JTO praneša: Daugiau nei milijardas Žemės gyventojų – vaikų, vyrų, moterų eina miegoti tuščiu skrandžiu. Nors pasaulyje ir gaminama tiek maisto, kad pakaktų visiems, tačiau badaujančiųjų skaičius auga, ypatingai miestuose ir turtingiausiose šalyse.
Pasiekti JTO tikslo – per pusę sumažinti badaujančiųjų skaičių – nepavyksta. Be to, daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje maitinasi nepakankamai. Kiekvienais metais dėl šios priežasties miršta 3 milijonai jaunesnių nei penkerių metų vaikų. Daugiau nei 200 milijonų vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia dėl atsilikusio vystymosi, susijusio su nepakankamu maitinimusi. Pagal pranešimą 60 procentų badaujančiųjų yra moterys. Priežastis – maisto produktų kainų augimas.
Komentaras: Priežastis: savitarpio laidavimo, atsakomybės nebuvimas, visų žemės gyventojų bendrystės nesuvokimas, t. y. mūsų egoizmas, tiksliau, kad mes nepakylame aukščiau jo, ne  kovodami, o nepaisydami jo, ir nesukuriame tarp mūsų ryšių – ekrano, kuris mus sujungtų ir kuriame mes atskleistume davimo savybę – Gamtos savybę. Šios savybės įgijimas mums suteiktų jėgų ir proto pasiekti teisingą ryšį ir paskirstymą, ir visiems visko užtektų su kaupu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išsigelbėti nuo visuotinės katastrofos

Maisto yra, bet nėra noro pasidalinti

Susivienykit arba žūsite!

Klausimas: Baal Sulamas rašo, kad į laidavimo rėmus turi patekti visas pasaulis. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Iš tiesų, dabar laidavimą pradeda priimti visas pasaulis. Kitaip tariant, mūsų laikais susidarė sąlygos tam, kad jis būtų priimtas visame pasaulyje.
Žinoma, kalbama apie procesą, vykstantį etapais. Iki šiol vystėmės savo egoizme, kuris vis stiprėjo, ir darėme viską, kad keistume aplinką savo naudai. Mes nuolat modifikavome išorinę aplinką, o egoizmas tuo tarpu vis augo.
Ir štai, šiandien įvyko įdomus dalykas: aplinka, kurią visą laiką norėjome pakeisti pagal save, tapo šiurkščia, fiksuota, tarpusavyje susijusia vientisa sistema. Mes nebegalime jos keisti, atvirkščiai, ji rodo savo užsispyrimą, daro mums spaudimą ir pasiruošusi sukelti mumyse pokyčius, užgriūdama nelaimėmis ir problemomis.
Išorinę aplinką sudaro ne tik ekologiniai, gamtiniai faktoriai, bet ir žmonių visuomenė, ryšys tarp mūsų įvairiose srityse ir aspektuose: ekonomikoje, išsilavinime, šeimos gyvenime, sveikatos apsaugoje ir t. t. Šitoje aplinkoje gyvena kiekvienas iš mūsų.
Anksčiau aš keičiau ją pagal savo norą – kaip man buvo patogu. Kitaip tariant, aš natūraliai keičiausi ir keičiau gamtą. Dabar gi gamta pasirodo man kaip vientisa sistema, o keistis turiu aš pats. Anksčiau aš keičiau šią gamtos sistemą, o dabar ji spaudžia ir keičia mane. Ji tampa vis vientisesnė, glaudesnė, integralesnė ir vieningesnė – ir kartu spaudžia mane savo gniaužtais, versdama sutikti su jos modeliu, noriu aš to ar ne.
Juk aš esu joje, ir kai ji prie manęs priartėja, neturiu išeities, dūstu. Aš privalau pasikeisti.
Gamtos kreipimąsi į mane aš jaučiu krizės, kančių, didelių problemų pavidalu. Toks yra kelias, jeigu juo žengiame kaip suplanuota. Tačiau gamtos globalume ir vientisume aš galiu iš anksto pamatyti kažką gero, trokštamo – tuomet džiaugsiuos, sutikdamas su jos forma ir apsigaubdamas ja, supanašėdamas su gamta.
Kaip bebūtų, būtina laikytis mano ir aplinkos, mūsų ir gamtos savybių panašumo dėsnio. Norėdamas supanašėti su forma, kurią šiandien man rodo gamta, privalau būti susietas su žmonija, o žmonija – su negyvuoju, augmeniniu ir gyvūniniu lygmeniu. Tai ir reiškia – būti vieningoje gamtoje.
Pirmiausia, turiu pasirūpinti žmonių visuomene, įskaitant ir jos požiūrį į ekologiją. Tam būtina pakeisti žmogų, kad žmonės, šalys ir ekonominiai interesai susijungtų, kad auklėjimas taptų vieningas, kad visame pasaulyje įsivyrautų lygybė.
Lygybė ne religijose ir tikėjimuose, ne kultūroje ir papročiuose – tegul jie lieka, kokie buvo. Tačiau aukščiau jų turi būti bendra lygybė, kuri visus vienija. Ir nors viduje išlieka skirtumų, jie reikalui netrukdo. Apie tai sakoma: „Visus nusikaltimus paslėps meilė.“
Be to, reikia pasirūpinti negyvąja, augaline ir gyvūnine gamta, kad nesuardytume Žemės rutulio, skirto mums visiems, kad jame neišsektų svarbiausi ištekliai.
Privalome galvoti apie ateitį, tačiau šiandien to nedarome. Išgauname iš žemės naftą, kuri yra 90 proc. mūsų gamybos pamatas, ar tai būtų plastikinės detalės, energija ar kitokia produkcija. Jei tiesiog deginame naftą nereikalingiems poreikiams, vadinasi, vagiame iš savo anūkų. Jiems nieko neliks. Todėl jau dabar reikia galvoti, ką daryti.
Taigi, susijungimas neturi apsiriboti dabartine akimirka, trumpalaikiu potroškiu palengvinti padėtį ir išvengti bėdų – susijungime turi egzistuoti žvilgsnis į priekį, ateities programa, sąrašas to, ką paliekame vaikams.
Mes jau perkopėme per „naftos piką“ ir perėjome į likusių atsargų tuštinimo fazę. Ką gi paliksime ateities kartoms? Juk nafta reikalinga ne tik deginimui, bet ir įvairioms prekėms kaip gamybos žaliava. Iš kitos pusės, neturime kito lygiaverčio energijos šaltinio.
Mūsų susivienijimas atves mus prie susijungimo su gamta – tada suprasime, kaip teisingai naudoti naudinguosius išteklius, kaip pereiti prie lygybės, prie normalios, subalansuotos ekonomikos su sąžiningu paskirstymu.
Kitaip mūsų laukia toks žlugimas, iš kurio nebebus išeities. Išsekinę gamtinius išteklius, tiesiog liksime be nieko, ir nebus iš ko gyventi. Neturime turtingojo giminaičio, kuris padės skubiu atveju. Šios krizės neišgyvensime ankstesniais būdais, todėl kad jai nėra alternatyvių sprendimų.
Problema yra ne tik nafta, bet ir daugelis kitų žemės turtų. Mes manome, kad jų gausybė neišsenkanti, bet taip nėra. Per kelias dešimtis neapgalvoto švaistymo metų aptikome „bedugnės statinės“ dugną. Atėjo laikas pereiti prie naujo, globalaus požiūrio.

Iš 2011 m. liepos 18 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Viena šeima“ – ne utopija!

Kaip atvesti pasaulį į harmoniją

Egoizmo aklumas

Nuomonė (Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Luis Rodriges Sapatero ekonomikos forume apie ES): Jeigu viena iš šalių patiria problemų, kitos šalys privalo ją paremti. Toks šiandien turi būti valstybių sambūvis.
Taip sukursime pasaulį be konkurencijos. Ateityje privalome būti vieningi ir solidarūs ir, atsižvelgdami į praeities pamokas, drauge keisti ateitį. Istorija rodo – jeigu esame vieningi, sugebame spręsti problemas ir garantuoti saugumą. Susijungimo problemos sprendimą dabar išgyvena Europa.
Nuomonė (Suomijos Prezidentė Tarja Chalonen): Tik drauge europiečiai bus stiprūs. Mes turėsime valios ir išteklių šioms problemoms spręsti, nes žinome, kad ateityje Europos šalims reikės viena kitos.
Nuomonė (amerikiečių milijardierius Džordžas Sorosas): Vyriausybės vilkina laiką, užuot ieškojusios eurozonos finansinių problemų sprendimo. Europa turi rimtų bėdų, pernelyg įsiskolinusios Graikija, Portugalija, Airija. Vyriausybės nesiūlo sprendimo, jos tiesiog tempia laiką. (Šaltinis – „Reuters“)
Komentaras: Žinoma, mūsų egoizmo vystymasis atskleis bendrą sisteminę krizę – nėra atitikimo tarp mūsų egoistinių ryšių ir integralios gamtos sistemos, į kurią nevalingai „įvažiuojame“. Kad įvažiuotume ne katafalke, o karietoje, turime pasikeisti iš egoistų į altruistus, iš atsiskyrėlių virsti broliais. Mes tikimės, kad žmonės supras – reikia vienytis, tam trukdo tik mūsų egoizmas.
T. y. krizė išsprendžiama visai ne ekonomikos plotmėje, o auklėjant žmogų ir ištaisant jo prigimtį. Net jei tai supras, patys sprendimo, kaip pakeisti kiekvieno iš mūsų egoizmą ir susijungti į vieningą sistemą, neras, – tai realizuojama, tik pasitelkus į pagalbą kabalą. Ji laukia, kol bus pritaikyta.

Daugiau šia tema skaitykite:

ES išsigelbėjimas – vienybėje su visu pasauliu

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Egoistų sąjunga – blogis visam pasauliui

Nuomonė: (M. Koroliuk, investicinės finansų kompanijos „Solid“ valdymo skyriaus vadovas): 2008 m. įžengėme į kreditinio ciklo susitraukimo fazę. Ji tęsis mažiausiai iki 2015 m. Šiuo periodu pasaulį purtys bankų krizės, „diržų susiveržimo“ politika silpnins ekonomikos augimą.
Kreditų krizė Europoje, JAV kovos su savo milžiniška visuotine skola, išryškės Kinijos skolų problema (kita didelė pasaulinė krizė gali prasidėti būtent ten). Taip kad – viskas dar priešakyje…
Komentaras: Tačiau visiems kažkodėl atrodo, kad pats likimas be jokių pastangų ištrauks mus iš visų problemų! Taip sakant, išgyvensime netgi nieko nedarydami. Tokiu būdu ritamės karo link. Juk mes vis labiau priešingi gamtai, atsiskleidžiančiai mums kaip vieninga sistema.

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo aklumas

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Ar mūsų pasaulis griūna?

Nuomonė (Haroldas Šumanas, vienas iš pagrindinių vokiečių specialistų globalizacijos srityje): Kad galėtume gyventi taip, kaip gyvename dabar, reikės dviejų planetų. Todėl kažkas būtinai pasikeis mūsų pasaulyje, norime to ar ne.
Klausimas tik, ar susitaikysime su pokyčiais savo noru, ar priimsime juos tada, kai mus ims purtyti, kai prasidės konfliktai ir karai, kai veikti turėsime žiauriai skubėdami.
Komentaras: Taip ir sako kabala – geriau pasinaudokite siūlomomis žiniomis ir keiskitės patys, kad taptumėte panašūs į Gamtą / Kūrėją, arba keisitės priverstinai, kęsdami didelius skausmus. Nejau tikrai visa žmonija panaši į kvailą užsispyrusį vaiką!

Daugiau šia tema skaiykite:

Ar mūsų pasaulis griūna?

Planeta ant ribos

Susivienykit arba žūsite!

Klausimas: Koks Jūsų požiūris į šiandienos įvykius, tiksliau, į jų tendenciją? Į tai, ko dar nebuvo prieš keletą dienų, kalbant apie Angliją, Čilę?
Gaila, bet greitai betvarkės liepsnose atsidurs visas pasaulis, juk tam, kas vyksta, vaistų nėra, ir niekas jų neras. Kodėl Jums nepalaukus – pamatys, kad jokios priemonės nepadeda ir sutiks mūsų klausytis?
Juk istorikas Gordonas Braunas, dar būdamas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, ir daugelis kitų įtakingų veikėjų, jau prieš daugelį metų kalbėjo, kad pasaulis – vientisas, suprato, kad tik visų žmonių susivienijimas atneš į šį pasaulį visų problemų, krizių sprendimą. Kodėl jie šių klausimų nesprendė taip, kaip Jūs – vienydami žmoniją, įvesdami naują auklėjimą, propaguodami tarpusavio laidavimą?
Atsakymas: Per visą istoriją žmoniją pirmyn stūmė individualiai besivystantis kiekviename iš mūsų egoizmas – mes veržėmės jį realizuoti ir užpildyti. Toks buvo visas mūsų egzistavimas. Šiais laikais gamta mus valdo ne vystydama egoizmą – jis pasiekė savo ribą, ir jau 50 metų rodosi mums kaip išsisėmęs.
Mūsų egoizmas tapo susijęs, todėl pradedame matyti savo tarpusavio ryšius su kitais. Vadiname tai „globaliu pasauliu“. Iš tikrųjų, ne pasaulis, bet mes tapome globalūs. Todėl, kaip tvirtina mokslininkai, esame priversti taisytis ne individualiai, o būtent globaliai – taisyti tarpusavio ryšius.
Štai čia ir sustojo visi pasaulio mokslininkai – niekas pasaulyje nežino, kaip tai daryti. Kuo didesnė pasaulyje bus betvarkė, krizė – tuo didesnio reikės ištaisymo.
Tapęs integraliu (susijusiu), pasaulis tapo valdomas dviejų jėgų – ne tik egoizmo jėgos iš užnugario, kuri per visą savo istoriją sistemingai pagal gamtos programą stumia mus iš nugaros, bet dar ir tikslo traukos jėgos – savo suvienytos būsenos. Tačiau šią jėgą turime priversti veikti mus – kaip mažas vaikas, jeigu nesiveržtų tapti suaugusiu, liktų gyvūnu.
Eiti pirmyn, susijungti skatinančiai jėgai sužadinti skirta kabalos metodika. Kitaip mus iš nugaros spaus tik viena neigiama jėga, kuri sukels dideles, visaapimančias kančias, net karus. Todėl kabala atsiskleidžia būtent tokiu metu. Apie tai kalba visi kabalistai – paskaitykite Baal Sulamo straipsnius, pvz.: „Toros dovanojimas“, „Laidavimas“, „Taika pasaulyje“.
Be to, turime prisiminti: kuo didesnes kančias sukelia stumiamoji jėga, tuo pasauliui labiau reikalinga jėga, traukianti į priekį, kad judėtume pirmyn, į susijungimą ne per kančias, o taikiai  viliojant gerajai jėgai.
Kadangi būtent Izraelio tauta susikūrė žmonių susijungimo metodikos, raginančios „pamilti artimą, kaip save patį“, pagrindu, tai joje net po moralinio nuosmukio liko „altruizmo genas“, kuris gali pažadinti spartinančią, viliojančią pirmyn, į vienybę, jėgą. Jeigu jis jos nepažadina, o pasaulis į tikslą juda vejamas kančių, tuomet teisios pasaulio tautos, tvirtinančios, kad pasaulio kančių šaltinis yra Izraelio tauta.
Ne ji pasirinko būti ištaisymo metodikos vedle, todėl ji nepajėgi atsiriboti nuo šios misijos. Pasaulio tautų kančios lems tokį spaudimą ir pyktį Izraelio tautai, kuris įpareigos ją būti pasaulio ištaisymo vedle.

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – visam pasauliui

„Viena šeima“ – ne utopija!

Laisvo pasirinkimo pakopos

Pranešimas: Vienas iš stambiausių parduotuvių tinklų Norvegijoje „Coop Norway Retail“ iš savo lentynų pašalino visus vaizdo žaidimus, kuriuose yra smurto elementų. Kompanijos vadovybė savo veiksmus paaiškino tuo, kad teroristas Andersas Breivikas, nužudęs daugiau kaip 80 žmonių, prieš įvykdydamas nusikaltimus, ilgai žaidė įvairias „šaudykles“.
Be to, kompanijos direktorius Geiras Inge Stokke pareiškė, kad toks gestas atlieka ir solidarumo žuvusiųjų šeimoms ir nukentėjusiems nuo teroristo rankų funkciją. Pranešama apie 51 žaidimo išėmimą. Tarp jų pateko „Modern Warfare“ ir „World of Warcraft“, kuriuos Breivikas minėjo savo internetiniame dienoraštyje.
Komentaras: Matome, kad kančios taiso! O juk galima ir be kančių! Kiek konkrečiai reikia pamatyti smurto, kad suprastumėme, jog būtina keisti mus – vaikus ir suaugusiuosius – supančią aplinką? Bet juk tai tik „prieš smurtą“, o ne už suartėjimą – suartėjimas pasiekiamas tik per privalomą visų gyventojų auklėjimą, siekiant suvienyti visus piliečius, nepaisant jokių skirtumų tarp jų. Kitaip smurto priežastis – žmonių skirtumai ir abipusė neapykanta, vis tiek išliks.

Daugiau šia tema skaitykite:

Norvegijos pamoka

Kuo pakeisime piniginį ekvivalentą?

Globalus auklėjimas globaliame pasaulyje

Egoistų pasaulis – tai kovos už būsimą pasaulio tvarką vieta. Į valstybių vietas ateina viršvalstybinės bendruomenės ir kompanijos. Valstybei nepavaldūs žiniasklaida (internetas), mokslas, ekonomika (jie tampa globaliais), todėl valstybė priverstinai deformuojasi į naują lankstų kūną, kiek tam palieka erdvės nauji savarankiški dariniai, atimantys iš valstybės jos funkcijas.
Panašu, kad valstybė nepajėgi susidoroti net su jai likusiomis funkcijomis. Praktiškai visas valdžios darbas, vis labiau besikoncentruojantis ties gyventojų aptarnavimu, sukelia nepasitenkinimą. Neabejotina, kad privačios įstaigos panašias funkcijas vykdytų daug efektyviau.
Valstybė kaip istorinė forma miršta. Lygiagrečiai kuriasi naujo tipo valdžia ir visuomenė, nepavaldi valstybei – valdžia ir visuomenė ne valstybėje. Kol kas tiek apie valstybę, jos panaikinimą ir pavertimą į vieningą pasaulinę vyriausybę.
Be to, žmonės nustoja jaustis kaip tauta ir visuomenė, labiau jaučiasi kaip individai, pasiruošę gyventi bet kurioje vietoje, šalyje, jie nelinkę jaudintis dėl tam tikros visuomenės, tautos. Matome, kaip palaipsniui nyksta „tauta“ ir atsiranda „asmenybė“. Egoizmas atitolina mus visuose bendravimo lygmenyse.
Tačiau būtent dėl tokio tarpusavio atitolimo – vidinio, psichologinio, kultūrinio ir išorinio, tautinio, valstybinio – atsiskleis būtinybė visiems jungtis dėl išgyvenimo, atsiras poreikis naujoms vienijimosi priemonėms, bet neras mūsų pasaulyje kitos tokios jėgos ir idėjos, išskyrus kabalos siūlomą laidavimo jėgą. Atsiranda būtinybė sukurti vieningą pasaulinę bendruomenę. Tik tokiu būdu pašalinsime kančias, kylančias dėl mūsų neatitikimo vieningai gamtai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Antikrizinė „socialinio natūralizmo“ pasaulėžiūra

Bandymai sušvelninti smūgį…

Globalus viduje

Nuomonė (D. Stiglicas, Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius, Nobelio premijos laureatas): Kol kas vaistai krizei įveikti yra ekonomija ir privatizacija, bet jie tapo neveiksmingi Rytų Azijoje, Lotynų Amerikoje, o šiandien –  ir Europoje (Airijoje, Latvijoje, Graikijoje).
Alternatyva: ekonominio augimo strategija, palaikoma Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo. Tačiau finansinės rinkos (biržos) atstovai ir ekonomistai įsitikinę, kad pasitikėjimą atgaivins ir prie ekonominio augimo atves tik ekonomijos režimas.
Tačiau ekonomija neigiamai veikia ekonomikos augimą, skatina jos mažėjimą. Ir jei pastangos grįžti ir vėl paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą neduos rezultatų, ekonomikos laukia katastrofa.
Deja, pasaulis ir toliau juda šia kryptimi.
Replika: Pasaulis ir toliau juda šia kryptimi – nes dirbtinis augimo stimuliavimas neturi prasmės, kaip ir ekonomija. Dirbtinai „stimuliuoti augimo“ negalima – senka resursai, kenčia ekologija, didėja atotrūkis tarp skurstančiųjų ir turtingųjų šalių ir žmonių. Negalima žadėti darbo visiems – jo bus vis mažiau. Priešintis tendencijai nėra prasmės – reikia ją suprasti. Todėl atsiranda trečioji kryptis:
Sprendimas slypi visuomenės skatinime kurti naują vidinio ryšio sistemą:
1. protingas vartojimas – paskirstymas, kiekvieno žmogaus aprūpinimas materialiai būtinais dalykais.
2. privalomas nuolatinis kiekvieno žmogaus auklėjimas ir švietimas, diegiant integralų pasaulio matymą (suvokimą): tarsi mokykla, kurioje kiekvienas žmogus nuolat mokytųsi egzistuoti naujame, integraliame, globaliai susijusiame pasaulyje.
3. kiekvieno žmogaus auklėjimas, ugdant naujo lygmens pasaulėjautą ir suvokimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Mūsų pasaulis – Titanikas…

Globalus viduje

Pranešimas: speciali JTO komisija padarė šokiruojantį pareiškimą:  karas prieš narkotikų platinimą sužlugo, todėl jį turime sustabdyti legalizuodami narkotikus pasauliniu mastu ir nutraukdami baudžiamąjį narkomanų persekiojimą.
Ekspertai pažymi, kad kova su narkotikais privedė vien tik prie prekybos narkotikais didėjimo ir organizuoto nusikalstamumo.
(Rusija pagal narkomanų skaičių yra lyderis, vartojančiųjų heroiną čia yra tiek, kiek visose Europos šalyse, ir  daugiau nei JAV, Kanadoje ir Kinijoje kartu paėmus. Kasmet Rusijoje miršta daugiau kaip 100.000 jaunesnių nei 30 metų narkomanų.)
Komentaras: Štai šitaip bus su visais globalios multikrizės aspektais, nes jos šaknis slypi žmogaus egoizme. O egoizmą mes galime ištaisyti, tik pritraukdami gamtoje esančią Aukštesniosios Šviesos jėgą – davimo ir meilės savybę, kuri yra gamtos ir  gyvybės pagrindas.
Išsitaisymo technologija paprasta, ją galima naudoti tiek individualiai, tiek ir masiškai. Jei mes jos neįgyvendinsime patys, gamta privers mus tai padaryti per kančias – jas mes sukeliame patys, neugdydami davimo ir meilės savybės. Žmonijai verta rimtai apie tai pagalvoti.
Beje, narkotikų legalizavimas reiškia, kad rytoj mano mažamečiui sūnui bet kas galės oficialiai pasiūlyti narkotikų, ir tam žmogui už tai negrės jokia atsakomybės ir jokia bausmė!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas dėl akimirkos

Nešvaistyk tau duoto laiko

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis