Pateikti įrašai priklausantys Auklėjimas, vaikai kategorijai.


Nuo ko priklauso būsimo vaiko lytis?

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela

Klausimas. Nuo ko priklauso būsimo vaiko lytis? Kaip tai susiję su dvasingumu?
Atsakymas. Tai priklauso nuo sielos, kurią reikia ištaisyti, savybių. Nepatarčiau į tai kištis ir užsiimti genetiniu būsimų vaikų rūšiavimu. Neverta to daryti. Vis tiek Kūrėjo neapgausite. Kiek jam reikia vyrų ir moterų ir su kokiomis savybėmis – tai priklauso nuo bendro sielos indo (kli), kuris turi susijungti. Tam ir atsiranda mūsų pasaulyje nauji kūnai su naujomis savybėmis.

Komentarų nėra

Gėris kabalos požiūriu

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Kas yra gėris kabalos požiūriu? Jei galite, pateikite pavyzdį.
Atsakymas. Pavyzdžio pateikti negaliu, nes šito neparodysi. Įprastai daryti gera žmonėms, kitaip tariant, patenkinti jų poreikius, nėra gėris. Materialiajame pasaulyje nuo mūsų gerumo proveržių nėra jokių teigiamų pasekmių.
Daug organizacijų ir privačių asmenų daro kitiems gera, tačiau teisingų, gerų pasekmių nuo to nematome. Juk tam reikia žinoti gamtos programą, jos vidinę struktūrą, schemą jėgų, kurios daro poveikį mūsų pasauliui, ir veikti atitinkamai.
Įsivaizduokite, kad prieš jus kompiuteris, ir įsijungiate jį, visiškai nesuprasdami, kokia jame programa. Ką gi galėsite padaryti tinkamai?
Tas pats su pasauliu. Visata – tai didžiulis kompiuteris, ir mes pradedame juo naudotis nesuprasdami, kad mūsų mintys, jausmai, ypač mūsų tarpusavio santykiai, labai tiksliai ir aktyviai veikia visą gamtą.
Ir jei veikiame ne pagal gamtos programą, tai mes, nors ir norėdami atlikti kažką gero, spaudžiame ne tuos mygtukus. Mes nematome pačios klaviatūros ir ką joje darome, ir, galiausiai, gauname iškreiptą žmonijos vaizdą, problemas su ekologija, vaikais ir taip toliau.
Kaip sakoma: „Kelias į pragarą gerais ketinimais grįstas“. Mes nesuprantame, ką reiškia „geri ketinimai“. Juk jei jie būtų geri, tada visa tai būtų kelias į rojų, kitaip tariant, teisinga atitiktis tarp mūsų ir gamtos. Viskas būtų gražu, gerai: paukščiukai, gaivus oras, švelni saulutė.
Bet pasaulis visiškai kitoks: virš mūsų kybo radioaktyvūs debesys, gresia cunamiai ir viesulai. Po mumis užteršta žemė, kuri bet kurią akimirką gali suskilti ir pliūptelti karščiu. Apskritai, mes paruošėme viską labai neramiai ateičiai, būtent dėl to, kad nežinome, kaip teisingai veikti pasaulį.
Todėl turime atsisakyti įprastų stereotipų „gerai/blogai“ ir suprasti, ką reiškia „gerai“ ar „blogai“ kabalos požiūriu. O, pasak jos, šios sąvokos absoliučiai priešingos mums, nes esame sukurti kaip egoistai.
Mes turime pakilti aukščiau savojo egoizmo. Tik tada galėsime objektyviai išsiaiškinti, kas yra „gerai“ ir kas yra „blogai“. Mums taps aišku, kaip gamta elgiasi su mumis ir su savimi, ir galėsime veikti teisingai ir nešališkai. Iki tol – niekaip.
Jei gėris yra „daryk artimui gera“, tai mes nežinome, kas jam yra gerai. Vienam, galbūt, išgerti, užkąsti; kitam – nueiti į vakarėlį; trečiam – nukeliauti į negyvenamą salą, kad jo niekas netrukdytų, ir taip toliau. Kiekvieno savi poreikiai. Ir kas iš tikrųjų yra gerai žmogui? Šito nesuprantame.
Todėl tarsi darome vienas kitam gerus dalykus, bet pažiūrėjus reklamų, nepanašu, kad jos siūlo žmogui kažką gero, o tik nuolaidžiauja egoizmui, kuris vis giliau ir giliau mus užkasa.
Klausimas. Kas gi yra „gėris“ kabaloje?
Atsakymas. Gėris yra tai, kas leidžia mums pasiekti teisingos tarpusavio sąveikos lygmenį, harmoniją su supančia gamta. Kai atsidursime pusiausviroje sistemoje, pajausime pačią gamtos sistemą, naują išmatavimą, amžinybės, begalybės, tobulumo būseną.
Būtina atvesti žmogų į šią būseną. Štai tada sužinosime, kas yra gėris ir blogis. Taip ir yra pasakyta Toroje: „Ir būsite kaip Kūrėjas, kuris žino, kas yra gėris ir kas yra blogis“.

Iš 2016 m. spalio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Komentarų nėra

Moterys gailisi, kad turi vaikų…

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Pranešimas. Nepageidautinos tėvystės reiškinys liudija, kad žlunga požiūris, jog moteris privalo pasišvęsti vaikams.
Daugėja manančių, kad būti mama yra blogai, o būti tėvais – tikra katastrofa, nepaliaujama kova su sistema, kuri skatina moteris motinystei, bet tuo pačiu metu vis kaišioja pagalius į ratus.
Didžiulės išlaidos vaikams. Atsakymas į skundus dėl motinystės sunkumų toks: „Na, tai nereikėjo gimdyti!“ Vyrai, kurie neplanuotai tapo tėvais, dažniausiai sukelia žmonėms užuojautą ir simpatiją.
Nuo vyrų nuimama visa atsakomybė rūpintis kontracepcija ir venerinių ligų prevencija. Tapusių tėvais, jų gaili, sako, kad kalta moteris, kad jie turi teisę sakyti, kad tapo „tėvais prieš savo valią“.
Komentaras. Iškreiptas gyvenimo matymas atsispindi kaip tokia visuomenės nuomonė apie palikuonis, ateities šeimą, tautą, pasaulį, taip pat veikia kiekvieno asmeninį gyvenimą ir šeimą. Neabejotinai, problema sprendžiama tiktai keičiant visuomenės požiūrį, o tai priklauso nuo visuomenės auklėjimo. Ją reikia spręsti kompleksiškai, naudojant visuomenės informavimo priemones.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas penkta moteris nenori gimdyti

Už šeimos išsaugojimą!

Kabala – už šeimą!

Komentarų nėra

Ar įmanoma rasti laimę?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Komentaras. Jūs manote, kad būti laimingam šiame pasaulyje neįmanoma?
Atsakymas. Neįmanoma. Galima į viską užmerkti akis, vartoti alkoholį, narkotikus ar įstatyti save į griežtus rėmus, arba apie nieką negalvoti, tačiau jei žmogus atsiveria, visą laiką vystosi ir tikrai nori viską suprasti, pajausti, tai būti laimingam neįmanoma.
Komentaras. Kitaip tariant, šis pasaulis skirtas tam, kad mus nukreiptų į tikrą laimę?
Atsakymas. Jis mums duotas kaip pradinis vystymosi taškas. Kitokio vystymosi jame būti negali. Todėl mūsų veiksmai šiame pasaulyje nieko neduoda! Tikrasis gyvenimas prasideda nuo dvasinio pakilimo, o mūsų pasaulis lieka kaip taškas. Viskas, ką padarėme per visą istoriją – tai tik atspirties taškas.
Klausimas. O kaip gi visi didingi mokslo ir meno pasiekimai?
Atsakymas. Visas mūsų mokslas ir menas – tai mūsų gyvūninio egoizmo produktas, ir iš visų tų pasiekimų nieko nelieka. Visa žmonijos istorija – tai gyvūnų istorija.
Kai pradedame save matyti iš šalies, tai suprantame, kad visų veiksmų šaltinis yra mūsų egoizmas. Jis nulemia visus mūsų siekius, skatina kurti romanus, romansus, muziką ir kitus meno kūrinius. Todėl tame nėra jokių ypatingų aukštesnių savybių, būsenų, privalumų – niekur ir niekaip!
Visa mūsų istorija, kurią išgyvename, visos vertybės, kurios susikaupė, visa tai – tik vienas mažas juodas taškelis, matant visą likusį vystymąsi. Ir nieko negaila, nes pradedame tikrą kelionę į žvaigždes!

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Žmogus – būtybė visuomeniška

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Ar galima apsieiti be jokių santykių su kitais žmonėmis? Kam reikia į visa tai įsivelti? Nuo tų santykių vieni nemalonumai!
Atsakymas. Aš jus puikiai suprantu, bet tikrai neįmanoma pragyventi be tarpusavio santykių. Mes privalome susipažinti, mes priklausome nuo kitų žmonių, mes mėgstame bendrauti, mums įdomi mūsų nuomonė apie kitus ir kitų nuomonė apie mus.
Mūsų netenkina žiniasklaidos informacija ir bendravimas tik per ją, mus domina, kas vyksta su kitais žmonėmis.
Mes – visuomeniškas gamtos produktas. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik būti  socialiomis būtybėmis, kokias mus sukūrė gamta, ir nebėgti kažkur į tundrą ar taigą ir tapti atsiskyrėliais.
Mes privalome save ištaisyti. O bėgimas nuo žmonijos nieko neduos, tuo save pasmerktume menkai, apgailėtinai, visiškai nemaloniai būsenai.
Yra žmonių, kurie perka namus saloje, ten gyvena ir nieko nenori žinoti. Kartais aplanko kaimyną, bendrauja daugiausiai su viena, dviem šeimomis, ir viskas. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Ir jei šioje kartoje dar yra tokių žmonių, kitoje jų nebebus. Nepaisant to, kad sunku bendrauti, vis tiek karta po kartos artėjame vienas prie kito. Todėl turime sukurti tinkamus ryšius. Apie tai kalba kabalos mokslas.

Iš 2016 m.  gegužės 1 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti ir būti mylimam

„Kiemas“ visai žmonijai

Planeta kaip vienas kambarys

Komentarų nėra

Kai nėra auklėjimo

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Dirbu dėstytoju 30 metų. Tapo labai sunku rasti bendrą kalbą su studentais, kurie gali sakyti viską, ką nori. Be to, mūsų dienomis matome reikšmingą jaunimo pažangumo, kultūros, atsakomybės sumažėjimą. Ar kabala siūlo kokį nors esminį sprendimą?
Atsakymas. Suprantu, kad žmonės ieško, juolab dėstytojai, kurie dirba su studentais ir mokiniais.
Tačiau esmė ta, kad tai auklėjimo problema, pedagogikos, juk auklėjimu niekas neužsiima, taip pat ir Jūs. Dėstote kokią nors discipliną, o kas per žmonės ją studijuoja ir kodėl jų santykis su tuo dalyku turi būti teisingas? Dėl ko jie turi būti mandagūs, o ne reaguoti bendrai priimtu slengu?
Jie kalba su jumis taip, kaip kalba tarpusavyje ir mano, kad tai normalu. Jie nepyksta  vienas ant kito dėl tokių žodžių, jiems tai įprasta kalba, – tai dėl ko turėtų su jumis bendrauti kitaip?
Nėra auklėjimo! Mokykla neauklėja vaikų!
Vaikų darželiuose ir mokyklose vaikams reikia aiškinti mažiausiai po dvi valandas per dieną, kas tai yra žmogus, jo charakteris, jo prigimtis, kokia berniukų ir mergaičių, merginų ir jaunuolių, vyrų ir moterų psichologija, kokie tarpusavio santykiai tarp lyčių, tarpusavio santykiai tarp jaunesnių ir vyresnių.
Bet aiškinti viską iš gamtos požiūrio taško: kaip visa tai mumyse sukurta ir kaip mes tai turime perdaryti. Visi mūsų neigiami proveržiai duoti tam, kad juos ištaisytume.
Reikia sodinti vaikus į ratą ir kartu su jais aptarinėti visas tas problemas. Tuomet mokymo sistema taps ir auklėjimo sistema. Tačiau kol kas to, deja, nėra. Dėl to kiekvienais metais daugės neigiamų reiškinių mokyklose ir kitose mokymo įstaigose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Vidurinis kelias auklėjant vaikus

Komentarų nėra

Genetinis žmonijos žemėlapis, 3 d.

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela

Dvasinė DNR
Klausimas. Ar dvasinė DNR taip pat, kaip ir materialioji, daro įtaką mūsų gyvenimui?
Atsakymas. Jei dvasinė DNR pasireiškia žmogui viename iš įsikūnijimų, tai ji tikrai paveikia jo likimą. Žmogus ima realizuoti šį dvasinį geną. Juk tas noras, kurį jis dabar atskleidė: siekis dvasinio pasaulio, naujo tikslo, esančio virš šio materialaus gyvenimo, – žinoma, viską keičia.
Klausimas. Iš genetikos žinome, kad įgimtos savybės, įrašytos DNR, nulemia, kas išsivystys iš vaiko. Ar be to žmoguje yra dar kokie nors genai?
Atsakymas. Taip, yra ir dvasinė DNR. Tai dvasinis genas, „rešimo“, informacinis užtaisas, esantis kiekviename žmoguje, tiksliau – jo nore, ir apsprendžiantis, kokia forma šis noras išsivystys.
Klausimas. Ar ši informacija įsirašo žmoguje jau jam gimstant?
Atsakymas. Netgi anksčiau. Juk jei sėklos lašas ima vystytis, vadinasi, buvo dvasinė informacija, lėmusi šį vystymąsi. Būtent ji suveda moterį ir vyrą, sužadina jų norą turėti kūdikį arba išprovokuoja neplanuotą nėštumą.
Yra dvasinė sistema, nulemianti kiekvieno joje esančio noro vystymąsi. Visi norai tarpusavyje sujungti į vieną tinklą, kuris turi pasiekti numatytą būseną, vadinamą „galutiniu išsitaisymu“. Šį tinklą sudaro daugybė visų pasaulio žmonių norų.
Jis nuolat vystosi ir sprendžia, kas konkrečiu metu nutiks kiekvienam atskiram norui: ar paliks jį neįkūnytą šiame pasaulyje, ar įkūnys žmogaus – vyro arba moters pavidalu ir kokią formą suteiks.
Vadinasi, mūsų materialaus gyvenimo pobūdį šioje žemėje nulemia dvasinė sistema, vedama būtinybės pasiekti tobulą galutinį išsitaisymą.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Komentarų nėra

Pagrindinis žmonijos darbas

Auklėjimas, vaikai, Platinimas

Komentaras. Žmonėms trūksta laiko viskam, jiems nėra kada užsiimti savimi.  Mes negalime įsivaizduoti gyvenimo be darbo. Net susipažindami su kuo nors pirmiausiai klausiame: „Kuo užsiimi? Kokia tavo specialybė?“
Atsakymas. Mes patys padarėme savo gyvenimą tokį. Šiandien, pasitelkę mechanizmus ir automatizavimą mes gaminame 100 kartų daugiau prekių negu prieš 100 metų. Ir kam?
Viskas specialiai sukurta taip, kad žmogus 8–10 valandų būtų užimtas darbe, likusį laiką –kelyje ir visai nedaug – namuose.
Tačiau ši tendencija palaipsniui nyksta. Remiantis kabalos požiūriu, greitai žmogus visiškai atgaus laiką, skirtą profesionaliam darbui. Ir vietoj to užsiims savęs ugdymu.
Visur ims veikti liaudies universitetai, kuriuose visi planetos gyventojai nuo ankstyvos vaikystės iki gilios senatvės eis mokslus, kuriuos sudarys pokalbiai, paskaitos, įvairiausi vienijimosi, auklėjimo ir švietimo pratimai. Žmogus nuo ryto iki vakaro bus užimtas savo ugdymu: truputį fiziniu, bet labiausiai – dvasiniu.
Tai taps pagrindiniu žmonijos darbu, nes tuo užsiimdami, mes pritrauksime teigiamą gamtos energiją: maksimalaus galingumo ir geriausios kokybės.
Klausimas. Kai sakote „dvasiniu“, turite omenyje santykius tarp žmonių?
Atsakymas. Taip. Tačiau šie santykiai grindžiami tarpusavio susijungimu, susiderinimu, visų žmonių suartėjimu, kai matome save tarsi išrinktus į atskirus fragmentus, varžtelius, detales ir iš jų surenkame vieną milžinišką suderintą mechanizmą, vadinamą Adomu.
Priklausomai nuo to, kaip, pritaikydami vienas prie kito kiekvieną dalį, teisingai iš savęs surinksime šį bendrą mechanizmą, pajausime, kaip mūsų daugiau ar mažiau teisingame susijungime pradeda busti ypatinga jėga – ryšio jėga, tarpusavio sąveikos jėga, kuri vadinasi Kūrėju.
Tada visi jausmai ir emocijos, kurios kyla tarp žmonių gatvėje, transporte, darbe, įgys visai kitą prasmę ir jėgą. Mes atrasime visai kitą stimulą gyventi susijungę tarpusavyje.
Ir tai turi prasidėti jau dabar, nes visas pasaulis artėja prie to, kad atskleistų žmonijai, kaip mūsų egoistinis vystymasis, besiremiantis nutolimu vienas nuo kito ir konkurencija, naikina mus ir stumia į niekur.

Iš 2016 m.  balandžio 17 d.  pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Mano mintys Twitteryje (2017 02 12)

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Komentarų nėra

Naujas laikas – naujos mokyklos

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Visi mokiniai svajoja anuliuoti mokyklą. Išsilavinimas, kurį jie gauna, jiems atrodo nereikalingas. Ar jie teisūs?
Atsakymas. Mokykla būtina, bet ji turi būti visiškai kitokia. Šiuolaikinės mokymo įstaigos vadovaujasi 200 metų senumo principu, o tai visiškai neteisinga.
Bet kuriuo atveju, reikalingos naujos mokyklos, bent jau iki tam tikro amžiaus užsiimančios daugiausiai žmogaus auklėjimu. Juk vaikai turi poreikį bendrauti, būti susieti tarpusavyje, ir juos to reikia mokyti.
Mes turime žmogų privesti prie vieningos formos, visiško tarpusavio ryšio. Reikia pradėti tai daryti praktiškai, nuo nulinio amžiaus: ir vaikų lopšelis, ir darželis, ir mokykla, ir universitetas turi mokyti, kaip sukurti teisingus tarpusavio santykius tarp žmonių: tarpusavio palaikymą, draugystę.
Mes turime pakilti virš savo egoizmo ir susijungti aukščiau jo, kad nuo mažų dienų pradėtume pažinti visą pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas, o ne profesinis lavinimas

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai