Šiuolaikinių mokslų problema ta, kad pasiekėme slenkstį, kai savo jutimo organuose galime jausti, papildyti, ko nors imtis. Todėl visi mokslininkai kalba, kad mokslas pasiekė savo galą.
Kabala sako, kad savo penkiomis juslėmis praktiškai pasiekėme maksimalias ribas, už jų jau negalime nieko matyti. Mums nereikia išrasti naujų prietaisų, kurie vos šiek tiek išplečia mūsų organų suvokimo ribas, o plėsti reikia pačius jutimo organus.
Mokslas negali to atlikti, nes užsiima tik tuo, ką mechaniškai gali pridėti žmogui. Mums reikia keisti patį žmogų, šiek tiek išvystyti jį iš vidaus. Tuo ir užsiima kabala.
Todėl prieiname prie išvados, kad kaip mokslų pakaitalas ir jų pratęsimas ateis kabala ir duos atsakymą, kaip išplėsti mūsų suvokimo ribas ir pasiekti būseną, kai galėsime vystyti žmogų, ir iš žmogaus suvokti vis didesnes gamtos gelmes.
Kabalos tyrimo objektas – pats žmogus. Jis gali išmanuoti savo pokyčius savo instrumentuose, kurie yra jame, o ne jo išorėje.

#289467

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moksliniai tyrimai kabaloje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Nūnai dauguma kalba, kad mokslininkai, išeinantys iš mokslo rėmų, pereina ribą nuo vien mokslinių tyrimų prie kažko mistiško. Jiems iš tikrųjų turi atsiskleisti naujas vidinis pažinimas.
Atsakymas: Tam jie turi tapti kabalistais. Ir nieko nebijoti. Čia nėra jokios mistikos.
Kalbama apie penkias mūsų jusles, kuriomis suvokiame supantį pasaulį ir jomis remdamiesi kuriame žemiškus mokslus. O keisdami save – išplečiame savo jusles, kad per jas kurtume dar vieną mokslą – kabalą.
Šis mokslas priklauso nuo besikeičiančių mūsų jutimo organų, o ne nuo prietaisų, kuriuos sukuriame, siekdami papildyti penkias materialias jusles.

#289539

Iš pokalbio apie mokslą

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia

Klausimas. Kodėl dvasiniai jutimo organai vadinami taip kaip ir mūsų pasaulyje: rega, klausa, uoslė ir t. t.?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje penkias jusles vadiname rega, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Dvasiniame pasaulyje, savaime suprantama, nėra nei akių, nei burnos, nei nosies, nei liežuvio, nei rankų. Yra tik norai.
Tačiau kiekvienas noras nustatytas į tam tikrą gavimą, į tam tikrą kokios nors Kūrėjo savybės jautimą. Ir todėl vadiname juos pagal žmogaus šiame pasaulyje pavidalą. Juk žmogus tarsi žemesnis sielos etapas.
Kitaip tariant, visa siela yra dvasiniame pasaulyje, joje nėra jokių kūniškų organų, yra tik norai. Tačiau norai, kurie nukreipti į Šviesą Chochma, į Šviesą Chasadim, į skirtingus panašius suvokimus, irgi vadinasi „akys“, „nosis“, „burna“ ir t. t. O mūsų fiziniai kūnai sukurti panašūs į tai.
Studijuodamas kabalą, pamatysite, kaip dvasinės savybės pamažu nusileidžia iki mūsų pasaulio ir mūsų materijoje palieka atspaudą. Mes esame jų pasekmė šiame pasaulyje.
#248868

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Dvasiniai jutimo organai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Klausimas. Kaip keičiasi mano žemiškos juslės dvasiniame pasaulyje? Jos taps grubesnės ar jautresnės?
Atsakymas. Žemiškos juslės praktiškai nesikeičia. Kaip buvai panašus į gyvūną taip ir liksi. Atskleidžiant dvasinį pasaulyje tavyje keičiasi tik dvasinis suvokimas – itin rimtas priedėlis, vesiantis tave pirmyn.
O tavo žemiški lūkesčiai būtini tik tam, kad pragyventum, net nesvarbu, kaip. Ko ypatingo tau reikia? Lova, šaldytuvas, stalas, kėdė, kompiuteris, kad studijuotum kabalą. Jei be šito tau reikia dirbti – dirbsi. Reikia šeimos? Turėsi šeimą ir rūpinsies ja. Bet visa tai – antraeiliai dalykai.
#240268

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ ir mano kūnas

Šeštasis pojūtis – siela

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis