašymo ištaisyti žmonių santykius. Šios žinios turėtų pasklisti visame pasaulyje visomis formomis: mintimis, pokalbiais, veiksmais, o toliau viskuo pasirūpins Aukštesnioji jėga, gamta padarys savo darbą.
Aukštesnioji jėga sujungia visas kūrinio dalis. Ir mes norime ištaisyti žmogaus lygį, kur įvyko susiskaldymas, sugrąžindami jį į vienybę, kad pamatytume tikrąją formą, neiškreiptą savo egoistinio požiūrio. Taisydami save, mes taisome tikrovę.
* * *
Koronavirusas atskleidžia mums mūsų neigiamą priklausomybę vienas nuo kito. Pirmiausia pastebime, kad negalime išgyventi dirbdami ne kartu, neuždirbdami vieni iš kitų. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad jis maitinasi iš viso pasaulio.
Bet visa tai gali būti tęsiama tik su sąlyga, kad mūsų ryšys taps teigiamas. Neigiamas ryšys sunaikina žmoniją, tad mes negalime toliau egzistuoti tokia forma. Pasaulis judės į tokią būseną, kad žmogus neturės ką valgyti ir kuo kvėpuoti.
Įsivaizduokite, koks gražus būtų gyvenimas, jei žmonija, kaip ir visos kitos gamtos dalys, būtų suvienytos kaip negyvoji, augalinė, gyvūninė į vieną vientisą sistemą, kurioje visi sujungia savyje visus. Kur pasisemti jėgų, kurios suvienytų mus į vieną kūną, susiūtų ir suklijuotų į vieną sistemą? Akivaizdu, kad tokioje tobuloje sistemoje visiems būtų gera.
Žinoma, jei aiškiai pamatytų, kad malonus žvilgsnis į kitą tuoj pat išgydo koronavirusą, visi žmonės iškart taptų teisuoliai. Bet ne to iš mūsų reikalauja Aukštesnioji jėga. Žmogus privalo suvokti, kad turi siekti įgyti davimo savybę, o ne ieškoti sau naudos, galvoti apie visus, o ne apie save. Kai visiems bus gerai, ir jis nustos sirgti. Kol epidemija tęsiasi, turime ko pasimokyti…
#261484

Daugiau šia tema skaitykite:

Ties raudona linija

Du metrai neutralios zonos

Skiepai nuo koronaviruso

Komentarų nėra

Ir prote, ir širdyje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp Kūrėjo, minčių ir norų?
Atsakymas. Kūrėjas – tai aukščiausia jėga, iš kurios viskas išeina.
Iš šio šaltinio išeina dvi kryptys: norai ir mintys. Norus jaučiame širdyje, mintis – prote. Kūrėjas kontroliuoja ir vieną, ir kitą.
Tinkamai dirbdami prote ir širdyje turime teisingai reaguoti į Kūrėją. Viskas itin paprasta: reikia susirinkti ir tiksliai nukreipti norus bei mintis į Kūrėją. Ir tuomet Jį atskleisime ir prote, ir širdyje.
#260954

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Nelaukti iki rytojaus

Komentarų nėra

Kreiptis į Kūrėją

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia kreiptis į Kūrėją, jeigu manyje kyla vangios mintys?
Atsakymas. Kai tavyje teka kokia nors mintis ir apima koks nors jausmas: geras ar blogas, malonus ar ne, keliantis nerimą ar priešingai nuraminantis – nesvarbu, kas – pasistenk įsisąmoninti, kad tai nustatymas iš Kūrėjo, Jis tai tavyje pažadina.
Jei ne kiekvieną minutę, ne nuolatos, tai bent jau, kai jauti, kad tai tave sukrečia, ir imi ko nors baimintis, kas nors tave neramina, glumina.
Bent jau būdamas tokių būsenų pamėgink rasti Kūrėją ir išlaikyti Jį kaip priežastį, kaip visų savo minčių ir jausmų šaltinį.
#243002

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti pirminę priežastį

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Pamatyti Kūrėją

Komentarų nėra

Pasverti norus ir mintis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kūrimo tikslas toks priešingas egoizme paskendusios žmonijos siaubingai būsenai?
Atsakymas. Esmė ta, kad praėjome sudužimą. Todėl visos kylančios mumyse mintys ir norai yra neigiami, priešingi Kūrėjui, priešingi vienybei dešimtuke.
Mums tereikia pasverti savo norus ir mintis, širdį ir protą. Turime nuolatos tikrinti šiuos du parametrus, kiek jie padeda mums, arba atvirkščiai, yra priešingi vienybei.
Tik taip galėsime matyti jų teigiamą ar neigiamą aukštį.
#243111

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinė mintis

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai