Viena mintimi buvo sukurta viskas, ir viena mintis apima viską – nuo kūrimo pradžios iki jo pabaigos. Ten slypi viskas, kas kyla iš ten, bet dėl mūsų neišsitaisymo mums atrodo, kaip suskaidyta į dalis, prieštaraujančias tarpusavyje iki kraštutinumo.
Tačiau visas šis susiskaldymas, atskyrimas ir visas „priešiškumas“, kuris išskaido šias dalis ir padaro jas priešingas – egzistuoja tik mumyse, mūsų suvokime. Mums tiesiog trūksta vienybės, kad išvystume viską kaip vieną visumą, kur kiekviena dalis papildo kitą.
Jeigu ištaisysime savo norą, apginkluodami jį ketinimu „duoti“, šie du poliai (kairysis ir dešinysis) susiglaus draugėn ir susijungs vidurio linijoje. Tuomet mums viskas susijungs į viena – ir Kūrėjo jėga, ir kūrinijos jėga. Ir taip suprasime, kad visos skiriančios jėgos, kurios mus plėšė į dalis, buvo reikalingos tik tam, kad atskleistume mūsų vienybę. Priešingu atveju, jos nepasiektume! Juk šviesos viršenybė pažįstama iš tamsos.
Šviesos (vienybės, davimo, meilės) pranašumas suvokiams iš tamsos –  iš priešingų būsenų. Kitaip  šito nesuvoksiu, nesuprasiu ir nepajausiu susiliejimo skonio. Žmogus viską suvokia tik iš priešybių kontrasto.
Todėl kūrimo sumanyme yra tik viena savybė, bet kūrinyje egzistuoja dvi priešybės, kad jis galėtų pats save ištaisyti ir jas sujungti į vieną. Tada jis taps panašus į Kūrėją.
Kūrėjo tobulumas – viena Jo savybė, davimas. O kūrinys yra tobulas, jeigu jame egzistuoja dvi savybės: noras gauti, bet tam, kad duotų. Kūrinio ketinimas – duoti, bet jis jungia ir priešybę, – norą gauti pripildymą. Ir iš jų skirtumo kūrinys pasiekia vienybę.
Todėl sakoma: „Kuo didesnis žmogus – tuo didesnis jo egoizmas.“  O didžiausias skirtumas ir susipriešinimas pasireiškia prieš pat pasiekiant Begalybę. Ten žmogus jaučia begalinį atotrūkį tarp gavimo ir davimo – jų nesujungiamumą ir tarpusavio nesuderinamumą.
Būtent taip jis jaučiasi prieš atlikdamas savo paskutinįjį išsitaisymą.

#43098

Iš pamokos pagal „Dešimties sfirų mokymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Svarbiausia kabalos mintis

Veiksmas – mintis – noras

Klausimas: Žymus psichologas Viktoras Franklis rašė, kad gyvenimas tampa nepakenčiamas ne dėl aplinkybių, o dėl prasmės ir tikslo nebuvimo. Tačiau šiandien tyrinėtojai sako, kad žmogus tampa laimingas ne tada, kai gyvenimas turi tikslą, o tada, kai gyvenimas lengvas, malonus, be problemų. Kas yra laimė?
Atsakymas: Laimė priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra žmogus. Iš principo, laimė – kai visi tavo norai nėra patenkinti, o laukia pripildymo, kai jį nujaučia. Kaip vaikas, kurio gimtadienis neužilgo.
Kai jauti, kaip per gimtadienį, kad tau ką nors padovanos, bus kas nors gero, kitaip tariant, nujauti atlygį už gyvenimą – tai ir yra laimė. Kiekvienam ji sava.

#274398

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Savęs pažinimas ir laimė

Ar savo gyvenime jūs laimingas?

Klausimas. Viename jūsų interviu girdėjau, kad norint prisipildyti šviesa, reikia visiškai išsilaisvinti nuo egoizmo. Ar mėgavimasis gamtos, žmogaus kūno, paveikslų, garsų grožiu yra egoizmas?
Atsakymas. Mes neturime galvoti, kuo ir kaip prisipildyti, – tai vis tiek vyksta nepriklausomai nuo mūsų. Mes turime mąstyti, kokiu būdu norime vystytis.
Prisipildyti, pasidžiaugti gamta, kokiais nors garsais, paveikslais, spalvomis – visa tai nors ir geri žmogaus impulsai, bet jie neturi nieko bendra su kabala. Galite ir toliau tuo mėgautis.
Kabala kalba apie gyvenimo šaltinio suvokimą – apie jėgą, kuri laiko visą gamtą, įskaitant mūsų Visatą ir mus pačius, todėl mes nesiūlome žmogui atsisakyti jokių pomėgių šiame gyvenime.
Jūs galite domėtis, kuo tik patinka. Bet jei rimtai studijuojate kabalą, tai ji įtrauks jus ir perkels jūsų interesus į dvasinę sritį. Jus labiau domins jūsų veiksmų priežastys ir pasekmės.
Kabala įveda į mūsų pasaulio valdymo sistemą, visatos sistemą, o tai skiriasi nuo paukščių čiulbėjimo ir spalvų grožio.
Malonu girdėti, kad jūs jau suprantate, jog kabala – tai išminties šaltinis. Šis mokslas atsiskleidė žmonijai prieš 6 000 metų. Joje iš tikrųjų yra ko pasimokyti. Tai begalinė giluma gamtos dėsnių, kurie atskleidžia vientisą tarpusavyje visapusiškai susijusios visatos paveikslą.
Mūsų pasaulyje mokomės biologijos, zoologijos, fizikos, chemijos – tūkstančių įvairiausių mokslų apie supantį pasaulį, apie mus. O kabala yra vienas mokslas, kuris sujungia ir atskleidžia prieš mus visą gamtą, kaip vieną vieningą visumą. Šioje vieningoje visumoje esame mes ir visi pasauliai, įskaitant mūsų pasaulį ir visus jo pasireiškimus nuo sukūrimo pradžios iki pabaigos.
Vienas mokslas, vienas požiūris atskleidžia absoliučiai viską, todėl šis suvokimas yra ypatingas.
Klausimas. Bet dėl to nenustojame jausti gamtos grožio, mėgti klasikinės muzikos ir t.t.?
Atsakymas. Teisingai, aš irgi mėgstu klasikinę muziką, jaučiu ir mėgaujuosi gamtos grožiu kaip eilinis žmogus.
Bet kartu su tuo visų gamtos dalių tarpusavio ryšys, kurį atskleidžia kabala, suteikia nesibaigiantį malonumą, kylantį iš tarpusavio ryšio, abipusio visų dalių pripildymo, visų dėsnių, veiksmų, sumanymų nuo pradžios iki pabaigos atskleidimo, – kai žmogus suvokia gamtos vienybę, jis patiria tikrą laimę ir pasitenkinimą.
Jūs pradedate suprasti, kaip bet kuri dalelė, mintis, judesys – tarpusavyje susijęs su visa gamta visais laikais. Nesvarbu, kas nutiktų, viskas turi sąsajas šioje uždaroje sistemoje. Būtent vienybės suvokimas ir suteikia žmogui didžiulį malonumą.
#260988

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Kokius malonumus žada kabala?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Tikėti, kad Kūrėjas visur ištaiso mane, atsiduoti Jo rūpesčiui tiek kylant, tiek krintant. Tada visos būsenos juntamos kaip kilimas. Pastangos būti nusileidime kaip pakilime vadinasi budinimu iš apačios ir veda į suartėjimą su Kūrėju, jaučiant, kad taip Kūrėjas pritraukia jį.
Kritimuose privalai visame kame atnaujinti Kūrėjo valdžią. Ir tai bus naujos dvasinės būsenos pradžia: ten, kur nejaučia savo nore Kūrėjo valdžios, pastangomis užpildo ją Kūrėjo valdžia. Ir taip kiekviename kritimo pojūtyje, Kūrėjo valdžios nebuvimas užpildo dalimis malchut.
1. Žmogus – egoistas nore gauti prisipildymus. Bet palaipsniui vis labiau jaučia jų nebuvimą savo gyvenime – ir pradeda ieškoti pripildymo dvasinio. Svarbiausia – pripildyti save. Tai – dvasinio vystymosi pradžia – „lo li šma“, dėl savęs, būsenoje.
2. Per kabalos užsiėmimus ir grupę suvokia, kad reikia pakilti aukščiau egoizmo ir pats nepastebėdamas kelia prašymą save pripildyti – MAN. Kūrėjas ištaiso ego-MAN ir suteikia jam vietoj pripildymo jėgą sulaikyti malonumą, pripildymą, jėgą atstumti egoizmą, – ekraną.
Negalime Aš ir Jis būti kartu: jei žmogaus Aš nėra anuliuotas, kai jam nerūpi, kas vyksta su juo, tai negali pajausti Kūrėjo, juk šią vietą-norą užima jo Aš. Žmogaus pasaulyje gali būti tik viena valdžia: jo arba Kūrėjo. Atskleisti Kūrėją – vadinasi – anuliuotis prie Jį.
Nuo Kūrėjo didybės pojūčio yra pasiekiama būsena „ne dėl savęs“, kai nėra išskaičiavimo „o kas bus man“, o tik dėl tiesos, dėl Kūrėjo, aptarnauti Jį, pamirštant save, anuliuojantis kaip žvakė prieš fakelą, taip jis Kūrėjo pojūtyje pasiekia būseną „davimas dėl davimo“.
#247142

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kūrėjo didybė

Klausimas. Ar studijuojant kabalą galima euforijos būsena?
Atsakymas. Žinoma. Žmogus to nori.
Klausimas. Ar ji gali nesibaigti?
Atsakymas. Ji praeis ir keisis itin dideliu tuštumos jausmu, nusivylimu, ir vėl užpildymu, euforija tol, kol žmogus neims valdyti dviejų linijų: dešinės ir kairės. Tuomet linksma ir liūdna būsena, pripildymas ir tuštuma žmogui bus vienodi, nes abu veda į tikslą ir abu būtini.
Klausimas. Kaip atskirti džiaugsmą ir susijaudinimą, kylantį bendraujant su žmonėmis ir džiaugsmą susivienijus pagal kabalą?
Atsakymas. Pagal tikslingumą, prasmę. Kabaloje bet kokios būsenos turi prasmę, nes kiekviena iš jų mus veda pirmyn. Nesvarbu, kokius veiksmus atliekate, ir kaip jaučiatės, bet jie dar per milimetrą priartina jus prie tikslo. Todėl gyvenimas nepraeina veltui.
#241056

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio darbo esmė

Panorėsime dabar – bus dabar!

Greičiau praeiti paslėpties etapą

Klausimas. Kodėl vieniems žmonėms kabala tampa gyvenimo prasme, vertybe, o kitiems – nepriimtinu dalyku?
Atsakymas. Tie žmonės, kuriems kabala nepriimtina, dar nejaučia noro, sužadinamo dvasinės Šviesos, todėl šį mokslą atmeta.
Žmogus, iš prigimties būdamas egoistas, nenori apie tai galvoti. Kabala jį erzina, nesąmoningai kažkam įpareigoja, nukreipia visai ne į tą sritį, kuri jį traukia. Jis nenori, kad ši sritis egzistuotų, kad būtų siela, būsimas pasaulis, jam norisi būti savo susigalvotoje terpėje. Tai – pirma.
Antra – žmonės, atėję į kabalą ir ją studijuojantys, ten staiga aptinka, kad turi keistis! „Atėjau čia gauti ir atskleisti žinias, savybes, jausmus, t. y. prisipildyti. O čia man sako, kad turiu pildydamas kitus pripildyti Kūrėją ir tik taip, judėdamas „nuo savęs“, galėsiu pajausti dvasinį pasaulį.
Kažkodėl tam nejaučiu jokio potraukio, noro. Taigi, atleiskite, likite su savo kabala, o aš geriau išeisiu“.
Tokių žmonių labai daug. Išeidami jie jaučiasi apgauti: iš pradžių lyg ir susižavėjo, įsitraukė, o po to staiga pamatė, kad visai ne to tikėjosi, – tik iššvaistė laiką ir jėgas. Ir išeina labai nusivylę.
Jiems atrodė, kad tuoj pat sučiups Kūrėją „už barzdos“, gaus šį ir būsimą pasaulį, viską valdys, atskleis kažkokias paslaptis, kad pripildytų save – brangiausią, mylimiausią.
O pasirodo, kad viskas ne taip. Dvasinis pasaulis yra kitame – davimo – lygyje, tuo pačiu jis susietas su mūsų pasauliu, kaip elektros variklyje.
Todėl jie išeina labai nusivylę ir tampa mūsų priešininkais.
Tačiau mes vis tiek tai palaikome. Sakoma, kad tūkstančiai ateina mokytis, ir tik vienas pasilieka. Nesvarbu, kad jie ima nekęsti kabalos. O kaip gi dar gali reaguoti egoistas?
Užtai žmogui lieka kontaktas su kabala, ir palaipsniui į jį šis tas prasisunkia. Net būdamas mūsų oponentu, toli nuo mūsų, jis vis tiek turi su mumis ryšį, – jame jau ima reikštis įgyta kibirkštis.
#221637

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Ką man duos sielos ištaisymas?
Atsakymas. Sielos ištaisymas jums suteiks visišką, amžiną laimę – absoliutų visų jūsų norų prisipildymą.
Reikalas tas, kad laikydamiesi taisyklės „mylėk savo artimą kaip patį save“, pamilstate žmogų, kurio troškimus norite pripildyti. Kad jis taptų jums artimas, turite persiimti jo norais, prašyti Kūrėjo juos pripildyti, gauti pripildančios Šviesos ir perleisti Ją per save kitam.
Imkime, kad Kūrėjas – raudonas apskritimas schemoje, o aš ir artimas – mėlyni apskritimai.
Kreipiuosi į artimą, kurį noriu pripildyti, ir gaunu iš jo norą (minuso ženklas). Šį minusą perleidžiu per savo norą ir kreipiuosi į Kūrėją su dviem minusais.Gaudamas iš aukščiau tai, ką Jis man duoda, nuo savęs atiduodu tai, ko nori žemesnysis.
Taigi, pakeldamas aukštyn dvigubą norą – savo (Michaelio) ir, tarkime, Vasios, gaunu iš Kūrėjo dvigubą malonumą.
Kitaip tariant, aš perėmiau Vasios norą, kreipiausi su juo į Kūrėją, gavau iš Jo pripildymą ir perleidau jį per save Vasiai. Vasia gavo iš manęs savo pripildymą, o aš – savo, dvigubai didesnį.
Komentaras. Tarkime, kad Vasia nori pinigų…
Atsakymas. Vasia nori ne pinigų, o pripildymo! Pinigais jis nepasisotins, turės juos iškeisti į visokius malonumus. O šiaip aš jam duodu jų pačiu natūraliausiu būdu. Manykim, kad Vasia sveria 100 kilogramų, mėgsta pavalgyti, t. y. mėgaujasi valgymo, maisto jutimo, jo rijimo procesu. O vėliau kankinasi, kad persivalgė. Jis turi laukti, kol maistas bus suvirškintas, o po to vėl prisipildyti.
Kam? Aš jam suteikiu galimybę nuolat būti prisipidžiusiam.
Klausimas. Ar jūs gaunate kažkokią energiją iš Kūrėjo ir perduodate jam?
Atsakymas. Taip. Visi mūsų gyvenimo malonumai – tai Šviesa. Materialiame pasaulyje jie skirstomi į maistą, seksą, šeimą, turtus, šlovę, žinias, o iš tiesų viduje – tai gryna Šviesa. Man nesvarbu, koks žmogaus troškimas (noras).

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Mylėti – užpildyti artimo norus