Kalbama ne apie meilę tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir vaikų, bet apie tokią meilę, kuri aukščiau kūno, aukščiau visų išskaičiavimų – tiesiog begalinis vandenynas, į kurį galima įbristi ir išnykti jo gelmėse. Štai taip mums reikia panirti į savo jausmus tarsi į vandenyną.
Brendame į šią jūrą, o ji mus stveria ir neša, traukia visomis kryptimis, leisdama pajausti, kad esi draugų meilės vandenyne, mūsų vienybės jūroje. Nebijau nuskęsti šioje jūroje – priešingai, jaučiuosi esąs apsuptas draugų, jaučiu save kartu su jais, ir nėra ribų mūsų tarpusavio jausmams.
Jūra – tai malchut, todėl yra paprotys įbridus į jūrą panirti galva tris kartus. Tai nuostabus dalykas.

#318434

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Kongresas ir mano „aš“