Tikiu, kad mūsų dienomis Izraelio tauta pakils ir susivienys. Kasdien išorinis spaudimas mūsų atžvilgiu auga, vis labiau suverždamas mus. Ir atrodo, kad pasaulio tautos palaiko šį spaudimą, priekaištaudamos mums, kad neatliekame to, kas mums skirta.
Neturime kito pasirinkimo, kaip tik suvokti, kodėl toks požiūris į mus tęsiasi jau tūkstančius metų ir pastaruoju metu tampa tiesiog kritinis.
Niekada anksčiau kitos tautos tiek nekaltino Izraelio tautos ir nenorėjo visiškai jos sunaikinti. Privalome pradėti keistis, daugiau nėra laiko laukti, nes viskas, apie ką rašė pranašai ir kabalistai, jau vyksta su mumis.
Tačiau vienybės tautoje taip ir nėra. Panašu, kad reikia grupės, kuri atskleistų šio ryšio būtinybę ir vestų visą Izraelio tautą, o vėliau ir visas tautas taisymosi link.
Izraelio tauta vis dar ne tokia, kokia ji turėtų būti. To reikia mokytis. Pagrindinė problema ta, kad nesuprantame, kokia mūsų misija, mūsų egzistavimo tikslas ir mūsų pareiga visų pasaulio tautų, visos žmonijos atžvilgiu.
Privalome visa tai išmokti, priimti kaip gamtos dėsnį ir realizuoti savo paskirtį. Kitaip, neturėsime galimybės toliau čia egzistuoti.
Visa tauta privalo susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, nėra kito sprendimo.
Sprendimas – tinkamai susivienyti, tai leis mums pakilti aukščiau visų ir parodyti visoms kitoms tautoms pavyzdį, kokia turi būti vienintelė teisinga egzistavimo forma visiems.
Tai toks susijungimas, apie kurį kalba kabalistai – visiška vienybė kaip vienas žmogus su viena širdimi, kai kiekvienas yra draugas visiems kitiems ir nieko kito gyvenime nesiekia – tik būti viena tauta.
Kai atsiras daugiau tokių vienybės siekiančių grupių, jos ras būdą, kaip susijungti tarpusavyje.
Tai bus pagalba iš aukščiau.
Ir kai susijungs tie, kurie supranta, kad žmonija privalo žengti pirmyn bendro susivienijimo link, tada galėsime pasistūmėti prie bendro kūrinijos taisymosi.

#335947

Iš 2024 m. spalio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Sunkios dienos

Izraelis, naujo gyvenimo viltis

Jau pasiekėme tokią būseną, kai visi jaučia, kad mes, Žemės gyventojai, atsidūrėme aklavietėje.
Gamta tyčia spraudžia mus į kampą, kad rastume iš ten išeitį. Žmonės suka galvas, kaip išbristi iš šio nuosmukio, aklavietės, krizės.
O mes įsisąmoniname krizę kaip naujo gimimo akimirką. Taip iš hebrajų kalbos ir verčiamas žodis „krizė“. Krizė – tai vieta su ypatingais akmenimis, ant kurių sėdėdama moteris gimdo. Matote, kaip viskas įdomu ir painu.
Mums aiškinama, kad tai – mūsų metas, tai – mūsų laikas. Vadinasi, susirinkome tokiu metu, kai turime duoti pradžią visiškai naujai žmonijos būsenai.
Tad mums reikia suburti tokį dešimtuką, kuris tai įgyvendintų, parodytų ir galėtų visus vesti paskui save. Kai tik mumyse, paprastuose žmonėse, nors šiek tiek atsiras aukščiausiasis švytėjimas, pãskui mus ims sekti visa žmonija, automatiškai, kaip kad vaikai įkandin seka suaugusiuosius. Tam būtina tinkamai susivienyti, kad Šviesa imtų reikštis mumyse.
Tai ir yra kongresų prasmė. Turime galvoti, kad Šviesa atsiskleistų mumyse, idant galėtume vesti pirmyn visą žmoniją ir suteiktume malonumą Kūrėjui. O mes būdami per vidurį, atliksime savo vaidmenį. Daugiau mums nieko nereikia. Mes tarsi adapteris, jungiamoji grandis tarp visos žmonijos ir Kūrėjo. Ir žmonijai to reikia.

#333441

Iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Žmogui gerai, kai gerai visam pasauliui

Ypatinga kongreso dovana

Tarpusavio laidavimas reiškia, kad visiškai priklausome vieni nuo kitų, tarsi sėdėtume valtyje jūros viduryje, rizikuodami paskęsti savo egoizme ir taip baigti savo gyvenimą. Ir jeigu norime pasiekti krantą, privalome laikytis drauge, kad visi visiems padėtų.
Niekas iš išorės mums nepadės, kol patys nepadėsime sau. Tad turime jaustis esą vienoje valtyje neva mums gresia žūtis. Ir tik jeigu padėsime vieni kitiems išsikapstyti iš bendro egoizmo okeano, supančio mus iš visų pusių, tuomet įstengsime išsigelbėti.
Įsivaizduokite save audringoje egoistinėje jūroje. Jeigu palaikome kitas kitą, tai jūra savo vidine jėga (Kūrėjo jėga), išmes mūsų valtį į krantą.
Izraelio tauta buvo surinkta iš 70 pasaulio tautų atstovų, kad būtų laidavimo pavyzdys visiems kitiems. Ši grupė – tai mažas vienybės grūdas visoje didžiulėje žmonijoje. Ir per visą žmonijos raidą Izraelio tauta buvo verčiama išsisklaidyti po visą pasaulį, kad perduotų žmonijai šią žinią per filosofiją, mokslą, ir, svarbiausia, per religiją.
Mums dar teks atskleisti, kad tik ši jėga veikia pasaulyje, valdo jį iš visos tikrovės centro. O nūnai prieiname galutinį raidos tašką ir tik nuo mūsų priklauso, pasieksime jį lengvu keliu ar per dideles kančias, problemas ir karus.
Visa žmonija jau pasirengusi išgirsti apie tarpusavio laidavimą. Kasdien vis labiau jaučiame, kad esame tarpusavyje susiję taip, kad neįmanoma atsiskirti. Visos tautos, valstybės, valdžios mėgina kaip nors išsiskirti, pasirodyti ypatingomis, bet niekas nepadės. Mes tik pasmerkiame save kančioms, kurios padeda mums geriau įsisąmoninti, kaip stipriai esame susiję, o sėkmę galime pasiekti tik per tarpusavio laidavimą.
Kitaip pasaulis nenurims. Jam teks išgyventi karus ir pereiti sunkius aiškinimusis. Bet kada nors, po ilgų kančių ir bėdų, suprasime, kad viskas priklauso nuo visų, ir nėra kitos jėgos, galinčios mus valdyti – tik tarpusavio laidavimo jėga.
Visa žmonija yra vienoje nedidelėje valtyje didžiulėje audringoje jūroje. Ir neįsisąmoninę abipusės atsakomybės, sulauksime didžiulių bėdų. Galiausiai nuspręsime, kad privalome laikytis laidavimo dėsnio.
Šiandien nė viena šalis pasaulyje negalės egzistuoti neturėdama ryšio su kitomis šalimis. Ir verčiau, kad šie ryšiai būtų geri. Juk negeras ryšys atneša kančią kitiems ir bumerangu sugrįžta tau pačiam. Tik per žmoniškus, normalius susitarimus galima pasiekti taikos.
Taip mokomės, kad tik abipusis rūpestis ir laidavimas gali atvesti į gerą gyvenimą. O paskui atskleisime, kad yra dar vienas tikslas – pažinti globalią jėgą, veikiančią pasaulyje. Neįmanoma valdyti pasaulio nežinant šio pagrindinio dėsnio – meilės artimui kaip sau.
Tai jau ne šiaip dėmesys kitas kitam, o visiškas egoistinio požiūrio atsisakymas. Vietoj užsienio reikalų ministrų, padedančių kiekvienai šaliai rūpintis savimi, bus kiti ministrai besirūpinantys visuotiniu ryšiu ir jo bendrumu. Juk, antraip, nepajėgsime egzistuoti.
Tai atves mus prie būtinybės studijuoti laidavimo dėsnius, kitaip tariant, tikrojo pasaulio dėsnius. Gyvename tokiu laiku, kai pasaulis pirmąsyk jaučia savo integralią priklausomybę, tarpusavio ryšį, ir todėl abipusę atsakomybę. Niekas neturi teisės daryti to, ko norisi, nepaisydamas kitų. Juk matome, prie ko tai atveda. Kiekvienas turi skaitytis su visu pasauliu.
Taip artėjama prie tiesos, kurios nėra nė vienoje valstybėje, nė vienoje vyriausybėje, nė viename žmoguje. Tiesa aukščiau mūsų, ji glūdi gerame kiekvieno žmogaus santykyje su kitais žmonėmis.

#298214

Iš 2022 m. gegužės 26 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tarpusavio laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Laidavimo jėga

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Visa gamta grįsta vienybe, tarpusavio dalyvavimu, tarpusavio balansu, tarpusavio palaikymu. Tad kiekvienas šio vidinio, uždaro paveikslo dalyvis ima iš jos tiek, kiek gali ir turi imti savo egzistavimui ir ne daugiau.
O žmogus iš gamtos ima nesiskaitydamas su niekuo! Ir ne šiaip sau ima. Jis vagia iš jos, naikina visas kitas rūšis, visiškai nesirūpina, kad šios galėtų atsistatyti. Savyje išvystėme tokį vartotojišką požiūrį į gamtą, kad net nėra ko kalbėti apie kokią nors pusiausvyrą.
Be to, žmogus įneša į ją didžiulį disbalansą savo mintimis, nes jos yra pačios didžiausios jėgos gamtoje.
Mintis – tai didžiulė jėga. Iš gamtos matome, kad kuo galingesnė jėga, tuo ji mažiau pastebima, labiau paslėpta: branduolinės jėgos, subatominės jėgos, radiacijos jėgos, radiobangos. O dvasinis pasaulis visai nejaučiamas.
Kitaip tariant, grubios mechaninės jėgos, veikiančios trumpu atstumu, jos čia, šalia mūsų. O kuo galingesnė jėga, tuo ji subtilesne, tuo mažiau ją suvokiame.
Todėl kabala sako, kad pačios galingiausios jėgos – tai mūsų proto, mūsų minčių, mūsų tarpusavio santykių jėgos. Nors mums atrodo: „Koks skirtumas, kaip galvoju apie pasaulį, ar kaip elgiuosi su kitais?!“
Tačiau iš tikrųjų tai irgi gamtos jėgos, beje, pačios galingiausios pagal savo poveikį, mat savo kokybe jos aukščiausios. Jos nepriklauso negyvajam, augaliniam ar gyvūniniam gamtos lygmenims, jos žmogaus lygmenyje ir todėl sukelia patį didžiausią disbalansą.
Taip savo blogu santykiu vieni su kitas tiesiog naikiname save ir savo pasaulį. Todėl ir S. Testamente, ir apskritai žmonijai duotas humaniškas pagrindas – „pamilk artimą kaip save“. Su šiuo principu visi sutinka, tiesa, jo niekas nesilaiko. Jeigu laikytumės šios formulės, be abejo, atsidurtume visiškai kitokioje civilizacijoje.

#297597

Iš 2010 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Stambiu planu. Europa šiandien“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gąsdinantis visatos disbalansas

Gamta netoleruoja disbalanso

Mintis – pati stipriausia jėga

Kabalistas neprašo Kūrėjo ištaisyti net pačios baisiausios situacijos, jis prašo jėgų ją pateisinti.
Mums nieko nereikia taisyti, tik savo santykį su pasauliu, ir tuomet išvysime ištaisytą pasaulį. Tarkime, žmogus nori, kad karas liautųsi, bet reikia suprasti, kad jį nutraukti bus galima tik sustabdžius jį savyje.
Klausimas: Kitaip sakant, neprašau, kad šis karas baigtųsi išoriniame pasaulyje? Prašau, kad jis liautųsi mano vidiniame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, būtent tai ir bus taisymas. Jei visi žmonės ims taip galvoti, tai bus gerai.
Komentaras: Bet tai juk nenatūralu. Žmogus nori, kad pirmiausia baigtųsi karas.
Atsakymas: Štai ir atlik tai su savimi. Tai pats trumpiausias kelias.
Klausimas: Išeitų, kad materialiame lygmenyje vis tiek baiminsimės dėl gyvūninio kūno, dėl šeimos?
Atsakymas: Taip, vis tiek turi veikti materialiu lygmeniu, bet tuo pat metu suprasti, kad svarbiausia – veikti jausminiu, dvasiniu, aukštesniu lygmeniu. Ten galėsi subalansuoti visas savo savybes.
Klausimas: Kai vyksta karas, kieno pusėje kabalistas?
Atsakymas: Jis nori baigti karą suvienydamas priešingas jėgas vidurio linijoje.

#295685

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Klausimas: Ar valdyti kitus žmones – pats didžiausias malonumas?
Atsakymas: Žmogaus egoizme nėra nieko aukštesnio.
Komentaras: Bet kažkada sakėte, kad didžiausias malonumas – tai garbė.
Atsakymas: Garbę gauni iš kitų, o valdžios pojūtį iš savęs. Valdyti kitus – pati aukščiausia egoistinė būsena.

#295727

Iš 2022 m. kovo 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagyra ir pažeminimas

Dvi jėgos pasaulyje

Dviejų jėgų pasaulis

Klausimas: Kaip nesikraustyti iš proto dėl naujienų apie karą? Jos automatiškai padidina nerimą ir yra suvokiamos kaip potencialaus pavojaus signalas.
Atsakymas: Taip, suprantu. Mums tereikia įsisąmoninti karo prasmę, ką turime daryti, kad pasiektume aukštesnį tikslą – vienybę.
Karo metu turime išryškinti savyje ir priešininke visus „už“ ir „prieš“, kurie būtini vienybei, kad nebūtų karo. Kitaip tariant, jau per patį karą sukurti kažką priešingo jam.
Išvysime, kad galime pakreipti karo priemones ne į priešininką, kuris toks, kaip aš, o į priešininką, kuris manyje. Ir tuomet jau kovosiu su savo egoizmu, kilsiu virš jo ir taip suartėsiu su kitais.
Karas man bus ne karas tarp žmonių, o mano asmeninė kova su savuoju ego. Galiausiai įstengsiu jį nugalėti ir pasieksiu tikrąją pergalę prieš save.

#295497

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienijimosi alternatyva – pasaulinis karas

Kada baigsis karas?

Nuo karo prie karo

Klausimas: Vokiečių filosofas Hėgelis sakė: „Nerizikavęs gyvenimu individas, žinoma, gali būti laikomas asmenybe, bet šio pripažinimo tiesos kaip tam tikro savarankiško savęs pažinimo, jis nepasiekė“.
Kitaip sakant, jis mano, kad jeigu žmogus nerizikavo gyvybe kare, jis nėra normaliai savęs pažinęs, evoliuciniu požiūriu jis nepasistūmėjęs. Ar reikia jausti pavojų netekti gyvenimo, kad pažintum save?
Atsakymas: Reikia jausti pavojų, kad gali netekti gyvenimo. Bet dėl ko? Ką reiškia gyvenimas, ką reiškia jo netekti. Visa tai būtina gerai išsiaiškinti. Kitaip, tai tėra gražūs, tušti žodžiai.
Gyvūninė baimė netekti gyvybės iš principo nieko neduoda. Visi gyvūnai tai jaučia. O čia omenyje turima kažkas, kas pakelia mus aukščiau.
Klausimas: O ką kabalistui reiškia „netekti gyvenimo“?
Atsakymas: Netekti gyvenimo – reiškia netekti ryšio su davimo ir meilės savybe, su Kūrėju.

#295503

Iš 2022 m. kovo 4 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijome mirties?

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Kodėl žmonės bijo mirties?

Klausimas: Šiandien į karą įpinamas dirbtinis intelektas. Sunaikinti žmogų iš karinio drono, kuris valdomas per atstumą gerokai paprasčiau nei kautis kardais, kai asmeniškai tenka nužudyti žmogų ir matyti jo kančias. O nūnai paspaudi mygtuką ir net nematai tų žmonių. Manote, kad tai gali padidinti aukų skaičių?
Atsakymas: Visa tai vyksta visiškai neįtikėtinai ir nevaržomai. Bet tai apskaičiuota kaip atitikimas tarp teigiamos ir neigiamos jėgos, kaip jų vidurio linija.
Kai žmonės supras, kad turi subalansuoti savyje visas neigiamas ir teigiamas jėgas, emocijas, akstinus, tuomet ši vidurio linija ims vyrauti.
Galiausiai žmonės ims siekti tiesos, pusiausvyros, abipusės pagalbos, abipusės įtakos, ir pasieksime vidurio liniją.

#295280

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taika – pusiausvyra tarp dviejų jėgų

Siekti pusiausvyros

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Esame Purimo šventės centre, kovos tarp gėrio jėgos ir blogio jėgos (Kūrėjo ir Amano) centre. Ir mes lemiame kovos baigtį, nes vadinamės „Israel“, kitaip tariant, „siekiantys Kūrėjo“.
Ir Mordechajo, gėrio jėgos, ir Amano, blogio jėgos, šaknis yra Kūrėjas. Ir todėl „Megilat Ester“ sakoma, kad Šušan miestas buvo pasimetęs ir nežinojo, kur tiesa, ko nori Kūrėjas.
Juk Kūrėjas leidžia valdyti Amanui, blogio jėgai. Visas mūsų pasaulis išjudimas egoistinių jėgų. O gal Kūrėjas nori, kad nieko nepaisydami siektume meilės ir vienybės jėgos? Tačiau matome, kokia silpna gėrio jėga – Mordechai, kuris sėdi miesto vartuose. O Amanas tuo metu arti Karaliaus ir valdo visą karalystę.
Todėl Purimo istorija vadinama „Megilat Ester“, kitaip sakant, „paslėpties atskleidimas“. Ir tai tikslingai sukurta taip, kad sukurtų mums valios laisvę, leistų patiems nuspręsti, su kuo norime eiti, kieno tiesa: vienybės jėgos ar atsiskyrimo.
Ir nors visas mūsų gyvenimas paklūsta atsiskyrimo jėgai, priverčiančiai visus padalyti viską į tavo ir mano – bet tikroji pergalė ne pavergiant vienas kitą, o tarpusavyje papildant, padedant. Nė vienas nesistengia laimėti, priešingai, kiekvienas siekia nusileisti kitam, veikia prieš egoizmą. Ir būtent taip laimima.
Dar išvysime, kaip šiandien pasaulyje vykstančiuose konfliktuose laimi būtent tylioji jėga, kuri palenkia save, o ne ta, kuri kovoja, mėgindama pavergti kitus.

#295239

Iš 2022 m. kovo 16 d. pamokos apie Purimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Purimo herojai: Amanas

Purimo istorija – atskleisti, kas paslėpta