Klausimas: Nūnai žmonės ėmė melstis. Buvę pragmatikai meldžiasi. Jums užduodamas toks klausimas: „Kokia malda vadinama kokybiška malda?“ Kitaip tariant, kokią maldą girdi Kūrėjas?
Atsakymas: Kūrėjas girdi apskritai visus prašymus, visas maldas! O į kurias iš jų Jis atsako – štai kur klausimas.
Viską, ko kiekvienas žmogus reikalauja, šaukia, prašo, maldauja, visa tai girdima. O dabar klausimas: į ką reaguoja Kūrėjas?
Tik tiek, kiek prašymas iš žmonių apačioje sutampa su Jo planu, su Jo troškimu iš aukščiau. Jeigu mūsų norai sutampa su Kūrėjo noru, tada tai įvyksta.
Klausimas: O koks tuomet turėtų būti noras?
Atsakymas: Žmonių tarpusavio artumas, vienybė, susiliejimas būnant visiškai panašiems vieniems į kitus, meilė. Šito nori Kūrėjas. Mat Jo aukščiausia savybė žmonėms – meilė.
Pastaba: Kitaip tariant, kad ir kaip būtume susipriešinę, kad ir kaip nekęstume vieni kitų …
Atsakymas: Privalėsime prie to priartėti.
Klausimas: Meldžiuosi, kad pajausčiau meilę šitam savo priešui?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Kas yra meilė?
Atsakymas: Meilė – kai visas tu su visomis savo fizinėmis, moralinėmis, psichologinėmis ar bet kokiomis kitomis savybėmis, kokybėmis, jėgomis visiškai persijungi, kad padėtum visiems ir pripildytum visus, kas ne tavyje.
Meilė – kai persijungi nuo to, kad galvoji tik apie save, prie to, kad pripildytum visus, kurie ne tavyje.
Klausimas: Ar ši malda bus išgirsta?
Atsakymas: Ji tikrai bus išgirsta. Jeigu to nori. Ne sakai, o nori.

#296038

Iš TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gauti teisingus atsakymus?

Atsakymai, į neužduotus klausimus

Kūrėjas girdi visas maldas

Pastaba: Dvasiniame pasaulyje nė vienas pojūtis neišnyksta. Priešingai – du priešingi jausmai, meilė ir neapykanta, visada egzistuoja kartu.
Atsakymas: Jie vienas kitą papildo, todėl neišnyksta.
Pastaba: O mūsų pasaulyje visuomet esame vienos būsenos – arba mylime, arba nekenčiame.
Atsakymas: Žinoma, juk jeigu egzistuotų kartu, jie save sunaikintų – vienas kitą panaikintų.
Klausimas: Kaip dvasiniame pasaulyje meilė ir neapykanta gali kartu egzistuoti?
Atsakymas: Labai paprastai. Ten nekenčiu savo prigimtinio noro gauti malonumą sau ir myliu tai, kad dabar noriu suteikti malonumą kitam.
Esmė ta, kad dvasinis indas (kli) statomas esant norui, atliekant apribojimą ir kuriant ekraną, kitaip tariant, su ketinimu „ne dėl savęs“ pripildant tą, ką myli.
Indas susideda iš visų penkių stadijų, kurios turi būti viename organizme, todėl jis gali jausti absoliutų, begalinį, neribotą, be perstojo augantį malonumą.

#264855

Iš TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo etapai

Meilėje virš neapykantos

Neapykantą pakeisti meile

Viena mintimi buvo sukurta viskas, ir viena mintis apima viską – nuo kūrimo pradžios iki jo pabaigos. Ten slypi viskas, kas kyla iš ten, bet dėl mūsų neišsitaisymo mums atrodo, kaip suskaidyta į dalis, prieštaraujančias tarpusavyje iki kraštutinumo.
Tačiau visas šis susiskaldymas, atskyrimas ir visas „priešiškumas“, kuris išskaido šias dalis ir padaro jas priešingas – egzistuoja tik mumyse, mūsų suvokime. Mums tiesiog trūksta vienybės, kad išvystume viską kaip vieną visumą, kur kiekviena dalis papildo kitą.
Jeigu ištaisysime savo norą, apginkluodami jį ketinimu „duoti“, šie du poliai (kairysis ir dešinysis) susiglaus draugėn ir susijungs vidurio linijoje. Tuomet mums viskas susijungs į viena – ir Kūrėjo jėga, ir kūrinijos jėga. Ir taip suprasime, kad visos skiriančios jėgos, kurios mus plėšė į dalis, buvo reikalingos tik tam, kad atskleistume mūsų vienybę. Priešingu atveju, jos nepasiektume! Juk šviesos viršenybė pažįstama iš tamsos.
Šviesos (vienybės, davimo, meilės) pranašumas suvokiams iš tamsos –  iš priešingų būsenų. Kitaip  šito nesuvoksiu, nesuprasiu ir nepajausiu susiliejimo skonio. Žmogus viską suvokia tik iš priešybių kontrasto.
Todėl kūrimo sumanyme yra tik viena savybė, bet kūrinyje egzistuoja dvi priešybės, kad jis galėtų pats save ištaisyti ir jas sujungti į vieną. Tada jis taps panašus į Kūrėją.
Kūrėjo tobulumas – viena Jo savybė, davimas. O kūrinys yra tobulas, jeigu jame egzistuoja dvi savybės: noras gauti, bet tam, kad duotų. Kūrinio ketinimas – duoti, bet jis jungia ir priešybę, – norą gauti pripildymą. Ir iš jų skirtumo kūrinys pasiekia vienybę.
Todėl sakoma: „Kuo didesnis žmogus – tuo didesnis jo egoizmas.“  O didžiausias skirtumas ir susipriešinimas pasireiškia prieš pat pasiekiant Begalybę. Ten žmogus jaučia begalinį atotrūkį tarp gavimo ir davimo – jų nesujungiamumą ir tarpusavio nesuderinamumą.
Būtent taip jis jaučiasi prieš atlikdamas savo paskutinįjį išsitaisymą.

#43098

Iš pamokos pagal „Dešimties sfirų mokymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Svarbiausia kabalos mintis

Veiksmas – mintis – noras

Klausimas: Kaip valdyti stresą?
Atsakymas: Suprasti, kad pliuso ir minuso suderinimas visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis yra būtinas, ir mes turime išmokti tai daryti.
Klausimas: Kaip tai daroma?
Atsakymas: Labai paprastai – virš visos pasireiškiančios neapykantos kurti meilę. Tai tas pats principas. Būtinai turi būti neapykanta, atstūmimas, bet koks minusas – ir virš jo neabejotinai turi būti pliusas.
Klausimas: Kaip pritraukti tą pliusą?
Atsakymas: Apie tai ir kalba kabalos mokslas – kaip iš minuso gauti pliusą, kad liktų ir minusas, ir pliusas, kad abu egzistuotų papildydami vienas kitą. Kabaloje tai vadinama tamsos ir šviesos atitikimu.
Klausimas: O kaip visgi pritraukti meilę? Juk aš nekenčiu, labai nekenčiu.
Atsakymas: Tai pasiekiama per auklėjimą, kai žmogus įsisąmonina, kad nėra pliuso be minuso ir minuso be pliuso, o jų tinkamas derinys kuria gyvenimą. Kai žmogus tai suvokia, jis tampa ramesnis, nuosaikesnis, eina vidurine linija ir kuria save bei pasaulį.
Klausimas: Tarkim, jaučiu neapykantą. Kokie turėtų būti mano veiksmai?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad viskas kyla iš Aukštesniosios jėgos ir duota mums tam, kad subalansuotume visas neigiamas savybes, bruožus ir aplinkybes teigiamomis. Ir tai gali vykti tik mūsų suvokime. Kai šitai įsisąmoniname, pradedame į viską žiūrėti geranoriškai, nieko neneigdami, priimdami viską kaip absoliučią būtinybę.
Klausimas: Kitaip tariant, ši neapykanta dabar būtina?
Atsakymas: Ji būtina tam, kad pakiltume virš jos, ir egzistuotume virš jos ir joje. Ir tada subalansuosime šias dvi kūrinijos jėgas – pliusą ir minusą.
Pastaba: Štai čia sunkumas: pakilti virš jos – dar kaip nors, dar kur nors, galbūt…
Atsakymas: Ne, tai būtų galima tik egoistiškai. Bet jeigu norime egzistuoti su ja, tada būtina pakilti virš jos ir subalansuoti visas neigiamas savybes susiliejant su Kūrėju.
Klausimas: Tai nelengva. Ar galite duoti kokią nors paprastą formulę, kaip pakilti virš neapykantos?
Atsakymas: Formulė tokia: minusas lygus pliusui. Viskas. Ten, kur yra minusas, turi matyti pliusą.
Klausimas: Tai, kad dabar jaučiu neapykantą, yra minusas?
Atsakymas: Tai minusas tol, kol nesuvokei, kad tai drauge ir pliusas.
Klausimas: Vadinasi, gerai, kad dabar jaučiu neapykantą?
Atsakymas: Taip. Bet kam ji tau duota? Kad paverstum ją pliusu. Turi pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Kaip? Labai paprastai – pakeisti egoizmą į altruizmą, neapykantą į meilę. Ir viskas bus gerai.
Klausimas: Kitaip sakant, nekenčiu kokio nors žmogaus, bet sau sakau: „Tai duota tam, kad jį pamilčiau“?
Atsakymas: Tau tiesiog duotos priešingos savybės. Pakeisk jas į priešingas ir gausi nuostabų pasaulį.
Klausimas: Ar tai mano jėgoms?
Atsakymas: Tai ne tavo jėgoms – pakeisti, įgyvendinti. Bet tavo jėgoms – paprašyti Kūrėjo, kad taip būtų. Turi pasiekti būseną, kai to stipriai trokšti.
Klausimas: Tai tam ir ateina neapykanta? Kad paprašyčiau, kad stipriai trokščiau pakeisti ją meile?
Atsakymas: Taip. O paskui suprasi, kad visa tai buvo net ne tam, o tam, kad turėtum ryšį su Kūrėju. Ir viskas.
Klausimas: Suprantama. Tai Jis kviečia mus kreiptis į Jį?
Atsakymas: Kitaip net neatsigręžtume į Jo pusę.

#346314

Iš TV laidos „Naujienos su Michailu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Streso nauda

Neapykantą pakeisti meile

Neapykantą paversti meile

Klausimas: Mums reikia išmokti mylėti artimą. Kaip tai atlikti?
Atsakymas: Negaliu išmokyti jūsų mylėti. To negalima išmokyti.
Tiesiog turite skaityti pirminius šaltinius ir visąlaik galvoti, kaip pamilti Kūrėją, kaip priartėti prie Jo.
Kai nuolat apie tai galvosite, pastebėsite, kad vis labiau suprantate, kokie ryšiai turi būti tarp jūsų su Kūrėju, kaip turėtumėte Jį jausti ir kaip norėtumėte, kad Jis jaustų jus.
Klausimas: Koks tas tobulas noras, galintis savo veiksmais trokšti meilės šviesos?
Atsakymas: Tai tas užpildymas, kurį žmogus gauna, kai elgiasi su Kūrėju taip, kaip Kūrėjas elgiasi su juo.
Tuomet žmogus gauna meilės šviesą.

#333469

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. pamokos pagal Rabašo užrašus

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmokti mylėti

Mylėti ir būti mylimam

Mylėti vieną ar dešimtuką?

Klausimas: Kaip per meilės kančias artimui ir Kūrėjui galime sutrumpinti mūsų dvasinio kelio laiką?
Atsakymas: Kančiomis nieko nesutrumpiname. Kančios – tai ne būdas spartinti ir taisytis. Laimė, džiaugsmas, vienybė – tai priemonės, greitinančios taisymąsi.
Klausimas: Mums nepadės net meilės kančios?
Atsakymas: Meilės kančios – itin asmeniškos. Tad viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jas patiria, ar tinkamai jas suvokia.
Klausimas: Sakote, kad laimė ir džiaugsmas – tai būdas paspartinti taisymąsi. Kas yra laimė kabalistui?
Atsakymas: Greičiau judėti Kūrėjo link. Būti laimingam reiškia jausti, kad artėji prie Kūrėjo.

#328459

Iš 2024 m. balandžio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir meilė kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad rūpesčiai virstų džiaugsmu

Kabalisto laimė

Meilės kančios – saldžios

Svarbiausia, ką nūnai visiems reikia žinoti, kad ryšys tarp mūsų, netgi per atstumą ir sienas, turi išgelbėti visą pasaulį nuo blogio.
Jeigu su kiekviena krentančia rakete tau kyla neapykanta ir pretenzijos draugams, Kūrėjui, reikia prisiminti, kad viskas ateina iš Kūrėjo: visi tavo norai, pojūčiai. Todėl reikia kreiptis į Jį ir prašyti ištaisymo, kad vietoj neapykantos pajaustum meilę, vietoj atitolimo – suartėjimą. Ir taip bus su mumis visais.
Mes prašome Kūrėją iš tiesų mums leisti pajausti, kad nėra nieko kito tik Jis, ir kad Jis supa mus iš visų pusių, palaiko, priartina prie taisymosi pabaigos.
Laimėti kare – reiškia nepaisant visų kliūčių laikytis už draugų ir drauge už Kūrėjo.
Reikia prašyti, kad Kūrėjas duotų tinkamas mintis ir jausmus širdyje kiekvienam žmogui pasaulyje, vyrams ir moterims, kad viskas nurimtų ir kad visi suprastų, kaip susijungti ir leisti Kūrėjui atsiskleisti mumyse.
Nesvarbu, kada pasibaigė kongresas, kada ir kur bus kitas, – mums reikia visą laiką jausti, kad esame dvasiniame pakilime. Ir tuomet mums pavyks. Svarbiausia, nepamiršti vieniems apie kitus, apie Kūrėją, apie mūsų ryšį ir susijungus eiti pas Kūrėją.

#318878

Iš 2023 m. spalio 9 d. pamokos „Laikomės tvirtai už „nėra nieko kito tik Jis““

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ieškoti ryšio su Kūrėju

Sunkus metas galimybė vienytis

Kalbama ne apie meilę tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir vaikų, bet apie tokią meilę, kuri aukščiau kūno, aukščiau visų išskaičiavimų – tiesiog begalinis vandenynas, į kurį galima įbristi ir išnykti jo gelmėse. Štai taip mums reikia panirti į savo jausmus tarsi į vandenyną.
Brendame į šią jūrą, o ji mus stveria ir neša, traukia visomis kryptimis, leisdama pajausti, kad esi draugų meilės vandenyne, mūsų vienybės jūroje. Nebijau nuskęsti šioje jūroje – priešingai, jaučiuosi esąs apsuptas draugų, jaučiu save kartu su jais, ir nėra ribų mūsų tarpusavio jausmams.
Jūra – tai malchut, todėl yra paprotys įbridus į jūrą panirti galva tris kartus. Tai nuostabus dalykas.

#318434

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Kongresas ir mano „aš“

Klausimas: Kas yra besąlygiška meilė? Kaip ir kodėl ji kenkia tėvams ir vaikams?
Atsakymas: Absoliuti meilė vaikų neugdo. Vaikai turi suprasti, kad yra tam tikros sąlygos meilei pasireikšti.
O tėvai irgi turi jausti iš tėvų kokį nors davimą: teisingą – neteisingą, tinkamą – netinkamą, sau – nuo savęs ir pan. Kad tarp jų kiltų tinkami, abipusiai kontaktai. O ne taip, kad tiesiog myliu ir viskas.
Toks santykis gali būti su mažu vaiku, bet ne tarp suaugusių žmonių. Net ne tarp suaugusių, o kai vaikai jau ūgteli. Čia reikia tarpusavio santykių, grįstų trauka ir atstūmimu. Rimbas ir meduolis. Vaikai turi suprasti, kad taip galima, o taip negalima elgtis, kad yra atlygis ir bausmė.
Klausimas: Kitaip tariant, kai sakoma, kad vaikas auklėjamas su meile, augo su meile, ką tai pagal jus reiškia?
Atsakymas: Manding, vaikas auga meilėje, kai supranta, už ką jį giria ir už ką baudžia. Tai vadinama meile.
Klausimas: O kas yra absoliuti meilė?
Atsakymas: Absoliuti meilė reiškia, kad vaikas užaugs suluošintas. Jis nemokės gyventi su kitais žmonėmis, jam pasaulyje bus labai sunku. Jį taip išlepins, kad jis bus niekam tikęs. Galiausiai jis neturės draugų, nieko artimo. Nežinau, ar jis galės sukurti šeimą.
Klausimas: Galite pasakyti, kodėl?
Atsakymas: Jis nejaučia, kad kam nors ką nors skolingas, tinkamai nesuvoks žmonių santykio su juo. Juk jam prisieis būti pasaulyje, kur jis susijęs su kitais žmonėmis gavimo davimo ryšiais, o tam pasiruošęs nebus.
Ir todėl tiesiog bus nelaimingas žmogus. Jį atstums, negalės su juo sąveikauti, jis negalės palaikyti ryšių su kitais. Jam bus labai sunku nesijausti unikaliu.
Klausimas: Koks ugdymas teisingas?
Atsakymas: Teisingas ugdymas – subalansuotas tėvų santykis su vaiku, grįstas dviem linijomis: bausmė ir atlygis, gailestingumas ir griežtumas.

#315911

Iš 2023 m. liepos 17 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas lemia likimą

Auklėjimas aplinka

Vidurinis kelias auklėjant vaikus

Klausimas: Kas yra meilė?
Atsakymas: Meilė – kai kito žmogaus norus suvoki aukščiau savų ir sieki juos užpildyti.
Klausimas: Bet tai ne klasikinė meilė, kai jauti degimą širdyje?
Atsakymas: Dėl degimo širdyje – nežinau, verta paklausti fiziologų, kas ten gali degti. Kalbi apie tam tikras kančias, galbūt, negerus pojūčius, išgyvenimus.
O aš sakau, kad meilė – tai siekis pripildyti kito žmogaus norą savų norų sąskaita, aukščiau savęs, savimi. Be to, tau visiškai nesvarbu, kas tau iš to bus, juk svarbiausia tau – kas bus jam. Tai žemiška meilė, o ne ta, apie kurią kalbama kabaloje.
Pagal kabalą, meilė – tai dviejų dvasinių objektų susiliejimas: kūrinio (žmogaus) ir Kūrėjo. Tiksliau, sielos ir Kūrėjo. Toks susiliejimas pasiekiamas per savybių panašumą, kai siela ir Kūrėjas tarpusavyje duoda, užpildo vienas kitą ir todėl susilieja drauge, visiškai papildydami vieni kitus. Ta būsena vadinama meile.

#311437

Ir pokalbio „Man suskambo telefonas. Meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie žemišką meilę

Trumpai apie meilę

Ar yra meilė šiame pasaulyje?