Pateikti įrašai priklausantys Auklėjimas, vaikai kategorijai.


Kaip trūkumus paversti privalumais?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Daugelis žmonių kankinasi, kad turi trūkumų. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Veikti reikia labai paprastai: reikia mylėti kitą žmogų taip, kad kiaurai išorinius trūkumus (fizinius, fiziologinius) matytum jo vidinius turtus. Ir tada visi šie išoriniai trūkumai, priešingai, atspindės jo vidinius turtus.
Klausimas. Kaip pažiūrėti į savo trūkumus teigiamai?
Atsakymas. O aš matau savyje viską kaip teigiama. Taip mes esame sukurti. Net jei kartais kai kuriomis nelabai geromis gyvenimo akimirkomis save baru, kritikuoju, tai turiu pagalvoti, ką gi aš kritikuoji.
Tokį mane sukūrė gamta, arba gali vadinti tai „Kūrėju“, tai – vienas ir tas pats. Tuomet kodėl gi tu koneveiki jį? Galbūt visi šie trūkumai tau reikalingi būtent tam, kad pakildamas aukščiau jų, pasiektum Kūrėjo lygmenį? Juk tame slypi mūsų paskirtis.
Klausimas. Kaip teisingai panaudoti trūkumais, kad pakiltume į kitą vystymosi lygmenį?
Atsakymas. Mylėti. Mylėti juos, tai yra mylėti juose tai, kad būtent kildami aukščiau jų, paversdami juos privalumais, mes pasiekiame aukščiausią išsivystymo lygį. O be to būtų neįmanoma pakilti.
Klausimas. Kokiame fone žmogus matys, kad tai, dėl ko jis kompleksuoja, galima efektyviai panaudoti?
Atsakymas. Jis turi studijuoti kabalos mokslą. Jis turi iš šio mokslo gauti teisingų pavyzdžių ir jėgų, kurių padedamas gali bandyti pakeisti save – reikalauti, prašyti ir, galiausiai, keisti.
Klausimas. Kokią jūsų savybę, kuri rodėsi jums nelabai gera, jūs naudojote vystymuisi, kad pakiltumėte į kitą lygmenį?
Atsakymas. Aš – labai pavydus, godus, bet norėčiau būti dar godesnis ir pavydesnis.
Vienintelis dalykas, kurį turiu, – didžiulė aistra atskleisti gyvenimo prasmę. Ir ši didžiulė aistra grindžiama didžiuliu egoizmu: „Kodėl aš egzistuoju tiesiog taip? Aš negaliu sau to leisti, aš to nenoriu. Aš turiu suprasti, kodėl aš egzistuoju, kaip teisingai realizuoju kiekvieną savo gyvenimo akimirką“. Tai iš didžiulio godumo, iš didžiulio egoizmo!
Nors ši mano savybė atrodytų bloga, bet būtent per ją aš vystausi, todėl ji – gera. Ir aš vis dar labai godus – godus žinių, supratimo, atskleidimo. Jei matau, kad kažkas tai turi – kodėl aš to negaliu? Ne savanaudiškų tikslų atžvilgiu, o būtent dvasinių, mokslinių ir t. t.
Aš labai pavydžiu, kai matau per televizorių, kaip kažkas groja smuiku, pianinu, diriguoja orkestrui ar dainuoja, o aš viso to neturiu.
Klausimas. Ir kaip jūs tą pavydą realizuojate?
Atsakymas. Aš noriu visko!
Klausimas. Ir ką jūs darote?
Atsakymas. Nieko. Aš negaliu persiplėšti, nes dirbu savo srityje. Aš nusprendžiau, kad tai – vienintelis ir pats didžiausias turtas, kurį turiu įgyti. Jei aš turiu rinktis tarp vario, cinko, alavo, geležies ir briliantų kasyklų, kurią pasirinksiu? – Briliantų, nes jie – vertingiausi. Taip ir čia. Aš pasirinkau, kas man svarbiausia gyvenime – suvokti savo vystymosi šaknį, būsimą egzistavimo lygmenį ir tik į tai įsikibau.
Klausimas. Kitaip tariant, svarbiausia – turėti tikslą?
Atsakymas. Taip. Siek savo žvaigždės!
#246150

Iš 2019 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Nuo „aš“ iki „mes“

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kalifornijos universiteto specialistai nustatė, kad pagrindinis laimingų ir sėkmingų santykių požymis yra žodžio „mes“ vartojimas partnerių pokalbio metu.
Įvardžio „mes“ naudojimas rodo glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nėra pavaldūs egoizmui santykiuose ir siekia rezultatyviai vystyti bendradarbiavimą.
Žmonija visą laiką gyvena „aš“ viduje, su „aš“. Ir taip tęsiasi toliau. Ar tai aklavietė?
Atsakymas. Ne, „aš“ nėra aklavietė, nes kalba apie mano pagrindą: ant ko stoviu, kur judu, ką noriu padaryti, pakeisti Žemėje. Todėl nemanau, kad „aš“ yra bloga mūsų kalbos dalelytė. Priešingai, viskas priklauso nuo to, ką pridedu prie „aš“.
Klausimas. Ką turėtume pridėti prie „aš“?
Atsakymas. Turiu nuomonę, turiu jėgą, turiu galimybę, gerą požiūrį į kitus, noriu visa tai realizuoti. Tuomet „aš“ – teigiamas elementas.
Klausimas. O koks blogasis „aš“?
Atsakymas. Savaime suprantama, viskas priešingai: kai dėl savo „aš“ noriu palenkti kitus ir pan. Būtent savo „aš“ žmogus turėtų aiškiai suvokti: kas gi tas manasis „aš“?
Klausimas. Koks žmogaus kelias nuo „aš“? Kur jis juda toliau?
Atsakymas. Nuo „aš“ judame prie „mes“. Bet „mes“ egzistuoja visada tik kaip mūsų „aš“ visuma. Niekaip kitaip.
Kai imu anuliuoti save prieš „mes“, bet tai darau aš, o ne kas nors kitas man sako „mes“, kai save pažeminu ir sakau „mes“, t.y. esu pasirengęs susijungti su kitais, žinodamas, kad su jais turėsime vieną bendrą „Aš“, tai jau bus kitas lygmuo.
Tai pakilimas virš mažojo „aš“ į didelį „Aš“, į kurį įeina „mes“.
#242951

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Komentarų nėra

Kaip palengvinti gyvenimą – 7 patarimai

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Yra septyni patarimai, kurie duodami žmogui, kad palengvintų jam gyvenimą.
Vienas jų – „Gebėjimas laukti – geriausia, ko galite išmokti“ .
Atsakymas. Jei tai nėra dvasinis darbas, tada taip. O jeigu tai dvasinis darbas, tada ne. Dvasiniame darbe reikia nuolatos judėti į priekį.
Klausimas. „Pirmasis žingsnis – tik pradžia“. Kitaip tariant, žengęs pirmąjį žingsnį, jau esate pusiaukelėje į pergalę.
Atsakymas. Pirmasis žingsnis – tai ne pusiaukelė į pergalę, bet tai visgi įžanga. Ar tai pergalės pradžia – bus matyti iš tolimesnių žingsnių.
Klausimas. „Sunku? Vadinasi, eini pirmyn“.
Atsakymas. Nemanau, kad sunkumai rodo, jog teisingai einame pirmyn. Ne.
Ėjimo pirmyn rodiklis – kai visas problemas, duomenis ir prieštaravimus mokame sujungti į vieną visumą. Ir mūsų šaknyje, kurios link judame, visa tai papildo vienas kitą ir absoliučiai tiksliai susijungia į vieną vientisą paveikslą.
Klausimas. „Pertraukdami grandines, kurios kausto jūsų mintis, pertrauksite grandines, kurios kausto jūsų kūną“.
Kartais stovime vietoje dėl minčių, kurios neleidžia mums judėti į priekį. Ir turime pašalinti neigiamas mintis, kurios stabdo mus ir sukelia baimę.
Atsakymas. Judame į priekį tiek su neigiamomis, tiek su teigiamomis mintimis kartu. Tai tarsi ratas – kažkur jis juda į priekį, o kažkur atgal.
Klausimas. „Ramybė – sėkmės garantas“. Būdami ramūs, galime daug daugiau nei užvaldyti emocijų.
Atsakymas. Ne. Visa kabala paremta priešpriešų, priešingybių derinimu. Turime būti ramūs ir nuolatos begalo judėti. Ir niekaip kitaip. Negalime būti ramūs ir pasiduoti gyvenimo tėkmei, kur mus neš ir nuneš.
Tai rytietiški metodai. Juose nėra kairiosios linijos. Todėl negaliu jų susieti su kabala ir kažkaip pakomentuoti.
Klausimas. „Pasmerkimas – tai tamsa žmogui“. Niekada neturėtume įžeidinėti ar kaip nors žeminti žmogaus asmenybės. Viena, ką galime padaryti, tai pasmerkti jo veiksmus, bet ne patį žmogų.
Atsakymas. Nieko nereikia smerkti! Visiškai nieko. Reikia taisyti save. Taisydamas save, ištaisote pasaulį taip, kad nebebus nieko, kas pasmerktų jus.
Klausimas. „Tikėjimas savo teisumu riboja“.
Atsakymas. Tikėjimas savo teisumu galimas tik tada, kai jis paremtas absoliučiai aukštesnėmis žiniomis, ne tavo, bet masių. Kai eini kartu su masėmis ir atskleidi Kūrėją ryšyje tarp jūsų, tuomet rasi tikrąją tiesą. O atskirame žmoguje negali būti jokio teisumo.
Norint apskritai orientuotis gyvenime reikia turėti dar devynis draugus, kad dešimtuke galėtumėte sukurti mini sistemą, mini visuomenę, kurioje kaip laboratorijoje tarpusavyje visiškai aiškiai suprojektuotumėte visą gamtą, visą žmoniją, visus pasaulius.
Sukurtumėte tokį stebuklingą rutulį iš savo dešimties norų, ketinimų, kad jame it mažu pavidalu matytumėte visas visatas, visus pasaulius, jų gyventojus ir Kūrėją. Ir tuomet dirbdami su šiuo modeliu aiškiai suprastumėte, kas esąs, kur ir kaip einąs.
#248407

Iš 2019 m. vasario 24 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Laimės receptas? Ačiū – nereikia!

Abraomo dovanos

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, II d.

Auklėjimas, vaikai, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманEinšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kam palikti milijardus?

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dešimt turtingiausių pasaulio žmonių nesiruošia perduoti viso turto savo vaikams.
Atsakymas. Toks dinastinis turto perdavimas iš kartos į kartą – praeitis. Žmonės supranta, kad pinigai vaikams nesuteiks laimės. Suprantama, kad vaikui reikia suteikti gerą išsilavinimą, minimalią, normalią teisę egzistuoti truputį geriau nei vidutiniškai. Bet ne daugiau. Jis turi būti priverstas dirbti ir užsidirbti, stengtis saugoti save ir šeimą, apsisaugoti nuo problemų. Antraip žmogus liks nepilnavertis, nesiorientuos gyvenime. Turtai demoralizuoja žmones. Beje, Toroje parašyta, kad tėvas neturi pasakoti sūnui apie savo turtą ir apie tai, kad sūnus jį paveldės.
Klausimas. O kaip jūs vertinate, kad turtingi žmonės atiduoda savo milijonus labdaros organizacijoms?
Atsakymas. O kam gi dar atiduoti? Jei kokiems nors tyrimams, ekologijai – pamažu ištirps. Įvairios komisijos spręs, kaip tuos pinigus iššvaistyti, išdalinti, ir bus baigta.
Klausimas. Bet juk egoistiška viską atiduoti labdarai?
Atsakymas. Taip, jie uždirbo pinigų, bet gyvenimo pabaigoje supranta, kad jų su savimi į kapą nenusineš, amžinai negyvens. Jie tikisi, kad taip paliks žmonijai savo vardą, save. Tai lyg atpirkimas.
Komentaras. Yra toks žodis – įamžinimas…
Atsakymas. Taip, įamžinimas. Bet aš jiems nepavydžiu, jeigu dar tikisi, kad tai jiems pasitarnaus po mirties…
Klausimas. Nepasitarnaus? O kas pasitarnaus?
Atsakymas. Po žmogaus nelieka nieko, tik geri darbai. O geri darbai – tai, kiek sugebėjai šį pasaulį pastūmėti susivienijimo link. Tik tai iš tikrųjų gali būti įrašyta į žmogaus sielą. Nes, padėdamas pasauliui vienytis, žmogus veikia savo siela, savo vidine savybe. Todėl tai jame pasilieka, ir mirtis tam neturi galios.
Klausimas. Koks tas veiksmas – pasaulio vienijimas?
Atsakymas. Tai – abipusis žmonių siekis padėti vienas kitam, netgi žemiškajame lygmenyje. O svarbiausia – susivienijus atskleisti aukštesnįjį protą, aukštesniąją savybę, Aukštesniąją jėgą – Kūrėją, davimo ir meilės savybę. Jeigu jie pastūmės žmones tokia linkme, tai bus jų didžiulis ir amžinas indėlis į savo sielos vystymą.
#247922

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Labdara – stipriųjų naudai

Turtuoliai verkia

Vienas sprendimas visoms problemoms

Komentarų nėra

Dukters diena

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. balandžio 25 d. buvo minima Dukters diena. Ši diena dar kartą pabrėžia šilumą, rūpestį, meilę, būtiną šeimoje.
Vaiko gimimas bet kurios šeimos gyvenime – tai kažko naujo gimimas. Tai ir šventė, ir nauja visos šeimos vystymosi pakopa. Tyrinėtojai sako, kad ką tikrai pakeičia dukters gimimas, tai, žinoma, tėčius.
Kas yra duktė kabaloje? Ir kuo ji skiriasi nuo sūnaus?
Atsakymas. Duktė – tai papildomi egoistiniai norai, kurie prisideda vyrui, o sūnus – tai papildomi altruistiniai norai, kurie prisideda vyrui.
Klausimas. O kokią jėgą turi moteris, kaip ji veikia žmogų ir kurią šios jėgos pusę turi vystyti moteris?
Atsakymas. Aš manau, kad moteris turi vystyti nuoseklumą, ištikimybę idealams, kurie yra aukščiau jausmų. Tai yra tai, ko paprastai trūksta moteriai. Ir vyrui taip pat. Bet jei tai pridėsime prie bendro moters charakterio, tai išeis nuostabi, ypatinga moteris.
Klausimas. Ko jūs palinkėtumėte tėvams, auklėjantiems dukteris, kaip jiems elgtis dukterų atžvilgiu?
Atsakymas. Jos turi matyti tėvų tikslo siekimą, kad tai išmokytų jas, visų pirma, siekti tikslo.
Viena mano dukra – biologijos mokslų daktarė, antroji baigė filosofijos ir kabalos fakultetą. Aš manau, kad jos labai kryptingos savo gyvenime. Kryptingumą jos matė šeimoje.
Komentaras. Kokie Jūsų palinkėjimai Dukters dieną mūsų brangioms moterims, kurios taps motinomis, seserimis, žmonomis?
Atsakymas. Dukters dieną aš patarčiau mūsų moterims būti tokiomis, kokiomis norėtų jas matyti jų mamos. Štai ir viskas. Tai patikimiausia ir geriausia.
#245616

Iš 2019 m. balandžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Japonų išmintis, II dalis

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Japonijos kultūra labai skiriasi nuo kitų tautų kultūrų. Tekančios saulės šalis laikoma paslapčių, dvasinės sveikatos, laimingo gyvenimo saugykla.
Prašau pakomentuoti kai kuriuos japonų posakius.
Pirmas: „Pamąstęs – ryžkis, pasiryžęs – nemąstyk.“
Atsakymas. Taip, geras posakis. Paprastai, jei žmogus pasiryžta, tai poelgis kyla iš vidinės jo norų dalies. Todėl, jeigu jau pasiryžai, – įgyvendink. Kitaip regresuosi.
Komentaras. „Vanduo įgauna indo, į kurį įpiltas, formą. O žmogus perima gėrį arba blogį iš savo draugų.“
Atsakymas. Taip. Žmogus – tai indas. Jeigu jis nusižemina prieš bendruomenę, draugus, bičiulius, tuomet šie jį pripildo. Jis įgyja savo formą, bet turinį – jų. Ir taip gali eiti pirmyn.

Klausimas. Ar žmogus, nusižemindamas prieš kitus, gali rasti save? Juk jis mano kitaip…
Atsakymas. Ne! Iš tikrųjų jis save išsaugo, nes yra tik indas. O prisipildydamas iš geros bendruomenės žmogus juda pirmyn.

Komentaras. „Lengviau rasti 10 000 kareivių, negu vieną generolą.“
Atsakymas. Iš tikrųjų taip. Mūsų pasaulyje pilna tokių kareivių, kuriems patinka paklusti, nes, kaip sakoma, „mažiau žinosi – ramiau miegosi“, taip paprasčiau gyventi. O būti generolu, žinoma, sudėtinga, todėl jų mažai. Iškilių žmonių visuomenėje labai nedaug.

Klausimas. Kai kalbama apie generolą, turimas omenyje atsakingumas, rūpestigumas?
Atsakymas. Žinoma! Tai rimtas vadovas. Ir atsakingas jis ne tik už save. Tikras generolas atsako ne tik už kareivius, bet ir už tautą, kuriai jie atstovauja, kurią jie pašaukti ginti. Taigi generolu būti nėra lengva. Tai ne dabartiniai generolai.

Komentaras. „Varpa noksta – nulenkia galvą, žmogus turtėja – nosį užriečia.“
Atsakymas. Taip, tai tiesa. Jei galva sunki, turi daug rūpesčių, tada, aišku, žmogus nulenkia galvą ir pats palinksta. Jis supranta esąs mažas kažkieno valios vykdytojas šiame pasaulyje. O jei galva „ištuštėja“ – pakyla aukščiau, nosis ją užriečia.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus turtingėja, jis kreipia dėmesį tik į turtą, – ar tai tuščia galva?
Atsakymas. Taip. Tai priešinga gerumui, išmintingumui. Turtas priešingas išminčiai. Jo nebūna kartu su išmintimi. Kartais, gyvenimo pabaigoje žmonės staiga pradeda dvejoti: „Kam man turtai? Išdalinsiu…“ Bet tai ne išeitis. Tai, ką sugadinai savo gyvenime visą laiką vaikydamasis turtų ir dėl to egzistuodamas, – to jau neištaisysi.
Klausimas. Vadinasi, nėra tokio požymio – turtingas ir išmintingas?
Atsakymas. Ne. Tai ypatingos būsenos, jomis pasižymėjo galbūt tik keletas žmonių pasaulyje, kai turtas neribojo, netemdė jų išminties. Pavyzdžiui, karalius Saliamonas ir t. t. Tai tokie veikėjai, kuriuos mums sunku įsivaizduoti.
Tai buvo įmanoma tik kada, kai žmogus galėjo iškelti Kūrėją vienu metu ir virš turtų, ir virš išminties.

Komentaras. „Skolinti draugui pinigų – jį prarasti.“
Atsakymas. Taip. Su draugu gali būti susijęs tik draugystės saitais ir jokiu būdu ne materialiais.
Komentaras. Atrodytų, kad darai gerą darbą…
Atsakymas. Tai nėra geras darbas. Nuo šios akimirkos jūs jau nebe draugai, nes tarp jūsų atsiranda kitokie ryšiai.
Komentaras. Vadinasi, geriau jį nukreipti į banką, tegul skolinasi iš ten ar iš kitur…
Atsakymas. Nesvarbu, iš kur. Visais įmanomais būdais reikia atsisakyti skolinti, kad nebūtumėte materialiai susieti jokiais įsipareigojimais, priklausomybėmis, niekaip! Nepriimti jo į darbą, kitaip jis jau nebebus draugas. Neskolinti pinigų, žinoma. Net ir įvairūs šeimyniniai ryšiai tiesiogiai ir iš karto gadina jūsų draugiškus santykius.
Komentaras. Tarkime, draugai sukuria kompaniją, įkuria savo verslą…
Atsakymas. Tai labai sudėtingas reikalas. Tai įmanoma tik tada, jeigu jie iš tikrųjų yra pakilę virš mūsų pasaulio prigimties.

Komentaras. „Kaimyno gėlės gražesnės.“
Atsakymas. Natūralu. Pavydas – didelė mūsų pasaulio jėga, vedanti pirmyn. Todėl labai rekomenduoju ją vystyti. Žiūrėk į kitus ir pavydėk. Taip tarsi vogsi iš jų idėjas, norus, ketinimus, tikslus ir vystysies.
Komentaras. Pasaulis sako priešingai: „Pavyduolis!“
Atsakymas. Žiūrint ko pavydėsi. Reikia pavydėti, kad tobulėčiau, tapčiau protingas, supratingas, augantis. Savo vaikams visada rodome pavyzdžius: „Pažiūrėk į šitą berniuką“ – ir taip toliau. Tai būtina. Pavydas – nuostabus jausmas, jeigu teisingai valdomas,
Klausimas. Ar kalbate apie baltą pavydą, kai pavydėdamas tobulėju?
Atsakymas. Taip. Baltas pavydas – tas, kuris mane nukreipia teisingu keliu ir tobulina.
#245660

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonų išmintis, I dalis

Komentarų nėra

Japonų išmintis, I dalis

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Paslaptinga japonų dvasia labai skiriasi nuo europiečių. Ir išminčiai, ir jų išmintis smarkiai skiriasi nuo europiečių. Jei galite, pakomentuokite šiuos japonų išminčių posakius.
„Geriau būti gero žmogaus priešu, nei blogo žmogaus draugu.“
Atsakymas. Tikrai, taip daug naudingiau. Iš gero žmogaus gali daug ko pasimokyti. O būti blogo draugu – tai, žinoma, blogiausia.

Komentaras. „Kas labai nori pakilti, tas sugalvoja kopėčias.“
Atsakymas. Taip. Jis ras, kaip pakilti.

Komentaras. „Vyras su žmona turi būti kaip ranka ir akys: kai skauda ranką – akys verkia, o kai akys verkia – ranka nubraukia ašaras.“
Atsakymas. Gražu!

Klausimas. „Saulei nėra teisiųjų. Saulei nėra neteisiųjų. Saulė šviečia neturėdama tikslo ką nors sušildyti.“ Ar taip?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi. Visa tai žmogaus požiūriu – be tikslo ar su tikslu.

Klausimas. O Kūrėjo šiluma, sklindanti iš Jo, irgi neturi tikslo?
Atsakymas. Tai visiškai apgalvota ir iš anksto numatyta. Iš galutinio tikslo, galutinės būsenos mus pasiekia tarpinės būsenos, stumiančios į šį tikslą.

Komentaras. „Net jei tik kartą gyvenime prireiks kardo, nešiotis jį reikia visada.“
Atsakymas. Taip, teisingai. Būtent dėl to, kad jį visada nešiosiesi, būsi pasiruošęs kartą gyvenime panaudoti.

Komentaras. „Sielvartą, tarsi sudriskusį apdarą, reikia palikti namuose.“ Bet žmogus negali nerodyti sielvarto…
Atsakymas. Tai santykio su pasauliu, su gyvenimu kultūra. Kitaip tariant, manęs niekas neišjudins.

Komentaras. „Kai myli, raupų randai tokie pat gražūs, kaip ir duobutės ant skruostų.“
Atsakymas. Taip, meilė absoliučiai viską užglosto. „Visus nusikaltimus padengia meilė.“

Komentaras. „Gulėdamas lovoje nė vienas nesuklumpa.“
Atsakymas. Geriausia gulėti.

Komentaras. „Užleisk kelią kvailiams ir bepročiams.“
Atsakymas. Taip, teisybė. Kiti gali tave suprasti, o šitie – ne.

Komentaras. „Kai tėvai dirba, o vaikai mėgaujasi gyvenimu, anūkai prašys išmaldos.“
Atsakymas. Teisingai. Vaikams nieko negalima duoti veltui. Juos iš visų jėgų reikia skatinti įgyti specialybę ir pažinti pasaulį, kad tau dar gyvam esant, jie jau patys kurtų savo gyvenimą. Tai vadinama meile vaikams.
#241211

Iš 2018 m. gruodžio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Surogatinė motinystė

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Įvairiose pasaulio šalyse didėja surogatinės savanorystės poreikis. Pastaraisiais metais Kanada tampa vis patrauklesnė poroms, ieškančioms altruistiškų surogatinių motinų.
Remiantis statistika, Kanadoje šios paslaugos išaugo 400 proc. per paskutinius 10 metų.
Motinos, suteikiančios paslaugas neatlygintinai, turi savo šeimas, daug vaikų, ir jos sako, kad surogatinė motinystė yra patirtis, keičianti visą gyvenimą. Tai gali dalinai paaiškinti, kodėl moterys aukoja savo laiką ir kūnus. Jos kalba: „Aš negaliu įsivaizduoti gyvenimo be vaikų, taip pat ir būdama surogatinės motinos vaidmenyje. Jaučiuosi, tarsi sugrąžinčiau šviesą į pasaulį. Aš gimdau vaiką šiems džentelmenams, o be to dar palieku savo pėdsaką pasaulyje.“
Atsakymas. Tai didžiulė paslauga žmonėms, kurie myli vienas kitą, bet negali turėti vaikų.
Klausimas. O koks ryšys egzistuoja tarp vaiko ir surogatinės mamos, ir auginančios mamos? Kuri galiausiai yra mama?
Atsakymas. Mama – kuri augina. Mama – tai ta, paskui kurią vaikas eina, kuri juo rūpinasi, prie kurios jis prisirišęs, be kurios jis negali apsieti ir t. t.
Klausimas. Kas yra tobula mama?
Atsakymas. Ta, kuri moka teisingai išugdyti, yra tobula mama.
Klausimas. Ką turi įdėti mama į vaiką, ką turi perduoti, kad iš jo išaugtų harmoninga asmenybė?
Atsakymas. Pirmiausia, meilę, atsakomybę ir, žinoma, pasiaukojimą.
Be to, tai ir motinos darbas su savimi, tai žinios, kam ruošti vaiką, kokiu būdu jį mokyti, statyti ant kojų ir lydėti pirmuosius gyvenimo metus; kaip teisingai su kiekvienais metais auginti jo savarankiškumą ir kiekvienąkart po truputį atsitraukti, kad jis augtų, neužspausti.
Reikalinga išmintinga moteris, kuri gali taip elgtis, kad vaikui bus gerai, šilta šalia jos. Ir kartu jis supras, kad jo mama teisingai rūpinasi juo, tai yra koreguoja savo meilę per reikalavimus jam.
Komentaras. Šiandien dauguma samdo aukles, kurios ateina prižiūrėti vaikų ir praleidžia su jais daugiau laiko, nei tikrieji tėvai. Atsiranda labai artimas ryšys tarp vaiko ir auklės, jis auga jos globoje ir jos auklėjamas, ir taip truputį atsitveria nuo tėvų.
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kaip organizuojama aplinka, kurioje auga vaikas. Nebūtina, kad mama kaip prikalta visą laiką sėdėtų šalia. Taip, atvirkščiai, galima vaiką sugadinti.
Komentaras. Mes artėjame naujo pasaulio modelio, kur visas paslaugas galima nuomotis. Viską įsigyjame „prekybos centre“: išnuomojama mama, tėtis, senelis. Vaikas auga bendruomenėje, sukurtoje iš „produktų“, kuriuos gimdytojas surinko.
Atsakymas. Aš nematau tame problemos, nes bet kuriuo atveju viskas yra nuomojama, tik klausimas, kaip už tai atsilyginame, ir kiek tai mums akivaizdu. Suprantama, jeigu skiriu laiką sūnui, tai todėl, kad esu jo tėvas.
Ir čia egzistuoja problema: kiek aš jį myliu, ir kiek privalau stengtis, atvirkščiai, kad būčiau griežtas ir reiklus. Yra tėvas, ir yra auklėtojas. Tai – skirtingos funkcijos. Dėl to tėvą sunku pakeisti, nors – įmanoma. Bet tai visai kita specialybė nei mokytojas, dėstytojas, auklėtojas.
Ir tas pats su mama. Mama gali būti maitinanti, šildanti, rūpestinga, o gali būti reikli, nukreipianti. Tai – skirtingos funkcijos.
Mes to mokomės iš dvasinių objektų. Mes turime dvasinį tėtį ir mamą, kurie dalijasi į dvi dalis: tėvas – viršutinė ir apatinė sistema, ir mama – viršutinė ir apatinė sistema. Visos keturios sistemos veikia vaiką, ir tuo skiriasi jų funkcijos. Tai labai įdomi, nepaprasta sistema.
Kaip veikia tėvas ir mama savo viršutinėmis ir apatinėmis savybėmis. Arba kaip jie pakeičia save kitais žmonėmis, kurie turi išpildyti tas viršutines ir apatines savybes ir nuo tėvo, ir nuo mamos, ir jokiu būdu nemaišyti jų tarpusavyje. Tai vadinasi „Aba ve-Ima“, „Izraelis Saba ve-Tvuna“. Tai labai rimti, dideli dvasiniai objektai, ir visi keturi nekreipti į sielos vystymą ir ugdymą.
Klausimas. Kaip žmogui prisitvirtinti prie šių komponentų, vadinamų „tėvu ir mama“?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje, kiek mes save anuliuojame, tiek visi keturi dvasiniai objektai mus ugdo. O mūsų pasaulyje jie paprasčiausiai turi būti tokiu būdu sukurti ir funkcionuoti vaiko atžvilgiu. Tai žmonijai dar teks atskleisti ir suformuoti, sukurti tokią sistemą vaikams prižiūrėti.
O kol kas aš labai patenkintas, kad yra tokių surogatinių mamų, moterų, kurios gali suteikti paslaugą poroms, dėl kažkokiu priežasčių negalinčioms turėti vaikų.
#240482

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Du + nauja gyvybė, III dalis

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra nauja gyvybė, gimstanti susijungus vyriškai ir moteriškai jėgai?
Atsakymas. Nauja gyvybė prasideda, pradėjus vystytis materialiems tėvo ir mamos genams, kurie suteikia kūnui formą ir lemia jo norus, savybes, mentalitetą – visas savybes, susijusias su šiuo pasauliu.
Bet pagrindinė sudedamoji dalis – tai aukštesnysis genas (rešimo), gautas iš aukštesnės pakopos. Kai šis rešimo pradeda augti, jį palaiko materialūs genai, paveldėti iš tėvų, kad palaikytų sielą.
Klausimas. O, pavyzdžiui, kačiukas taip pat turi trečiąją jėgą, be tėvo ir motinos genų?
Atsakymas. Žinoma, kiekviena būtybė turi aukštesniąją dvasinę šaknį, net akmuo. Gyvenimo jėgą ir egzistavimą biologinis kūnas gauna iš aukščiau, iš Kūrėjo. Bet kokio lygmens – negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogaus – naujos būtybės sukūrime dalyvauja trys jėgos: aukštesnysis veiksnys ir du žemesnieji. Kabala tai vadina „trimis linijomis“.
Aukščiau fizinio kūno savybių ir charakterio yra tam tikra jėga, kuri suteikia gyvybę. Ji mums nepavaldi, kadangi ateina iš aukščiau, iš aukštesnės pakopos, nei tėtis ir mama, „pliusas“ ir „minusas“. Gyvenimo dvasią duoda aukštesnioji jėga pagal kūrimo programą. Jeigu būtybė turi gyventi, kad realizuotų gyvenimo tikslą, tai ji gauna iš aukščiau gyvybės jėgą ir tampa gyva.
Klausimas. Kokiu etapu ši aukštesnioji gyvybę suteikianti jėga prisijungia embrione prie tėvo ir motinos jėgos?
Atsakymas. Atvirkščiai, tai tėvo ir motinos jėgos prisijungia prie aukštesniosios gyvenimo jėgos. Ji pirma ir nustato, kad du susijungs ir pradės naują gyvybę. Aukštesniajai jėgai reikalinga ši nauja gyvybė, ir todėl suveda vyrą ir moterį arba katę ir katiną. Ji „užsako“ lytinius santykius, nes jai reikia, kad gyvenimas tęstųsi, kol pasieks galutinį tikslą.
Gyvenimo tikslas – šio trečiojo veiksnio, aukštesniosios jėgos, atskleidimas visiems. Todėl aukštesnioji jėga sukuria gyvybę ir vysto ją, kad ši pasiektų tobulą pakopą.
#221703

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Du + nauja gyvybė, II dalis

Dvasinis genas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai