Pateikti įrašai priklausantys Auklėjimas, vaikai kategorijai.


Ar įmanoma rasti laimę?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Komentaras. Jūs manote, kad būti laimingam šiame pasaulyje neįmanoma?
Atsakymas. Neįmanoma. Galima į viską užmerkti akis, vartoti alkoholį, narkotikus ar įstatyti save į griežtus rėmus, arba apie nieką negalvoti, tačiau jei žmogus atsiveria, visą laiką vystosi ir tikrai nori viską suprasti, pajausti, tai būti laimingam neįmanoma.
Komentaras. Kitaip tariant, šis pasaulis skirtas tam, kad mus nukreiptų į tikrą laimę?
Atsakymas. Jis mums duotas kaip pradinis vystymosi taškas. Kitokio vystymosi jame būti negali. Todėl mūsų veiksmai šiame pasaulyje nieko neduoda! Tikrasis gyvenimas prasideda nuo dvasinio pakilimo, o mūsų pasaulis lieka kaip taškas. Viskas, ką padarėme per visą istoriją – tai tik atspirties taškas.
Klausimas. O kaip gi visi didingi mokslo ir meno pasiekimai?
Atsakymas. Visas mūsų mokslas ir menas – tai mūsų gyvūninio egoizmo produktas, ir iš visų tų pasiekimų nieko nelieka. Visa žmonijos istorija – tai gyvūnų istorija.
Kai pradedame save matyti iš šalies, tai suprantame, kad visų veiksmų šaltinis yra mūsų egoizmas. Jis nulemia visus mūsų siekius, skatina kurti romanus, romansus, muziką ir kitus meno kūrinius. Todėl tame nėra jokių ypatingų aukštesnių savybių, būsenų, privalumų – niekur ir niekaip!
Visa mūsų istorija, kurią išgyvename, visos vertybės, kurios susikaupė, visa tai – tik vienas mažas juodas taškelis, matant visą likusį vystymąsi. Ir nieko negaila, nes pradedame tikrą kelionę į žvaigždes!

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Žmogus – būtybė visuomeniška

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Ar galima apsieiti be jokių santykių su kitais žmonėmis? Kam reikia į visa tai įsivelti? Nuo tų santykių vieni nemalonumai!
Atsakymas. Aš jus puikiai suprantu, bet tikrai neįmanoma pragyventi be tarpusavio santykių. Mes privalome susipažinti, mes priklausome nuo kitų žmonių, mes mėgstame bendrauti, mums įdomi mūsų nuomonė apie kitus ir kitų nuomonė apie mus.
Mūsų netenkina žiniasklaidos informacija ir bendravimas tik per ją, mus domina, kas vyksta su kitais žmonėmis.
Mes – visuomeniškas gamtos produktas. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik būti  socialiomis būtybėmis, kokias mus sukūrė gamta, ir nebėgti kažkur į tundrą ar taigą ir tapti atsiskyrėliais.
Mes privalome save ištaisyti. O bėgimas nuo žmonijos nieko neduos, tuo save pasmerktume menkai, apgailėtinai, visiškai nemaloniai būsenai.
Yra žmonių, kurie perka namus saloje, ten gyvena ir nieko nenori žinoti. Kartais aplanko kaimyną, bendrauja daugiausiai su viena, dviem šeimomis, ir viskas. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Ir jei šioje kartoje dar yra tokių žmonių, kitoje jų nebebus. Nepaisant to, kad sunku bendrauti, vis tiek karta po kartos artėjame vienas prie kito. Todėl turime sukurti tinkamus ryšius. Apie tai kalba kabalos mokslas.

Iš 2016 m.  gegužės 1 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti ir būti mylimam

„Kiemas“ visai žmonijai

Planeta kaip vienas kambarys

Komentarų nėra

Kai nėra auklėjimo

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Dirbu dėstytoju 30 metų. Tapo labai sunku rasti bendrą kalbą su studentais, kurie gali sakyti viską, ką nori. Be to, mūsų dienomis matome reikšmingą jaunimo pažangumo, kultūros, atsakomybės sumažėjimą. Ar kabala siūlo kokį nors esminį sprendimą?
Atsakymas. Suprantu, kad žmonės ieško, juolab dėstytojai, kurie dirba su studentais ir mokiniais.
Tačiau esmė ta, kad tai auklėjimo problema, pedagogikos, juk auklėjimu niekas neužsiima, taip pat ir Jūs. Dėstote kokią nors discipliną, o kas per žmonės ją studijuoja ir kodėl jų santykis su tuo dalyku turi būti teisingas? Dėl ko jie turi būti mandagūs, o ne reaguoti bendrai priimtu slengu?
Jie kalba su jumis taip, kaip kalba tarpusavyje ir mano, kad tai normalu. Jie nepyksta  vienas ant kito dėl tokių žodžių, jiems tai įprasta kalba, – tai dėl ko turėtų su jumis bendrauti kitaip?
Nėra auklėjimo! Mokykla neauklėja vaikų!
Vaikų darželiuose ir mokyklose vaikams reikia aiškinti mažiausiai po dvi valandas per dieną, kas tai yra žmogus, jo charakteris, jo prigimtis, kokia berniukų ir mergaičių, merginų ir jaunuolių, vyrų ir moterų psichologija, kokie tarpusavio santykiai tarp lyčių, tarpusavio santykiai tarp jaunesnių ir vyresnių.
Bet aiškinti viską iš gamtos požiūrio taško: kaip visa tai mumyse sukurta ir kaip mes tai turime perdaryti. Visi mūsų neigiami proveržiai duoti tam, kad juos ištaisytume.
Reikia sodinti vaikus į ratą ir kartu su jais aptarinėti visas tas problemas. Tuomet mokymo sistema taps ir auklėjimo sistema. Tačiau kol kas to, deja, nėra. Dėl to kiekvienais metais daugės neigiamų reiškinių mokyklose ir kitose mokymo įstaigose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Vidurinis kelias auklėjant vaikus

Komentarų nėra

Genetinis žmonijos žemėlapis, 3 d.

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela

Dvasinė DNR
Klausimas. Ar dvasinė DNR taip pat, kaip ir materialioji, daro įtaką mūsų gyvenimui?
Atsakymas. Jei dvasinė DNR pasireiškia žmogui viename iš įsikūnijimų, tai ji tikrai paveikia jo likimą. Žmogus ima realizuoti šį dvasinį geną. Juk tas noras, kurį jis dabar atskleidė: siekis dvasinio pasaulio, naujo tikslo, esančio virš šio materialaus gyvenimo, – žinoma, viską keičia.
Klausimas. Iš genetikos žinome, kad įgimtos savybės, įrašytos DNR, nulemia, kas išsivystys iš vaiko. Ar be to žmoguje yra dar kokie nors genai?
Atsakymas. Taip, yra ir dvasinė DNR. Tai dvasinis genas, „rešimo“, informacinis užtaisas, esantis kiekviename žmoguje, tiksliau – jo nore, ir apsprendžiantis, kokia forma šis noras išsivystys.
Klausimas. Ar ši informacija įsirašo žmoguje jau jam gimstant?
Atsakymas. Netgi anksčiau. Juk jei sėklos lašas ima vystytis, vadinasi, buvo dvasinė informacija, lėmusi šį vystymąsi. Būtent ji suveda moterį ir vyrą, sužadina jų norą turėti kūdikį arba išprovokuoja neplanuotą nėštumą.
Yra dvasinė sistema, nulemianti kiekvieno joje esančio noro vystymąsi. Visi norai tarpusavyje sujungti į vieną tinklą, kuris turi pasiekti numatytą būseną, vadinamą „galutiniu išsitaisymu“. Šį tinklą sudaro daugybė visų pasaulio žmonių norų.
Jis nuolat vystosi ir sprendžia, kas konkrečiu metu nutiks kiekvienam atskiram norui: ar paliks jį neįkūnytą šiame pasaulyje, ar įkūnys žmogaus – vyro arba moters pavidalu ir kokią formą suteiks.
Vadinasi, mūsų materialaus gyvenimo pobūdį šioje žemėje nulemia dvasinė sistema, vedama būtinybės pasiekti tobulą galutinį išsitaisymą.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. liepos 12 d. 744-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Genetinis žmonijos žemėlapis, 1 d.

Genetinis žmonijos žemėlapis, 2 d.

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Komentarų nėra

Pagrindinis žmonijos darbas

Auklėjimas, vaikai, Platinimas

Komentaras. Žmonėms trūksta laiko viskam, jiems nėra kada užsiimti savimi.  Mes negalime įsivaizduoti gyvenimo be darbo. Net susipažindami su kuo nors pirmiausiai klausiame: „Kuo užsiimi? Kokia tavo specialybė?“
Atsakymas. Mes patys padarėme savo gyvenimą tokį. Šiandien, pasitelkę mechanizmus ir automatizavimą mes gaminame 100 kartų daugiau prekių negu prieš 100 metų. Ir kam?
Viskas specialiai sukurta taip, kad žmogus 8–10 valandų būtų užimtas darbe, likusį laiką –kelyje ir visai nedaug – namuose.
Tačiau ši tendencija palaipsniui nyksta. Remiantis kabalos požiūriu, greitai žmogus visiškai atgaus laiką, skirtą profesionaliam darbui. Ir vietoj to užsiims savęs ugdymu.
Visur ims veikti liaudies universitetai, kuriuose visi planetos gyventojai nuo ankstyvos vaikystės iki gilios senatvės eis mokslus, kuriuos sudarys pokalbiai, paskaitos, įvairiausi vienijimosi, auklėjimo ir švietimo pratimai. Žmogus nuo ryto iki vakaro bus užimtas savo ugdymu: truputį fiziniu, bet labiausiai – dvasiniu.
Tai taps pagrindiniu žmonijos darbu, nes tuo užsiimdami, mes pritrauksime teigiamą gamtos energiją: maksimalaus galingumo ir geriausios kokybės.
Klausimas. Kai sakote „dvasiniu“, turite omenyje santykius tarp žmonių?
Atsakymas. Taip. Tačiau šie santykiai grindžiami tarpusavio susijungimu, susiderinimu, visų žmonių suartėjimu, kai matome save tarsi išrinktus į atskirus fragmentus, varžtelius, detales ir iš jų surenkame vieną milžinišką suderintą mechanizmą, vadinamą Adomu.
Priklausomai nuo to, kaip, pritaikydami vienas prie kito kiekvieną dalį, teisingai iš savęs surinksime šį bendrą mechanizmą, pajausime, kaip mūsų daugiau ar mažiau teisingame susijungime pradeda busti ypatinga jėga – ryšio jėga, tarpusavio sąveikos jėga, kuri vadinasi Kūrėju.
Tada visi jausmai ir emocijos, kurios kyla tarp žmonių gatvėje, transporte, darbe, įgys visai kitą prasmę ir jėgą. Mes atrasime visai kitą stimulą gyventi susijungę tarpusavyje.
Ir tai turi prasidėti jau dabar, nes visas pasaulis artėja prie to, kad atskleistų žmonijai, kaip mūsų egoistinis vystymasis, besiremiantis nutolimu vienas nuo kito ir konkurencija, naikina mus ir stumia į niekur.

Iš 2016 m.  balandžio 17 d.  pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Mano mintys Twitteryje (2017 02 12)

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Komentarų nėra

Naujas laikas – naujos mokyklos

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Visi mokiniai svajoja anuliuoti mokyklą. Išsilavinimas, kurį jie gauna, jiems atrodo nereikalingas. Ar jie teisūs?
Atsakymas. Mokykla būtina, bet ji turi būti visiškai kitokia. Šiuolaikinės mokymo įstaigos vadovaujasi 200 metų senumo principu, o tai visiškai neteisinga.
Bet kuriuo atveju, reikalingos naujos mokyklos, bent jau iki tam tikro amžiaus užsiimančios daugiausiai žmogaus auklėjimu. Juk vaikai turi poreikį bendrauti, būti susieti tarpusavyje, ir juos to reikia mokyti.
Mes turime žmogų privesti prie vieningos formos, visiško tarpusavio ryšio. Reikia pradėti tai daryti praktiškai, nuo nulinio amžiaus: ir vaikų lopšelis, ir darželis, ir mokykla, ir universitetas turi mokyti, kaip sukurti teisingus tarpusavio santykius tarp žmonių: tarpusavio palaikymą, draugystę.
Mes turime pakilti virš savo egoizmo ir susijungti aukščiau jo, kad nuo mažų dienų pradėtume pažinti visą pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Auklėjimas, o ne profesinis lavinimas

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Komentarų nėra

Vyrų brendimas

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Komentaras. Britų mokslininkai atliko seriją eksperimentų, norėdami išsiaiškinti, kokio amžiaus vyrai ir moterys tampa iš tiesų suaugusiais.
Jie mano, kad subręstama tada, kai žmonės yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už savo ir savo artimųjų veiksmus. Pagal tyrimų rezultatus vyrai subręsta būdami keturiasdešimties, o moterys – trisdešimt dvejų metų.
Atsakymas. Tai šiandien, o pats augdamas aš stebėjausi, kaip greitai bręsta mano klasiokės, kaip keičiasi jų požiūris į gyvenimą. Aš jaučiau, kaip smarkiai nuo jų atsilieku.
Įdomu stebėti, koks didžiulis skirtumas tarp berniukų ir mergaičių: mergaitės žiūri į gyvenimą kaip mažos moterys, o berniukus domina tik futbolas, tinklinis ir panašiai.
Vyrai subręsta daug vėliau, jei apskritai subręsta.
Moteriai šiandien sunku rasti sau porą ir susituokti su žmogumi, kuris ją palaikys. Ji nori, kad šalia jos būtų ramstis, ir labiau psichologinis, nei fizinis, nes šiuolaikiniame pasaulyje moteris gali apsirūpinti pati, o psichologinė parama jai būtina. Deja, vyrai tam neauklėjami.
Klausimas. Kodėl dabar bręstama taip vėlai?
Atsakymas. Todėl, kad mes ilgiau gyvename. Gyvenimas nereikalauja iš mūsų suaugti. Vyras gali visą savo gyvenimą praleisti su tėvais. Jis gali įsidarbinti ir ramiai atnešti atlyginimą tėvams, jis turi viską: buitinę techniką, pusfabrikačių, jam nieko netrūksta.
Todėl nemanau, kad 40 metų vyrui – tai būtinai riba, kai jis tampa suaugusiu. Šiandien matau, kad būdami 50-60 vyrai – dar vaikai. Jie nieko nenori: nei prisiimti atsakomybės, nei sunkumų, nei dirbti dėl šeimos.
Moteris yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę dėl šeimos ir vaikų, vyras – ne.
Žmogų reikia perdaryti į dvasinį, kad jis suvoktų, dėl kokio tikslo egzistuoja ir kokią aplinką turi sukurti aplink save. Jei mes pradėsime žmogų taip auklėti, tai jis pradės bręsti būdamas 15–20 metų, o dvidešimties jau bus susiformavęs vyras.

Iš 2016 m. gruodžio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Vyrai nemėgsta jausti svetimo liūdesio

Komentarų nėra

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

Klausimas. Žmonėms nepatinka, kai juos auklėja. Kas kabalos požiūriu yra auklėjimas?
Atsakymas. Pavyzdžiui, gyvūnai vystosi instinktyviai, bet tam tikrų įgūdžių jiems tenka mokytis. Paprastai motina vedasi jauniklius į medžioklę, visaip jiems padeda. Pati gamta moko juos tinkamai prisitaikyti prie aplinkos. Matome, kaip gerai išsivystė ši ypatybė, ypač žinduolių.
Žmonės to nesugeba. Žinoma, jei būtume pasilikę gyvūnų lygmenyje, elgtumės taip pat. Tačiau mes vystomės labai audringai ir visai skirtingomis kryptimis, todėl kartais nesuprantame, kaip turime tarpusavyje sąveikauti.
Gyvūnų tarpusavio sąveika labai paprasta: draugas – priešas, sava gauja – svetima gauja. O tarp žmonių egzistuoja galybė ryšių. Be to, jei tarp gyvūnų šie ryšiai instinktyvūs – teigiami arba neigiami, tai žmogus turi juos vystyti nežinia pagal kokią sistemą, o ypač mūsų laikais, kuomet pasaulis tampa vientisas, integralus.
Žmogiškoji esmė priešinga tinkamiems tarpusavio ryšiams, geriems santykiams, kai žmonės vienas apie kitą galvoja kaip geri giminės – būtent kaip „geri“, nes jų artimumas nuoširdus, pritraukiantis, sužadinantis tokį patį veiksmą iš aplinkinių. Gaila, kad tai neužprogramuota mūsų prigimtyje, esame labiausiai sugadinti gyvūnai, juk pastarieji vieni su kitais taip nesielgia, kaip žmonės. Jie nekenkia vieni kitiems, nepavydi, nebent tik instinktų lygmenyje. Pavyzdžiui, gaujos vadas atstumia kitus arba mėgina juos nugalėti kautynėse – visa tai vyksta instinktų lygmenyje. Taip jie vienas kitą tikrina: kas stiprus, o kas ne, ir pasidalija valdžią. O žmonių gaujoje atsiranda visai kitokių protrūkių – žiaurių, sąmoningų, kylančių iš nežaboto egoizmo, kuriam gera, kai kitam bloga.
Gyvūnų pasaulyje to nėra. Jie veikia pagal labai paprastą instinktų sistemą: noriu ėsti – nužudau, bet ne siekdamas daryti kitam bloga. Gyvūnai nežudo daugiau, negu reikia alkiui numalšinti, o žmonių elgesys nežabotas – gali pražudyti visą pasaulį, nors jiems to nereikia. Todėl žmogų reikia auklėti. Į jo žiaurią, neigiamą, egoistinę prigimtį iš supančio pasaulio reikia įterpti gėrio jėgą. Ši jėga yra gamtoje, tik ją būtina išgauti. Bet reikia žinoti, kaip tai padaryti, kaip ją sugretinti su neigiama jėga, ir dviejų jėgų sąveikoje auginti save.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Žmonės ar socialūs žvėrys?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

Tyrimas. Jaunimas praranda susidomėjimą santuoka, jiems tai yra kažkas visiškai svetimo. Santuoka neturi nieko bendra su meile, gyvenimu kartu, vaikų gimdymu, jaunimas nustojo suprasti religinį santuokos pobūdį.
Jie supranta, kodėl tėvai šventė santuokas, bet patys nesiruošia eiti jų pėdomis. Be santuokų nebūna skyrybų, turto dalybų ir kitokio bylinėjimosi. 30 procentų merginų ir 50 procentų vaikinų neįtraukia santuokos tarp trijų svarbiausių įvykių gyvenime.
Aukštojo mokslo diplomo gavimas, kraustymasis į savo būstą, dideli pirkiniai (namas, automobilis), vaiko gimimas – visa tai šiuolaikiniam jaunimui daug svarbiau negu santuoka. Ji tapo formalumu.
Komentaras. Augantis egoizmas atskiria ir vis labiau tolina žmones vieną nuo kito. Suartėjimas galimas tik su Aukštesniosios šviesos pagalba. Jos veikimą sukelia kabalos mokslo studijavimas. Be šių studijų tapsime visiško žmonių susvetimėjimo liudininkais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Kodėl jie nenori tuoktis…

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai