Pateikti įrašai su virusas žyme.


Nauja pasaulinės dramos vija: „Omikronas“

Koronavirusas

каббалист Михаэль ЛайтманŠiame žmonijos raidos etape gamta iš mūsų laukia vienybės, kad bent jau egoistinių paskatų vedini įsisąmonintume, esą vienoje planetoje (kuri kažkur sparčiai juda didžiuliame kosmose) stipriai priklausomi vieni nuo kitų. Niekas mums nepadės, patys turime organizuoti savo gyvenimą šioje Žemėje.
Tai mūsų namas, mažas kaimas. Ir jeigu nesutvarkysime šio gyvenimo, kad visi Žemės gyventojai galėtų gyventi ramiai, gerame pasaulyje, rūpindamiesi mūsų planeta, tai nepajėgsime joje išgyventi.
Tai problema, nes gamtos programa neleis mums bandyti dar kartą, kad pradėtume viską iš naujo ir ištaisytume savo klaidas. Privalome visąlaik eiti pirmyn pagal gamtos programą, o gamta priklausomai nuo mūsų raidos iš mūsų reikalaus vis griežčiau laikytis vienybės dėsnių, daugialypiškesnio ir kokybiškesnio ryšio.
Ir mums teks atitkti šiuos reikalavimus. Kol kas ne itin nutolstame nuo formos, būtinos mūsų raidos lygmeniui, ir gamta atleidžia mums mūsų klaidas. Bet jeigu stipriai ją sugriauname, gauname gamtos smūgius: sausras, ugnikalnių išsiveržimus ir t. t. Jei mūsų susiklaidymas pranoksta visas ribas, tai gamta reaguoja globalia pandemija.
Ir, žinoma, šis paskutinis virusas „omikron“ tėra dar viena grandis ilgoje grandinėje. Už jo rikiuojasi ištisa tokių negatyvių poveikių žmogui ir žmonių visuomenei armija, kad negalėsime išgyventi. Gamta muš mus, kol Žemėje liks nedidelis žmonių būrelis, kurie supras, kad nėra išeities, ir sukurs tarpusavyje tinkamus santykius.
Kiekviena nauja epidemijos banga priimama kaip nemalonus siurprizas. Mums jau atrodė, kad virusas beveik įveiktas, ir staiga jis smūgiuoja dar stipriau. Bet kodėl visi galvojo, kad virusas išnyks? Juk jis atėjo su tam tikru tikslu, kad sukrėstų mus ir padėtų suprasti, kad mums trūksta vienybės.
Ir jeigu dirbame prie abipusės, draugiškos vienybės, galime tuo ištaisyti situaciją. Tik tai yra tikrasis vaistas. O jeigu čia nieko neatlikome, tai kaip visada nutinka su užleista liga – ji pasireiškia sunkesnėmis būsenomis. Jei ligonis negauna tinkamo vaisto, liga progresuoja, ir ji pati nesibaigia.
Liga tampa chroniška, o mums atrodo, kad ji pasibaigė. Tačiau ne, tai tik šuolis į dar rimtesnį susirgimo lygmenį.
Vėl prasideda ta pati istorija: karantinas, apribojimai, baimės, nauji skiepai. Juk per du epidemijos metus nieko neišmokome ir nesupratome, kas svarbiausia: su kokiu tikslu mums atėjo koronavirusas ir ką turime jam pastatyti priešpriešiais (be medicininio gydymo ir viso kito).
Virusas reikalavo iš mūsų, kad suartėtume, susivienytume. Jis atėjo kviesdamas jungtis į vieną sistemą. Juk virusas smogė visiems, ir privalėjome padėti artimui ir taip būtume panaikinę epidemiją. Virusas kvietė visus rūpintis visais. Bet argi tai atlikome?
Visiems uždėjome kaukes, atitolome saugiu atstumu, – tai irgi gerai. Nors fizinis atitolimas ir prieštarauja vienybei, bet tai irgi prieštarauja mūsų egoizmui. Jeigu kiekvienas turi negatyvų norą kito žmogaus atžvilgiu, tai kuo toliau, kuo labiau izoliuoti esame vieni nuo kitų, tuo geriau. Tai nuramina situaciją, ką patvirtina testai.
Bet visgi tai nėra sprendimas. Gamta verčia mus rasti tikrą sprendimą. Bet mes jo neieškojome, o tik paslėpėme savo egoizmą po kauke.

#290490

Iš 2021 m. lapkričio 28 d. pokalbio su žurnalistais

Daugiau šia tema skaitykite:

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Integralios atsakomybės link

Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Komentarų nėra

Kaip išnaudoti visą smegenų potencialą?

Sveikata, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakoma, kad žmogus išnaudoja vos 5 % savo smegenų potencialo. Ar galima teigti, kad to pakanka individualiems gyvūniniams poreikiams patenkinti? O jei dirbsime visuomenei, atsivers ir kiti 95 %?
Atsakymas: Dirbti visuomenei – reiškia pakilti aukščiau savo egoizmo, prisiimti tuos tikslus, kurie yra naudingi visuomenei, jos galutiniam tikslui, kad ji taptų integrali, globali.
Kai visuomenė pakils aukščiau egoizmo ir dirbs tik altruistiškai, pradėsite naudoti gerokai daugiau nei 5 % savo potencialo.
Klausimas: Iš esmės, jei man vienam reikia išspręsti kokią nors mažą asmeninę problemą, pakanka minimalaus potencialo. Bet jeigu, sakykime, reikia išspręsti pandemijos problemą ir mokslininkų grupė bando sukurti vakciną nuo viruso, kartu jie gali prisijungti prie globalaus proto ir išspręsti šį klausimą?
Atsakymas: Ne. Nemanau, kad tai įmanoma, nes jie – egoistai ir kiekvienas dirba dėl savęs. Tam jie turi pakilti aukščiau savęs, kitaip tariant, mylėti vienas kitą, įsijungti vienas į kitą.
Klausimas: Kaip vis dėlto pritaikyti savo potencialą, jei jis didelis, o naudojamės tik 5 %?
Atsakymas: Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties, kurioje gimėme, ir įgyti kitą, altruistinę prigimtį – „pamilk artimą kaip save“. Tada galėsime susivienyti su kitais į vieną vieningą visumą, į vieną protą, į vieną norą. Visi vidiniai duomenys taps bendri ir kiekvienas dirbs dėl visų gėrio.

#268557

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išnaudoti smegenis 100 procentų?

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kam smegenims žmogus?

Komentarų nėra

Pats teisingiausias klausimas

Koronavirusas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Jums rašo: „Michaeli, aukštinate virusą, o visi siekia vakcinos. Jūs tarsi juokiatės iš visų, sakydamas, kad vakcina nepadės. Kodėl tai darote? Atimate iš mūsų viltį“.
Atsakymas: Ne! Bus vakcina, ir bus dar virusas, ir dar vakcina, ir dar virusas. Visa tai bus.
Nesu už tai, kad kentėtumėte, esu už tai, kad tinkamai įvertintumėte kančias, ir kad tai atvestų jus prie teisingo rezultato. Kitaip tariant, norėtumėte pakeisti savo būtį taip, kad virusų iš tikrųjų nebūtų, nes virusus pagimdote savo netinkamu elgesiu, neteisingu santykiu su pasauliu, visuomene, žmogumi.
Todėl geriau klauskite: „Kaip galiu padaryti taip, kad pasaulis būtų be virusų?“ Sėkmės mums!

#276196

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradėkime pagaliau gyventi!

Koronavirusas mus privers…

Ką rodo virusas?

Komentarų nėra

Gydytis nuo viruso

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad vienybė tarp žmonių – tai vaistas nuo virusų. Bet mes matome, kad priešingai, vaistai – tai atstumo laikymasis, karantinas.
Atsakymas: Karantinas nėra viruso gydymas. Priešingai, viruso gydymas – tai nuoširdus žmonių suartėjimas, kai neleidžiame virusui apsigyventi tarp mūsų, tarp mūsų jausmų, mūsų santykių. Siekdami būti, kaip vienas žmogus su viena širdimi, nepaliekame virusui vietos tarp mūsų.
Kol kas esame pereinamosios būsenos. Tokios būsenos moko mus, kas gera, o kas bloga, ar esi pasirengęs keistis, kas nutiks, jei elgsies vienaip ar kitaip. Čia dar negalime padaryti tinkamų išvadų.
Tačiau, be abejonės, artimiausiu metu žmonija ims suprasti, kad asmeniniai, teisingi žmonių tarpusavio santykiai išgydo visuomenę.

#275707

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“  

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Komentarų nėra

Ko iš mūsų nori gamta?

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko būtent gamta nori iš mūsų? Ką kiekvienas turėtų pakeisti, kad būtų geresnė ateitis?
Atsakymas: Mes esame integralioje, globalioje gamtoje, tarsi tam tikro rutulio viduje. Visoje gamtos sistemoje yra abipusė priklausomybė ir tam tikra vidinė pusiausvyra. O mes, žmonės, specialiai sukurti egoistais ir nuolatos trikdome šią savo ir mus supančios erdvės pusiausvyrą: negyvą, augalinę, gyvūninę ir žmogišką.
Problema ta, kad, nepaisydami nuolatinio egoizmo vystymosi ir darbo, turime pasiekti būseną, kai visiškai subalansuojame ego, apribojame jį (cimcum) ir tada jį naudojame atvirkščiai – davimui, tinkamam tarpusavio bendravimui, kai kiekvienas vartoja tik tai, kas jam būtina.
Nūnai bet kuris normalus žmogus visuomenėje užsidirba pinigų, turi šeimą, vaikus, namus, darbą ir normaliai egzistuoja. Jam nereikia to, kas nebūtina. Savo veiksmais žmogus neturėtų kenkti aplinkai, o planuoti veiksmus taip, kad būtų pusiausvyra su supančiu pasauliu – ne pastovi, sustingusi, bet dinamiška.
Jei žmogus taip elgiasi, tada gerai jam ir gerai pasauliui. Jis ima kiaurai per šį pasaulį jausti ir pažinti gamtos sistemą: pagal kokią formulę ši veikia, kokia tai gamtoje esanti ir viską valdanti jėga. Ši aukštesnioji jėga vadinama „Kūrėju“.
Iš esmės gamta tikslingai sukūrė mus priešingus savo pusiausvyrai, kad vystydamiesi pajaustume, kiek neatitinkame jos, tai yra Kūrėjo, kiek galime pasikeisti ir būti arčiau gamtos / Kūrėjo: tiek, kad pradėsime suvokti šią jėgą, kuri mus valdo ir visąlaik nori išlaikyti pusiausvyrą, ryšį su mumis.
Tai ir yra žmogaus egzistavimas: užmegzti ryšį su bendrąja gamtos jėga, vadinama Kūrėju. Tai pasiekę pajausime aukščiausią komfortą, žinių, amžinybės, tobulumo būseną. Mes privalome tai pasiekti.
Todėl dabar mūsų pažadintas virusas (kuris savo ruožtu pažadina mus) egzistuoja būtent tam, kad rastume tinkamą sąveiką, pusiausvyrą su gamta, atskleistume Kūrėją, užmegztume ryšį su Juo.
Klausimas: Kaip tinkamai pajausti ir realizuoti pusiausvyrą su gamta?
Atsakymas: Elkis su visais, kaip su savimi. Tai yra geriausia. Jei šitaip elgsimės vieni su kitais, tada visuose lygmenyse – negyvojoje gamtoje, augalijoje ir gyvūnijoje – viskas bus gerai. Palaikysime dinamišką pusiausvyrą su mus supančiu pasauliu ir per ją pajausime aukštesnę valdymo sistemą – programą, vadinamą „Kūrėju“.

#264416

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Komentarų nėra

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Krizė, globalizacija, Pamokos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽengiame į 2021 metus, kurie atskleis mums, koks pasaulis uždaras, susijęs į vieną sistemą, kenčiantis kartu, todėl sprendimas irgi turi būti bendras.

Visa tai atsiskleis 2021 metais, kurie taps žmonijos praregėjimo metais. Kiekvienam taps aišku, kad neįmanoma pasiekti sėkmės išnaudojant savo egoizmą. Priešingai, visa sėkmė priklausys nuo to, ar sudaužysime mus skiriančias egoistines pertvaras.

Kiek mums tai pavyks atlikti dešimtukuose, tiek galėsime paveikti visą pasaulį. Ir visas pasaulis ims jausti, kad gana švaistyti pinigus ginklavimuisi. Verta investuoti tik į žmonių vienybę.

Nereikės jokių vakcinų ir vaistų prieš virusą. Juk tai ne koronos epidemija, o globalaus, pasaulyje atsiskleidžiančio egoizmo epidemija. Ir šiai ligai gydyti tik vienas vaistas – mūsų vienybė.

#276189

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. rytinės pamokos tema „Susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Komentarų nėra

Besitaisanti karta

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманYra patikimas vaistas prieš virusą – vienybė. Ši priemonė gelbėja nuo visų problemų, nes tuomet prilygstame bendrajai gamtai, kuri yra globali ir integrali. O jeigu taip susijungiame, tai labiau susisiejame su bendrąja gamtos jėga, kuri teisingai sutvarkys visas mūsų gyvenimo sistemas.
Gamtoje veikia bendras mus visus valdantis dėsnis. Ir, norėdami priartėti prie to dėsnio bei imti tinkamai su juo sąveikauti, turime susivienyti. Kaip negyvoji materija, augalija, gyvūnija simbiotiškai susijungia, taip ir žmonės turi susivienyti.
Tačiau, kodėl matome, kad gamtoje vieni ėda kitus? Ogi todėl, kad mes, žmonės tarpusavyje elgiamės egoistiškai, ir savo egoizmu veikiame visus likusius gamtos lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį. Jei ištaisytume savo egoistinį norą, tai vilkas draugiškai gyventų su ėriuku, ir gamtoje niekas nieko nepultų.
Visiems akivaizdu, kad tik laimėtume pasiekę darną su gamta. Mūsų kartoje visa žmoniją turi pasiekti šią darną ir todėl ji vadinama besitaisančia karta.

#274027

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Atėjo paskutiniosios kartos laikas

Komentarų nėra

Pandemija: ne išgyventi, o nugalėti

Izraelis šiandien, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманMes stengiamės bendrą bėdą išgyventi atskirai. Tai net ne išskaičiavimas – tai bėgimas nuo tikrovės. Po vieną – pralaimėsime. Kartu – laimėsime.
Iliuzinė pergalė prieš pirmąją bangą susuko mums galvą, pasirodo, kad tai yra spąstai. Pasiekę „sėkmę“, per daug pasitikėjome savimi – ir iškart ėmėme ristis žemyn. Skaudu tai pripažinti, bet be sąžiningos savianalizės mums neišsikapanoti. Galite kaltinti vieni kitus ar vyriausybę, kiek norite – sprendimo nebus, kol nepakilsime virš šio savo absurdo teatro.
Dabar jau aišku: vien karantino priemonių nepakanka – turime realiai rūpintis vieni kitais. Virusas negali būti sustabdytas be šio rūpesčio. Juk susiduriame su daugiau nei epidemija – su pačia Gamta.
Kas tai yra?
Gamta nėra abstrakcija, tai yra universali sistema, kuri mus pagimdė ir kurioje gyvename. Dabar. Tiktų toks šiuolaikinės amerikiečių literatūros klasiko Deivido Fosterio Wallace’o palyginimas: plaukia dvi jaunos žuvys, sutinka senesnę, kuri linkteli ir sako: „Sveiki, vaikinai. Na, kaip vanduo?“ Jaunos žuvys plaukia toliau, o po kurio laiko susižvalgo: „Koks vanduo?“
Taigi, jaunystė baigėsi. Vanduo staiga pasidarė drumstas, bet dabar jį galima pamatyti. Apsižvalgykite: mes kapanojamės ne pandemijos bangose, o savo pačių santykių krizėje. Mes negalime draugiškai susitarti dėl nieko ir nesame pasirengę keistis, nors tai liečia mūsų pačių interesus. Pandemijos veidrodyje mes matome save.
Štai kodėl negalėsime tiesiog išgyventi šios krizės. Jau nuo pradžių ji neturi tradicinio sprendimo. Juk to, kas vyksta, priežastys slypi tarp mūsų, o mes jau ne vaikai, jau galime tai suprasti, ir Gamta automatiškai pakelia atsakomybės kartelę. „Reikalas ne viruse, o tavyje“, – sako ji.
Neverta pasitikėti tais, kurie ketina sutvarkyti situaciją politinėmis, organizacinėmis ir net medicininėmis priemonėmis. Visa tai iš esmės neišsprendžia problemos, neatsižvelgia į Gamtos dėsnius ir reikalavimus. Mes atidžiai sekame jos rodomąją lazdelę, užuot stebėję tai, į ką ji rodo. O rodo ji bendrą moralinę ir socialinę mūsų nesėkmę.
Atėjo laikas atverti akis ir širdis, nusimesti vidinius akidangčius, protu ir jausmu suvokti, kas su mumis vyksta. Tai nėra iššūkis kiekvienam atskirai, o visai tautai.
Apie teisingumą ir tiesą
Koronakrizė gana aiškiai primena žydų tautos egzistavimo prasmę. Ji tiesiog baksnoja mus nosimi į šią baltą dėmę, kurią taip atkakliai stūmėme iš sąmonės. Tai nepadėjo: viskas, ką pamiršome, nuskandinome atminties dugne, iškyla į paviršių.
Pažvelkite į šias rietenas. Šventyklų laikais mes darėme lygiai tą patį – kivirčijomės net nepaisydami galimo susinaikinimo. Tokia ta Izraelio tauta – besiremianti stipria vienybe ir kankinama nesutaikomų skirtumų. Žmonės, kurių tikrąją išmintį gožia užsispyrimas, susiskaldymas, ambicijos ir pasipūtimas. Tai yra mūsų bėda, tikrasis mūsų negalavimas, prieš kurį politikai ir farmakologai yra bejėgiai. Politika mus visada skaldė, o šiandien mus skaldo net sveikatos priežiūra. Į tai ir rodo virusas. Ir jis neatsitrauks, kol nepradėsime suprasti jo vaidmens. „Jūs visi esate paskendę tremtyje, vidiniame susvetimėjime, – sako jis. – Jūs visi neteisūs, nes visi linkę ginčytis, įrodinėti savo tiesą, kurti lygybę kitų sąskaita. Ir aš priversiu jus pasikeisti.“
Kai verčia suaugti, skauda. Geriau pačiam užaugti. Tam pirmiausia reikia suprasti: tiesa yra tik žmonių vienybėje, ir ši vienybė slypi aukščiau bet kurio konkretaus teisumo, kad ir koks jis būtų įtikinamas ir nekintamas. Be vienybės viskas veda į žlugimą tiesiog dabar.
Čia nėra nieko pompastiško, nieko prigalvoto. Kalbu apie tikrus dalykus, apie mūsų ateitį, apie mūsų vaikų ateitį, apie gyvenimą ir mirtį. Atėjo laikas veikti. Veikti kartu, nesilaikant dviejų tūkstančių metų primestų politikos dogmų ir stereotipų.
Galų gale, čia susirinko tiesiog nepažįstami žmonės. Mus visus sieja viena bendra aplinkybė – bėgimas iš karčios tremties. Tačiau tai yra tik išorinė vienybė. Milžiniškoms pastangoms šiame kelyje, kupiname kliūčių, kylančių iš visų be išimties tautos dalių, reikalinga vienybė, nesunaikinama ir stipri kaip plienas. (Baal Sulamas, 1940).
Po aštuoniasdešimties metų tai matome savo akimis. Taigi ar vėl nusisuksime nuo akivaizdžios tiesos ir mokėsime didžiulę kainą? Negalima palikti žmonių likimo įvairių suinteresuotų asmenų malonei. Mums reikia kažko daugiau nei svetimšalių. Izraelis negali išsilaikyti be kiekvieno rūpesčio ir dalyvavimo. O „kiekvienas“ reiškia „aš“.
Mano laisvė
Ne atsitiktinai virusas mus atitolina vienus nuo kitų. Dėl to pradedame matyti, kaip smarkiai esame susipriešinę viduje, atskirti savo pačių rietenų. Ir gerai, kad matome. Juk nepripažinus ligos neįmanoma išgyti.
Karantino ribojimai tarsi kėsinasi į mūsų laisvę, o iš tikrųjų atriboja mus nuo smaugiančių vartotojiškų santykių. Kaip tik dabar, koronaviruso sumaištyje, gavome galimybę patys sukurti tarpusavyje kažką teisingo, tikro, nesugriaunamo. Kaip tik dabar tapome laisvi daryti svarbų darbą.
„Tikras pasaulis – pasaulis žmonių valdžios ir pinigų – džiugiai niūniuoja sau po nosimi, pakinkyti baime, pykčiu, nusivylimu, suvaržymais ir savimeile“, – pasakė David Foster Voles. – „Ta laisvė, kuri tikrai svarbi, susijusi su jautrumu, sąmoningumu, mokymusi, gebėjimu tikrai rūpintis kitais – žmonėmis, duoti“.
Kaip gi realizuoti šią laisvę?
Naudojantis vienijimosi metodika, kurią žydai turi nuo senų senovės. Kabalistine metodika, pradėta Abraomo ir sudarančia mūsų esmę. Taip, mes galime ją įgyvendinti, jei tik panorėsim. Ir jei tapsime, pagaliau, realistais.
Juk žmonijos ateitis – vienybė virš visų skirtumų ir prieštaravimų, interesų bendrystėje, pusiausvyroje. Įsilieję į šią srovę, išsigelbėsime patys ir ištrauksime pasaulį. O jei delsime, risimės toliau, ir niekas mūsų nepasigailės. Priešingai, pasaulis pajaus, kad mus galima pribaigti, ir krizės priveiktas susivienys šiuo tikslu.
Suteikime žmonėms suvienijimą geruoju, tapkime tauta, pradėjusia dvasinį pakilimą, kuri visiems palengvina kelią ir visus pakelia. Dabar, kai braška senojo pasaulio siūlės, reikia pastatyti tiltą į naująjį pasaulį. O kas tai padarys, jei ne mes?
Audringas srautas neša žmoniją į priekį. Grįžimo nebus. Ir viskas priklauso nuo mūsų, nuo tautos, vadinamos „Izraeliu“. Bet tai priklauso ne nuo mūsų smegenų, sugebėjimų, technologijų, išradimų, bet nuo širdžių suartėjimo ir gero tarpusavio ryšio.
Be šio pagrindo mes prapulsime. Mes neturime poros tūkstančių metų rezervo tremtyje. Mes išnaudojome visus avansus ir paskolas. Laikas grąžinti skolą. Tik duodami kitiems išsaugosime ir sustiprinsime save. Ir jei nematome prošvaistės priekyje, tai tik todėl, kad dar nesutikome dėl to viduje ir vis tiek tikimės tiesiog numušti temperatūrą, nesivargindami gydyti priežasčių.
Gamtoje nėra stebuklingų išgijimų. Ji paskyrė mums gydymo kursą, ir klausimas ne tas, ar mes jį priimsime, o kada. Kuo vėliau, tuo bus skaudžiau. Ir dėl to mūsų poliarizuota, atomizuota visuomenė vis tiek taps visaverte bendruomene, o kiekvieno žmogaus žinios lygiomis teisėmis įsilies į bendrą sąmonę, į bendrą srovę. Ir tai bus ne diktatas, o išsivadavimas, ne našta, o proveržis.
Galbūt mums trūksta tikėjimo savimi. Galbūt pasitikėjimo gamta. Tačiau iš tikrųjų tai tik pasiteisinimai. Mes turime viską, ko mums reikia, ir galime naudoti krizę kaip galingą postūmį vienybei. Viskas priklauso nuo mūsų.
#268357

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką rodo virusas?

Kova, kurioje dalyvauja visi

Kas mus privers pakeisti gyvenimo vertybes?

Komentarų nėra

Ką rodo virusas?

Ekonomika ir pinigai, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei išnyks visos nereikalingos darbo vietos, tai bedarbiais liks 90 % gyventojų. Ką veiks šie žmonės, ir kaip ekonomika išsilaikys be šių darbo vietų?
Atsakymas: Žmonės, užėmę šias vietas, nieko naudingo negamino. Dėl ko jie dirbo? Kad persidalytų pinigus? Ko mes bijome atsikratyti? To, kad nenaudingai dirbame: vienas meta čia, kitas ima iš čia ir permeta į kitą vietą, o trečias – atvirkščiai. Vieni kasa duobę, kiti ją užkasa.
Klausimas: Baal Sulamas laikraštyje „Žmonės“ rašė: „Egoizmo savybė, slypinti kiekviename kūrinyje, yra sąlyga, kuri neišvengiamai kyla iš paties egzistavimo fakto. Be šito apskritai nebūtų izoliuoto savarankiškai egzistuojančio objekto. Ir kartu tai visai neprieštarauja altruizmo savybei žmoguje, tik kyla poreikis nutiesti tvirtas ribas tarp šių savybių. Egoizmo dėsnis privalo išlikti veiksmingas tik tiek, kiek jis susijęs su būtiniausių poreikių tenkinimu, o nuo pertekliaus suteikta teisė atsisakyti artimojo naudai“.
Mums reikia tik išsiaiškinti, kas yra nauda artimui. Tai nėra vien tik gamybos perskirstymas, būtino minimumo link, reikia nuspręsti, kokią naudą iš to gaus artimas. Kaip mes tai pajausime ir kokia ta tendencija?
Atsakymas: Aš manau, kad reikia sukurti naują valstybių bloką, kurios iš tikrųjų gali tai išspręsti. Bet tai turi būti galvos, kurios supranta pasaulio integralumą ir būtinybę atvesti jį dabar į integralią formą.
Klausimas: Kur paimti tokius valdytojus ir politikus? Žiūrėkite, kas darosi! Trampas dabar kaltina Kiniją, Kinija atsako tuo pačiu, prasideda tarpusavio kerštas. Tos pačios tendencijos, kokios ir buvo. Pasaulis nepasikeitė.
Atsakymas: Mums, kabalistams, reikia judėti mūsų kryptimi. Mes turime visais būdais aiškinti, reklamuoti, platinti mūsų žinias apie gamtos dėsnius.
Gamta neleis daryti nieko kito. Kai tik visi pradės grįžti į praeitį, virusas smogs dar stipriau modifikuota forma, ir tada bus dar blogiau. Dabar jo pasekmės nekenksmingos. Remiantis statistika, viruso laikotarpiu mūsų pasaulyje žuvo daug kartų mažiau žmonių, nei be jo.
Tačiau virusas dirba visoje žmonijos sistemoje, ir jei mes nedarysime to, ką jis mums rodo, kitaip tariant, netapsime integraliai tarpusavyje susiję, tai nieko gero mūsų nelaukia. Norite pasitikrinti – prašau. Vis tiek mes esame pakeliui į tai. Deja, aš matau, kaip visos valstybės nori sugrįžti praeitin.
#266151

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Ekonominės sistemos perversmas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai