Neįmanoma įsivaizduoti, kaip aukštesnioji jėga nori, laukia mūsų reakcijos, siekio, kad judėtume jos pasitikti iš apačios. Nėra žodžių tam perteikti. Šis ilgesys neišmatuojamas: jis ne 620 ar 600 000 kartų didesnis už žmogaus, jis begalinis.
Kai žmogus atskleidžia, kokios didelės jėgos veikia dvasiniame pasaulyje ir kaip Kūrėjas nori jo milijonus, milijardus kartų daugiau nei jis gali įsivaizduoti, o juolab Jo siekti, jį degina gėda jaučiant savo niekingumą.
Būtent dėl to Kūrėjas slepia save, ir ne dėl kokios kitos priežasties, kad galėtume kaip nors egzistuoti. Juk jeigu Jis atsikleistų, negalėtume netgi pajudėti iš gėdos, jausdami savo priešingumą ir nutolimą nuo Kūrėjo.
Todėl labai lėtai, po truputį atsiskleidžia kūriniams Kūrėjo meilės jėga ir Jo ištikimas rūpestis mumis, didžiulis Jo polinkis į mus. Mums reikia kaip nors pasistengti tai įsivaizduoti, juk mes, Bnei Baruch, nusipelnėme būti ypatingais, išrinktais Kūrėjo vaikais, kuriuos Jis myli ir artina prie Savęs. Iš visų kada nors gyvenusių šio pasaulio gyventojų mes Jam esame mylimiausi sūnūs.
#242083
Iš 2019 m. vasario 15 d. pokalbio per kongresą dykumoje „Kuriame bendrą chisaroną“