Pateikti įrašai priklausantys Kūnas ir siela kategorijai.


Surinkti bendrą sielos dėlionę

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kai kalbame apie Adam Rišon sielos sudužimą į šešis šimtus tūkstančių sielų, omenyje turime tas sielas, kurios išėjo iš Egipto, ir tas, kurios dabar ketina taisytis ir juda Galutinio Taisymosi link?
Atsakymas: Pasaulyje yra nuolatinis besitaisančių sielų skaičius. Jos skyla į dalis, kurios taisosi, o paskui vėl susijungia į bendrą dalį. Ir tai vyksta tarsi pati dėlionė save dėliotų.
Todėl norime siekti bendro tikslo, pakilti patys ir kartu su savimi pakelti dar keletą tūkstančių, su mumis turinčių ryšį, žmonių. Iš tiesų jų gerokai daugiau nei keletas tūkstančių, tai šimtai tūkstančių. Netrukus įsitikinsime, kad viskas būtent taip ir nutiks.
O toliau vis labiau vienydamiesi galėsime gauti tikslesnius duomenis apie mūsų jungimąsi. Ir taip eisime pirmyn, vis stipriau jausdami, kaip judame Galutinio Taisymosi link.
Atskleisime, kas yra Adomas, Ieva, angelai (malachim) ir pan., nes imsime suvokti dvasiniame pasaulyje visą pasaulių valdymo sistemą.

#328396

Iš 2024 m. balandžio 21 d. pamokos pagal Rabašo užrašus

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėlionė iš 613 vienos sielos dalių

Surinkti bendros sielos dalis

Bendros sielos grandinėje

Komentarų nėra

Kas vyksta su siela, kai miršta kūnas?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas vyksta su žmogumi, jo siela, kai jis miršta?
Atsakymas: Kai ištinka mirtis, miršta žmogaus kūnas, ir jis jau nesuvokia savęs per kūną. Štai ir viskas.
Bet lieka rešimo. Rešimo – tai įrašas, informacinė grandinė apie tolimesnes jo būsenas. Ji parašyta nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. Ir nuo tos akimirkos, kai kūnas miršta jis toliau realizuoja tą rešimo grandinę kitais pavidalais, nebūdamas įsivilkęs į materialų kūną, nesuvokdamas savo egzistavimo per jį.
Klausimas: Bet ar yra koks įsisąmoninimas, kad tai mano rešimo?
Atsakymas: Yra. Bet ne toks, kaip dabar.
Klausimas: Geresnis ar blogesnis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo jo gyvenimo.
Klausimas: Vadinasi, lieka koks nors įsisąmoninimas, kad egzistuoju?
Atsakymas: Žinoma. Niekas nedingsta.
Klausimas: O kas tuomet vyksta su siela?
Atsakymas: Siela – tai ta noro dalis, kuri išsitaisė ir susijungė su žmonija, kad veiktų ją gėriu. Taip siela tęsia savo egzistavimą visame bendrame nore. Tai jau kitas įsisąmoninimas – aukštesnis.

#300928

Iš 2022 m. liepos 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Komentarų nėra

Žmogus – siekis prilygti Kūrėjui

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas pagal kabalą yra „gyvūnas žmoguje“ ir „žmogus žmoguje“? „Žmogus žmoguje“ – tai moralė, dorovė, galbūt meno, poezijos dar ko nors siekimas?
Atsakymas: Bijau, kad čia išsiskirs mūsų apibrėžimai, nes pagal kabalą žmogus šiame pasaulyje priklauso gyvūniniam lygmeniui. O „žmogaus“ lygmuo – tai tas žmogaus siekis, kur norima prilygti Kūrėjui.
Žmogus – hebrajiškai „adam“ iš žodžio „domė“, „panašus į Kūrėją“. Kitaip tariant, būtent noras atskleisti Kūrėją, tapti panašiu į Jį vadinamas žmogumi.
Ar įsivaizduojate, ką reiškia būti panašiam į Kūrėją? Nežinau, kas Jis, kur, kaip, kodėl, ar Jis apskritai yra. Todėl neturiu tokio noro. Noriu normaliai, teisingai, gerai gyventi šiame pasaulyje. Bet Kūrėjas!.. Prilygti Jam?..
Išties tik šitai vadinama „žmogumi“, kadangi visi kiti lygmenys kyla iš mūsų gyvūninio egzistavimo, iš mūsų gyvūninės dalies.

#290521

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Kai žmogus tampa Žmogumi

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Komentarų nėra

Ar siela turi vietą?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiame pasaulyje gyvenantis žmogus turi savo vietą. Tai jo namai, planeta Žemė, vieta erdvėje, vieta laike. Ar siela turi vietą, kurioje egzistuoja?
Atsakymas: Siela ne tik turi vietą, ji pati yra vieta. Nėra kitos vietos, tik siela.
Egzistuoja viena išgalvota vieta, kuri vadinasi mūsų visata. Ji išgalvota, nes yra nore gauti, egoistiniame nore. Ir yra vieta, kuri vadinasi siela – tai noras duoti. Ji išties amžina ir tobula.
Klausimas: Ta vieta skirta žmogui?
Atsakymas: Ta vieta, kad ją atskleistume ir joje egzistuotume.
Klausimas: Koks ryšys tarp sielos ir žmogaus „aš“?
Atsakymas: Siela ir yra mano „aš“.
Mes dar nejaučiame, kas yra siela, nes neturime davimo ir meilės savybės, ir todėl mums tenka taip klajoti – be sielos.

#281426

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Brangus sielos daigelis

Investuoti į savo sielą

Komentarų nėra

Ar grįšime į šį pasaulį po mirties?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar žmogus po mirties vėl griš į šį pasaulį?
Atsakymas: Jei kalbėsime tik apie gyvūninį (fizinį) kūną ir jo gyvenimą, tai tokia būsena negrįžta. Tam nėra būtinybės ir nėra ko gailėtis. Tiesiog reikia iš kiekvienos patiriamos būsenos mėginti gauti maksimalią, amžiną naudą.
Klausimas: O jei kalbėsime ne iš fizinio kūno pozicijų, o iš žmogaus sąmonės pozicijų? Kaip atrodys gyvenimas ir mirtis?
Atsakymas: Žmogaus būsena turi atvesti jį į būseną, kai jis ims jausti bendresnę sąmonę, kai pasijungs prie bendro informacijos, pripildymo lauko, ir bus tenai. Jis išvys save ir visa, kas egzistuoja viename informacijos sraute.
Klausimas: Ar gali žmogus prisiminti savo ankstesnius įsikūnijimus?
Atsakymas: Jeigu tam, kad realizuotų save, žmogui prireiks papildomos ar naujos informacijos, jis ją gaus pasijungęs prie to didžiulio debesies, kuris vadinamas Kūrėju, Gamta.

#275671

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

 

Komentarų nėra

Aukštesnysis dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

 

Komentarų nėra

Kaip atsiranda sąmonė?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip kabala traktuoja sąmonę? Kaip ji susijusi su ketinimu, su noru?
Atsakymas: Sąmonė kuriama jaučiant išorinį šaltinį (informacinį lauką) ir pati savaime neegzistuoja. Kiek jaučiame išorinės jėgos poveikį sau, tiek galime kalbėti apie mumyse kylančią sąmonę.
Prie ne žmoguje esančios sąmonės galima pasijungti per vidinį vystymąsi. Egzistuojame šiame informaciniame lauke, ir todėl nukreipiame save į jį, įgyjame sąmoningumą.
Klausimas: Kas yra pasąmonė?
Atsakymas: Visa tai psichologija, ten taip dalijama. Kabala tuo nesinaudoja.
Komentaras: Ir vis dėlto yra dalykų, kuriuos atlieku sąmoningai, ir yra tokių, kuriuos nesąmoningai.
Atsakymas: Žinoma. Mūsų veiksmai ir gamtos poveikis mums – tai praktiškai du mūsų egzistavimo šaltiniai. Sakymas terminą „sąmonė“ omenyje turiu, kaip suvokiame gamtos poveikius, kaip juos analizuojame ir priimame sprendimus, kaip veikiame jų spaudžiami.

#273350

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Komentarų nėra

Iliuzija ar tikrovė?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas lieka po mirties?
Atsakymas: Pasaulyje niekas nedingsta. Tiesiog liaujamės jautę save fiziniame kūne ir imame jausti kitaip.
Klausimas: Mūsų pasaulis – iliuzija ar realybė?
Atsakymas: Koks skirtumas? Iliuzija – tai, kas anksčiau atrodė tikrovė, o paskui staiga virto iliuzija, kažkuo išgalvotu. Gali būti atvirkščiai. Nėra skirtumo, negalime atskirti vieno nuo kito, negalime palyginti.
Klausimas: Kitaip tariant, nėra objektyvumo?
Atsakymas: Žinoma, kad ne. Negalime pakilti virš savęs ir imti jausti pasaulį ne iš savęs. Todėl kalbėti apie tai, kas vyksta už kūno, gyvenimo ir mirties ribų, negalime.
#272508

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos

Fantazijos ir tikrovė

Komentarų nėra

Kabalos mokslas – metodika, keičianti likimą

Gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra likimas ir kas yra karma? Ar yra skirtumas tarp šių sąvokų?
Atsakymas: Aš nežinau, kas yra likimas ir kaip kas nors įsivaizduoja karmą. Galiu pasakyti tik viena: žmogus turi savo kelią ir juo eidamas gali jį pakeisti. Nežinau, kaip tai vadinti – „karma“ ar „likimas“, bet visi tai turi.
Šis kelias prasideda nuo to, kad žmoguje viskas užkoduota. Kaip sėklos laše yra visa informacija apie būsimą žmogų, lygiai taip pat yra dvasinis sėklos lašas, kuris lemia žemiško, dvasinio žmogaus vystymąsi mumyse, ir pagal tai viskas vyksta. Ar tai galima pakeisti? Galima. Kabalos mokslas yra metodas pakeisti savo likimą (karmą, jei norite).
Komentaras: Daugelis įsitikinę: aš gimiau su tam tikru likimu, turiu jį priimti, plaukti pasroviui.
Atsakymas: Ne, tai – netiesa. Mes galime pakeisti savo likimą ir save. Kabalos mokslas suteikia žmogui galimybę pritraukti aukštesnes jėgas, kurios gali jį pakeisti.
Kyla klausimas: scenarijus, pagal kurį tai galima padaryti, irgi buvo užrašytas nuo pat pradžios mūsų likime? Apskritai, taip. Vienintelis skirtumas yra tas, kad galiu eiti geruoju ar bloguoju.
Aš galiu padaryti iš savęs žmogų, kuris jau yra numatytas mano informaciniame įraše, be to, greitai, lengvai, arba turėsiu tai daryti priešingu būdu. Tai reiškia, kad aš galiu paspartinti savo vystymąsi, tačiau bet kokiu atveju turėsiu pasiekti galutinį tikslą, kuris jau yra manyje.
#267824

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu. Daša Gorod, psichologas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar likimas nulemtas?

Valios laisvės paieškos, I dalis

Pakeisti likimą

Komentarų nėra

Briliantai, kurių neįmanoma pavogti

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль Лайтман

Komentaras: Pandemija atskleidė, kad brangenybių niekam nereikia. Jų pardavimas sparčiai krinta. Staiga žmogus suprato, kad jam užtenka šiek tiek drabužių ir maisto, o blizgučių, kuriuos nešiojo, norėdamas pasirodyti prieš kitus, nereikia. Sakoma, kad brangakmenių rinka smuko 10 kartų ir krenta toliau.
Kas gi tokio juose yra? Kodėl jie kainuoja tokius beprotiškus pinigus? Žmonija juos vertino, dėl jų žudė vienas kitą. Daug kraujo pralieta.
Atsakymas: Nes tai yra retenybė. Deimantus iškasti labai sunku. Vėliau jie šlifuojami, poliruojami, pjaunami. Visa tai kainuoja.
Klausimas: Kas juose yra nepaprasto?
Atsakymas: Kabalos požiūriu? Visiškai nieko. Tiesiog žmonės suteikia jiems vertę. Pavyzdžiui, ėmė ir nustatė kažkokiam popieriui kainą. O dabar visa tai nevertinga.
Pastaba: Tokiais sunkiais laikais žmogus renkasi duoną, o ne deimantus.
Atsakymas: Žinoma, viską atiduos už duoną.
Komentaras: Vadinasi, duona, bet ne deimantai yra vertinga.
Atsakymas: Juk svarbiausia – gyvybė.
Klausimas: Kodėl taip padaryta iš aukščiau, aukštesniosios jėgos?
Atsakymas: Kad žmonės liautųsi nustatinėti šio pasaulio vertybes, kurios jiems atrodo vertybės.
Klausimas: Taigi, mes meldžiamės brangenybių dievui? Ir tai visai ne Dievas?
Atsakymas: Žinoma! Na kas gi šiame akmenuke?
Klausimas: Kodėl mums jį perša? Tiek kraujo pralieta! Dėl to prasidėjo karai.
Atsakymas: Žmonijai reikia ko nors vertingo, brangaus, kad ji galėtų už tai kovoti, tuo spekuliuoti, parduoti, pirkti, mainyti, saugoti, paveldėti. Kaip kitaip? Gyvenime turi būti kokia nors vertybė. Tarkim, aš numirštu. Kas toliau? Kur mano vertybė? Turiu ją kažkur padėti.
Klausimas: Tai baisu, ką sakote. Vadinasi, mano vertybė – šiame blizgutyje?
Atsakymas: Ir jį perduosiu savo anūkui.
Komentaras: Duodu jam šią vertybę ir sakau: „Gyvenk taip. Šitaip gyvenk „.
Atsakymas: Ir ji jam padeda viskuo, nes perduodu tai, ką vertina visi žemės gyventojai.
Klausimas: Taip jam suteikiu jėgų?
Atsakymas: Žinoma. O dabar visa tai pradedama vertinti iš naujo.
Klausimas: O prie ko mes artėjame?
Atsakymas: Prie to, kad gyvenime nėra nieko vertingo.
Klausimas: Ar šiame gyvenime nėra nieko vertingo?
Atsakymas: Visiškai! Išskyrus mintį! Grįžtame prie to, apie ką kalbėjome: išskyrus mintį, kurią gali perduoti savo anūkui, pasaulyje nėra nieko vertingo.
Naudodamasis tavo mintimi, jis tikrai įgyja turtų… Kas apskritai yra mintis? Tuštuma? Bet jis tikrai gauna tai, kas egzistuoja amžinai, kas tobula, ko niekas negali pavogti ir negali nieko su tuo padaryti. Pats svarbiausias turtas – požiūris į gyvenimą, į žmones. Mintis – tavo vidinis turtas. Tai brangiau už bet kokį deimantą. Mūsų laikais kardinaliai perkainojamos vertybės. Tai, kas man buvo vertinga, už ką kovojau, gyvenau, miriau, bandžiau kaupti, perduoti kitoms kartoms – visa tai šiandien praranda savo vertę.
Klausimas: Vis dėlto, kur mes einame? Kas iš tikrųjų bus verta gyvybės, pinigų?
Atsakymas: Tik mintis.
Klausimas: Bet ar jums tai neatrodo per daug abstraktu?
Atsakymas: O ką apskritai žmogus turi ne abstraktaus, jei jis gyvena ir miršta? Taigi, pats vertingiausias dalykas yra tas, kurį gali perkelti iš vienos būsenos, kai gyvena, į būseną, kai miršta, anapus mirties slenksčio.
Klausimas: Ar jis gali ten pasiimti mintį?
Atsakymas: Žinoma, kad gali. Tik tai jam ir lieka.
Klausimas: Kokią mintį reikia dabar išplėtoti, kad ji būtų vertinga ir būtina?
Atsakymas: Teigiamą požiūrį į pasaulį ir į kitus. Tai niekur nedingsta. Tai nuolatos lieka su tavimi, nes yra ne tavo egoizme, kuris miršta su kūnu ir išnyksta, bet yra altruizme, gerosiose savybėse, kurias įgijai per savo žemišką gyvenimą. Ir tada tu su jomis išskrendi, patenki į kitą erdvę – teigiamų savybių ir jėgų erdvę.
Mes egzistuojame tam, kad sukauptume tokias teigiamas emocijas, mintis, norus, siekius, impulsus ir išeitume su jais.
Aš palieku šį pasaulį, perdavęs, kiek galėjau, teigiamą požiūrį į pasaulį, žmones, gyvenimą savo vaikams ir anūkams bei apskritai visiems, kam įmanoma.
Klausimas: Manote, kad tai jūsų ir visų mūsų misija?
Atsakymas: Žinoma. Bet tai yra mano nuomonė.
Klausimas: Bet tai ir visų kartų kabalistų nuomonė?
Atsakymas: Taip, žinoma.
Komentaras: O tai, ką aš dabar matau komentaruose: blogis, siaubas, neapykanta, nesantaika…
Atsakymas: Tai verčia mus įvertinti tai, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime, surinkti ir perduoti, mokyti naująją kartą.
Klausimas: Vadinasi, kaip atsispirti nuo šios tamsos ir judėti geros minties link?
Atsakymas: Taip. Viskas bus gerai.
#268654

Iš 2020 m. birželio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – aukštesnioji jėga

Mintis – pati didžiausia jėga

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai