Klausimas: Jeigu žiūriu į grupę, į dvasinę aplinką ir drauge stengiuosi susitelkti į Kūrėją, į vienybės tašką, tai kaip čia atsiskleidžia dešimties sfirų struktūra?
Atsakymas: Pamažu imame jausti, kad tarp mūsų egzistuoja gyvas ryšių tinklas, kuris nuolatos juda ir keičiasi. Dėl to pajausime skirtingą santykį iš draugų, iš pasaulio, iš aplinkos ir apibrėšime šiuos judėjimus.
Mums reikia pasiekti būseną, kai suvoksime esą visiškai priklausomi, susieti, tarpusavyje taip stipriai sulipdyti, kad kiekvieno vidiniai pokyčiai turės įtakos visiems.
Kabaloje tai vadinama „susiliejimu“ („dvėkut“). Ir tada pamatysime, kaip iš šio suvokimo mūsų tarpusavio ryšyje atsiskleidžia Kūrėjas. Tie klijai ir yra Jis, apibrėžiantis mūsų dvasines būsenas. Taip dirbsime ir atskleisime dvasinį pasaulį.

#318590

Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. pamokos, tema – „Rengiamės atverti širdį kongrese“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susiliejimas

Kritinis vienybės taškas

Dvasinės vienybės požymis

Jau pasiekėme tokią būseną, kai visi jaučia, kad mes, Žemės gyventojai, atsidūrėme aklavietėje.
Gamta tyčia spraudžia mus į kampą, kad rastume iš ten išeitį. Žmonės suka galvas, kaip išbristi iš šio nuosmukio, aklavietės, krizės.
O mes įsisąmoniname krizę kaip naujo gimimo akimirką. Taip iš hebrajų kalbos ir verčiamas žodis „krizė“. Krizė – tai vieta su ypatingais akmenimis, ant kurių sėdėdama moteris gimdo. Matote, kaip viskas įdomu ir painu.
Mums aiškinama, kad tai – mūsų metas, tai – mūsų laikas. Vadinasi, susirinkome tokiu metu, kai turime duoti pradžią visiškai naujai žmonijos būsenai.
Tad mums reikia suburti tokį dešimtuką, kuris tai įgyvendintų, parodytų ir galėtų visus vesti paskui save. Kai tik mumyse, paprastuose žmonėse, nors šiek tiek atsiras aukščiausiasis švytėjimas, pãskui mus ims sekti visa žmonija, automatiškai, kaip kad vaikai įkandin seka suaugusiuosius. Tam būtina tinkamai susivienyti, kad Šviesa imtų reikštis mumyse.
Tai ir yra kongresų prasmė. Turime galvoti, kad Šviesa atsiskleistų mumyse, idant galėtume vesti pirmyn visą žmoniją ir suteiktume malonumą Kūrėjui. O mes būdami per vidurį, atliksime savo vaidmenį. Daugiau mums nieko nereikia. Mes tarsi adapteris, jungiamoji grandis tarp visos žmonijos ir Kūrėjo. Ir žmonijai to reikia.

#333441

Iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Žmogui gerai, kai gerai visam pasauliui

Ypatinga kongreso dovana

Kalbama ne apie meilę tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir vaikų, bet apie tokią meilę, kuri aukščiau kūno, aukščiau visų išskaičiavimų – tiesiog begalinis vandenynas, į kurį galima įbristi ir išnykti jo gelmėse. Štai taip mums reikia panirti į savo jausmus tarsi į vandenyną.
Brendame į šią jūrą, o ji mus stveria ir neša, traukia visomis kryptimis, leisdama pajausti, kad esi draugų meilės vandenyne, mūsų vienybės jūroje. Nebijau nuskęsti šioje jūroje – priešingai, jaučiuosi esąs apsuptas draugų, jaučiu save kartu su jais, ir nėra ribų mūsų tarpusavio jausmams.
Jūra – tai malchut, todėl yra paprotys įbridus į jūrą panirti galva tris kartus. Tai nuostabus dalykas.

#318434

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Kongresas ir mano „aš“

Jei permatytume gamtą kiaurai, pastebėtume, kad kiekviena gamtos dalis yra priešinga ir atskirta nuo kitų dalių.
Tas pats vyksta tarp žmonių: nė vienas nėra panašus į kitą. Bet būtent todėl, kad esame tokie skirtingi, galime siekti kits kito, galime užmegzti tokį ryšį, kuris leis dėti daugiau pastangų.
Kūrėjas tikslingai sudaužė mus pačioje kūrimo pradžioje, taip suteikdamas galimybę mums įveikti šį atsiskyrimą ir „620“ kartų stipriau pajausti mūsų vienybę kūrimo pabaigoje.

#318429

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Tyrimo objektas – žmogus

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Optimaliausias tobulėjimas

Kaip susijungti tartum būtume vienas žmogus, jeigu iš pradžių visi esame tokie skirtingi? Nėra nė vieno visiškai panašaus į kitą žmogaus. Taip sutvarkyta visa gamta, kad kiekvienos būtybės savybės yra unikalios, skiriančios ją nuo kitų ir net priešingos.
Tad visas mūsų darbas – aukščiau mūsų savybių. Negalime jų ištaisyti, bet galime pritraukti Aukščiausią jėgą, t. y., Šviesą, grąžinančią mus į Šaltinį, kad jis mus sujungtų.
Ir tuomet galėsime būti kartu, ir, vis labiau jungdamiesi, vėl tapsime vienu kūnu, vienu noru, vienu ketinimu, vadinamu „Adam rišon“, ir taip pasieksime kūrimo tikslą.
Kitaip tariant, mums nereikia žiūrėti, kokie skirtingi esame, bet nepaisydami visų skirtumų, turime ieškoti, kaip susivienyti į vieną kli, dėl vieno tikslo, vieno Kūrėjo. Ir tada visi pradiniai mūsų skirtumai, kurių nepajėgėme ištaisyti, o tik pakilti virš jų ir susivienyti virš jų, bus mums naudingi ir sustiprins mūsų vienybę.
Todėl per kongresą turime stengtis susivienyti, tarpusavyje įkvėpti vieni kitus, kad galėtume judėti pirmyn. Kongresas kiekvienam žmogui suteikia unikalią galimybę gauti įspūdžių iš tūkstančių žmonių ir tada perduoti tuos įspūdžius savo dešimtukui, taip gaunant jėgą, daug kartų viršijančią buvusiąją iki kongreso.
Tai ypatinga dovana, ypatinga jėga, kurią galima gauti kongreso metu, ir būtent dėl to susirenkame ten. Kiekvienas iš mūsų turi itin mažą, smulkutę jėgą. Tačiau kai jungiamės, mūsų jėgos įsijungia viena į kitą ir formuoja vieną didžiulę jėgą.
Todėl neverta praleisti tokios galimybės. Viskas, ko mums reikia per kongresą – gauti įspūdžius vieniems iš kitų: kaip kiekviename gyvena daugybė priešingų ir svetimų jėgų, bet aš noriu priimti šią jėgą ir įsijungti į šią vienybę.

#318390

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas pagal kūrimo programą

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Meilės vandenyne

Klausimas: Kaip matyti draugus dideliais ir prisijungti prie jų?
Atsakymas: Nėra problemos, nes visi be manęs didūs. Tiek, kiek anuliuoju save jų atžvilgiu, priimu sau jų mintis, požiūrį, santykį, tiek priartėju prie jų ir įeinu į tarpusavio laidavimo savybę (arvut). Taip judu tikslo link.
Turiu įeiti į grupę, kaip sėklos lašas į gimdą, ir visuomet vystytis. Bet ši sėkla gali vystytis tik tiek, kiek ji formuos tą gimdą aplink save. Štai taip turime augti dvasiniame pasaulyje.

#293220

Iš 2022 m. sausio 7 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.3

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į aukštesniąją pakopą

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Laidavimo jėga

Patys turite pažadinti Kūrėją, kad suteiktų mums norą duoti. Nepakanka, kad turime norą gauti, juk turi būti dar geras Duodančiojo noras suteikti mums norą duoti.
Ir nors Kūrėjas nuo pradžių turi norą suteikti malonumą visiems savo kūriniams, tačiau Jis laukia mūsų noro, kuris pažadintų Jį. Juk jeigu negalime Jo pažadinti, tai rodo, kad dar nesame pasirengę gauti naujos savybės, ir mūsų noras nėra tikras, netobulas.
Todėl būtent melsdamiesi, prašydami, kad būtų Kūrėjo noras iš aukščiau, kad duotų mums tai, ko prašome, mes ateiname prie to, kad mumyse stiprėja tikrasis noras, pasirengęs gauti taisančią Šviesą. (Baal Sulamas, „Šamati“ straipsnis Nr. 57 „Priartink jį prie Kūrėjo noro“)
Nuolatinis kreipimasis į Kūrėją iš dešimtuko galiausiai atves prie to, kad mūsų prašymas mumyse virs tikru ir sulauks atsakymo. Kūrėjas – tai gamtos dėsnis. Mums reikia įdėti tam tikrą kiekį pastangų, ir tuomet iš aukščiau gausime naują gyvenimą, naują savybę – davimo savybę.
Kol neperžengėme šio reikiamų pastangų slenksčio, tol neturime to noro. Negalėsime teisingai išnaudoti davimo savybės, o naudosimės ja egoistiškai. To egoistinis valdymas niekaip neleis.
Todėl nuolatinis Kūrėjo žadinimas iš dešimtuko – būtina pastanga, kad pačiame dešimtuke pabustų tikrasis noras tinkama apimtimi ir kokybe. Tik nuo to priklauso mūsų sėkmė!
#254894

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 6

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas apleido mane ar aš Jį?

Kūrinys – tai noras gyventi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Klausimas. Būnat kongrese norisi į visus įsijungti. Tačiau, kita vertus, norisi tai atlikti greičiau ir pabėgti, sėstis į kampelį ir iš šalies stebėti, kas vyksta. Tačiau atvykai iš toli, tiek visko įveikei ir reikia įsijungti į draugus. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Manau, kad reikia atjungti savąjį „aš“. Viskas, kas jumyse kyla, palikite vėlesniam laikui, kai grįšite namo.
Darykite viską, ką daro kiti ir mėginti pajausti, ką jaučia visi. Per kongresą nereikia bėgti į šalį, panirti į apmąstymus ir įvairias mintis.
Maksimaliai dalyvaukite bendrame judėjime, bendrame žaidime, bendrame veiksme.
#253550

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokos rusų k.

Neįmanoma įsivaizduoti, kaip aukštesnioji jėga nori, laukia mūsų reakcijos, siekio, kad judėtume jos pasitikti iš apačios. Nėra žodžių tam perteikti. Šis ilgesys neišmatuojamas: jis ne 620 ar 600 000 kartų didesnis už žmogaus, jis begalinis.
Kai žmogus atskleidžia, kokios didelės jėgos veikia dvasiniame pasaulyje ir kaip Kūrėjas nori jo milijonus, milijardus kartų daugiau nei jis gali įsivaizduoti, o juolab Jo siekti, jį degina gėda jaučiant savo niekingumą.
Būtent dėl to Kūrėjas slepia save, ir ne dėl kokios kitos priežasties, kad galėtume kaip nors egzistuoti. Juk jeigu Jis atsikleistų, negalėtume netgi pajudėti iš gėdos, jausdami savo priešingumą ir nutolimą nuo Kūrėjo.
Todėl labai lėtai, po truputį atsiskleidžia kūriniams Kūrėjo meilės jėga ir Jo ištikimas rūpestis mumis, didžiulis Jo polinkis į mus. Mums reikia kaip nors pasistengti tai įsivaizduoti, juk mes, Bnei Baruch, nusipelnėme būti ypatingais, išrinktais Kūrėjo vaikais, kuriuos Jis myli ir artina prie Savęs. Iš visų kada nors gyvenusių šio pasaulio gyventojų mes Jam esame mylimiausi sūnūs.
#242083

Iš 2019 m. vasario 15 d. pokalbio per kongresą dykumoje „Kuriame bendrą chisaroną“

Visus norinčius kviečiame į didįjį tarptautinį kongresą vasario mėn. Juk nūnai gyvename pasaulyje, kuris nuolatos artėja prie blogio atskleidimo. Vadinasi, jam skubiai reikia taisytis, kad pasitrauktų nuo blogio ir pereitų prie gėrio.
Todėl į kongresą kviečiame visus Izraelio gyventojus, ir būčiau laimingas apskritai pakviesti visą pasaulį, visus septynis aštuonis milijardus žmonių, kad jie išgirstų apie pasaulio taisymąsi.
Kabalistai sako, kad pasaulis priėjo iki „paskutiniosios kartos“, iki taisymosi laikotarpio, ir privalome tai realizuoti. Akivaizdu, kad pasaulyje auga negatyvios tendencijos visose srityse: nebejaučiamas vidinis saugumas, džiaugsmas, ramybė, mažėja pajamos, prastėja santykiai tarp žmonių. Viskas nuosmukyje.
Tačiau yra kabalos metodika, kuri leidžia mums įveikti šią krizę ir parūpinti savo vaikams gerą ateitį. Ji atsiskleidžia mūsų laiku, kad padėtų mums, būtent todėl, kad atsidūrėme tokioje padėtyje.
Iš kongreso žmogus išeis jausdamas tikrumą, kad Izraelyje yra organizacija, besirūpinanti jo ateitimi.
Šiuolaikinis pasaulis išmoko pertektinai gaminti maisto produktų, drabužių. Dar prieš šimtą metų žmonės galvojo apie duonos kąsnį, kad prasimaitintų, o šiandien visiška gausa. Ir nepaisant to, pasaulis nuopuolyje. Technologijų ir ekonomikos augimas neprideda žmogui gyvenime nei laimės, nei gerovės.
Visuomenėje yra viskas, yra perteklius, kuris bus išmestas, yra milijardai dolerių, tonos aukso, o paprastas žmogus neturi iš ko gyventi. Būtina pakeisti visuomeninius santykius, nuo kurių viskas priklauso.
Išsivystėme tiek, kad galime pramaitinti visą Galaktiką. Bet kuriame pasaulio kampelyje galima visko nusipirkti – tik mokėk: bet kokius produktus, drabužius, vaistus. Problema tik ta, kad nėra ryšio tarp žmonių ir todėl visi kenčia. Todėl būtina ištaisyti visuomenę ir pirmiausia, kalbama apie Izraelio visuomenę, kuri dar niekad nebuvo tokia susiskaldžiusi ir atsiskyrusi.
#239998

Iš 2019 m. sausio 22 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite: