Klausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Klausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Klausimas. Kodėl Kūrėjas slepiasi?
Atsakymas. Kūrėjas slepiasi pirmiausia tam, kad suteiktų žmogui valios laisvę.
Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kuri mus išjudina, traukia pirmyn, visad ir visur mus valdo tiek, kad net visi mūsų žodžiai irgi yra jos diktuojami. Visi žmogaus norai ir mintys, jo protas ir širdis „paleidžiami“ gamtos.
Jei tai būtų atskleista, visiškai tiksliai matytume, kaip Kūrėjas valdo kiekvieną iš mūsų, kiekvieną ląstelę, kiekvieną organizmą, kiekvieną vidinį veiksmą. Kaip pasakyta: „Aš pirmas ir Aš paskutinis.“
„Aš pirmas“ reiškia, kad nuo pradžių visa išeina iš Kūrėjo – tik Jam žinant, Jam išjudinus, esant Jo valiai. O paskui tai pasklinda po visą sistemą, visus gamtos lygmenis: negyvąją, augalinę, gyvūninę, žmogaus. Ir nėra nė vienos ląstelės, nė vieno atomo, kuris ką nors atliktų savarankiškai.
Todėl jei bet kokių veiksmų pradžia, vidurys, pabaiga ir jų visuma su begale įvairiausių metamorfozių būtų atskleisti žmonėms, visi automatiškai netektų valios laisvės. Niekas negalėtų judėti, ką nors daryti savarankiškai, nes matytų save ir visą likusią gamtą kaip visiškai mechaninius žaisliukus.
Todėl Kūrėjas nuo pat pradžių paslėptas nuo visos gamtos, kad visiems kūriniams suteiktų galimybę laisvai rinktis. Iš tiesų valios laisvės nėra, tačiau jos iliuziją turi kiekvienas.
Klausimas. Kas dar be Kūrėjo nuo mūsų paslėpta?
Atsakymas. Nieko. Be Jo daugiau nieko nėra.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl gi Kūrėjas nuo tavęs slepiasi?

Dvasinis atskleidimas – tai ne fantastika

Tai ne šiaip sau žaidimas