Klausimas: Nūnai dauguma kalba, kad mokslininkai, išeinantys iš mokslo rėmų, pereina ribą nuo vien mokslinių tyrimų prie kažko mistiško. Jiems iš tikrųjų turi atsiskleisti naujas vidinis pažinimas.
Atsakymas: Tam jie turi tapti kabalistais. Ir nieko nebijoti. Čia nėra jokios mistikos.
Kalbama apie penkias mūsų jusles, kuriomis suvokiame supantį pasaulį ir jomis remdamiesi kuriame žemiškus mokslus. O keisdami save – išplečiame savo jusles, kad per jas kurtume dar vieną mokslą – kabalą.
Šis mokslas priklauso nuo besikeičiančių mūsų jutimo organų, o ne nuo prietaisų, kuriuos sukuriame, siekdami papildyti penkias materialias jusles.

#289539

Iš pokalbio apie mokslą

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia

Klausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

Klausimas. Sakote, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo. O kur riba tarp tikėjimo ir žinojimo? Kaip ją suprasti, kaip apibrėžti?
Atsakymas. Žinoti reiškia, kad jaučiu per visus savo penkis jutimo organus, o tikėti – kad priimu kabalistų patarimus ir mėginu į pasaulį žiūrėti jų akimis. Tai ir yra tikėjimas aukščiau mano žinojimo.
Kitaip tariant, nepaisydamas savo jausmų mėginu jausti pasaulį, kaip man pataria kabalistai. Jie sako, kad jaučia pasaulį kitaip. Ir todėl mėginų žvelgti į pasaulį jų akimis.
#256824

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiaužinojimo

Judėti labiau tikint

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Klausimas. Kaip galime ištaisyti savo jutimo organus, jeigu mūsų netenkina vienas ar kitas pojūtis, per kurį mumyse atsiskleidžia Kūrėjas?
Atsakymas. Mylint artimą! Ir tik! Kitaip tariant, per teisingą santykį su kitais ištaisau save, prilyginu save Kūrėjui ir imu jausti tam tikras naujas savybes, jausmus. Taip suvokiu Kūrėją būtent savyje, remdamasis tuo, kad mėginu būti panašus į Jį.
Viena vertus, tai itin paprasta, kita vertus, labai sunku. Lengva suprasti principą, bet sunku jį realizuoti.
#254256

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti tobulą tikrovę

Atskleisti Kūrėją

Iš savęs suvoksiu Kūrėją

Klausimas. Kodėl dvasiniai jutimo organai vadinami taip kaip ir mūsų pasaulyje: rega, klausa, uoslė ir t. t.?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje penkias jusles vadiname rega, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Dvasiniame pasaulyje, savaime suprantama, nėra nei akių, nei burnos, nei nosies, nei liežuvio, nei rankų. Yra tik norai.
Tačiau kiekvienas noras nustatytas į tam tikrą gavimą, į tam tikrą kokios nors Kūrėjo savybės jautimą. Ir todėl vadiname juos pagal žmogaus šiame pasaulyje pavidalą. Juk žmogus tarsi žemesnis sielos etapas.
Kitaip tariant, visa siela yra dvasiniame pasaulyje, joje nėra jokių kūniškų organų, yra tik norai. Tačiau norai, kurie nukreipti į Šviesą Chochma, į Šviesą Chasadim, į skirtingus panašius suvokimus, irgi vadinasi „akys“, „nosis“, „burna“ ir t. t. O mūsų fiziniai kūnai sukurti panašūs į tai.
Studijuodamas kabalą, pamatysite, kaip dvasinės savybės pamažu nusileidžia iki mūsų pasaulio ir mūsų materijoje palieka atspaudą. Mes esame jų pasekmė šiame pasaulyje.
#248868

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Dvasiniai jutimo organai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Klausimas. Jei visas gyvenimas – žaidimas, tai turi būti ir žaidimo taisyklės. Išvardinkite, kokios jos.
Atsakymas. Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas – susijungti tarpusavyje ir už tai, kaip preferanse, surinkti kuo daugiau taškų. Tai pagrindinis „metodas“, be jo yra dar daug pavienių veiksmų.
Klausimas. Kuo ypatinga vienybė?
Atsakymas. Susivienijus pakylama į kitą pasaulio suvokimo pakopą. Ir kaskart žmogus protas padvigubėja.
Klausimas. Kaip šiame pasaulyje galima atskleisti visas begalines Kūrėjo būsenas ir neišsikraustyti iš proto?
Atsakymas. Nesijaudinkite, neįstengsite ko nors suvokti, jei prieš tai neišplėsite jausminių ir protinių jutimo organų. Tad mūsų jutimo organai visuomet bus pasirengę tam, ką jaučiate. Jie niekad negauna daugiau, nei pajėgia ar yra pasirengę. Taip dingsta bet kokia galimybė išprotėti.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Klausimas. Kaip noras gali būti materija?
Atsakymas. Noras ir yra materija. Nieko kito nėra. Viskas, ką aš jaučiu aplink, yra noras.
Komentaras. Kažkada jūs apie tai kalbėjotės su mokslininkais, ir jie negalėjo to suvokti…
Atsakymas. Mokslininkai to nesuvokia, nes tyrinėja norą materialiame lygmenyje, tik tuo pavidalu, kuris pasireiškia mūsų penkiuose jutimo organuose. O mes jį tiriame kituose penkiuose organuose: keter, chochma, bina, zeir ampin, malchut.
Todėl mokslininkai laiko materija tik tai, ką jie jaučia. O mes laikome materija norus ir tiriame įvairius jų pavidalus bei visų rūšių metamarfozes.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Dvasiniai ir materialieji norai

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui