Pateikti įrašai priklausantys Auklėjimas, vaikai kategorijai.


Vaikas keičia šeimos likimą II d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei jau atsirado nauja gyvybė, kas lemia sėkmingą nėštumo baigtį ar persileidimą?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, ar moteryje yra pakankamai Šviesos Chasadim, kuri galėtų apsivilkti į Šviesą Chochma. Jei jos nepakanka, tuomet įvyksta persileidimas. Išeitų, kad kai Šviesa Chochma neapvelkama Šviesa Chasadim, tuomet neįmanomas užgimimas ar gyvenimo tąsa. Pasaulyje nėra nieko atsitiktinio.
Persileidimas vyksta, jei moteris neturi pakankamai teisingos energijos, kad priimtų vyrišką jėgą, leistų jai atsiverti ir pradėti naują vystymąsi vaisiuje. Gyvybės kūrimas – kaskart naujas kūrinys, kasdien, kas akimirką, ir reikalauja naujos vyriškos ir moteriškos jėgos. Jos abi vis labiau atsiskleidžia sąjungoje ir tęsia gyvybę.
Gyvybė neįmanoma be vienybės, be jos nebūtų net mažyčio atomo. Susijungimas – gyvenimo jėga, ir norint, kad gyvenimas galėtų vystytis, turi vystytis vienybės jėga. Tačiau gali nutikti ir taip, kad iš aukščiau dovanota gyvybės jėga nustoja palaikiusi naują gyvybę.
Klausimas. Tai sukelia materialinės ar dvasinės priežastys?
Atsakymas. Nėra jokių materialių priežasčių – tik dvasinės. Viskas priklauso nuo trijų jėgų – Kūrėjo, tėvo ir motinos – derinio.
Visas gyvenimas – noras. Atomai jungiasi į molekules pagal savo norą. Molekulės ima daugintis, formuoti naujas formas – tik dėl juose esančio paslėpto noro, kuris atsiskleis naujoje vienybėje.
Klausimas. Išeitų, kad trijų jėgų derinys: motinos, tėvo ir Kūrėjo visus devynis mėnesius turėtų būti toks, kad galėtų tęstis gyvybė? O tėvo jėga daro įtaką nėštumo sėkmei?
Atsakymas. Jau užgimus vaisiui moteryje ypatingai suderinamos jėgos: vyro ir moters. Materialiniame pasaulyje to nepastebime, ir mums atrodo, kad vyras daugiau negali veikti vaisiaus raidos, tarsi jo vaidmuo baigtųsi pirmuoju etapu.
Tačiau iš tiesų tęsiasi labai ilgas ir svarbus dvasinis veiksmas. Be vyro jėgos įtakos vaisiui ir naujagimiui, kartu su moters jėga, vaikas negali tinkamai vystytis.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaikas keičia šeimos likimą I dalis

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

Komentarų nėra

Du + nauja gyvybė II d.

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nors kuriant naują gyvybę dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris, tačiau ji mezgasi ir auga moters kūne. Kodėl būtent joje?
Atsakymas. Moteris įkūnija norą mėgautis, kūrinį, o vyras mūsų gyvenime atstovauja Kūrėją, norą duoti. Todėl moteryje vyksta visi pokyčiai: ji vysto ir augina vaisių, gimdo kūdikį ir rūpinasi juo. Moteris – gyvenimo šaltinis ir centras, jo esmė. Viskas gimsta iš moters.
Klausimas. Kodėl vaisius negali vystytis vyro kūne, o tik moters?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų vystymosi stadiją, visi pokyčiai vyksta nore mėgautis, kurį mūsų pasaulyje atitinka moteris. Antrosios jėgos, noro duoti, vaidmuo – duoti gyvybei pradžią. Visa kita vystosi moters, motinos sąskaita.
Vyras ir moteris yra dviejų pagrindinių kūrinijoje veikiančių jėgų atstovai: noras duoti ir noras gauti pripildymą. Bet, žinoma, mūsų pasaulyje abu egoistai. Juk šiame pasaulyje nematome tokio vaidmenų pasiskirstymo, kur moterys nori tik gauti, o vyrai duoti. Jie tik simbolizuoja šias dvi jėgas kaip dvasinio pasaulio (ten veikia šios dvi visiškai priešingos jėgos) antspaudas.
Klausimas. Kodėl primityvios gyvų būtybių formos gali daugintis paprastai skaidantis ląstelėms ir tik labiau išsivysčiusios būtybės reikalauja vyro ir moters sąjungos giminei pratęsti?
Atsakymas. Primityvios būtybės lengvai keičia lytį, tapdamos tai vyru, tai moterimi. Jie savo raidoje dar nepasiekė tokios lyčių priešpriešos, pareikalausiančios dviejų skirtingų kūnų.
Klausimas. Ar kūdikis yra tėvo ir motinos genų derinio rezultatas, ar ten yra dar kažkas?
Atsakymas. Labai sunku paaiškinti, kas vaisiuje yra iš motinos, o kas iš tėvo, kokios savybės ir kokios ląstelės, kas prote, o kas širdyje, nes tai nėra žinoma mokslininkams biologams, tik kabalistams. Tai ypatingas savybių derinys, susietas su jo sielos šaknimi. Juk yra dar vienas vidinis dvasinis komponentas, kaip parašyta: „Tėvas duoda baltą, motina raudoną, o Kūrėjas duoda sielą“.
Klausimas. Išeitų, kad be tėvo ir motinos genų naujagimis turi dar kažką trečio?
Atsakymas. Trečia – tai siela, kuri ateina iš aukštesnės jėgos, valdančios tėvą ir motiną, kad jie susijungtų ir užmegztų naują kūną. Gyvybės dvasia nusileidžia į šį kūną nuo laiptelio, aukštesnio už tėvą ir motiną, ir atitinka savybes, kurias jie perdavė vaisiui.
Kitaip tariant, siela, kilusi iš Kūrėjo, iš aukštesnės pakopos, nulemia, kokį tėvo ir motinos materialinių savybių derinį, kokia forma, kokia tvarka ir kokia jėga ji bus įkūnyta vaisiuje. Kas bus tėvas, o kas motina irgi priklauso nuo sielos.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio ,,Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė I dalis

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Vaikas keičia šeimos likimą I d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kiekvienas vaikas šeimoje yra ypatingas ir skiriasi nuo brolių ir seserų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus paskirties, nuo užduoties, kurią turi atlikti gyvenime. Atsižvelgiant į tai, jis ima keletą savybių iš tėvo, motinos, galbūt iš senelio ir močiutės.
Paprastai paveldint atsižvelgiama į tris kartas. Taip pasiekiamas tinkamas savybių derinys, kuris taip pat priklauso nuo gyvenimo įvykių. Priklausomai nuo to, vaikas gali vystytis ir formuoti save.
Klausimas. Ar dvasinis komponentas, be tėvo ir motinos genų, skiriasi tarp vienos šeimos brolių ar ne?
Atsakymas. Dvasinis komponentas yra visiškai kitoks, juk jo šaknis kita. Nesvarbu, kad jie turi tą patį tėvą ir motiną. Vienas brolis gali turėti labai aukštą dvasinę šaknį, o kitas – labai „aukštą“ materialią šaknį. Negalima sakyti, kad jų dvasinės šaknys niekaip nėra susijusios, bet šis ryšys yra paslėptas ir neprieinamas mūsų tyrimams.
Klausimas. Ar naujo vaiko gimimas šeimoje kažkaip veikia jos esmę?
Atsakymas. Naujas vaikas visiškai pakeičia šeimos esmę, tarsi kiekvienas gimtų joje iš naujo. Vaikas keičia visą šeimos struktūrą, juk jis į šeimą pritraukia naują dvasinę jėgą ir ji pradeda elgtis kitaip. Galima pasakyti, kad jis pakeičia šeimos likimą.
Gyvūnų pasaulyje palikuonių atsiradimas taip pat daro jiems didelę įtaką, tačiau negalime to atsekti, nes gyvūnų patinas paprastai nedelsiant atsiskiria nuo patelės ir neturi nieko bendra su palikuonimis.
Po kurio laiko patelė irgi atsiskiria nuo vaikų ir nepalaiko jokio ryšio. Esmė ta, kad gyvūnai nevysto sielos, jie tik lydi žmogų, todėl jiems nebūdingi ilgalaikiai santykiai.
Klausimas. Kodėl būna nėštumo problemų, persileidimų?
Atsakymas. Paprastai persileidimas vyksta tada, kai nepakanka noro, poreikio eiti į kitą pakopą. Juk gyvenimas pirmiausia turi kilti iš noro. Ir jeigu jo nėra, tuomet nėštumas nutrūksta. Galbūt norint sukurti ypatingas būtybes reikia ypatingo noro, todėl jie negali daugintis. Svarbiausia čia – moters gyvybinė jėga.
Klausimas. Kodėl pastaruoju metu tiek daug nėštumo problemų, persileidimų, nevaisingumų?
Atsakymas. Galbūt tai šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdo ir netvarkingų seksualinių santykių pasekmė. Tai gadina moters gebėjimą pastoti. Juk moters kūnas labai subtiliai sutvertas ir prisijungia prie vyro. Jei ji turi vyrą, tuomet visos kūno sistemos prisitaiko prie jo.
Jei ji keičia vyrus, jos fiziologija susipainioja, ir tuomet kyla problemų.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Genetinis žmonijos žemėlapis, I dalis

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Kartos X, Y ir Z, 3 d.

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išorinė aplinka veikia kartos charakterį, jį formuoja?
Atsakymas. Žmogaus egoizmas yra tarsi molis arba tešla, iš kurios jį supanti visuomenė gali išlipdyti, ką tik nori.
Klausimas. Nejaugi kartos charakteris nepriklauso nuo jos egoizmo?
Atsakymas. Egoizmas lemia tik, kiek lanksčiai formuojama ši medžiaga. Kažkada lipdė iš molio, vėliau ėmėsi marmuro, po to pradėjo naudoti dar sudėtingiau apdorojamas medžiagas. Šiandien daugiausiai naudoja plastiką.
Skiriasi medžiaga, o ką ir kaip statyti – sprendžia karta. Tačiau pati medžiaga, tinkanti statybai, ateina iš vidaus, iš augančio noro patirti malonumą.
Klausimas. Senoji karta kurdavo naujoves, iki tol neegzistavusias pasaulyje. O kitos kartos ateina į pasaulį, kuriame viskas jau tarsi ir yra. Galbūt dėl to jaunajai kartai menką įspūdį daro materialinės vertybės?
Atsakymas. Jaunų žmonių nejaudina materialios vertybės, jiems nelabai yra ką pridėti prie materialinių daiktų pasaulyje. Atrodytų, ką jie veiks? Tačiau situacija panaši į tą, kaip po fiziko Niutono, kur viskas buvo aišku, staiga atėjo Einšteinas ir atvėrė naujas dimensijas.
Tas pats ir dabar: prigaminome visokių aparatų, o naujoji karta turi galimybę sukurti jiems naujų programų, prasiskverbti į medžiagos vidų, į genomą ir gyvenimo šaltinį, į smegenis ir tai, kas aukščiau jų. Jie dar turi labai daug darbo.
Būdamas studentu, dirbau medicinos kibernetikos srityje, institute, užsiimančiame kraujo ir smegenų tyrimais. Tačiau tai yra niekis, palyginus su šiuolaikinėmis priemonėmis ir galimybėmis tyrinėti. Tyrimai įsiskverbė į gylį: ląstelių, smegenų vidų, žmogaus psichologiją, už proto ribų – jie veržiasi už žmogaus gyvenimo ribų.
Šie tyrimai vis dar priklauso prie materialių dalykų, tačiau artėja prie ribos su dvasiniu pasauliu, ir pamažu praranda ryšį su materialumu. Ši informacija iš pasienio zonos, virš materijos.
Šiuolaikinio žmogaus egoizmas labiau išvystytas ir sudėtingesnis, jis skirtas suvokti pačioms giliausioms gyvenimo paslaptims. Dėl to jos jam atrodo natūraliai, įprastai. Žmogaus jau nebesužavi instrumentai, patenkantys jam į rankas, – jis ieško, ką galima su jais pasiekti.
Vadinamoji Kūdikių bumo karta sukūrė materialinę bazę, aparatūrą. Po jos atėjusi karta sukūrė jai programą. O pati jauniausia karta dabar tuo naudosis.
Klausimas. O ką darys būsima karta? Kur link mes einame?
Atsakymas. Manau, kad nauja karta žengs į tą tikrovę, kurią atskleisime prieš tai buvusių kartų sąskaita, ir joje gyvensime. Jai teks atskleisti dvasinį pasaulį. Būsimos kartos užduotis – pereiti nuo kompiuterių ir materijos tyrinėjimų prie jėgų. Įsigilinę į medžiagos vidų, kiaurai jos prieisime prie jėgų, kurios ją valdo. Ir tenai pratęsime savo tyrinėjimus.
Klausimas. Kas jaudins jaunus žmones po dešimties metų?
Atsakymas. Atrodo, kad niekas. Kuo jaunesnė karta, tuo sudėtingiau juos kuo nors sujaudinti. Jų egoizmas toks subtilus, kad jiems nedaro įspūdžio niekas šiame materialiame pasaulyje. Jiems reikia atskleisti daug aukštesnes jėgas, darančias jiems įtaką, ir galbūt, jos padarys jiems įspūdį. Įprastiniai malonumai: maistas, seksas, šeima, pinigai, garbė, žinios – visa tai jau nėra svarbiausia šiuolaikinei kartai.
Suprantama, reikia patenkinti būtiniausius kūno poreikius, tačiau be viso to jaunas žmogus panorės egzistuoti valdančiosios programos, jėgų pasaulyje, virš materijos – ten, iš kur veikiama materija, didžiajame kūrinijos kompiuteryje, vadinamajame ,,dvasiniame pasaulyje“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kartos X, Y ir Z, I dalis

Ateities žmogus

Paskutinė karta: amžinybė beribė

Komentarų nėra

Kas yra šeima

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galite duoti keletą patarimų laimingam šeimos gyvenimui? Nejaugi visa paslaptis yra ta, kad reikia visą laiką tylėti ir visuomet nusileisti partneriui, būti lepšiui?
Atsakymas. Sėskite ir pasikalbėkite, kaip norite vienas kitam nusileisti: nešaukti ant kito, aukotis dėl partnerio. Kiekvienas turi suprasti, kad kitas pasirengęs užmegzti su juo ryšį, o kartu jie sukuria bendrą vietą, sudarytą iš tarpusavio nuolaidų.
Tame atskleisite bendrą gyvenimą, ir ši vieta vadinsis ,,Šhina“, juk ji bus virš abiejų egoizmo. Tuomet atsiskleis Aukštesnioji jėga, Kūrėjas. Būtent to moko kabalos mokslas.
Tokie santykiai, grįsti tarpusavio nuolaidomis, galėtų būti ir tarp draugų, nebūtinai tik tarp moterų ir vyrų, t. y. tarp bet kurių dviejų egoistų.
Klausimas. Kas bus, jeigu tarp sutuoktinių atsiskleis Aukštesnioji jėga?
Atsakymas. Tai reiškia, kad jums atsiskleidžia aukštesnysis, dvasinis, gyvenimas – galimybė egzistuoti amžinai. Pradedate gauti aukštesniąsias jėgas, ir viskas – dėl tarpusavio pripildymo, kad galėtumėte užpildyti vienas kitą, išpildyti vedybų sutartį, vadinamą ,,ketubah“.
Niekas mums neatsiųs tinkamo partnerio iš viršaus: jo reikia ieškoti patiems pačiu rimčiausiu būdu. Sutuoktinis – tai gyvenimo partneris, kuris yra toks, kaip aš, kuris mane supranta.
Ieškau žmogaus, kuris yra pasiruošęs tarpusavio nuolaidoms ir kurs tokius tarpusavio santykius, kuriuose kiekvienas anuliuos save (nė vienas nelauks, kol kitas tai padarys!). Būtent ten, toje vietoje, mes vadinsimės šeima, arba grupe, arba siela – vieta Kūrėjui atsiskleisti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė iš aukštesnio išskaičiavimo

Nukreipta į tikslą meilė

Dvasinė šeima

Komentarų nėra

Kaip apsaugoti vaikus nuo pasaulio žiaurumo?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip apsaugoti vaikus nuo mūsų žiauraus pasaulio?
Atsakymas. Tiktai duodant kabalistinių žinių. Ir niekaip kitaip!
Patikėkite, visos kitos žinios ir pamokymai neturi jokios jėgos. Tiktai tokiu atveju, jeigu supažindinate žmogų su kabala, ir jis pradeda suprasti, dėl ko ir kodėl viskas būtent taip vyksta pasaulyje, kur eina pasaulis ir kuo tai baigsis, – tokiu būdu vaikui duodate pačią geriausią apsaugą gyvenime.
Mūsų bendruomenėje labai daug vaikų, kurie joje gimė ir šiandien patys tapo tėvais. Aš laimingas, matydamas, kaip gimsta jau antra karta.
Prisimenu gimimą tų mažylių, kurie šiandien patys yra tėvai, ir matau, kad viskas ne veltui. Mūsų vaikai nenutolsta nuo mūsų. Būna, kad kokiu laikotarpiu atitrūksta, tačiau vis tiek grįžta į mūsų bendruomenę. Jie supranta ir pritaria mums.
Nepamatysite nė vienos bendruomenės pasaulyje, kurioje tėvai, vaikai, anūkai būtai taip susiję, dėl to, kad turime bendrus tikslus, bendrą metodiką, bendrą gyvenimą, bendrą grupę, bendrą Kūrėją – bendrumą.
Dėl to patariu: bandykite organizuotis ir tapsite unikalūs bet kurioje pasaulio vietoje, geras pavyzdys visiems.
Klausimas. Vadinasi, įmanoma tikra sūnaus ir tėvo draugystė?
Atsakymas. Negaliu nieko pasakyti apie tikrą draugystę, tačiau kabala kviečia žmones jungtis vienus su kitais. Tai bendra veikla ir tėvui, ir sūnui aukščiau mūsų pasaulio. Dėl to reikia visais įmanomais būdais mokyti to vaiką ir rodyti pavyzdį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausia dovana vaikui

Ateities žmogaus auklėjimas

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sukurti ateities visuomenę?
Atsakymas. Norint sukurti ateities visuomenę, reikalingi ateities žmonės.
Dabarties žmogus – tai egoistinė asmenybė, kuri inkstinktyviai rūpinasi tik savimi. Bet ne dėl to, kad jis blogas ar geras – tai jo prigimtis, kaip kompiuteris, užprogramuotas pagal tam tikrą programą ir veikiantis tik taip ir ne kitaip. Todėl šiuolaikiniai žmonės gali sukurti tik atitinkamą egoistinę bendruomenę.
Būtent tai mes ir bandome daryti: apriboti save tam tikrais rėmais, skatinti socialiai naudingus poelgius ir vengti visuomenei žalingų poelgių. Tam priklauso įvairiausi paskatinimai, kalėjimai, bausmės ir kita.
Tačiau visa tai nukreipta į tai, kad kokiu nors būdu būtų kompensuota blogoji žmogaus prigimtis, kuri verčia jį nesąmoningai galvoti tik apie savo naudą. Ir netgi ne tik apie naudą, bet apie tai, kaip gauti tai kitų sąskaita.
Ir jei dar galima jiems pakenkti, o save išaukštinti, – dar geriau, nes taip žmogus stipriau jaučia laimėjimą. Juk mes matuojame save lygindamiesi su kitais.
Ateities žmogus visiškai priešingas šiuolaikiniam žmogui. Jis galvoja tik apie visuomenę, apie jos vystymąsi, kilimą. Jis supranta, kad viskas, kas bus visuomenėje, atiteks ir jam, bet sykiu jis negali galvoti apie save, – tik apie supančią aplinką.
Jis pereina tokią išsitaisymo sistemą, kuri keičia jo prigimtį, ir pradeda priverstinai galvoti apie kitus, apie sociumą, o apie save tik kaip apie nesvarbu ko vykdytoją kitų labui, visuomenės gerovei. Kitaip tariant, jis visiškai keičia savo vidinę programą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities žmogus

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Komentarų nėra

X, Y ir Z kartos I d.

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Kabala

Klausimas. Kartos keičia viena kitą, joms visoms būdingas savitas požiūris į tikrovę, gyvenimo suvokimą. Ir ypač pastaruoju metu sparčiai kintančiame mūsų pasaulyje pastebime, kaip keičiasi pats žmogus.
Kas keleri metai atsiranda naujas žmonių tipas su naujais tikslais ir gyvenimo stiliumi. „Kūdikių bumo“ karta – tai gimusieji po II-ojo pasaulinio karo, jiems dabar 50-70 metų. Tie, kuriems dabar 40-50 metų, vadinami „X karta“.
„Y karta“ – tie, kuriems 20-40 metų, „Z karta“ – 10-20 metų. O paskutinioji karta, kuriai jau nebeliko raidžių, tikriausiai vėl sugrįš į abėcėlės pradžią ir taps „A karta“.
Kiekviena karta formavosi veikiama tam tikrų įvykių, kokybiškai pakeitusių jos bruožus: tai visuomeninės priežastys, karai, ekonomikos krizės, technologijų proveržiai. Ar jaučiate kokybinį skirtumą tarp kartų ir kuo jis pasireiškia?
Atsakymas. Kabalos mokslas netyrinėja kartų skirtumų ir į juos neatsižvelgia, nes aiškina žmogui tikrovę, jos suvokimą, moko, kaip pasiekti tikrąjį pasaulį, esantį už žmogaus. Šis pradeda suprasti, kur yra ir kas su mumis vyksta iki gimimo ir po mirties, plotmėse, esančiose virš laiko ir erdvės.
Tačiau kabalos mokslas netyrinėja X, Y ar Z kartų, juk jis kalba apie žmogaus egoizmą, kuris nors ir kinta karta po kartos, tačiau ne kokybiškai. Kabalos mokslas tiria žmogaus prigimties pokyčius, todėl jam nesvarbu, kokiai kartai jis priklauso. Ar žmogus atėjo mokytis būdamas 20 metų, ar 40 arba 60 – nesvarbi pradinė suvokimo forma, juk kabala keičia jo gyvenimo suvokimą ir požiūrį į jį.
Kabalos tikslas – nurodyti žmogui teisingą kryptį, teisingą požiūrį į tikrovę – vienintelį, tikslų ir amžiną, nesikeičiantį keičiantis kartoms. Jis ir dabar toks pat, koks buvo prieš šešis tūkstančius metų. Tai ta pati metodika, kurioje nėra kam keistis.
Laikui bėgant kinta žmogaus materialiosios, gyvūninės savybės. Bet kabala į tai nekreipia dėmesio, nes jos užduotis – išugdyti jame žmogų, naują individualybę, esančią virš visų X, Y, Z kartų.
Klausimas. Kodėl knygoje „Berešit“ pasakojama apie dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus?
Atsakymas. Dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus – tai dvasinės struktūros, žmogaus kuriamos virš egoizmo, vystymosi pakopos. Žmogus, taisantis save iš vidaus, kuriantis sielą, praeina tam tikrus vystymosi lygius, kurie vadinami perėjimu iš kartos į kartą. Tačiau čia kalbama tik apie dvasinį augimą.
Šiuo požiūriu kartos skiriasi tuo, kiek jos pabudina žmogų dvasiškai vystytis. Pavyzdžiui, Senovės Babilono karta šia prasme buvo pakankamai išsivysčiusi, todėl davė pradžią visai žmonijai, visai žmonių civilizacijai.
Prasidėjus krizei, iš Babilono išėjo grupė, vėliau pavadinta Izraelio tauta, kuri užsiėmė tik tuo, kad pakiltų virš viso materialaus gyvenimo. Šiuo atveju išorinės, materialios sąlygos sužadino dvasinio kilimo poreikį.

Komentarų nėra

Išėjimo iš krizės planas III d.

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip turi pasikeisti bendruomenė? Kokia bendruomenė galiausiai turi susiformuoti, pravedus integralųjį auklėjimą?
Atsakymas. Integraliojo auklėjimo tikslas ne pakeisti visuomenę, bet auklėti žmogų. Ji turi mokyti žmogų egzistuoti šiame pasaulyje – ne Mėnulyje ar kosmose, o paprastoje Žemėje, ir ne lūšnoje džiunglėse, o tarp žmonių šiuolaikiniame mieste, išsivysčiusioje valstybėje.
Juk būtent labiausiai išsivysčiusios šalys dabar turi problemų. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo sudėtingesnės problemos, nors jos turi daugiau galimybių jas paslėpti ir prislopinti. Tačiau visi bandymai kovoti su problemomis nepriveda prie sprendimo, o tiktai gilina ligą, kol ji prasiverš.
Jau patyrėme, prie ko priveda dešinioji arba kairioji linija. Dešinioji gali privesti prie fašistinio režimo, tačiau kairioji – prie nacizmo. Juk kraštutiniai pasireiškimai – pasvirimas į vieną ar kitą pusę.
Iš esmės, kairieji ir dešinieji skiriasi tik keliais žodžiais, tačiau ir vieni, ir kiti vienodi savo primygtinumu ir fanatizmu. Ir vieni, ir kiti pasiruošę užmušti priešininkus, nesutinkančius su jų nuomone, nes tai lemia žmogaus egoizmas.
Integralusis auklėjimas turėtų atnešti naują tekėjimą: viduriniąją liniją – ne kairiąją ir ne dešiniąją. To reikia mokyti, juk žmonija negali to pati atskleisti, nes viduriniosios linijos gamtoje nėra. Tokiu būdu duodama žmonėms egzistuoti su plačiu visokių polinkių spektru: iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, kas ir yra vidurinioji linija.
Vidurinioji linija leidžia pakilti žmogui aukščiau gamtos į susijungimą, kuomet visi nusikaltimai padengiami meile. Tokios galimybės gamtoje nėra ir nėra žmogaus prigimtyje, ir be specialaus mokymo žmogus niekada prie to neprieis.
Toks mokymas negali būti parengtas nė viename universitete ar akademijoje, nė vieno paties protingiausio profesoriaus, o tiktai kabalistų, kurie studijuoja ir naudoja viduriniąją liniją, kurdami gerus santykius virš viso blogio.
Tiktai tokia subalansuota forma, negriaunančia nei gėrio, nei blogio, nei kairės linijos, nei dešinės, o atsiskleidžiančia, kaip padengimas virš visų skirtumų ir pakilimas virš jų, gali egzistuoti žmonių visuomenė, taip pat šeima ir paprasčiausiai draugystė tarp dviejų žmonių. Tik taip gali įvykti susijungimas.
Ši metodika turi ateiti iš kabalos, pati gamta negali mums atskleisti šio metodo, nes žmogaus lygmuo (laiptelis) neegzistuoja gamtoje. Atsižvelgiant į fiziologinį kūną, mes priskiriami gyvūniniam lygmeniui, o pagal savo suvokimą – žmogiškajam. Tačiau žmogiškojo lygmens gamtoje nėra – yra tiktai negyvasis, augalinis ir gyvūninis.
Žmogiškasis lygmuo reiškia, kad mes matome, galvojame, suprantame, jaučiame žmogų savyje – tokio dalyko nėra gamtoje. Mes išėjome iš beždžionių ir dar netapome žmonėmis – ,,žmogiškuoju lygmeniu“. Kol kad dar neatsirado nauja kokybė, vadinama ,,Žmogus“. Jeigu mes vietoje lazdos išmokome naudotis įvairiomis mašinomis, tai dar nereiškia, kad tapome žmonėmis – visa tai taip pat gyvūninis lygmuo, tik dar painesnis.
Tai vis dar ta pati beždžionė, išsivysčiusi tiek, kad gavo atominę bombą į rankas, o ne žmogiškąjį lygį, kurį privalome pasiekti. Gamta tęsia evoliucijos programą ir stumia mus toliau vystytis. Tačiau mes tam nepasiruošę, juk jis prieštarauja visam prieš tai buvusiam vystymuisi.
Visada pereinant nuo vienos pakopos prie kitos reikia anuliuoti buvusią pakopą: sumažinti, pakilti virš jos ir įgyti priešingą savybę.
Dėl to pakilimas į žmogiškąją pakopą įmanomas tik su sąlyga, kad mes sumažiname ir išnaudojame buvusią pakopą atvirkštine forma – dėl davimo, kad visas mūsų egoizmas tarnautų tik tam, kad taptume jam priešingi.
Dėl to reikalingas mokymasis, einantis iš žmogiškosios pakopos, auklėjimo, esančio žmogiškajame lygmenyje – tai gali tik kabalistai. Dėl to kabalos mokslas atsikleidžia mūsų dienomis ir gali išgelbėti visą žmoniją.
Ateities visuomenės forma aprašyta Baal Sulamo straipsnyje ,,Paskutinioji karta“. Tačiau tik kabalistai gali išmokyti žmoniją tokių santykių – čia ir yra jų misija. Dėl to mūsų laiku atsiskleidžia kabalos mokslas ir egzistuoja „Bnei Baruch“ organizacija. Turime teisę egzistuoti tik tuo atveju, jeigu pasiruošime šios misijos įgyvendinimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Kam mums duoti talentai?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia talentų dvasinė šaknis?
Atsakymas. Žiūrint, koks talentas. Iš principo, talentas – tai ypatingas savo polinkių taikymas.
Žmonės negali būti lygūs. Visi mes skirtingi, kiekvienas, sakyčiau, turi savo talentą. Tiesiog žmogus jo neatskleidžia, galbūt net pamiršta apie tai.
O apskritai talentą turi visi. Jei tinkamai ugdysime žmones, tai kiekviename atsiskleis kas nors ypatingo, ko nėra kituose. Ir šiame savo ypatingame taške žmogus bus panašus į Kūrėją.
Tad talentai mums duoti būtent tam, kad taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus paskirtis

Individualumas ir bendrumas

Vieninteliai ir nepakartojami

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai