Pateikti įrašai priklausantys Platinimas kategorijai.


Realizuoti Kūrėjo sumanymą

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Platinimu masėms užsiimate dėl to, kad pasiekėme paskutiniąją kartą?
Atsakymas. Mano mokytojų žodžiai, kad esame paskutinėje kartoje, man yra atskaitos taškas, faktas, kuriuo remdamasis privalau veikti. Tad ir veikiu. O kas iš to išeis – tai jau ne mano, o Kūrėjo. Kaip eisis irgi nežinau, bet manęs tai ne itin domina, turiu atlikti, ką sugebu.
Čia nėra jokių Toros paslapčių, jokių pasaulėdaros paslapčių, jokių paslaptingųjų jėgų, prakeikimų ir pan. Yra visų žmonių pasaulyje vienijimosi sistema į tą Adam sistemą, kurioje kadaise buvome. Tad nematau tame nieko peiktino. Neturiu dėl ko gėdytis ir ko bijoti.
Klausimas. Tačiau čia slypi viena paslaptis, prie kurios visąlaik sugrįžtame: negalime susijungti patys, tegalime dėti pastangas, o viską atliks grąžinanti į Šaltinį Šviesa.
Atsakymas. Tai jau metodika! Tačiau mūsų pareiga – kviestis visas tautas, kad realizuotų Kūrėjo sumanymą. Pasiekėme tokią būseną ir negalime jos ignoruoti, jei norime būti kaip nors susiję su Kūrėju. Todėl iš savo gyvenimo būtent ir norėčiau patiesti tam pagrindus.
#237207

Iš 2018 m. gegužės 9 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skatykite:

Tegul Šviesa tęsia savo darbą

Kabalisto motyvacija

Platinimas daro mus panašius į Kūrėją

Komentarų nėra

Dvasinio kelio užuomazga

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. XII a. viduryje Rambamas rašė, kad mokyti žmogų kabalos reikia palaipsniui. O dabar, XXI a., jūs skaitote paskaitas lygmenyje žmogaus, kuris yra prieš įėjimą į dvasinį pasaulį.
Atsakymas. Esmė ta, kad kai į ratą sėdasi mokiniai su 20 metų patirtimi ir visiškai nieko nežinantys naujokai, tai palaipsniui naujokai organiškai įsijungia į pokalbį taip, kad kalba ta pačia kalba, tame pačiame lygyje, su tais pačiais pavyzdžiais, idealais, kaip ir veteranai. Iš kur jie tai turi? – Užsidega taškai širdyje.
Taip susikuria bendruomenė, kuri vadinama grupė arba dešimtukas, arba siela, kitaip tariant, viena konkreti dvasinė asmenybė, kuri jaučia, kad egzistuoja, ir iš jos naujokams ateina supratimas. Todėl viename rate kalba ir jaučia ne atskiri individai, – visa tai vyksta ryšyje tarp jų, ne kūnuose, ne jų asmeninėse širdyse ir asmeniniuose protuose.
Svarstant sukuriamas naujas laukas. Todėl bet kuris naujokas, kurį galima pakviesti iš gatvės, po dviejų minučių rate ramiai dalyvaus jungimesi lygiai su kitais. Juk jis įsijungia betarpiškai į bendrą lauką, ir šis pradeda jį veikti.
Žmogus yra absorbuojamas šio lauko, kaip kūdikis ant suaugusiojo rankų, visiškai atsiduodantis jo valiai, ir tai jam nesunku, nebaisu. Jam nereikia visko suvirškinti savo protu ir jausmais, jis tiesiog plaukia pasroviui.
O mes, kabalistai, viso labo esame tik sensoriai, laidininkai šiame egzistuojančiame lauke. Mus įtraukė į jį ir mes, pradėdami suvokti jo poveikį, generuojame dvasinį lauką kitiems, į kurį jie įsijungia, kaip maži užtaisai.
Mes nežinome, kas bus toliau su mūsų atsitiktiniais pakeleiviais, kaip tolimojo reiso traukinyje, į kurį jie įlipo, atsisėdo, pasikalbėjo ir išlipo. Bet jų dalyvavimas vienijantis su mumis suformuoja juose užuomazgą – jų naujo dvasinio kelio pagrindą.
Kai kuriems ji pradeda vystytis iš karto. Kitiems, priklausomai nuo išorinių aplinkybių, po keleto metų. O tretiems – galbūt ir po mirties, kitame gyvenimo cikle.
Bet jie jau papuolė ant dvasinės jėgos kabliuko. Mes tebuvome kaip srovė, kuri atnešė juos Kūrėjui, ir ne daugiau.
Ir taip eis visas pasaulis. Tai tiesiausias žmogaus įsijungimas į aukštesniąją sistemą.
#226100

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Dvasinis judėjimas pirmyn

Dešimtukas kaip ssiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Kad nebūtų karų

Ateities visuomenė, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманJei visuomenė nevykdys savo misijos, pasaulyje kils atominiai ir branduoliniai karai, pasaulio tautos bus priverstos ieškoti išeities ir kreipsis į Jeruzalės Mesiją, kuris juos išmokys šios metodikos. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Altruistinės visuomenės organizuojamuose apskrituosiuose staluose yra tokia jėga, kuri vadinasi „Izraelio Žemė“, „Jeruzalė“, „Viešpaties kalnas“, „Mesijas“ (nuo žodžio „limšok“– „traukti lauk“).
Klausimas. Vadinasi, mūsų maža kabalistinė organizacija ir yra Mesijas?
Atsakymas. Pati organizacija – ne. Tačiau joje, ant kiekvieno jos nario ir tų, kurie prie organizacijos glaudžiasi, nusileidžia Aukštesnioji šviesa, – Ji ir vadinasi Mesijas.
Mūsų organizacijos užduotis – siekti, kad perėjimas į ateities visuomenę vyktų taikiai, ne karo būdu. Arba tu savanoriškai judi į priekį, arba tave veja pagaliu – viena iš dviejų. Bet kokiu atveju kūrinio programa bus realizuojama. Mes trokštame vystytis taikiu būdu. Todėl kviečiame judėti į priekį savanoriškai visus, kiek tai įmanoma.
#226173

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Informacinis tikrovės laukas

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Komentarų nėra

Tapti Kūrėjo laidininku

Kūrėjas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas – tai begalinė energija, kurios mes negalime suvokti?
Atsakymas. Galima ir taip pasakyti. Tačiau, iš esmės, Kūrėjas – tai davimo savybė, emanacija. Jei žmogus įgyja tokią savybę, Kūrėjas per ją nuleidžia savo jėgą į pasaulį, ir žmogus tampa Jo pasekme.
Klausimas. Ką reiškia „duoti Kūrėjui“?
Atsakymas. Tu nieko negali duoti Kūrėjui. Ši kategorija tobula.
Klausimas. O ką reiškia „būti Kūrėjo laidininku šiame pasaulyje“?
Atsakymas. Stengtis platinti šią metodiką tarp žmonių. Palaipsniui ją įsisavindami, jie irgi taps Kūrėjo laidininkais, per juos nusileis Aukštesnioji šviesa ir jie pasijus kaip Kūrėjas. Tapdamas tapačiu Kūrėjui, žmogus tampa jo energijos laidininku.
#226127

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Komentarų nėra

Antisemitizmo perspektyvos

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманVisos šiuolaikinio pasaulio problemos – dėl neteisingo žmonių tarpusavio ryšio. Mes nepajėgiame ištaisyti to ryšio, nes kiekviename yra tik egoistinė norų forma. Mes negalime iš tikrųjų suartėti vieni su kitais.
Pasaulyje tėra viena maža grupė, kurioje be egoistinio noro, tarpsta noro duoti kibirkštis. Ši grupė neša savyje programą, vienijimosi metodiką – tačiau jos ne platina, neduoda žmonijai teisingo vienijimosi pavyzdžio.
Ir todėl žmonija diena iš dienos vis aiškiau įsisąmonina – ši grupė kenkia. Juk jei turi ką nors naudingo, ir tai slepi, nerealizuoji to, – vadinasi, kenki.
Bergždžia stovėti nuošalyje ir nustebusiems klausti: „Ko iš mūsų norite? Mes nekalti…“ Jei turi globalų sprendimą ir jo neįgyvendini, tai kenki kitiems.
Todėl antisemitizmas laikui bėgant išauga iki tokių mastų, kad jausime jį nuolatos. Jis skambės per visas pasaulines naujienas. Izraeliečiai negalės išvykti į užsienį. Kitos šalys nutrauks su mumis ryšius, net jei jie naudingi, ir boikotuos Izraelį ir visą žydų tautą.
Tikėsimės, kad tauta dar anksčiau supras, kas vyksta, kad mums pavyks iki jos prisibelsti.
Juk pirmiausia tai mūsų darbas, ir todėl esame kalčiausi iš visų. Kaip rašo Baal Sulamas, nelaimė nukauna geriausius tautoje – tuos, kas savo rankose turi taisymosi metodiką.
Todėl neapykantą savo atžvilgiu pajausime ir Izraelyje, ir iš pasaulio pusės. Mums reikia kuo greičiau platinti šią metodiką, būtiną sukurti pavyzdinę tarptautinę grupę, kad visiems nutiestume kelią į gerą ateitį.
Kitaip pasaulis pasiners į religinę neapykantą ir karus – tai sukels tokį negatyvą Izraelio, Israelio atžvilgiu, kurio žodžiais neperteiksi…
#235196

Iš 2018 m. spalio 18 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulam straipsnį „Meilė kūriniams ir meilė Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio širdis

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Komentarų nėra

Sukurti, kad valdytume Šviesą

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманŠviesa sukūrė norą mėgautis ir jį užpildo, todėl noras yra visiškai Šviesos valdomas. Bet kūrimo tikslas – kad noras pradėtų valdyti Šviesą, o ne Šviesa norą, kaip yra pasakyta: „Nugalėjo Mane mano sūnūs“. Tai reiškia, kad noras visiškai susilygina savo savybėmis su Šviesa.
Šis kelias nepaprastas ir reikalauja daugybės veiksmų, dėl kurių noras palaipsniui išsitaiso ir tampa panašus į jį sukūrusią Šviesą: savo jėga, suvokimu, veiksmais. Kūrėjas nori, kad kūrinys taptų panašus į Jį ir valdytų Šviesą. Taip tėvai nori, kad vaikai išaugtų ir būtų aukščiau tėvų, o tai išplaukia būtent iš kūrimo programos.
Kūrėjas trokšta ne tik pakelti kūrinį ant rankų ir padaryti jį aukštesnį, o kad kūrinys iš tikrųjų išaugtų ir taptų didelis, stiprus, protingas, suprantantis ir priiminėtų sprendimus, kaip jo Sutvėrėjas.
Pasiekti šią būseną galima tik palaipsniui, pakopa po pakopos taisant save. Pradžioje dvasinės pakopos nusileidžia iš Kūrėjo, nuo viršaus žemyn iki pat šio pasaulio, kur Šviesa ir noras įgauna materialaus kūno ir jį užpildančios gyvenimo šviesos formas.
O iš šio pasaulio prasideda kelias atgal į viršų per negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus pasaulius, kuris vystosi iki aukščiausių lygių ir pasiekia visišką panašumą į Kūrėją, kaip numatyta kūrimo sumanyme.
Šviesa nuo pat pradžių sukūrė kūrinį per keturias AVAJA stadijas, ir todėl kūrinys taip pat turi praeiti keturias stadijas iš apačios į viršų, kad taptų panašus į Šviesą: nuo Malchut iki Keter. Pirmiausia vystosi šio pasaulio žmogus.
Paskui tam tikrame etape Kūrėjas pirmą kartą atsiskleidžia kūrinyje, žmoguje, kurį vadino Adomu. O paskui po 20 kartų nuo Adomo per jo mokinius – iki Abraomo: nuo Adomo iki Nojaus – 10 kartų iš viršaus žemyn ir nuo Nojaus iki Abraomo – 10 kartų iš apačios į viršų.
Abraomas buvo pirmasis, gavęs tikslų supratimą, kad išsitaisymas turi prasidėti visoje žmonijoje tuo metu, kitaip tariant, Senovės Babilone, bet palaipsniui. Todėl Abraomas kvietė: „Kas už Kūrėją – pas mane!“, ir surinko grupę. Jis tarsi nugriebė grietinėlę nuo visų babiloniečių, kurie atstovavo 70 tautų ir paskui pasiskirstė po visą žemę.
Abraomo grupė jungė atstovus visų 70 tautų, kurie pasiekė meilę artimui, kaip sau pačiam, nepaisant, kad tarp jų nebuvo jokio ryšio, išskyrus primityvų, buitinį.
Babilono šventyklos statyba sukėlė priežasties neturinčios neapykantos proveržį, ir tada Abraomas pakvietė pas save tuos žmones iš visų 70 tautų, kurie jau subrendo išsitaisymui, surinkdamas iš jų pirmeivių grupę. Tada pirmąkart tapo akivaizdu, kad išsitaisymas turi būti laipsniškas.
Ir iš tikrųjų, jie išsitaisė ir pakilo į vienybės viršūnę, kuri buvo pavadinta Pirmąja šventove. O paskui įvyko šio didelio bendro indo sudužimas, ir Abraomo grupė išsisklaidė po visas pasaulio tautas, kitaip tariant, po Babiloną, pasklidusį tuo laiku po visą žemę.
Ir visa tai – dėl jų tarpusavio susijungimo, kaip yra pasakyta: „Izraelio tauta ištremiama dėl to, kad prijungtų prie savęs pasaulio tautų sielas“, tai yra perduotų jiems žinias apie išsitaisymą.
Mes nematome aiškių šio proceso rezultatų, nes jis tekėjo slaptai. Jo poveikis lėmė palaipsnį pasaulio tautų dvasinį vystymąsi per du tūkstančius metų, kuris baigėsi ARI laikais.
Šiandien mes pradedame vykdyti tą pačią misiją, platindami žinias apie išsitaisymo būtinybę šiuolaikiniame Babilone, krizės, kuri šiandien atsiskleidžia, fone. Ir svarbiausias išsitaisymas vyksta nedidelėse grupėse, dešimtukuose, surinktuose iš tų, kurie atsiliepė širdimi į šį kvietimą, o iš čia išsitaisymas plačiai pasklis žmonijoje.
#221768

Iš 2018 m. vasario 12 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Abraomo atradimas

Šventovė – dvasinio atskleidimo pakopos

Babilono palikimas

Komentarų nėra

Skleisti žinias apie Kūrėją pasaulyje

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu dabar kokiam nors žmogui papasakosiu apie Kūrėją, apie aukštesniuosius pasaulius, tai reikš, kad jį myliu?
Atsakymas. Ne, tai nieko nereiškia. Neaišku, su kokiu tikslu tu apie tai pasakoji tam žmogui. Viskas ne taip paprasta.
Pirmiausia turi pasiruošti, suprasti, ką jis norėtų išgirsti. Juk lygiai taip pat mokai savo mokinius, jausdamas, ko jie norėtų iš tavęs išgirsti, o ko ne. Tu jau supranti juos, žinai. Taip ir atsiskleidžia meilė kūriniams ir meilė Kūrėjui.
Esi tarp Kūrėjo ir kūrinių, kuriems skleidi žinias apie Kūrėją: kaip galima suartėti su aukštesniąją jėga, imti užsipildyti ja, tapti panašiam į ją, pasiekti amžinybės ir tobulybės būseną.
Stengiesi visiems apie tai papasakoti. O kas gali būti žmogui geriau, jei jis supranta, kad gali pasiekti Kūrėjo lygmenį ir jam į rankas duodamos galimybės, instrumentai, metodika? Nėra nieko didesnio, ką galėtum atlikti žmonėms.
#235042

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Senojo pasaulio paradigmos keitimas

Platinimas: lengvai ir be paliovos

Kur išėjimas iš tamsaus miško

Komentarų nėra

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Dvasinis darbas, Platinimas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманIšeiname iš Begalybės pasaulio (Būsena Nr. 1) ir per penkis pasaulis, per darbą dešimtuke (Būsena Nr. 2) vėl ateiname į Begalybės pasaulį, bet jau ištaisytą (Būsena Nr. 3).
Visas pasaulis – tai vienas dešimtukas, be Begalybės pasaulio daugiau nieko nėra. Visos mūsų maldos kyla iki Begalybės pasaulio Malchut ir visa informacija apie būsenas, kurias praeisime, nusileidžia iš ten.
Iš esmės, dešimtukas apima visą žmoniją, visas sielas, visų kartų kabalistus, viską, kas buvo ir bus. Visa tai vienas dešimtukas, tačiau mes būdami būsenos Nr. 2, galime pamatyti tik jo ribotą dalį. Būnant šios būsenos turime maksimaliai atlikti savo darbą ir paraginti visus taisytis.
Gavome ypatingą misiją – būti atsakingiems už būseną Nr. 2, stovėti visos žmonijos priešakyje ir vesti ją į taisymąsi. Netgi didžių kabalistų ir teisuolių sielos irgi yra po mumis, nes jų darbas priklauso nuo mūsų maldos, nuo mūsų darbo. Suprantama, kad jie žadina mus, padeda, tačiau tai paslėpta.
Šiandien mums reikia surinkti visą tą sudužusią, išskaidytą tikrovę su penkiais pasauliais, parcufais ir sfiromis, visas išmėtytas dalis ir sujungti atgal į vieną ratą.
„Apskritimas“ – tai galva, o kūnas visada „kvadratinis“. Galvoje nėra apribojimų, jie tik kūne. Mums reikia kūną priartinti prie galvos formos, prie jos mokymo. Taip iš parcufo virstame apskritimu.
Kai žmogus supranta šią sistemą ir savo paskirtį joje, jis ima rūpintis visa žmonija, iš visų jėgų stengdamasis negalvoti apie save ir platinti kabalos mokslą pasaulyje. Jis supranta, kad jo sėkmė priklauso nuo viso pasaulio, kuris išgyvena gilią krizę.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos, tema „Kabalos mokslo platinimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Gyvenimo tikslas – visa ko šerdis

Komentarų nėra

Perduoti toliau Ari žinią

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKūriniai turi išpildyti Kūrėjo sumanymą, Jo programą ir atvesti save į kūrimo tikslą.
Šis procesas sudarytas iš grandinės veiksmų, kuriuos atlieka sudužusios kūrinio dalys, jos susirenka ir susijungia į vieną sielą, kokia ji buvo iki nusidėjimo prie Pažinimo medžio, iki bendros sielos sudužimo. Besijungiančios sielos dalys vadinamos kabalistais.
Šios sielos dalelės, labai beskiriančios viena nuo kitos, nuosekliai taiso sudužimą. Matome, kaip skiriasi kabalistai iš jų raštų, ir to, kaip jie kiekvienas atlieka savo misiją.
Per istoriją buvo ypatingų, išskirtinių sielų, t. y. taisymo procesai: Adam Rišon siela, o paskui jo mokiniai: dvidešimt kartų nuo Abraomo (Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė, Aaronas, Juozapas, Dovydas…) ir iki mūsų dienų per kabalistus Rašbi, Mošė de Leon, Rambam ir kitus iki dabar.
Šioje grandinėje yra viena labai ypatinga siela, itin mums brangi, netgi svarbesnė už Rašbi ir Baal Sulamą – tai Ari (Izaokas Lurija). Šis žmogus atskleidė mums kabalos mokslą. Be jo iki mūsų neateitų nė vienas kitų kabalistų veikalas, ir todėl mums, kabalos „vartotojams“, Ari ypač svarbus.
Nuo Ari laikų kabala ėmė vystytis ir prisitaikė prie šių laikų, dėl ko nūnai matome save arčiau išsilaisvinimo – būtent dėl Ari. Žinoma, į tai įtraukiamas didžiulis Baal Šėm Tov, o vėliau Baal Sulamo ir Rabašo atliktas darbas.
Baal Sulamas savo misijos pobūdžiu labiau panašus į Ari, o Rabašas – į Baal Šėm Tov. O iki jų visų buvo Rašbi, atnešęs į pasaulį taisymosi pabaigos Šviesą, kuri padeda, stumia visus ir ištraukia į visišką išsitaisymą.
Tačiau Ari – itin svarbus taškas žmonijos istorijoje, ir mes labai vertiname šį kabalistą, jo mums duotą indėlį, o tiksliau, kaip Kūrėjas per Ari sielą padėjo mums priartėti prie savo gyvenimo tikslo.
Ari vos pusantrų metų dėstė Izraelio šiaurėje ir paskui mirė. Ir to buvo gana, kad savo sielos veiksmais pažadintų didžiulę Šviesą pasaulyje. Per Ari šis švytėjimas kaip supanti Šviesą ateina visiems ir pažadina visas po jo einančias kartas.
Visas jo gyvenimas, veikla, jo grupė ir likę jo veikalai, rašytiniai ir sakytiniai – visa tai itin paslėpta, miglota. Tačiau ateina kitos sielos, tokios kaip Baal Šėm Tov ir Baal Sulam ir tęsia Ari darbą su didžiuliu pasišventimu ir galia.
Šiandien prisimenant Ari turime pajausti, kiek esame skolingi šiai sielai, per kurią Kūrėjas tiek daug atliko, kad atneštų kabalos mokslą mums. Turime iš Ari perimti jo žinią ir perduoti toliau.

Iš 2018 m. liepos 16 d. pamokos „Prisimenant Ari“

Daugiau šia tema skaitykite:

Didi ARI siela, I dalis

Didi ARI siela, II dalis

Komentarų nėra

Gyvenimo Šviesa

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali teksto vertimas ar kitas platinimo darbas padėti įveikti dvasinį kritimą?
Atsakymas. Darbas su tekstais – tai mūsų veiklos pagrindas. Knyga niekur nedingsta. Ji turi aukščiausią dvasinę šaknį. Net jeigu knyga įdėta į kompiuterį, tai vis tiek knyga, tekstas. Dvidešimt dvi ivrito raidės sudaro dvasinį kli (indą).
Skaitydamas ir tuo pačiu metu ruošdamas tekstą kitiems, tampi kanalu tarp Kūrėjo ir to, kuris skaitys. Tuomet aukštesnioji Šviesa pereina per tave. Antraip užkemši kanalą ir nieko negauni iš viršaus.
Viskas sukurta tokiu būdu, kad yra aukštesnysis – Kūrėjas, tu ir kažkas trečias. Turi praleisti Šviesą iš Kūrėjo per save žemesniajam.

Baal Sulamas knygos ,,Gyvenimo medis“ Pratarmėje rašo: ,,Žmogus gyvena ne dėl savo asmeninių poreikių, o dėl visos grandinės poreikių taip, kad kiekviena grandinės dalis negauna gyvenimo Šviesos savo vidun, o perleidžia Šviesą visai grandinei“.
Kai žmogus perleidžia gyvenimo Šviesą per save kitiems, jo niekas neberiboja. Tai yra nuostabus dalykas, nes tuomet žmoguje telpa visa begalinė Šviesa. Jis neužkerta Jai kelio, o perleidžia per save, ir todėl visa Šviesa tampa jo.
Sykiu jis mėgaujasi tuo, kad pats susilieja su Kūrėju, sujungia Jį su visais kitais ir pripildo kitus panašumo į Kūrėją. Ar gali būti kas nors stipresnio už tokią būseną? Negali.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinių pakopų pajutimas

Kur yra dvasinis pasaulis?

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai