Pateikti įrašai priklausantys Platinimas kategorijai.


Įtikinkite mus negąsdindamas!

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Jūsų pozicija – remtis kančiomis. Prispaus – pamatysite, kad kabalistai teisūs. Nejau negalima kitaip? Neįtikinsite mūsų be gąsdinimų?
Atsakymas. Jei mano pozicija būtų „remtis kančiomis,“ tai nieko nekalbėčiau ir nepasisakyčiau. Tačiau labai noriu, kad žmonija vystytųsi geru keliu.
Esu prieš kančių kelią. Esu už tai, kad mūsų kelias būtų nušviestas aukštesniąja šviesa, ir kad ji mus vestų pirmyn. Mano vertinimų nelaikykite gąsdinimais.
Tiesiog blaiviai žiūriu į žmonijos perspektyvas, į jos „pradinius duomenis“ ir matau, kad laisvai krentame. Mumyse auga egoizmas – ir šio augimo nekompensuojame, nekoreguojame krypties.
Labai tikiuosi, kad vis dėlto įstengsime suimti save į rankas ir nenugrimsime į kančias, prieš pradėdami kilti. Geriausia, kad gali nutikti žmonijai – savo laiku įsisąmoninti egoizmą ir tinkamai realizuoti save virš jo.

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Kas mūsų laukia?

Komentarų nėra

Kodėl bijoma kabalos, IV d.

Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманPranašų laikais, VII-VIII a. prieš mūsų erą, nemažai įvairių pasaulio tautų atstovų, norėjusių susipažinti su mokslu apie Aukštesnįjį pasaulį, keliaudavo mokytis pas kabalistus.
Kabala visada buvo visiems atvira, kadangi ji kalba apie bendrąjį valdymą, bendrą jėgą, visiems vienodą bendrą Aukštesnįjį pasaulį. Ji norėjo, kad visas Babilonas pasiektų tokią būseną. Todėl mokytis kabalos nebuvo uždrausta.
Daug mokslininkų, ypač iš Senovės Graikijos atvykdavo pas kabalistus mokytis. Būtent senovės graikų filosofai rašė, kad mokėsi kabalos, o patį žodį „kabala“ išvertė į graikų kalbą kaip „filosofija“.
Iš čia ir kilo pasaulinė filosofija. Aišku, vėliau ji pasikeitė, nes mokslininkai, nors ir suprato, kas yra kabala, bet, patys neatskleidę dvasinio pasaulio, viską iškraipė.
Pamažu, amžiams slenkant, filosofija virto žmogaus ryšio su kažkuo nežinomu paieškomis. O mūsų laikais už jos gali slypėti bet kas, kiekvienas gali filosofuoti, kiek tinkamas. Todėl reikia suprasti, kas nutiko praktiniam mokslui apie aukštesnįjį valdymą.
Vis dėlto, jis nepasiekiamas paprastam žmogui, kad pažiūrėjęs ar pasiklausęs jis galėtų papasakoti tai kitam. Dėl to reikia dirbti su savimi: keisdamasis ir savybėmis tapdamas panašus į aukštesnįjį valdymą, žmogus atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį.
Labai nedaug žmonių taip dirbo su savimi ir tapo kabalistais, likusieji apie kabalą galvojo, kaip norėjo. Per praėjusius tūkstantmečius žmonija prikūrė tiek įvairiausių knygų, kad neįmanoma jų nė išvardinti, nė aprašyti.
Tačiau šalia to visais laikais buvo ir tikrų kabalistų. Tai išskirtinės asmenybės, kurių vardai mums žinomi. Jie dirbo su savimi, kad pakiltų į Aukštesnįjį pasaulį, ir taip papildė kabalos mokslą kiekvienoje kartoje iki pat didžiojo XVI a. kabalisto Ari.
Būtent nuo jo prasideda šiuolaikinė kabala. Jo knygos tapo pagrindu šio mokslo vystymuisi. XX a. pradžioje Ari darbus papildė kitas didis kabalistas – Baal Sulamas, antroje XX a. pusėje Baal Sulamo sūnus, žymus kabalistas Rabašas, šį mokymą perdavė mums, o mes studijuojame toliau.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą: pirma – dėl to, kad žmonija nugrimzdusi į egoizmą, jos požiūris į kabalą yra neigiamas ir kitoks negali būti.
Antra – nepaisant to, kad religija kilo iš kabalos, ji kabalos bijo ir jokiu būdu nenori šios atskleidimo, nes yra jai visiškai priešinga. Nuo Pirmosios Šventyklos sugriovimo laikų ši konfrontacija suskaldė tautą į kabalistus ir ne kabalistus. Mūsų dienomis kabalistais save laiko tik vienetai iš milijonų gyventojų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijoma kabalos? I dalis

Kodėl bijoma kabalos? II dalis

Pareiga pakilti su visu pasauliu

Komentarų nėra

Stebuklingų vaistų patentas

Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманNesivystoma tiesia linija. Noras mėgautis ir noras duoti verda kartu, susimaišo, sąveikauja visuose noro lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame, žmogaus.
Prireikė dviejų tūkstantmečių tremties, kad jie galutinai susimaišytų ir dvasinės Izraelio tautos (ji nukrito iš dvasinės pakopos) kibirkštys įsiterptų į pasaulio tautų norą taip, kad noras mėgautis imtų gauti įspūdį iš šių kibirkščių.
Tai reiškia, kad dabar pasaulio tautos yra pasirengusios prisijungti prie taisymosi proceso, kuris mūsų pasaulyje užima laiko.
Todėl mums metas iš Izraelio eksportuoti ne tik pažangiąsias technologijas bei saugumo sistemas, bet ir taisymo metodiką. Tai ypatinga metodika, priklausanti Izraelio tautai ir todėl tik mes galime ją „parduoti.“ Iš tikrųjų tai pati reikiamiausia, visiems būtina prekė pasaulyje.
Netikėtai visi pastebės, kiek ji visiems reikalinga, ims ieškoti, kas ją gali suteikti. Ir čia Izraelio tauta neturi konkurentų: tik iš čia, iš Izraelio žemės šis vaistas gali ateiti visam pasauliui. Pasaulis neturi pasirinkimo – jam tereikia šio vaisto ir jis nori jį gauti. Visa kita netinka.
Turime ypatingą „prekę“, kurios šiandien pasaulyje labai reikia. Tereikia pažadinti šį norą ir nukreipti į mūsų siūlomą „produktą“. Kitaip tariant, reikia reklamos, paaiškinančios, kaip mūsų produktas reikalingas potencialiam pirkėjui. Turime patį būtiniausią dalyką, žmonių poreikis didžiulis, tereikia į jį nukreipti mūsų produktą.
Tai tikrasis verslas, kur uždirbame ne pinigus, o visą pasaulį, ir, žinoma, pagarbą ir palaikymą. Juk pasaulio tautos ims kilti kartu su Izraelio tauta į „Cion kalną“.

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Faraono sutikimas

Pradininkų tauta

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Komentarų nėra

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo istorijoje buvo labai ilgas Šventovių periodas. Kuo ypatinga kabalistinė Kūrėjo atskleidimo metodika, lyginant su Mozės, Abraomo metodika?
Atsakymas. Skirtumo praktiškai nėra. Vienintelis dalykas yra tai, kad Pirmoji šventykla dvasiškai buvo daug aukštesnė už Antrąją.
Chronologija buvo tokia: Adomas, Abraomas, Mozė, Pirmoji Šventykla, Antroji Šventykla ir taškas, iš kurio mes judame jau finišo link.


Komentaras. Tačiau juk egzistavo Šventykla kaip vieta, kur galima buvo ateiti ir pasimelsti, atnešti auką?
Atsakymas. Visa tai buvo padaryta liaudžiai. Jeruzalės šventykla buvo nedidukas pastatas, o ne didingi rūmai. Viskas buvo labai paprasta ir kuklu.
Nors mūsų vaizduotė, girdėdama žodį Šventykla, piešia kažką didingo. Iš tiesų, turima omenyje ne materiali vieta, o dvasinis lygmuo, kuriame gyveno žmonės.
Būti Pirmosios šventyklos lygmenyje reiškia turėti tokį tarpusavio ryšį, kuriame atsiskleidžia šviesa „Chochma – mochin de chaja“.
Žmonės, nukritę iš Pirmosios šventyklos lygmens, išėję iš Babilono tremties, nusileido į kitą, žemesnį, Antrosios šventyklos, lygmenį – „mochin nešama“. Ir taip toliau.
Reikia suprasti, kad Tora kalba ne apie materialųjį pasaulį, o apie dvasinę esmę: kokiame lygmenyje gyveno žmonės. Todėl negalima pasakyti: „O, Pirmoji šventykla, – koks pastatas, koks didingumas!“ Toroje nėra nė žodžio apie tai, kaip viskas atrodė materialiai.
Klausimas. Ką žmonės veikė Šventykloje? Mokėsi?
Atsakymas. Jie mokėsi ne tik šventykloje, o visoje šalyje. Žmonės mokėsi laisvalaikiu, kai galėjo atsitraukti nuo darbo, kuris juos maitino.
Klausimas. Visi turėjo knygų?
Atsakymas. Ne, jie mokėsi klausydami. Apie tai parašyta originaliuose šaltiniuose. Kurie atskleisdavo Aukštesnįjį pasaulį, pasakodavo, kaip viskas vyksta, vesdavo pamokas, ir žmonės mokėsi ne iš knygų, o iš mokytojų žodžių. Tuo metu tokių žmonių buvo daug. Jie vadinosi „levitai“.
Tai ištisa sistema, valdoma iš Jeruzalės. Tūkstančiai mokytojų važinėdavo po visą šalį ir mokė visą liaudį, – nebuvo nė vieno neraštingo žmogaus.
Be to, Šventyklų laikotarpiu daug žmonių iš viso pasaulio atvažiuodavo į Jeruzalę ir mokėsi pagal šią metodiką. Iš to ir kilo visos filosofijos.
Net krikščioniškieji viduramžių vokiečių ir italų filosofai rašė apie tai, kad graikų filosofija atsirado iš kabalos mokslo. Nes šie žmonės mokėsi iš kabalistų ir vėliau, grįžę į savo šalis, iš kabalos išvystė filosofiją.

Iš 2017 m. liepos 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kuo grindžiamas kabalos mokslas

Kelias į visišką išsitaisymą

Komentarų nėra

Laukimo laikas baigėsi

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip dvasiškai ugdyti mases, kurios nejaučia jokio poreikio dvasiškai augti ir vystytis? Ar kabalistai pasirengę tęsti porą tūkstantmečių, kol žmonės nesubręs?
Atsakymas. Kabalistai nelauks poros tūkstantmečių. Laukimo laikas jau baigėsi.
Esmė ta, kad net tie keletas milijonų, kurie šiandien juda Šviesos link ir nori būti jos veikiami, gali per save ją perduoti kitiems. Todėl nėra būtinybės kurti dešimtukų visur pasaulyje tarp aštuonių milijardų žmonių.
Pakanka, kad bus keletas tūkstančių gerų, stiprių dešimtukų, kurie perduotų Šviesą visai žmonijai, ir ši, ją gavusi, išvys, kaip reikia gyventi.
Todėl visi kiti tiesiog naudosis Šviesos veikimu, kaip kad mes naudojamės visais civilizacijos turtais, nors kiekvienas iš mūsų atlieka itin nedidelį darbą.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė bendroje šeimoje

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Kiek kabalistų reikia?

Komentarų nėra

Kodėl bijoma kabalos? I d.

Kabala, Platinimas

Klausimas. Žinoma, kad visais laikais kabalos mokslas buvo kritikuojamas. Juo net baugindavo žmones. Kodėl kabalistai į tai atsakydavo neįprastai – be karų ir santykių aiškinimosi?
Atsakymas. Iš tiesų, mes matome, kokie ginčai vyksta tarp mokslininkų visose srityse, o tarp politinių veikėjų kyla tikrų karų.
Kalbant apie kabalos mokslą, tai pradžioje, kai žmogus tik pradeda studijuoti, jis susiduria su kritika ir nesupranta, kodėl tai vyksta. Siekiant tai suprasti, reikia pasitelkti istoriją.
Kabala – pats pirmasis mokslas, kurį žmonija atskleidė prieš 5778 metus. Tai padarė Adomas – žmogus, kuris pirmasis pažino aukštesniąją mūsų pasaulio valdymo sistemą ir aprašė ją knygoje „Slaptasis angelas“ („Raziel a-Malach“).
Po jo atsirado daug kitų kabalistinių knygų, iš kurių dauguma pasimetė. Adomas ir Nojus turėjo labai daug palikuonių. Biblijoje (Toroje) pasakyta, kad Nojus turėjo tris sūnus, kurie pratęsė giminę. Tačiau kalbama ne apie tai, kaip žmonės augino, auklėjo vaikus ir mirdavo. Kai sakoma „sūnūs“, turimi omenyje mokiniai ir pasekėjai.
Tai taikoma ir Abraomui, Izaokui bei kitiems dvasiniams veikėjams. Toroje kalbama apie tai, ką jie ugdė savyje.
Ar turėjo jie kitų vaikų? Gali būti, kad buvo dar 20 vaikų, bet apie juos neužsimenama. Pasakyta, kad Adomui gimė Izaokas, Izaokui – Jakovas, tai reiškia, kad Izaokas ir Jakovas buvo jų mokiniai – dvasiniai pasekėjai. Todėl Toroje ir kituose kabalistiniuose šaltiniuose „vaikai“ yra dvasiniai savo mokytojo, vadinamojo „dvasinio tėvo“, pasekėjai.
Būtina suprasti, kokiame lygmenyje parašyta Tora, juk joje kalbama tik apie Kūrėjo, Aukštesniojo pasaulio, atskleidimą ir apie nieką kitą, tikrai ne apie mūsų pasaulio įvykius.
Kalbama tik apie egoizmą ir jo ištaisymą, kol Senovės Babilone ego pasireiškė tokiu grėsmingu pavidalu, kad Babilono visuomenė patyrė egoizmo pliūpsnį ir krizę.
Ir tada pasirodė Abraomas – dvidešimtos, pradedant Adomu, kabalistų kartos atstovas. Jis ne tik gavo visą ankstesnę metodiką, bet ir papildė ją savo atskleidimu. Kiekvienoje kartoje egoizmas vystosi ir kabalistų pasiekimai pagrįsti visuotiniu egoizmo lygiu.
Todėl pradedant pirmąja karta ir baigiant paskutiniąja, vadinamąja 6000-ąja, visi kabalistai stovi savo kartos lygmenyje ir ten atskleidžia aukštesniąją mūsų pasaulio valdymo sistemą. Ir tai visas mokslas, visa Tora.
Tora (nuo žodžio „šviesa“) reiškia šviesos atskleidimą su jos pačios pagalba. Informacijos gavimas, kurią šviesa neša begaliniu dažniu, ir yra kabalos mokslo studijų ir atskleidimo objektas.
Tačiau viskas vyksta tik tiek, kiek žmogus save keičia, nukreipia save kilti virš egoizmo, pritraukti tam tikrą pagalbą iš viršaus – aukštesniąją ištaisančią šviesą, vadinamą „Tora“ (ivrite „or“ – „šviesa“). Kaip pasakyta: „Aš sukūriau egoizmą ir sukūriau Torą jam ištaisyti“.
Kabalos mokslas moko tirti save ir bandyti keistis, pritraukiant aukštesniąją šviesą, kad ji veiktų mus ir paverstų būtybėmis, priešingomis savo prigimčiai.
Iš prigimties mes esame egoistai, gaunantys, norintys mėgautis viskuo, kas mus supa. O turime pasiekti būseną, kai prote ir širdyje, mintyse ir jausmuose sąveikaujame su Kūrėju ir Jam duodame. Kūrėju vadinama aukštesnioji altruistinė jėga, kuri valdo mūsų pasaulį. Tora kalba tik apie tai.

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora ir kabala

Tora kalba apie visus

Pareiga pakilti drauge su visu pasauliu

Komentarų nėra

Senojo pasaulio paradigmos keitimas

Platinimas

Klausimas. Kodėl iš visos žmonijos išrenkama tik saujelė žmonių, kurie imasi tikro dvasinio išsitaisymo?
Atsakymas. Todėl, kad šie žmonės trokšta iš tikrųjų suvokti pasaulio prigimtį ir, galų gale atskleisdami ją supranta, kad visi jų mechaniniai išoriniai veiksmai šiame pasaulyje nieko nelemia.
Jei išoriniai veiksmai neatitinka vidinių žmogaus siekių, tai tik apgauna jį ir kitus. Žmogus mano, kad jau nemažai nuveikė, kad visi aplinkui laiko jį vos ne šventuoju. O iš tikrųjų matome, prie ko tai priveda. Su laiku viskas atsiskleidžia, bet taip, kad žmonės nebesupranta: kas gi tada yra? Taigi, jie lieka formaliai egzistuoti savo melaginguose prietaruose.
Komentaras. Tačiau žmonija jau pasiekė būseną, kai praktiškai visi kalba, kad tai melas, tuo nebegalima tikėti.
Atsakymas. Ir vis tiek žmonės nieko negali atsisakyti, nes neturi kuo pakeisti savo atgyvenusių pažiūrų. Žmonija dar turi išsivystyti, kad sugebėtų pakeisti paradigmą.
Komentaras. Tikiuosi, kad mes su Jumis po truputį keičiame paradigmą. Žinau, kad skubate įgyvendinti savo misiją.
Atsakymas. Ne, aš kantrus, be to, nesu apsėstas beprotiškos idėjos, kad būtent aš turiu tai įvykdyti ir pabaigti. Esu įsitikinęs, kad mano mokiniai subręs, o likusieji ateis ir įsijungs.
Ne aš vadovauju šiam procesui. Yra bendroji sistema, mums vadovaujantis Kūrėjas, ir aš visiškai neturiu ambicijų būti tuo, kuris nuves žmoniją į laimę.
Klausimas. Ar jaučiate, kad laikas bėga, o mes nespėjame?
Atsakymas. Ir taip, ir ne. Iš vienos pusės, labai norisi padaryti daugiau. Iš kitos pusės, suprantu, kad toks inertiškas pasaulis negali greitai priimti šios idėjos.
Kalbėdamas su ekonomistais, matau, kad jie nepasiruošę net apibūdinti naujojo pasaulio santvarkos naujos ekonomikos požiūriu, jie to negeba aprėpti.
Kai kalbu iš politinės, valstybinės, visuomeninės santvarkos pozicijos, mažo kibuco, kolūkio, kaimo lygmeniu – lyg ir supranta mane. O suvokti ką nors didesnio žmonėms kol kas nepakanka akipločio.
Aš jų nespaudžiu ir neperšu savo nuomonės, kaip galima viską sutvarkyti, nes neprinokusio vaisiaus skinti nevalia. Tam turi atsirasti interesas, nenumaldomas noras. Tik tada bus galima viską paaiškinti, ir žmonės jausis tarsi numalšinę troškulį.
Palaipsniui jiems reikia rodyti pavyzdį. Bet būtina paruošti žmones, kurie bus tuo pavyzdžiu. Tam reikia laiko.

Iš 2013 m. gruodžio 10 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Gamtos smūgio amortizatorius

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Komentarų nėra

Kūrėjas siūlė Torą visiems

Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia, kad Kūrėjas siūlė Torą visoms pasaulio tautoms, bet tik Izraelio tauta ją priėmė?
Atsakymas. Aišku, čia kalbama ne apie tai, kad kažkas norėjo visam pasauliui platinti atspausdintą Toros knygą. Reikia suprasti šią alegorinę kalbą. Kalbama apie norą mėgautis, kuris nuo pat pradžių buvo suskaldytas tam, kad turėtų galimybę išsitaisyti ir pasiekti Kūrėjo didybę.
Žinoma, aukštesnioji Šviesa veikia visą sudužusį norą, tačiau jame prabunda tik dalys, esančios arčiau Šviesos, o po to visos kitos. Norai, galintys atsibusti dėl to, kad iš toli jiems švyti Šviesa, vadinami Israel (jašar-el), tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“. Jie siekia Šviesos, kūrimo tikslo.
O dalys, kurių visiškai neveikia iš toli švytinti supanti Šviesa, vadinamos pasaulio tautomis, jos sudaro 99,99 nuošimčius viso didžiulio noro mėgautis. Tik pati mažiausia dalis, plonas viso sudaužyto noro sluoksnis geba prabusti nuo grąžinančios į šaltinį Šviesos, ir todėl vadinasi Israel.
Kūrėjas savo Šviesa šviečia visiems, tai reiškia „siūlo Torą visoms tautoms“. Tačiau kas gali pabusti nuo šio poveikio? Tik patys subtiliausi norai. Viską, kas parašyta kabalos knygose, reikia traktuoti tik kaip Šviesos ir noro sąveiką, o ne kaip pasakas.
Po visų suskaldytų norų susimaišymo ir įsijungimo vienas į kitą, dvasiškai pabusti gali bet kuris žmogus iš bet kurios pasaulio šalies. Jis gali būti kilęs iš dešimties prarastų Izraelio genčių, kurių buvimo vieta kol kas neaiški.
Spėjama, kad Pakistane gyvena trisdešimt milijonų žmonių, priklausančių Izraelio gentims. Niekas nežino, kur yra tos prarastos gentys. Po išsitaisymo viskas palaipsniui paaiškės – visos dešimt prarastųjų genčių.
Išsitaisymas vyksta pakopomis, Šviesai veikiant norus, sužadinant juos taisytis. Vėliau, kad pakiltų, norai turi atlikti tam tikrą darbą. Tačiau Izraelio tauta įpareigota kuo greičiau ištaisyti save ir visą pasaulį.

Iš 2017 m. spalio 3 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Tora kalba apie visus

Ištaisymas eilės tvarka

Komentarų nėra

Tikrieji kabalos šaltiniai

Kabalos mokymasis, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo skiriasi Baal Šėm Tov ir Vilniaus Gaono mokyklos?
Atsakymas. Tai itin sudėtinga dviejų krypčių kabaloje sistema. Apskritai kabaloje yra keturios kryptys: rytų kabala; Baal Sulamo kabala, kuri tęsia Baal Šėm Tov; Vilniaus Gaono, kuri tęsia Ramchalį ir Ramako kabala.
Esmė ta, kad nūnai nebeliko jokių ypatingų krypčių. Visi mokosi drauge, naudoja skirtingus kabalistinius šaltinius. Šiandien jau net nesuprasi, kurie iš jų tikrieji, o kurie ne.
Tikrieji šaltiniai, mano manymu, – tai „Knyga Zohar“ su Sulam komentarais, Ari, Baal Sulamo, Rabašo knygos, iš jų mes ir mokomės.
Yra mokymų, einančių kitomis kryptimis, su kitais šaltiniais. Nieko negaliu apie juos pasakyti, o ir nenoriu. Kiekvienas tegu renkasi tai, kas jam įdomu.
Mūsų pagrindinė užduotis – padaryti kabalą prieinamą visiems, visomis kalbomis, maksimaliai paprastai, kad ja galėtų naudotis bet kuris žmogus pasaulyje ir sužinoti, kaip išsitaisyti ir atskleisti aukštesniąją valdymo sistemą.

Iš 2017 m. spalio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Pagrindiniai įrankiai egoizmui valdyti

Komentarų nėra

Laikas atskleisti kabalą

Ateities visuomenė, Kabala ir religija, Platinimas

Komentaras. Iki XVII-XVIII a. Vakarų civilizacijos žmonės gyveno jausdami, kad yra tam tikra kosminė tvarka visuomenėje, ir gamtoje, kad egzistuoja aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Vakarų civilizacijos žmogus gyveno, kaip sakoma, su savo išgalvotu dievu. Tai buvo naudinga ir valdovams, ir šventikams, ir kitiems luomams. Valdovas turėjo legitimaciją, jis esąs Dievo vietininkas žemėje.
O vėliau viskas apsivertė, nes egoizmas išaugo, nebegalėjo išlaikyti žmonių pažabotais, dar atsirado įvairios srovės: kalvinizmas, liuteronybė ir t. t., tai stipriai stumtelėjo vystytis toliau.
Šios srovės ėmė labai energingai transformuoti religiją į naujas socialines formas, nes senosios nebetiko žmonių vystymuisi. Liaudis savo visuomeniniais, ekonominiais, politiniais santykiais peraugo senosios religijos rėmus, jai reikėjo kitokios religijos. Taip atsirado įvairūs tikėjimai.
Viduramžių laikotarpis pasižymėjo itin audringu vystymųsi. Mums tik atrodo, kad jis buvo pristabdytas, o iš tikrųjų vyko labai rimti procesai, davę esminį postūmį mokslų, menų vystymuisi, naujos laisvės gimimui. Žmogus ėmė vaduotis iš šventikų valdžios.
Tuomet kilo klausimas: kaip išlaikyti žmogų pažabotą? Štai taip atsirado įvairiausios nacionalistinės ir joms priešingos socialistinės bei komunistinės srovės.
Klausimas. Koks religijos atsisakymo tikslas? Paruošti žmones aukštesniam suvokimui?
Atsakymas. Gamtos tikslas – suteikti žmogui galimybę savo jėgomis išsiaiškinti likimą ir rasti atsakymą į pagrindinį gyvenimo klausimą: „Dėl ko aš egzistuoju?“.
Anais laikais jei ir kildavo toks klausimas, jis būdavo slopinamas baimėmis ir visuomenės nuomone. Tačiau po Viduramžių žmonėms labiau išsivysčius, egzistencinis klausimas ėmė reikštis taip rimtai, kad jie išdrįso skelbtis ateistais, nesusijusiais su Kūrėju. Teizmas – tai ryšys su Kūrėju, ateizmas – šio ryšio nebuvimas.
Klausimas. Juk ateistai irgi bandė sukurti tam tikrą visuomenės sistemą, paremtą morale, tik be aukštesniosios jėgos?
Atsakymas. Taip. Jie sprendė klausimą, kuo remiantis sukurti valstybę, jei nebus aukštesniosios jėgos nei Dievo, nei karaliaus pavidalu. Tai labai rimtas šuolis pirmyn, kai į pirmą vietą iškyla pats žmogus.
Tačiau žmogus negali savęs valdyti, jis nieko negali padaryti „be karaliaus galvoje“ ir be Dievo galvoje. Todėl atsirado įvairios teroristinės srovės, fašizmai, nacizmai ir t. t. Žmonės ieškojo būdų, kaip valdyti save, palaikyti tvarką sistemoje ir pamatė, kad jiems nesiseka. Taip ir ėjo – nuo vieno smūgio prie kito.
Todėl XX amžiaus pradžioje po audringo mokslo, kultūros, savimonės raidos ėmė skleistis kabalos mokslas. Pasibaigus mokslo ir menų sklaidos periodui, paaiškėjo, kad šie neatsako į gyvenimo prasmės klausimą, iškilusį dar prieš Viduramžius. Atsakymo nedavė ir Švietimo epocha.
Štai tada atsiskleidė kabalos mokslas ir ėmė aiškinti, kad turi problemų sprendimą. Bet jis žmogaus mąstymo būdui yra iracionalus, tai tas pats, jei reliatyvumo teoriją imtume taikyti kasdieniame gyvenime.
Juk mūsų pasaulyje jos nesupranta, arba supranta tik keletas žmonių. Ką tuomet kalbėti apie paprastą liaudį? Tačiau pagal kabalą į naują lygmenį reikia pakelti visus.
Taigi, nors kabala ir atsiskleidžia, panašu, kad turi praeiti nemažai laiko, kol žmonės supras, kad visuomenė turi remtis jos principais, kitaip nebus jokio gyvybingumo.
Žmonija palengva artėja to link, nors dar nepasiekė tos būsenos. Šiuo metu mūsų kabalos grupė modeliuoja tokias sąlygas, jas analizuoja ir tikrina savo viduje tarsi laboratorijoje. Bet iš esmės taip žmonija turi realizuoti pagrindinį gamtos dėsnį.
Kabalistai turi parodyti žmonėms, kad jų metodika – vienintelė, galinti atsakyti, kaip ateityje atrodys gamta, visuomenė, žmonija, šeima, auklėjimas. Be šios metodikos pasaulis nesugebės išsilaikyti jokiuose rėmuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės vienijimo metodika

Absoliutus tikėjimas

Kabala ir pasaulinės religijos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai