Meilės vandenyne

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Kongreso atidaryme, kai visų šalių atstovai su vėliavomis kilo ant scenos, verkiau iš džiaugsmo, jaučiausi susijęs su visais, jaučiau kitų žmonių norus, jų rūpestį ir meilę.
Kas tas gėris – tik psichologinis, o gal jau dvasinis pojūtis?
Atsakymas: Tai puikus, geras, širdingas susijaudinimas, tačiau tai dar ne dvasinis pojūtis. Dvasinis pojūtis – tai šaknies suvokimas: iš kur ir kodėl viskas atsiranda, kur mes esame.
Ši būsena sukelia mumyse pojūtį, kad mus supa kažkokių jėgų vandenynas, palaikantis ir vienijantis mus visus virš laiko ir erdvės.
Žmogus tuomet praranda kūno pojūtį. Jis dar sieja save su kūnu, tačiau laiko jį žemesniu lygmeniu, nei jis pats. Tada mes jaučiame, kad priklausome tam vandenynui, įsilieję į jį ir ištirpę jame.
Tai, ką jūs pajutote kongreso atidarymo metu, – pakopa prieš dvasinį pojūtį. Tikėkimės, kad labai greitai patirsime ir jį.

Iš 2010 m. lapkričio 10 d. 4-osios kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis susitikimas su Šviesa

Šildanti meilės Šviesa

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.