Komentaras: Briuselyje pradėjo eksperimentą – atkurti psichinę sveikatą pandemijos sąlygomis. Žmonės siunčiami ne į vaistines, o į muziejus, kurių tematika – nuo mados industrijos iki nuotėkų valymo.
Pagal panašią schemą veikta ir Kvebeke. Ten gydotojai savo pacientams išrašo iki 50 profilaktinių apsilankymų muziejuje per metus. Sakoma, kad šios krizės sąlygomis tai bus efektyviau nei antidepresantai. Ką manote apie tokį originalų sprendimą – nenaudoti antidepresantų?
Atsakymas: Labai gerai. Nors šiokia tokia ugdymo procedūra.
Klausimas: Įėjęs į muziejų žmogus pamiršta apie visas savo problemas?
Atsakymas: Jis ima kitaip žiūrėti į pasaulį.
Klausimas: O jeigu tai mados istorijos, žmonijos istorijos, gamtos ir pan. muziejai?
Atsakymas: Tai vysto žmogų, vysto jau smegenis. Jis vis dėlto ima kitaip žiūrėti į pasaulį. To reikia. Būtent tai būdas įsisąmoninti, kur mes, kas esame gamtoje, kas tokie esame apskritai. To žmogui labai reikia. Remdamasis visu tuo, jis galės spręsti kitas, geras užduotis.
Klausimas: Kitaip tariant, jūs už tai, kad žmogus lankytųsi muziejuose?
Atsakymas: Būtinai! Galiu duoti pavyzdį. 28 dienas viešėjau Toronte ir Niujorke ir praktiškai neišlindau iš muziejų. Kasdien – naujas muziejus.
Tai lavina smegenis.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogui, kurį ištiko krizė, būtina išplėsti akiratį?
Atsakymas: Taip. Jis kitaip žiūri į pasaulį – plačiau, bendriau, mato ryšius tarp dalykų, objektų, jėgų. Jis ima į pasaulį žiūrėti taip, kad pasaulis, pasirodo, kur kas didesnis nei jo mažas, siauras pasaulėlis, kuriame jis kenčia.

#288897

Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Palaikymas ir pavyzdys

Kaip rasti savo sielą

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Į visus mūsų tarpusavio santykius reikia žiūrėti kaip į ateinančius iš Kūrėjo, iš bendros jėgos. Bet su vienais santykiais galiu dirbti, o su kitais ne. Priklausomai nuo to, turiu arba suartėti su žmonėmis, arba nutolti nuo tokių santykių.
Kiek įgalėdamas stengiuosi su visais elgtis su meile, anksčiau ar vėliau. Ir taip padaliju visą pasaulį: kas arčiau, kas toliau. Pirmiau kuriu santykius su draugais dešimtuke. Paskui šį ratą galima išplėsti į pasaulinę kabalistinę grupę, įtraukiant ten vyrus ir moteris. O dar vėliau šį santykį skleidžiu visam pasauliui, visai žmonijai, ir galiausiai visai gamtai.
Svarbiausia – kas sekundę nukreipti save į pasaulėdaros centrą ir siekti priklausyti jam taip, kaip Kūrėjas, kitaip tariant, reikia iš savęs išvystyti žmogų, Adam. Todėl visąlaik tikrinu, esu panašus į Kūrėją ar ne, tarsi savo viduje vartyčiau lapus, aiškindamasis, iš ko esu sudarytas, ir kaip man organizuoti savo santykį su viskuo, kaip save nukreipti: priartėti ar nutolti.
Per šį vidinį darbą suderinu savo suvokimo instrumentą, savo sielą, savo vidinį smuiką, kad iš manęs sklistų tik gera melodija viso ko atžvilgiu. Taip ir tampu žmogumi, Adam, kitaip sakant, panašiu į Kūrėją.
Tai ilgas kelias, tačiau žingsnis po žingsnio galime eiti juo, juk jau esame pasirengę šiam darbui. Ir visam pasauliui jo reikia, juk koronaviruso epidemija atvedė žmoniją į neviltį. Pamažu žmonės ims įsisąmoninti, kad išeities nėra, ir mes privalome gerai elgtis vieni su kitais – tai ir yra pasaulio ištaisymas.

#276044

Iš 2020 d. gruodžio 29 d. rytinės pamokos, tema „Darbas paslėptyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Štai kur šuo pakastas!

Slaptas sielos vystymasis

Sielos raidos pradžia

Klausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Komentaras: Šiandien mokslininkai išskiria bent penkias labiausiai paplitusias baimes: bijoma epidemijos, socialinės izoliacijos, blogo virtualaus gyvenimo, turėti vaikų ir kišimosi į žmogaus genomą.
Atsakymas: Visos šios baimės šiandien egzistuoja. Be to, dėl pandemijos jos dar labiau atsiskleidė. Manau, kad tai mus stumia pirmyn.
Klausimas: Kaip pažaboti baimę arba palengvinti šį perėjimą?
Atsakymas: Tik savo ryšiu virš visų problemų – ne fiziniu, o abipusės pagalbos, geranoriškumo, vienas kito supratimo. Tuomet galėsime tarpusavyje sukurti tokius pusiausvyros, ryšio komunikacijos kanalus, kurie pavers mūsų gyvenimą geru.
O tai, kad kol kas turime nutolti vieni nuo kitų, irgi mūsų naudai, juk savo dabartiniu santykiu galime tik pakenkti vieni kitiems.

#274077

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Pandemija: ne išgyventi, o nugalėti

Visuotinė pandemija

Klausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Klausimas: Mes dažnai sakome, kad perprodukcija naikina gamtos išteklius ir griauna pasaulį. Per pandemiją pasaulis šiek tiek apsivalė. Sako, kad vanduo Venecijos kanaluose dar nebuvo toks skaidrus. Ten vėl atsirado delfinų, kurių jau daug metų nebuvo.
Perprodukcijos klausimas turėtų būti išspręstas praktiškai. Žinoma, svarbu žmonių perauklėjimas, integralaus pasaulio pagrindų studijavimas, bet jūs turite ir valgyti, kažkas turi gaminti maistą. Ką daryti?
Atsakymas: Aš jokiu būdu neliečiu produktų, būtinų egzistuoti: maisto, drabužių, mašinų, gaminančių šiuos produktus, staklių, bet tik tiek, kiek jų reikia.
Globali gamta, kurioje mes gyvename, vis tiek neleis mums pagaminti daugiau, nei yra būtina mūsų normaliam egzistavimui. Neleis! Mes muistysimės, bandysime peržengti ribas, o ji sugrąžins mus į optimalų mūsų egzistavimą.
Mums nereikia juvelyrinių parduotuvių, deimantų biržų, prabangių parduotuvių. Nieko to nebus! Pamatysime, kaip visa tai pradeda tyliai užsidarinėti. Žmonės neturės pinigų – ir jiems tam nereikia pinigų. Bet jie galvos, kaip gyventi rytoj ir pasiekti optimalų, normalų rytojų. Viskas!
#267916

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir daktaras Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Realus gyvenimas ir integrali gamta

Būti integralia visuomenės dalimi

Klausimas: Į ką turime dabar atkreipti dėmesį per pandemiją? Kokią informaciją turime atsirinkti?
Atsakymas: Bendra, integrali, aukštesnioji jėga nori, kad žmonija taptų panaši į ją, kad ji taip pat taptų integralia, tarpusavyje susijusia, priklausoma. Tokia būsena gali būti pasiekiama geruoju arba prievartiniu keliu.
Tikėkimės, kad mes eisime pirmyn geruoju keliu, nors iki šiol ėjome ne visai sėkmingai. Mūsų egoizmas trukdo mums susijungti į bendrą integralią priklausomybę, todėl ir kenčiame: atsiranda įvairūs virusai ir problemos. Jei nesieksime integralumo, tai ateityje mums paruošta užtektinai daug visokių problemų.
Klausimas: Ką daryti, jei mus valdo, ir kaip išgirsti save? Kaip neišklysti iš savo asmeninio kelio?
Atsakymas: Tam reikia tyrinėti ir save, ir kabalos mokslą. Tyrinėdami save, jūs tyrinėjate jėgas, kurios jus veikia, ir pradedate suprasti, koks turi būti teisingas tarpusavio ir išorinės jėgos junginys.
Visatoje egzistuoja dvi jėgos: jūsų – egoistinė ir išorinė – altruistinė. Tarp jūsų ir altruistinės jėgos yra visa žmonija. Ir jūs tiriate, kaip palyginti save su žmonija, kad būtumėte kuo arčiau aukštesnės jėgos ir taptume panašūs į ją.
#267596

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nevalia „užmigti“ ir „nubusti“ Ištaisymo pabaigoje

Keisdamas save, keiti pasaulį

Kilti šviesos greičiu

Klausimas: Kaip dabar, pandemijos laikotarpiu, pasikeis vartotojų paklausa? Į ką turėtų sutelkti dėmesį verslininkai ir verslo naujokai?
Atsakymas: Mes pasiekėme būseną, kai žmonija turi išaugti iš savo egoizmo. Todėl visos akivaizdžiai egoistinės įmonės palaipsniui išnyks. Tai yra artimiausių metų klausimas.
Esmė ta, kad šioje kartoje turime tapti panašūs į gamtą – integralūs, visi priklausomi nuo visų. Ir nors mums atrodo, kad egoistinė visuomenė vystosi, bet ji jau yra vidinėje stagnacijoje.
Aš manau, kad koronaviruso smūgiai – tai stagnacijos pradžia. Gamta toliau nebeleis mums su ja daryti, ko norime. Mes negalime nebaudžiami visiškai neapgalvotai atidaryti bet kokias įmones ir naikinti ekologiją tik dėl to, kad kauptume pinigus ir nežinotume, ką su jais daryti.
Mums kyla didelis uždavinys – suprasti, kaip save subalansuoti. Manau, kad išėję iš saviizoliacijos mes pirmą kartą pradėsime jausti, kad negalime grįžti į įprastą egoistinį, kapitalistinį pasaulį, taip pat pamatysime, kaip smarkiai pasikeitė žmonės.
Mes pamatysime, kad jie bjaurisi viskuo, kas susiję su siekiu tik užsidirbti, nuslopinti kitus, didžiuotis tuo, kiek yra tavo banko sąskaitoje, lyginant su kitais.
Išėjimas iš krizės bus nelengvas. Žmonės nelabai norės grįžti į ankstesnį gyvenimą. Jie staiga pajus, kad tai nėra lengva, kad atsirado kažkoks kitas požiūris į laikotarpį prieš koronavirusą. Bent jau neatidarinėsime ant kiekvieno kampo kirpyklų šuniukams ir panašių įstaigų, t. y. nebus jokio nebūtino verslo. Žmonės apsiribos normaliomis bendromis žmogiškomis vertybėmis.
Pati gamta mums to nebeleis kartu su sociologine situacija. Pasaulyje bus iki 70 proc. bedarbių, ir jiems nebegalėsime kurti nereikalingų pareigų.
Galbūt, tai atsitiks dar ne rytoj, bet kabala siūlo šiuos 70 proc. nukreipti mokytis ir mokėti jiems uždarbio dydžio stipendiją. O kiti 20–30 proc. gyventojų užsiims būtinu, gyvybiškai svarbiu žmonijai darbu, o ne tuo, kad pirktų ir parduotų brangiau.
Tokią matau artimiausią perspektyvą. Aš labai tikiuosi, kad taip ir bus, juk jei ne dabar, tai po kažkurio laiko mes vis tiek prie to prieisime.
Mes taip pat esame gamtos dalis, ir ji neleis mums toliau teršti aplinkos, tuščiai eikvoti gamtos išteklių ir t.t., nes jau pasiekėme proto ribą. Štai dėl to ir atsiranda įvairių virusų. Ateityje mūsų laukia dar daug panašių siurprizų iš gamtos. Aš manau, kad koronavirusas mums – tai pirmoji apsivalymo stadija.
Ir jei kažkam norisi kažką atidaryti arba įkurti kažkokius verslus, jis turi veikti normaliai, sveikai, tikėdamas, kad daro kažką, kas reikalinga žmonėms, be ko jie iš tikrųjų negalės apsieiti.
#268092

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenė – vienas bendras dvasinis organizmas

Realus gyvenimas ir integrali gamta

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Ar manote, kad dabartinė pandemija pakeis žmonių vertybes? Ar praeis šiek tiek laiko ir viskas bus pamiršta?
Atsakymas: Manau, kad tai nepraeis nei per dvi savaites, nei per du mėnesius, o truks ilgai. Mano nuomone, tai užtruks mažiausiai nuo šešių mėnesių iki metų. Žemė, žmonės išsekę, todėl žmonių santykiai palaipsniui niveliuosis, pradėsime atprasti nuo buvusios egoistinės sąveikos. Tik reikia pasirūpinti buvusią sąveiką pakeisti kažkuo geru, kitaip žmonės sutriks, nežinos, kaip bendrauti.
Anksčiau mes, siekdami egoistinės naudos, suprasdavome, kad į šį žmogų reikia kreiptis taip, į kitą – kitaip, prie trečio iš viso neverta eiti. Kai žmonės nustos vadovautis įprastu egoistiniu požiūriu, gali nutikti labai nemalonių dalykų. Galime pradėti elgtis kaip vaikai, kurie kažką griebia iš kitų, nesuprasdami, grynai instinktyviai, nes tiesiog nori.
Aš labai bijau tokių būsenų. Jos blogesnės už karą, nes jose nėra jokios komunikacijos. Nustoję suprasti vienas kitą, tiesiog nustojame teikti reikšmę savo veiksmams ir pasekmėms, kurias galime sukelti kitiems žmonėms. Tai labai baisu.
Klausimas: O ar nemanote, kad pandemijos situacija, atvirkščiai, vienija žmones? Galų gale, kai viskas yra blogai, žmonės gali susitelkti. Būtent todėl mums sukuriama iš viršaus dabartinė padėtis, kad suprastume ir pajaustume, kaip svarbu turėti vienas kitą. Ar vis dar manote, kad, atvirkščiai, tai mus atskiria, kaip sakėte, labiau nei karas?
Atsakymas: Manau, kad kiekviena tauta turi savo charakterį, savo požiūrį į žmones, į pasaulį. Puikiai pažįstu rusus ir jaučiu, kokia gili jų trauka vienas kitam. Bet visa tai veikia tik labai mažame egoistinio suvokimo lygmenyje. Ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, koncentracijos stovyklose ar Leningrado blokadoje, tai ne visada gali suveikti. Taigi, nebūčiau linkęs tikėti tokia baigtimi.
Manau, kad visomis priemonėmis reikia pritraukti teigiamą gamtos jėgą į mūsų pasaulį. Ji yra paslėpta, bet ji egzistuoja. Gamta susideda iš dviejų priešingų jėgų. Neigiama jėga, kuri labiausiai veikia šiandien, turi būti priešpastatyta teigiamai. Tik taip galime užtikrinti ateitį sau, vaikams ir anūkams.
#264323

Iš 2020 kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Klausimas: Šiandien, kilus pandemijai, žmogus susidūrė su rimtu klausimu. Jis priprato kažkur bėgti, kartais ir nuo savęs paties, ir labai bijo sustoti, pažiūrėti į akis savo baimėms ir susipažinti su savimi. Dabar idealiausias laikas susipažinti su savimi, savo baimėmis. Ką jūs patartumėte jam? Kas yra baimė ir kaip ją suvaldyti?
Atsakymas: Baimė – tai nežinomybės pasekmė. Kitaip, iš kur ji? Žmogus, kuris supranta reiškinio esmę, netgi jei tai kažkas baisaus, jau kitaip jį priima. Šiandieninė būsena atrodo baisi dėl to, kad žmonės nežino, kas su jais vyksta ir kodėl. Nežino, kas su jais bus rytoj. Tarp kita ko šie klausimai kaba ore, ir niekas negali prisiliesti prie jų, kad kažkaip išspręstų.
Klausimas: Ar jūs manote, kad reikia ir svarbu susipažinti su savo baimėmis?
Atsakymas: Manau, kad kiekvienas tam, kad gyventų kaip žmogus, turi suprasti, kam jis gimė, kodėl sukurtas šis pasaulis, kas yra už mirties ribos ir t. t. Visus šiuos klausimus jis turi atskleisti, kitaip jo gyvenimas kažkoks nepilnavertis: kad tik negalvotum apie tai.
Klausimas: Matau dvi žmonių kategorijas: tie, kuriuos sukaustė baimė, ir tie, kurie apskritai nemato problemos. Kur aukso vidurys?
Atsakymas: Manau, kad aukso vidurio čia negali būti. Žmogui reikia suprasti, kodėl plinta virusas, kaip jis susijęs su juo pačiu ir visais, kokiu tikslu gamta jį davė. Tai yra mes galime pasinaudoti esama būsena, atskleisti ją ir sužinoti, kokiu tikslu mes gyvename, kodėl gamta tokiu būdu mus baudžia, ar nusipelnėme mes to, kaip atsikratyti viruso.
Mums reikia išnaudoti šią būseną iki galo. Juo labiau, kad visi sėdi namuose ir nežino, ką toliau daryti: nei valdantieji, nei paprasti piliečiai. Turime šiuos klausimus išsiaiškinti, ir turime tam galimybę. Reikia sustabdyti nesibaigiantį bėgimą ir pasistengti suprasti, dėl ko gyvename. Priešingu atveju mūsų gyvenimas visai betikslis.
#264158

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo unikali šiandienos situacija?

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Apsauga nuo baimių