Pateikti įrašai priklausantys Auklėjimas, vaikai kategorijai.


Vyrų brendimas

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Komentaras. Britų mokslininkai atliko seriją eksperimentų, norėdami išsiaiškinti, kokio amžiaus vyrai ir moterys tampa iš tiesų suaugusiais.
Jie mano, kad subręstama tada, kai žmonės yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už savo ir savo artimųjų veiksmus. Pagal tyrimų rezultatus vyrai subręsta būdami keturiasdešimties, o moterys – trisdešimt dvejų metų.
Atsakymas. Tai šiandien, o pats augdamas aš stebėjausi, kaip greitai bręsta mano klasiokės, kaip keičiasi jų požiūris į gyvenimą. Aš jaučiau, kaip smarkiai nuo jų atsilieku.
Įdomu stebėti, koks didžiulis skirtumas tarp berniukų ir mergaičių: mergaitės žiūri į gyvenimą kaip mažos moterys, o berniukus domina tik futbolas, tinklinis ir panašiai.
Vyrai subręsta daug vėliau, jei apskritai subręsta.
Moteriai šiandien sunku rasti sau porą ir susituokti su žmogumi, kuris ją palaikys. Ji nori, kad šalia jos būtų ramstis, ir labiau psichologinis, nei fizinis, nes šiuolaikiniame pasaulyje moteris gali apsirūpinti pati, o psichologinė parama jai būtina. Deja, vyrai tam neauklėjami.
Klausimas. Kodėl dabar bręstama taip vėlai?
Atsakymas. Todėl, kad mes ilgiau gyvename. Gyvenimas nereikalauja iš mūsų suaugti. Vyras gali visą savo gyvenimą praleisti su tėvais. Jis gali įsidarbinti ir ramiai atnešti atlyginimą tėvams, jis turi viską: buitinę techniką, pusfabrikačių, jam nieko netrūksta.
Todėl nemanau, kad 40 metų vyrui – tai būtinai riba, kai jis tampa suaugusiu. Šiandien matau, kad būdami 50-60 vyrai – dar vaikai. Jie nieko nenori: nei prisiimti atsakomybės, nei sunkumų, nei dirbti dėl šeimos.
Moteris yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę dėl šeimos ir vaikų, vyras – ne.
Žmogų reikia perdaryti į dvasinį, kad jis suvoktų, dėl kokio tikslo egzistuoja ir kokią aplinką turi sukurti aplink save. Jei mes pradėsime žmogų taip auklėti, tai jis pradės bręsti būdamas 15–20 metų, o dvidešimties jau bus susiformavęs vyras.

Iš 2016 m. gruodžio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Vyrai nemėgsta jausti svetimo liūdesio

Komentarų nėra

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

Klausimas. Žmonėms nepatinka, kai juos auklėja. Kas kabalos požiūriu yra auklėjimas?
Atsakymas. Pavyzdžiui, gyvūnai vystosi instinktyviai, bet tam tikrų įgūdžių jiems tenka mokytis. Paprastai motina vedasi jauniklius į medžioklę, visaip jiems padeda. Pati gamta moko juos tinkamai prisitaikyti prie aplinkos. Matome, kaip gerai išsivystė ši ypatybė, ypač žinduolių.
Žmonės to nesugeba. Žinoma, jei būtume pasilikę gyvūnų lygmenyje, elgtumės taip pat. Tačiau mes vystomės labai audringai ir visai skirtingomis kryptimis, todėl kartais nesuprantame, kaip turime tarpusavyje sąveikauti.
Gyvūnų tarpusavio sąveika labai paprasta: draugas – priešas, sava gauja – svetima gauja. O tarp žmonių egzistuoja galybė ryšių. Be to, jei tarp gyvūnų šie ryšiai instinktyvūs – teigiami arba neigiami, tai žmogus turi juos vystyti nežinia pagal kokią sistemą, o ypač mūsų laikais, kuomet pasaulis tampa vientisas, integralus.
Žmogiškoji esmė priešinga tinkamiems tarpusavio ryšiams, geriems santykiams, kai žmonės vienas apie kitą galvoja kaip geri giminės – būtent kaip „geri“, nes jų artimumas nuoširdus, pritraukiantis, sužadinantis tokį patį veiksmą iš aplinkinių. Gaila, kad tai neužprogramuota mūsų prigimtyje, esame labiausiai sugadinti gyvūnai, juk pastarieji vieni su kitais taip nesielgia, kaip žmonės. Jie nekenkia vieni kitiems, nepavydi, nebent tik instinktų lygmenyje. Pavyzdžiui, gaujos vadas atstumia kitus arba mėgina juos nugalėti kautynėse – visa tai vyksta instinktų lygmenyje. Taip jie vienas kitą tikrina: kas stiprus, o kas ne, ir pasidalija valdžią. O žmonių gaujoje atsiranda visai kitokių protrūkių – žiaurių, sąmoningų, kylančių iš nežaboto egoizmo, kuriam gera, kai kitam bloga.
Gyvūnų pasaulyje to nėra. Jie veikia pagal labai paprastą instinktų sistemą: noriu ėsti – nužudau, bet ne siekdamas daryti kitam bloga. Gyvūnai nežudo daugiau, negu reikia alkiui numalšinti, o žmonių elgesys nežabotas – gali pražudyti visą pasaulį, nors jiems to nereikia. Todėl žmogų reikia auklėti. Į jo žiaurią, neigiamą, egoistinę prigimtį iš supančio pasaulio reikia įterpti gėrio jėgą. Ši jėga yra gamtoje, tik ją būtina išgauti. Bet reikia žinoti, kaip tai padaryti, kaip ją sugretinti su neigiama jėga, ir dviejų jėgų sąveikoje auginti save.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Žmonės ar socialūs žvėrys?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

Tyrimas. Jaunimas praranda susidomėjimą santuoka, jiems tai yra kažkas visiškai svetimo. Santuoka neturi nieko bendra su meile, gyvenimu kartu, vaikų gimdymu, jaunimas nustojo suprasti religinį santuokos pobūdį.
Jie supranta, kodėl tėvai šventė santuokas, bet patys nesiruošia eiti jų pėdomis. Be santuokų nebūna skyrybų, turto dalybų ir kitokio bylinėjimosi. 30 procentų merginų ir 50 procentų vaikinų neįtraukia santuokos tarp trijų svarbiausių įvykių gyvenime.
Aukštojo mokslo diplomo gavimas, kraustymasis į savo būstą, dideli pirkiniai (namas, automobilis), vaiko gimimas – visa tai šiuolaikiniam jaunimui daug svarbiau negu santuoka. Ji tapo formalumu.
Komentaras. Augantis egoizmas atskiria ir vis labiau tolina žmones vieną nuo kito. Suartėjimas galimas tik su Aukštesniosios šviesos pagalba. Jos veikimą sukelia kabalos mokslo studijavimas. Be šių studijų tapsime visiško žmonių susvetimėjimo liudininkais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Kodėl jie nenori tuoktis…

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Komentarų nėra

Baimė subręsti

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Komentaras. Amerikiečių specialistai atliko keletą tyrimų ir eksperimentų su šimtu savanorių iš skirtingų JAV universitetų. Tyrimai parodė, kad šiuolaikinis jaunimas labiausiai bijo subręsti.
Dauguma šiuolaikinių paauglių labai anksti susimąsto apie tai, kad jau greitai taps suaugusiais, ir todėl jiems kils daugybė problemų.
Atsakymas. Mūsų laikais viskas buvo priešingai. Mes taip norėjome suaugti, pradėti dirbti, kažką daryti, kažko siekti, kažką atrasti. Mokykla atrodė mums kalėjimu.
O čia, priešingai – jiems ir taip gerai, mat visko yra. Jie užsidarę kaip koncentracijos stovykloje su savo telefonu ar kompiuteriu. Juos uždarė į „narvą“, suteikė pripildymą, nuo kurio nepabėgsi, ir nuolatos jame sukasi. Žinoma, jie nenori nuo to atsiplėšti. Jei galiu it vaikas praleisti visą laisvalaikį savo „ekranėlyje“, tai man daugiau nieko nereikia.
Vidutinis laiko tarpas, kai žmogus gali dirbti, užkariauti pasaulį, daryti atradimus – nuo 20 iki 60 metų. O jiems šiame amžiuje nėra nieko tokio, kas juos trauktų!
Kadaise svajojome būti lakūnai ar kosmonautai. O paskui visi ėmė žvelgti į lakūnus kaip į taksistus: „Tik pamanyk, vežioja keleivius šen bei ten…“
„O ką ypatingo veikia kosmonautai? Nuskrido, pasisukiojo, nusileido ir viskas“. Žmonės nebesiekia romantikos, ypatingo užsipildymo, niekas jų netraukia šiame pasaulyje.
Ir tai vyksta itin greitai. Mes sparčiai vystomės ir jau suprantame, kad šis pasaulis mūsų nepripildys. Nors to dar visiškai neįsisąmoninome, bet jau jaučiame.
Žmonija vystosi dviem kryptimis. Vieną iš jų pateikia mūsų pasaulio elitas, kurie mato, kas vyksta, ir bando viską dar labiau valdyti. Jie nesupranta, ką daryti su pinigais, nes vyksta jų perprodukcija. Ir svarbiausia – jie siekia ne kariniais metodais pamažu sumažinti planetos gyventojų skaičių.
Tai žmonija gali atlikti, jokių kitų sprendimų neturi. Pasaulis apskritai nežino, kas su juo vyksta.
O kabalos mokslas teigia, kad mes iš tiesų kylame, pereiname į kitą pakopą, kai turi pasikeisti mūsų požiūris į pasaulį ir vieni į kitus. Turi pasikeisti mūsų suvokimas!
Šiandien žvelgdamas į jaunus žmones nesupranti, kuo jie užsiima, o jie nesupranta tavęs, ir jūs gyvenate tarsi dviejose plokštumose: jie turi savo interesus, o jūs savo. Tai galima būtų pavadinti įprasta tėvų ir vaikų krize.
Bet remdamasis kabalos mokslu galiu pasakyti, kad tai iš tikrųjų nėra krizė, o naujos kartos kilimas į kitą matavimą. Ir jie to pasieks. Jų sąmonė visiškai pasikeis. Jie nekreips dėmesio į jokias materialias problemas – jų ir nebus.
Visa šiuolaikinė robotų technika ir visi mokslo pasiekimai atves prie to, kad mums nereikės apie nieką galvoti, išskyrus, kaip sukurti tinkamą visuomenę, antraip būsime sunaikinti.
Turime labai tiksliai išryškinti problemą: arba tampame viena, vieninga tarpusavio ryšių sistema arba čia mūsų laukia galas.
Klausimas. Žmonės supras esą kalėjime?
Atsakymas. Tai ne kalėjimas, o labai paprastas išėjimas į Visatą. Kaip, tarkime, gresiantis pasaulinis potvynis, prieš kurį turime kažko imtis, kitaip paskęsime.
Tas pats ir čia – ateina nauja sistema, visiškai nauja paradigma, naujas egzistavimo lygmuo ir turime jį atitikti. Kas neatitiks, išeis. Iš žmonijos gali likti pora tūkstančių žmonių – ir jie pasieks naują egzistavimo lygį ir, kaip po pasaulinio tvano, išeis į „naująją Žemę“. Karta atsinaujins.
Šis etapas prasideda mūsų dienomis ir tikiuosi, kad baigsis per artimiausius kelis dešimtmečius. Tada žmonija supras, kad vyksta.
Kabala siūlo praeiti šį laikotarpį greitai, lengvai, suprantant, mažiau kenčiant, kokybiškai. Ji ne šiaip duoda mums piliulę, kad pasaldintų neišvengiamą laikotarpį pereinant į kitą vieningos žmonijos būseną, ji siūlo įsisąmoninti ir atlikti tai patiems. Tada pasieksime naują kokybės lygmenį savarankiškai ir tai bus ne vien visiškai kitas pojūtis, bet ir rezultatas.

Iš 2016 m. liepos 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujajai kartai – naujoviškas darbas

Nauja streso rūšis – nuobodulys darbe

Žvilgsnis į augančią kartą, I dalis

Komentarų nėra

Kokia fizinių bausmių vaikams nauda?

Auklėjimas, vaikai

Komentaras. Neseniai paskelbti penkiasdešimt metų trukusių tyrimų, atliktų su vaikais ir jų tėvais, rezultatai. Tyrimo metu buvo išklausytos 160 tūkstančių vaikų istorijos.
Paaiškėjo, kad tėvų lupamiems vaikams sutrinka psichinė sveikata, jie tampa agresyvūs, nedidelių protinių gebėjimų.
Straipsnyje pabrėžiama, kad šiais laikais pasaulyje net 80 procentų tėvų vaikams taiko vienokias ar kitokias fizines bausmes.
Atsakymas. Pirmiausia reikia auklėti tėvus. Juk pats geriausias metodas – pavyzdys! Vienintelis tinkamas auklėjimas per pavyzdį: vyresniojo elgesys su jaunesniuoju. Šitaip teigia kabalos mokslas.
Tyrimai nagrinėja „tėvų ir vaikų“ klausimą, bet iš tikrųjų svarbiausia ugdyti tėvus. O pradėti, žinoma, būtina nuo nulinio amžiaus.
Tėvams reikia žinoti, kad jie turi būti pavyzdys vaikui ir sukurti tinkamą, vaiką formuosiančią atmosferą.
Jie turi studijuoti žmogaus prigimtį: berniukų ir mergaičių, vyrų ir moterų, šeimos, visuomenės psichologiją. Tai didžiulė žinių sistema, kurios daugeliui iš mūsų trūksta!
Būti tėvu – ištisas mokslas. Ar kas nors iš mūsų, vyrų, įgijo kokį nors išsilavinimą, žinių, ar buvo ugdomi, kad ką nors suprastų apie moters psichologiją? Niekas. Mes į moterį žvelgėme tik kaip į malonumų šaltinį. Ir tai baisu!
Daugelį metų, netgi studijuodamas kabalą, jaučiau savyje laukinius, pirmykščius, visiškai natūralius, gyvūninius impulsus, žvelgiau į kitus taip, kaip nežvelgčiau, jeigu mano aplinka būtų suteikusi kabalistinį auklėjimą.
Todėl kiekvienas gimdytojas turi gauti atitinkamą auklėjimą, ir tada žmogus taps žmogumi, o ne mažu laukiniu gyvūnu.

Iš 2016 m. balandžio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?

Kaip auklėti vaikus?

Jaunųjų tėvų mokykla

Komentarų nėra

Meilė vaikams ir egoizmas

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Aš mama. Jaučiu, kad mano beribė meilė, rūpestis, baimė dėl vaikų tėra mano ego. Būna tokių situacijų, kai Kūrėjas per vaikus tiesiog tyčiojasi iš mano ego. Kaip nepakenkti vaikams ir subalansuoti save, kad nereaguotum į vaikų elgesį kaip kvailas egoistas?
Atsakymas. Kūrėjas niekada iš nieko nesityčioja, tik žmonės patys, nesitaisydami, sukelia savyje nereikalingas kančias.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės atgimimas

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Komentarų nėra

Kodėl jie nenori tuoktis…

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

Nuomonė. Amerikiečiai, kurių amžius nuo 18 iki 29 metų, praranda susidomėjimą santuoka. Tik 19 proc. „tūkstantmetinukų” („millennials“ – gimusiųjų nuo 80-ųjų pradžios iki 90-ųjų pabaigos) gyvena oficialų šeimyninį gyvenimą.
Visi bandymai susigrąžinti susidomėjimą santuokos institutu, kurių ėmėsi valdžios ir religinės institucijos, žlugo.
Jaunimas supranta, kodėl tėvai tuokėsi, bet nesiruošia patys sekti jų pėdomis. Daugelis mano, kad santuoka yra pasenusi procedūra, kuri pagal teisinius aktus tik apsunkina gyvenimą. Be santuokų, kaip žinoma, nebūna skyrybų, turto dalijimosi ir kitų teisminių bylų nagrinėjimo.
Kaip santuokos liudijimas gali pakeisti mūsų gyvenimą? Santuoka prarado savo religinę magiją… Išsilavinimo gavimas, nuosavas būstas, namo ir automobilio pirkimas, vaiko gimimas – žymiai svarbiau šiuolaikiniam jaunimui nei vestuvės.
Santuokos institutą gina konservatyvieji amerikiečiai, vyresni nei 45 metų. Jie užaugo su kitomis vertybėmis ir nori įskiepyti jas vaikams. Niekas nesiginčija su tuo faktu, kad santuokos institutas miršta. Kyla klausimas, kaip reaguoti į šį faktą. Mes negalime pasukti laiko atgal.
Komentaras. Žmogaus elgesys pagrįstas jo vienintele savybe – egoistinio pripildymo siekiu. Jis lemia visą mūsų elgseną. Todėl elgesio pasikeitimo priežastis yra bazinio reiškinio – egoizmo – pokytis.
Egoizmas pasikeitė taip, kad tapo tobulesnis ir toliau greitai vystosi, labiausiai, kokybiškai. Gamtoje įdiegta jos ir žmogaus vystymosi programa. Apie valios laisvės nebuvimą mūsų veiksmuose skaitykite straipsnyje „Valios laisvė“.
Pagal šią programą žmogus turi prasiskverbti į gamtos programą, ištyrinėti ją, veikiančią savyje, ir veikti sutinkamai su ja. Šiuo metu žmogus veikia priešingai nei ši programa. Bet tai normalu ir taip pat įrašyta šioje programoje: tai vadinamasis augimo laikotarpis, panašiai, kaip auga mūsų pasaulyje vaikai.
Šiuo metu esame perėjimo į aktyvų dalyvavimą kūrimo programoje stadijoje. Ši kūrimo programa privers mus suvokti jos esmę ir veikti sutinkamai su ja. Panašiai jaunimas pereina į savarankišką suaugusiųjų gyvenimą. Vieniems tai pavyksta lengviau, o kitiems – sunkiau.
Mokslas apie žmogaus vystymąsi – kabala – yra skirta paaiškinti mums, kas vyksta su mumis ir paruošti mus teisingai sąveikai (Achišena keliu) su gamta (Kūrėju).

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienišiaus būtis

Laisvė ar tik iliuzija

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Komentarų nėra

Ranka rašytas laiškas jau praeityje

Auklėjimas, vaikai

Komentaras. Kaip žinoma, dauguma studentų, konspektuodami paskaitas, naudojasi mažais kompiuteriais, o ne tušinuku ar pieštuku. Psichologai Pemas Miuleris (Prinstono universitetas) ir Danielis Oppenheimeris (Kalifornijos universitetas) atliko tyrimą su 67 mokiniais ir įrodė, kad konspektuojantysis ranka mokosi geriau, lengviau suvokia idėjas ir ilgiau nepamiršta informacijos. O spausdinantieji tai atlieka mechaniškai.
Atsakymas. Žinoma. Žmogus, kuris rašo ranka, – rašo prote. Juk raidės – tai simboliai, kurios pirmiausia rašomos jo galvoje, o paskui jis jas atvaizduoja ant popieriaus.
Spausdintas raides sunku įsiminti, o kai rašau pats jas įsiminti lengviau, mat jas piešiu. Ir todėl rašyti, o ypač skaityti tekstą iš knygos, – nėra tas pats, kas skaityti iš kompiuterio ekrano.
Klausimas. Ar tam yra dvasinis pagrindas?
Atsakymas. Ne tik dvasinis, bet ir fizinis pagrindas. Per save turime praleisti medžiagą. O tai vyksta, tik skaitant tai, kas atspausdinta ar parašyta, o ne vaizduojama elektronine forma, nepaisant to, jog raidės tokios pačios kaip knygoje
Tačiau kalbant apie rašymą viskas itin tikslu. Žmonės, kurie rašo, ugdo savyje įgūdžius, naujas pažinimo, suvokimo, sąsajų su medžiaga galimybes. O spausdinant tekstą, spaudant klaviatūros klavišus, šie simboliai tavyje neįsirašo.
Klausimas. Nepaisant to, prie rašiklio ir bloknoto negrįšime?
Atsakymas. Ir nereikia. Kas iš to, kad žmonės užsirašinės? Jei tai būtų geros, reikalingos idėjos ir žinios…
Vis tiek pasaulis pamažu įsisąmonina savo beprasmybę, baigtinumą, būtinybę atlikti bendrą išsitaisymą.
Mūsų priešakyje didžiulė visuotinė globali revoliucija, pakeisianti mūsų požiūrį į pasaulį, kuomet paaiškės viskas, ką ir kaip turime atlikti: rašyti, skaityti, kalbėti, veikti ir svarbiausia – kaip būti tarpusavyje susijusiems. Ir visa tai tam, kad atskleistume savyje tikrąjį pasaulį, kuriame egzistuojame, bet kol kas jo nejaučiame.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skaitymas – jau nebe mūsų metodas

Naujasis „Facebook“ veidas

Atlapoti duris rytojui

Komentarų nėra

Jaunimo depresija

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Sveikata

Kalbėjausi su tėvais, kurie skundėsi savo vaikų depresine nuotaika. Jie pasimetę, nežino, ką daryti. Depresija verčia jaunus žmones elgtis kvailai, kad tik užtušuotų, nustumtų savo blogą būseną.
Tiesą sakant, nebuvau pasiruošęs jiems kažką atsakyti.
Depresija tarp paauglių – tarptautinė problema. Manoma, kad tokios būsenos yra iki 15 proc. visų paauglių, o kai kuriose šalyse šis skaičius viršija 15 proc.
Be galo skaudu matyti savo vaikus arba anūkus esant tokios būsenos. Todėl turime pabandyti jiems paaiškinti gyvenimo prasmę. Juk gyvenimas toks įvairialypis, toks sudėtingas ir gilus.
Jeigu plaukiojame paviršiumi, esame panašūs į tuos nešvarumus, kurie išplaukia iš gyvenimo sūkurio. Bet jei nersime į gyvenimą ir, svarbiausia, pasieksime jo gilumą, tai rasime ten gyvenimo prasmę, kūrinijos vystymosi programą, ir pamatysime, kad iš tikrųjų mes – ypatingos būtybės Visatoje.
Mūsų gyvenimas turi didžiulę prasmę! Mes galime pakilti aukščiau žvaigždžių, pakilti virš laiko ir erdvės, pasiekti beribę būseną!
Mes turime atrasti ir skleisti šias žinias ne dėl savęs, o dėl savo vaikų ir anūkų, ir pasiekti, kad jie būtų laimingi. Pagalvokime apie tai šiandien!

Iš 2016 m. liepos 17 d. TV programos „Dienos išmintis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas išgelbės jaunąją kartą?

Paauglių depresija

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Paauglių depresija

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

Komentaras. Amerikoje kenčiančių nuo depresijos paauglių skaičius padidėjo nuo 11 iki 13 procentų. Deja, jie labai retai kreipiasi į gydytojus.
Atsakymas. Jie nesupranta, kad serga depresija. Jie mano, kad toks yra įėjimas į gyvenimą.
Komentaras. Sakoma, kad yra trys svarbiausi depresijos simptomai. Pirmasis – staigus pasiekimų sumažėjimas kadaise klestėjusioje veikloje: moksle, muzikos užsiėmimuose ir t. t. Antrasis – pokyčiai vartojant maistą. Žmogus arba daug valgo, arba visai praranda apetitą. Ir trečiasis – nesugebėjimas sutelkti dėmesį į kažką konkretaus ir noras atsiriboti nuo aplinkinių. Ypač į tai linkę 12–17 m. paaugliai.
Atsakymas. Žmonės tokiame amžiuje ieško egzistavimo prasmės: „Aš pradedu gyventi! Kuo man užsiimti?“ Ir mato, kad nėra kuo užsiimti!
Mūsų laikais didelę pagarbą turėjo fizikai, poetai, muzikantai, matematikai, kosmonautai, tolimojo plaukiojimo kapitonai. Buvo romantika. O šiandien visus domina tik pinigai.
Akivaizdu, kad visi užmojai, romantika nuvertėjo. Jaunimas nežino, kas yra idealas, dėl kurio verta gyventi, kentėti. O juk tai metai, kai norisi save atiduoti kažkokiam aukštesniam tikslui! Ir tada atsiranda pasitikėjimas savimi! Žmogus didžiuojasi savo priklausomybe kažkam aukštesniam, ypatingam!
Anksčiau paaugliai svajojo apie žygdarbius. Net hipiai ėjo paskui grynumo idealus. O dabar visa tai dingo!
Atrodytų, jauni žmonės gali viską turėti, juk nuvažiuoti, sakykime, į Indiją, tas pats, kas nuvažiuoti į gretimą miestą pas senelę. Bet: „Kur man važiuoti, dėl ko, jei aš jau žinau, kas ten yra?“ Ir todėl jiems nieko neliko – jokių aukštesnių tikslų, jokios gyvenimo prasmės!
Aš neįsivaizduoju, kaip galima taip gyventi. Savo laiku blaškiausi tarp pasirinkimų, kuo būti. Mes turėjome labai daug galimybių. O šiandien šis poreikis lieka giliai viduje, tuoj pat užgęsta, nes priešais tarsi nieko nėra.
Štai ir išeina, kad žmogui kyla didžiulis nusivylimas dėl to, kad viduje slepiasi didžiulis poreikis, įtampa, troškimas, o priešais – tuštuma ir ignoravimas, kuris rodo jam gyvenimą. Nėra ko siekti, nėra kur savęs realizuoti. Kur bemiegės naktys?! Kur ieškojimai?! Nieko nėra. Ir todėl žmonės negali savęs surasti. Jaunystėje jie negali suprasti, ko siekti. Stoti į ekonomikos institutą, kad užsidirbtų pinigų?! Ar eiti į tam tikrą mokslą, kuris renka trupinius nuo milijardierių stalo?!
Jie neturi galimybių būti romantikais, jų nesudomino, nenurodė krypties. Jiems viskas neįdomu.
Klausimas. Tai kas bus?
Atsakymas. Kils toks nusivylimas, kad jie panorės sunaikinti šį pasaulį, kuris nieko jiems nežada, o tiesiog verčia gyventi.
Todėl daugėja savižudybių, populiarūs tampa pabėgimai į IGIL ir kitas teroristines organizacijas, narkotikų vartojimas, įsitraukimas į beprotiškus žaidimus internete, svarbiausia – užsimiršti ir kažkuo užsiimti.
Tai prarastoji karta. Mes neturime jiems ką pasiūlyti, jie patys neturi ką pasiūlyti. Apskritai, egzistuojame iš inercijos.
Klausimas. Bet nors kokią išeitį galima pasiūlyti?
Atsakymas. Yra tik viena išeitis. Mes specialiai atsidūrėme tokioje būsenoje, išėjome į finišo tiesiąją, ir mums liko tik viena – visuotinis tarpusavio vienijimasis, kad pasiektume kitą mūsų vystymosi pakopą. O ten jau atsiveria neribotos platumos, pripildymai, užmojai, romantika – viskas!
Todėl mūsų uždavinys – atvesti prie to jaunimą. Subrendo jų nusivylimas ir, nepaisant nihilizmo, vidinis poreikis.
O mes turime teisingai įsukti juos į šią romantiką, į ypatingą pasaulio suvokimą ir atskleidimą. Ne kažkokias pelkes, miškus ir net išėjimą į kosmosą, kad pasisukiotų aplink žemės rutulį, o visiškai kitą, naują pasaulį, į kurį galime pakilti, ten egzistuoti ir vystytis įvairiomis kryptimis, bet kokiose savybėse ir formose – kurti, svajoti, būti lygūs su dievais.
Štai ką galime pasiūlyti jaunimui. Tik reikia rasti teisingą priėjimą prie jų ir pasiūlyti. Problema – tik pirmas kontaktas. Mes turime jį rasti. Neverta laukti, reikia dabar pradėti.

Iš 2016 m. liepos 18 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

10 procentų žemės gyventojų kenčia nuo depresijos

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Kabala apie depresiją

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai