Klausimas. Kodėl pagyrimai iš visuomenės trukdo dvasiniam vystymuisi?
Atsakymas. Žiūrint, kaip žmogus priima juos. Jeigu mane paperka pagarba, užriečiu nosį, tai, žinoma, nėra gerai. Tai mane išmuša iš aiškių pozicijų.
Viskas priklauso nuo to, kokia visuomenė mane supa. Kai tiktai mane pradeda gerbti, aukštinti, privalau apsupti save tokia bendruomene, kuri „duotų sprigtą man į nosį“. Tuomet galiu būti tikras, kad išsaugosiu teisingą, blaivų požiūrį į tai, kas vyksta.
Tuo privalau rūpintis. Pasakoja, kad kabalistai, gyvenę prieš du tris tūkstančius metų, mokėjo pinigus už tai, kad žmonės keiksnotų juos, kaltintų visomis mirtinomis nuodėmėmis ir sukeltų jiems „išgręžtos mazgotės“ būseną. Nors jų nebuvo už ką plūsti, tai jiems buvo būtina.
Klausimas. Ar jus manote, kad gerai išgyventi tokius pažeminimus?
Atsakymas. Būtina! O ką iš tiesų reiškia mūsų kritimai? Tai tie patys pažeminimai. Pažeminimas suteikia mums naują pakopą.
Komentaras. Kine tai laikoma bet kurio filmo varikliu. Pati stipriausia dramatiška situacija – kai žemina, ir žmogus jau nesivaldo.
Atsakymas. Ir gyvenime tas pats. Pažeminimas būtinas. Įdomu tai, kad dvasinis gyvenimas – ne kinas, ir prie šito nepripranti. Kai žiūri filmą, tu kaip specialistas sakai: „Viskas, dabar bus štai tokia situacija“, – ir tikrai, nes pagal veiksmo dialektiką supranti, kas vyksta ir kas turi atsitikti. O kabaloje to niekad nenumatysi.
Klausimas. Jūs norite pasakyti, kad kabaloje neįmanoma nuspėti to, kas įvyks?
Atsakymas. Taip, nes kiekvieną kartą atsiranda nauji norai, kurių žmogus mūsų pasaulyje dar nepatyrė. Ir kiekvieną kartą jis išgyvena juos, lyg būtų ką tik gimęs ir matytų viską nepatyrusio jaunuolio akimis.
Klausimas. Sakote, kad nuolat vyksta perversmai, kurių nesitikėjai, ir tai yra gerai?
Atsakymas. Taip, gerai. Tai tavo siela turi atidirbti.
Klausimas. Bet kartu jūs sakote, kad yra žinoma, ko turime pasiekti.
Atsakymas. Neturi reikšmės. Nors tai ir yra žinoma, tu vis tiek išgyveni būsenas iš tikrųjų. Tai suprantama visiems, kurie yra dvasiniame kelyje.
Klausimas. Jeigu senovės išminčiai mokėjo už tai, kad juos žemintų, tai kaip reaguoti į pagyras grupėje? Kartais žmogų taip užliaupsina, kad jis pajaučia, kaip tai kenkia jo pažangai.
Atsakymas. Visiškai teisingai. Mes turime žiūrėti į tai kūrybingai. Aš nepasakyčiau, kad negalima girti vienas kito ar, atvirkščiai, reikia ūdyti vienas kitą. Reikia ir to, ir kito. Grupė turi suprasti, kad viskas, ką mes darome, būtina, kad kaip galima glaudžiau susisaistytume tarpusavyje, kad iš to spaudimo tarp mūsų apsireikštų Kūrėjas. O Kūrėjas pasireiškia ir virš mūsų teigiamų, ir virš mūsų neigiamų savybių, norų, ketinimų, ryšių, kurie susipina tarpusavy ir sudaro tinklą. Šių siūlų sampynose susiformuoja „sinusai“, o juose „sfiros“, per kurias ir pasireiškia Kūrėjas.
#245846

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.