Kilti šviesos greičiu

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kaip per tokį trumpą laiko tarpą galime pakeisti savo prigimtį iš egoizmo į altruizmą, jeigu iki šiol vystydamiesi nugyvenome tūkstančius gyvenimų?
Atsakymas: Per tūkstančius gyvenimų vystėmės negyvajame, augaliniame, gyvūniniame lygmenyje, o paskutiniuosius 5769 metų vystėme „žmogaus“ lygmens norus: iš pavydo siekėme šlovės, valdžios, turtų ir žinių.
Mūsų egoizmas augo iš kartos į kartą, kol nepasiekėme tokios būsenos, kai jis tapo integralus, sujungė mus į vieną visumą. Šiandien mes visi vieni su kitais susiję, visiškai priklausome vieni nuo kitų!
Mūsų vystymasis primena piramidę. Piramidės viršūnė labai maža. Ir todėl išsitaisymo laikas toks trumpas. Išsitaisyti turime per vieną kartą. Judant nuo piramidės pagrindo į jos viršūnę laikas trumpėja.

Klausimas: Kodėl gi anksčiau kabalistai tylėjo ir negreitino mūsų istorinio vystymosi?
Atsakymas: kol nebuvome susijungę į vieną sistemą (iki 20 amžiaus antros pusės), egoizmą laikėme progreso varikliu.
Dabar, kai jis jau nebejungia mūsų, o stumia vienus nuo kitų, priimame jį kaip blogį. Kuo toliau, tuo labiau jis atsiskleis kaip viso pasaulyje esančio blogio šaltinis ir privers mus ištaisyti jį į priešingą bendravimo formą – dėmesį, dalyvavimą, meilę.
Dabar kabalistai privalo padėti pasauliui greitai suprasti kančių priežastis, parodyti mūsų egoistinę prigimtį kaip viso pasaulyje esančio blogio šaltinį, paaiškinti prasmę to, kas vyksta mumyse ir mus supančioje gamtoje, parodyti, kad egoizmas – tai jėga, kuri verčia mus siekti aukščiausiojo tikslo – egzistavimo Kūrėjo lygyje.
Anksčiau pasaulio vystymosi procesas buvo paslėptas nuo masių, tačiau dabar jis atsivėrė ir reikalauja paaiškinimų. Be diagnozės reikalauja ir vaistų.
Kadangi egzistuojame tik egoizmo pasaulyje, žinome tik norą (jėgą) gauti, tai negalime patys savęs pakeisti, netgi negalime suprasti, kad tai įmanoma. Todėl ir duotas kabalos mokslas, kurį studijuojant pritraukiama davimo jėga, Kūrėjo jėga – „Šviesa, grąžinanti į Šaltinį“ (tai jėga, keičianti egoizmą į davimą ir meilę). O tai ir yra būdas mums išgyti.

Klausimas: Iš kur semtis jėgų pakilti?
Atsakymas: Priverstinis nusileidimas iš tobulumo į netobulumą nepaprastai „lėtas“, nes egoizmas turi atsiskleisti pamažu ir ištrūkti iš Kūrėjo valdžios. O mūsų kilimas iš apačios į viršų vyksta veikiant Šviesai „šviesos greičiu“.

Klausimas: Kaip galima pakilti vos per keletą metų, juk po nusileidimo aukštesniuose pasauliuose materija mūsų pasaulyje vystėsi milijardus metų?
Atsakymas: Mes galime išsitaisyti per keletą metų. Juk taisomasi veikiant Šviesai. Tobulumas atsiskleidžia pats, iš netobulos būsenos, jei tik pakeisime savo požiūrį į ją.
Visi mūsų veiksmai taisantis panašūs į sėklos lašo troškimą tapti žmogumi – ir koks nepastebimas šis noras palyginus su tėvo ir motinos veiksmais pastojant, vystantis, gimstant ir tampant žmogumi.
Taigi, be nepastebimo noro tapti „Adomu“ (iš žodžio Dome – panašus į Kūrėją), visą kitą atlieka Kūrėjas. Padarysime, ko Jis nori iš mūsų, – tapsime kaip Jis.

1 komentaras

Vienas atsiliepimas

  1. virgis  •  birželis 4, 2009 @07:15

    čia manes paprašė apibūdinti, ir paaiškinti savais žodžiais kaip aš suprantu Kabala :

    Kabala mokina žmones “nugalėti” savo egozmą , ir suprasti ir įsigilinti į mūsų “Kūrėjo” mintis į jo būseną ir suprasti kaip jis supranta šį pasauly ir mus , ir mūsų tikslas turi būti tapti panašiu į “Kūrėją”, ir patirti malonumą ir gerą savijautą (šviesą), tokią kokią pajaučia kūrėjas darydamas gero savo “vaikam” , tai yra mums.
    tai maždaug taip yra,kad žmogus jaustūsi kitam darydamas gera(kažką duodamas kitiem jaučiasi gerai), taip kaip motina maitindama savo kūdykį jaušiasi gerai ,tai yra duodama, o ne imdama jaučiasi gerai.
    žmogus nueis šį išsitaisymo kelią, ir galiausiai pasieks tokį lygį, tik neaišku ar išliks daug ar mažai žmonių po šio artėjančio persilaužimo.

    p.s. ašku galiu ir netiksliai apibūdinti.

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.