Klausimas. Viena vertus, sakote, kad visąlaik gyvename ateityje. Kita vertus, sakote, kad ateities nėra. Prašau tai paaiškinti.
Atsakymas. Esmė ta, kad visuomet perspėju pats save ir einu puse žingsnio pirmyn. Kitaip, mano dabartine būsena negalės egzistuoti. Tai reiškia, kad gyvenu tarsi ateityje. O ateities iš tikrųjų nėra, nes ją apibrėžiu. Iš vienos pusės, jos laukiu, iš kitos, ją apibrėžiu.
Kabala sako itin paprastai: jei manai, kad ateitis pati tau ateina, vadinasi, egzistuoji gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys – tai, kas tave valdo.
Jei nori pats nulemti savo ateitį – prašom, gali nulemti pats, tačiau dėl to, tau reikia pakilti į atitinkamą valdymo lygmenį, kai suprasi, kad ateitis priklauso tik nuo žmonių vienybės masto.
Kuo jie stipriau susijungę, tuo ateitis geresnė, didesnis laiko paspartinimas ir įvykiai tampa darnesni. Kuo žmonės labiau nesutaria, tuo bus blogiau, ir, žinoma, visa kita.
Tad mes savo sąveika prie mūsų vienybės arba atitolimo patys nulemiame ateitį.
#250316

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Patiems kurti ateitį

Kad ateitis nebejaudintų

Ateitis priklauso nuo vienybės