Žmogus turi tikėti, kad Kūrėjo valdymas yra geras, su geru tikslu. O žmogus paskendo egoizme, ir tai sukelia jo priešingumą Kūrėjo savybių atžvilgiu tam, kad jis atliktų išsitaisymą „vardan Kūrėjo“, vadinamą savybių panašumu. (Baal Sulamas, „Šamati“, „Žemės pranašumas – visur“)
Kyla klausimas: „Ką reiškia, jog žmogus turi tikėti?“. Tikėti tuo, ką man sako, – tai, žinoma, kvailystė.  Įtikinėti savęs irgi neverta.
Tikėjimu vadinamas Kūrėjo jautimas. Pasiekti tikėjimą reiškia pajausti Kūrėją Chasadim šviesoje. Jei žmogus visąlaik išsilaiko šiame lygmenyje, jam nebaisios jokios gyvenimo problemos. Jis žino, iš kur viskas kyla ir kur viskas eina – jis palaiko nuolatinį ryšį su aukštesniąja jėga. Tai jo inkaras, jo būties šaknis.
Todėl mums reikia pasiekti Binos savybę – davimo savybę, kai prisijungiame prie Kūrėjo net ir minimaliai. Ir tuomet visa, ką jausime, bus tarsi ryšys su amžinybe, su mūsų būsenų amžina tėkme.
Klausimas: Kodėl tai vadinama tikėjimu?
Atsakymas: Tikėjimas – tai Binos savybė, kai pakylu virš savo egoizmo ir viską matau jau ne egoizme, o virš jo.
Pastaba: Pasirodo, kad mūsų pasaulyje tikėjimo samprata visiškai iškreipta. Mums kažką sako, o mes aklai tikime.
Atsakymas: Mūsų pasaulyje, kai man kažką pasako, tai priimu kaip žinojimą. Tai visiškai neteisinga. Tikrasis tikėjimas – tai, kai suvokiu Kūrėjo egzistavimą ir susijungiu su Juo.

#258604

Iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas kabaloje

Absoliutus tikėjimas

Nėra nieko stipriau už tikėjimą

Klausimas: Viena vertus, kalbate apie tikėjimą aukščiau žinojimo. Kita vertus, sakote, kad kabaloje iš viso nėra tikėjimo, yra tik suvokimas. Kaip tai suprasti?
Atsakymas: Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai ir yra suvokimas. Tikėjimas – tai davimo savybė, Binos savybė. Davimas, esantis aukščiau egoizmo, vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“. Dėl šios sąlygos žmogus atsiskleidžia aukštesnįjį pasaulį.
Tai, kad mūsų pasaulyje buvo iškraipytas tikėjimo supratimas, – jau nieko nebepadarysi. Mūsų pasaulyje viskas iškreipta.
Tik apie žmogų, kuris pakilo iki davimo savybės, galima pasakyti, kad jis tikintis.

#219167

Iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo

Tikėjimas aukščiau žinojimo: priimti draugo nuomonę

Pakilti aukščiau kūnų

Žmogui duotą protą reikia tinkamai išnaudoti, kad iš visų kabalistinių straipsnių išgrynintume davimo ir tikėjimo aukščiau žinojimo principus, ir taip suformuotume savo ketinimą.
„Aukščiau žinojimo“ nereiškia, kad visiškai išmetu savo protą. Aukščiau žinojimo reiškia pakilti aukščiau turėto egoistinio supratimo ir pereiti prie aukštesnio lygmens.
Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai būdas žvelgti į visą tikrovę ne iš egoizmo, o iš noro duoti pozicijų.

#328334

Iš 2024 m. balandžio 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atlikti veiksmus aukščiau žinojimo?

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Tikėjimas ir žinojimas

Ateities matymas paslėptas nuo paprasto žmogaus. Ir teisingai, nes būtų atimta valios laisvė.
Priešingai, žmogui duota tamsa, tuštuma. Nori ateiti prie tokios būsenos, kai būsi aukščiau laiko? Prašom, eik, bet savo jėgomis, kai būsi tame sluoksnyje sąmoningai ir niekaip nepakenksi kitiems.
Tu visuomet tylėsi, net jeigu būsi tame sluoksnyje. Ir tai niekada neapribos tavęs ir tavo laisvo judėjimo – nepasiduosi kokiam nors kvailam fanatizmui, kad plauktum per tą sluoksnį fatališkai.
Žmogus pakyla į tą sluoksnį tik su ekranu, kai prisiima atsakomybę eiti pirmyn taip, kad net ir matydamas 100% nulemtą ateitį, vis tiek norės ją realizuoti pats. Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo.

#310037

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalistai prieš ekstrasensus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip nuskrieti į ateitį?

Nulemti ateitį

Patiems kurti ateitį

Norėdamas išsaugoti pasiektą tikėjimo lygmenį, kiekvienas turi pasirūpinti kitais. Juk nė vienas žmogus negali būti tikras, kad galės ką nors išsaugoti pats, tik su sąlyga „kad padės žmogus artimui“. Tik taip per abipusį laidavimą galėsime apsaugoti kitas kitą.

Niekas negali išsaugoti savęs, jokia forma, kai kalbama apie dvasinį suvokimą. Ką nors pasiekęs jau po akimirkos visko netenku, jei manęs nepalaiko draugai. Todėl mums taip svarbus tarpusavio laidavimas tarp visų.

Nieko negaliu išlaikyti, juk mano dvasinis indas – tėra vienas taškas, vienas pikselis. Privalau būti susijęs su visais kitais pikseliais bent jau dešimtuke, kitaip neįmanoma.

Todėl sakoma: „Arba grupė, arba mirtis“, juk iš lėto neteksiu visko, kas pasiekta, jei liksiu be ryšio su grupe. Tiesiog neturėsiu vietos, indo, atminties, kur tai galima saugoti. Dvasinis pasaulis išlieka tik dešimtyje sfirų, mūsų tarpusavio ryšyje.

Dar išsiaiškinsime, kur yra visuomenės kolektyvi atmintis. Ji ne pačioje visuomenėje, o šviesoje.

Tad kiekvienas iš mūsų gali išsaugoti savo užkariavimus tik tuomet, kai yra susijęs su kitais, būna dešimtuke, ir iš jo mezga ryšius toliau. Išliks tai, kad yra ne manyje, o tai kas manyje – išnyks, pradings.

Ir jeigu esame tarpusavyje susiję, tai nereikia baimintis, kad prarasime tai, kas pasiekta. Jei rūpinamės savo vienybe, tai net pradingimas bus tam, kad gautume ką nors naujo, svarbesnio nei anksčiau. Tai vadinama „priesaku užmiršti“: privalome pamiršti, kas pasiekta anksčiau, kad eitume pirmyn. Kaip pasakyta: „Tebūna tau kaskart viskas kaip iš naujo“.

#271655

Iš 2020 m. rugsėjo 30 rytinės pamokos apie Sukkot šventę

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Klausimas: Minios išminties poveikis toks, kad apibendrinta didelės žmonių grupės nuomonė leidžia pateikti tikslesnių atsakymų ir prognozių. Tačiau taip atsitinka tik tada, kai minios nariai priima sprendimus nepriklausomai vienas nuo kito. Kodėl? Kaip tai veikia?
Atsakymas: Kitaip nei kabaloje, pagal kolektyvinio duomenų apdorojimo principą kiekvienas žvelgia iš savęs į priešingas nuomones, pažiūras, priešingas mokyklas. Kai bandoma kartu apibendrinti rezultatą, jis būna daug geresnis ir tikslesnis nei kiekvieno žmogaus atskirai. Tačiau kabala vis dėlto kalba ne apie tai.
Pagal kabalą, turime pakilti į „tikėjimo aukščiau žinojimo“ lygmenį, kitaip sakant, virš savęs, ir problemas spręsti ne egoistiškai (kiek kiekvienas iš mūsų protingesnis ir geba labiau susijungti su kitais), o būnant tikėjime aukščiau žinojimo, įvaldžius kolektyvo jėgą, pakilus virš asmeninio ir bendro individualumo.
Sudėdami savo egoizmus draugėn surenkame norą pakilti aukščiau mūsų ego. Pasirodo, viena vertus, turime didžiulį bendrą egoizmą, kita vertus, įgyjame antiegoistinę jėgą. Ir tada tikrai galime atlikti labai kokybišką, visiškai naują veiksmą, grįstą davimu, o ne gavimu.
Komentaras: Tai panašu į tai, ką sakė A. Einšteinas: „Negalima spręsti problemos tame lygmenyje, kuriame ji gimsta. Ji visada sprendžiama iš aukštesnės pakopos“.
Kita pakopa – žmonių suartėjimas.
Atsakymas: Taip. Ir nors A. Einšteinas prie to priėjo instinktyviai, diagnozė yra teisinga.

#273844

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kolektyvinis protas: pasireiškimo lygmenys

Minios elgesio psichologija

Minties jėga ir proto vystymasis

Nagrinėjant sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“, galima sakyti, kad žinojimas – tai, ką jaučiame savo juslėse. O tikėjimas – tai šaknis, šaltinis, iš kurio išeina ir žinojimas, ir visi poveikiai mums.
Tai toks tikslus suvokimas, kai nėra nieko stipriau nei tikėjimas. Žinojimas žemiau tikėjimo. Netgi tai, ką jaučiu, man nieko apie tai nesako. Svarbiausia, kad pakylu į tikėjimo lygmenį ir matau šaltinį to, ką jaučiu žinojime, savo juslėse.
Klausimas: Kitaip tariant, tikėjimo jautimas kabaloje kur kas tikslesnis nei tai, ką jaučiu penkiomis materialiomis juslėmis?
Atsakymas: Žinoma. Imi suvokti savo pojūčių šaltinį: kas tave valdo, ką būtent jauti. Savo penkiuose jutimo organuose jauti šį pasaulį, o šį pasaulį tau kuriantis Šaltinis tau jį ir parodo. Todėl tau tai svarbu.
Klausimas: Šaltinis – tai kas buvo iki Didžiojo sprogimo?
Atsakymas: Ir iki Didžiojo sprogimo, ir apskritai. Kitaip tariant, tai vienintelė aukštesnioji jėga, kuri viską valdo, viską savyje apima.
Komentaras: Teliko patikrinti.
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui ir mes prie to einame.

#275893

Iš 2019 m. kovo 11 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Judėti labiau tikint

Dvasinio darbo pradžia

Klausimas: Kas kabalos moksle yra „tikėjimas“ ir kas yra „žinojimas“?
Atsakymas: Tikėjimu kabaloje vadinama davimo savybė, galimybė pakilti virš savo egoizmo, kai priešindamasis ego, kuris reikalauja iš manęs: „Gauk, paimk!“, galiu pakilti virš noro gauti, pagriebti, t. y. nedirbti su savo egoistiniais norais pripildyti save įvairių malonumų.
Kitaip tariant, atsisakau savo norų. Norai lieka, bet aš juos anuliuoju, pakylu virš jų. Toks veiksmas vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
O žinojimu vadinami mano egoistiniai norai, nes juose aš gaunu, jaučiu save , savo didybę, pasitikėjimą, skonius.
Klausimas: Vadinasi, tai mano natūralūs norai, jausmai, emocijos?
Atsakymas: Taip. Ir visi jie vadinami „skoniais“ arba „žinojimu“. Tai mūsų baziniai norai: maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia ir žinojimas. Beje, žinojimas – tai patys didžiausi egoistiniai norai.
O po jų eina tikėjimas, kai pakildamas virš visų šių norų, dirbu su jais ne tam, kad juos pripildyčiau, bet kad pakilčiau virš jų.
Klausimas: Kodėl išminčiai tai pavadino „tikėjimu“?
Atsakymas: Todėl, kad tai davimo savybė, Binos savybė, lyginant su Malchut, gavimo savybe.
Klausimas: Tai savybė, kurios nejaučiu savo natūraliuose noruose ir todėl privalau tikėti?
Atsakymas: Ne. Tai savybė, kurią įgaunu palaipsniui, veikiant Aukštesniajai jėgai, Šviesai. Tai neturi nieko bendro su tikėjimu mūsų pasaulyje, kai prisijungiu prie ko nors ar kažko užmerktomis akimis, priimu tikėdamas viskuo, ką man sako.
Čia aš pats sau nustatau, kuo noriu tikėti, ką noriu vertinti, lyginant su tuo, ką vertina mano egoizmas. Šis tikėjimas pakelia mane virš mano egoizmo. Ir pagal tai, virš kokio egoistinio lygmens galiu pakilti, esu tikėjime.
#262957

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Kas yra žinojimas ir tikėjimas?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri atsiskleidžia žmoguje dėl jo pastangų bei priklausomai nuo jų veikiančios Šviesos. Tai ne mūsų materiali savybė, kai duodu, nes ketinu ką nors iš to išlošti, kitaip negalėčiau duoti.
Bet kai mane pakelia virš egoizmo, tai tiek, kiek pakilau, išties imu gauti davimo savybę duoti neatlyginamai ir nesavanaudiškai. Tai vadinama Binos savybe, tikėjimo savybe.
Žinojimas – kai duodame, ir dėl to, kad duodame, imame suprasti, jausti, kuo esame panašūs į Kūrėją, imame Jį suvokti. Tai ir yra žinojimas – Chochma Šviesa. Taip imame suvokti abi Šviesas: Šviesą Chasadim ir Šviesą Chochma.
#259065

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinojimas. Įgūdis ar įpareigojimas

Pažinti daiktų esmę per raides

Davimo mokslas

Komentaras. Kalbant apie tikėjimą aukščiau žinojimo, daugeliui žodis „tikėjimas“ asocijuojasi su visuotinai priimta samprata mūsų pasaulyje.
Atsakymas. Ne, tikėjimas kabaloje neturi jokio ryšio su žemišku šio žodžio supratimu. Tikėjimo kategorija nėra suprantama taip, kaip filosofijoje, psichologijoje ar kasdienybėje.
Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri formuojasi mumyse veikiant aukštesniajai jėgai. Jei sakau, kad kuo nors tikiu, reiškia, kad turiu tam tikrą ryšį su kokiu nors reiškiniu. Tačiau tai niekaip nėra susiję su tikėjimu kabaloje.
Kabaloje „tikėjimo“ sąvoka – ypatinga savybė, kuri kyla žmoguje veikiant aukštesniajai jėgai, aukštesniajai Šviesai. Tik tuomet jis gali atlikti absoliučiai altruistinius veiksmus, visiškai tarpusavyje nesusijusius. Į jį tarsi įsikūnija papildomas kūnas – dvasinis, kurio padedamas žmogus dirba.
#242496

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas kabaloje

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Absoliutus tikėjimas