Pateikti įrašai priklausantys Auklėjimas, vaikai kategorijai.


Kaip apsaugoti vaikus nuo pasaulio žiaurumo?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip apsaugoti vaikus nuo mūsų žiauraus pasaulio?
Atsakymas. Tiktai duodant kabalistinių žinių. Ir niekaip kitaip!
Patikėkite, visos kitos žinios ir pamokymai neturi jokios jėgos. Tiktai tokiu atveju, jeigu supažindinate žmogų su kabala, ir jis pradeda suprasti, dėl ko ir kodėl viskas būtent taip vyksta pasaulyje, kur eina pasaulis ir kuo tai baigsis, – tokiu būdu vaikui duodate pačią geriausią apsaugą gyvenime.
Mūsų bendruomenėje labai daug vaikų, kurie joje gimė ir šiandien patys tapo tėvais. Aš laimingas, matydamas, kaip gimsta jau antra karta.
Prisimenu gimimą tų mažylių, kurie šiandien patys yra tėvai, ir matau, kad viskas ne veltui. Mūsų vaikai nenutolsta nuo mūsų. Būna, kad kokiu laikotarpiu atitrūksta, tačiau vis tiek grįžta į mūsų bendruomenę. Jie supranta ir pritaria mums.
Nepamatysite nė vienos bendruomenės pasaulyje, kurioje tėvai, vaikai, anūkai būtai taip susiję, dėl to, kad turime bendrus tikslus, bendrą metodiką, bendrą gyvenimą, bendrą grupę, bendrą Kūrėją – bendrumą.
Dėl to patariu: bandykite organizuotis ir tapsite unikalūs bet kurioje pasaulio vietoje, geras pavyzdys visiems.
Klausimas. Vadinasi, įmanoma tikra sūnaus ir tėvo draugystė?
Atsakymas. Negaliu nieko pasakyti apie tikrą draugystę, tačiau kabala kviečia žmones jungtis vienus su kitais. Tai bendra veikla ir tėvui, ir sūnui aukščiau mūsų pasaulio. Dėl to reikia visais įmanomais būdais mokyti to vaiką ir rodyti pavyzdį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausia dovana vaikui

Ateities žmogaus auklėjimas

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sukurti ateities visuomenę?
Atsakymas. Norint sukurti ateities visuomenę, reikalingi ateities žmonės.
Dabarties žmogus – tai egoistinė asmenybė, kuri inkstinktyviai rūpinasi tik savimi. Bet ne dėl to, kad jis blogas ar geras – tai jo prigimtis, kaip kompiuteris, užprogramuotas pagal tam tikrą programą ir veikiantis tik taip ir ne kitaip. Todėl šiuolaikiniai žmonės gali sukurti tik atitinkamą egoistinę bendruomenę.
Būtent tai mes ir bandome daryti: apriboti save tam tikrais rėmais, skatinti socialiai naudingus poelgius ir vengti visuomenei žalingų poelgių. Tam priklauso įvairiausi paskatinimai, kalėjimai, bausmės ir kita.
Tačiau visa tai nukreipta į tai, kad kokiu nors būdu būtų kompensuota blogoji žmogaus prigimtis, kuri verčia jį nesąmoningai galvoti tik apie savo naudą. Ir netgi ne tik apie naudą, bet apie tai, kaip gauti tai kitų sąskaita.
Ir jei dar galima jiems pakenkti, o save išaukštinti, – dar geriau, nes taip žmogus stipriau jaučia laimėjimą. Juk mes matuojame save lygindamiesi su kitais.
Ateities žmogus visiškai priešingas šiuolaikiniam žmogui. Jis galvoja tik apie visuomenę, apie jos vystymąsi, kilimą. Jis supranta, kad viskas, kas bus visuomenėje, atiteks ir jam, bet sykiu jis negali galvoti apie save, – tik apie supančią aplinką.
Jis pereina tokią išsitaisymo sistemą, kuri keičia jo prigimtį, ir pradeda priverstinai galvoti apie kitus, apie sociumą, o apie save tik kaip apie nesvarbu ko vykdytoją kitų labui, visuomenės gerovei. Kitaip tariant, jis visiškai keičia savo vidinę programą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities žmogus

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Komentarų nėra

X, Y ir Z kartos, I dalis

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Kabala

Klausimas. Kartos keičia viena kitą, joms visoms būdingas savitas požiūris į tikrovę, gyvenimo suvokimą. Ir ypač pastaruoju metu sparčiai kintančiame mūsų pasaulyje pastebime, kaip keičiasi pats žmogus.
Kas keleri metai atsiranda naujas žmonių tipas su naujais tikslais ir gyvenimo stiliumi. „Kūdikių bumo“ karta – tai gimusieji po II-ojo pasaulinio karo, jiems dabar 50-70 metų. Tie, kuriems dabar 40-50 metų, vadinami „X karta“.
„Y karta“ – tie, kuriems 20-40 metų, „Z karta“ – 10-20 metų. O paskutinioji karta, kuriai jau nebeliko raidžių, tikriausiai vėl sugrįš į abėcėlės pradžią ir taps „A karta“.
Kiekviena karta formavosi veikiama tam tikrų įvykių, kokybiškai pakeitusių jos bruožus: tai visuomeninės priežastys, karai, ekonomikos krizės, technologijų proveržiai. Ar jaučiate kokybinį skirtumą tarp kartų ir kuo jis pasireiškia?
Atsakymas. Kabalos mokslas netyrinėja kartų skirtumų ir į juos neatsižvelgia, nes aiškina žmogui tikrovę, jos suvokimą, moko, kaip pasiekti tikrąjį pasaulį, esantį už žmogaus. Šis pradeda suprasti, kur yra ir kas su mumis vyksta iki gimimo ir po mirties, plotmėse, esančiose virš laiko ir erdvės.
Tačiau kabalos mokslas netyrinėja X, Y ar Z kartų, juk jis kalba apie žmogaus egoizmą, kuris nors ir kinta karta po kartos, tačiau ne kokybiškai. Kabalos mokslas tiria žmogaus prigimties pokyčius, todėl jam nesvarbu, kokiai kartai jis priklauso. Ar žmogus atėjo mokytis būdamas 20 metų, ar 40 arba 60 – nesvarbi pradinė suvokimo forma, juk kabala keičia jo gyvenimo suvokimą ir požiūrį į jį.
Kabalos tikslas – nurodyti žmogui teisingą kryptį, teisingą požiūrį į tikrovę – vienintelį, tikslų ir amžiną, nesikeičiantį keičiantis kartoms. Jis ir dabar toks pat, koks buvo prieš šešis tūkstančius metų. Tai ta pati metodika, kurioje nėra kam keistis.
Laikui bėgant kinta žmogaus materialiosios, gyvūninės savybės. Bet kabala į tai nekreipia dėmesio, nes jos užduotis – išugdyti jame žmogų, naują individualybę, esančią virš visų X, Y, Z kartų.
Klausimas. Kodėl knygoje „Berešit“ pasakojama apie dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus?
Atsakymas. Dešimt kartų nuo Adomo iki Nojaus – tai dvasinės struktūros, žmogaus kuriamos virš egoizmo, vystymosi pakopos. Žmogus, taisantis save iš vidaus, kuriantis sielą, praeina tam tikrus vystymosi lygius, kurie vadinami perėjimu iš kartos į kartą. Tačiau čia kalbama tik apie dvasinį augimą.
Šiuo požiūriu kartos skiriasi tuo, kiek jos pabudina žmogų dvasiškai vystytis. Pavyzdžiui, Senovės Babilono karta šia prasme buvo pakankamai išsivysčiusi, todėl davė pradžią visai žmonijai, visai žmonių civilizacijai.
Prasidėjus krizei, iš Babilono išėjo grupė, vėliau pavadinta Izraelio tauta, kuri užsiėmė tik tuo, kad pakiltų virš viso materialaus gyvenimo. Šiuo atveju išorinės, materialios sąlygos sužadino dvasinio kilimo poreikį.

Komentarų nėra

Išėjimo iš krizės planas, III d.

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip turi pasikeisti bendruomenė? Kokia bendruomenė galiausiai turi susiformuoti, pravedus integralųjį auklėjimą?
Atsakymas. Integraliojo auklėjimo tikslas ne pakeisti visuomenę, bet auklėti žmogų. Ji turi mokyti žmogų egzistuoti šiame pasaulyje – ne Mėnulyje ar kosmose, o paprastoje Žemėje, ir ne lūšnoje džiunglėse, o tarp žmonių šiuolaikiniame mieste, išsivysčiusioje valstybėje.
Juk būtent labiausiai išsivysčiusios šalys dabar turi problemų. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo sudėtingesnės problemos, nors jos turi daugiau galimybių jas paslėpti ir prislopinti. Tačiau visi bandymai kovoti su problemomis nepriveda prie sprendimo, o tiktai gilina ligą, kol ji prasiverš.
Jau patyrėme, prie ko priveda dešinioji arba kairioji linija. Dešinioji gali privesti prie fašistinio režimo, tačiau kairioji – prie nacizmo. Juk kraštutiniai pasireiškimai – pasvirimas į vieną ar kitą pusę.
Iš esmės, kairieji ir dešinieji skiriasi tik keliais žodžiais, tačiau ir vieni, ir kiti vienodi savo primygtinumu ir fanatizmu. Ir vieni, ir kiti pasiruošę užmušti priešininkus, nesutinkančius su jų nuomone, nes tai lemia žmogaus egoizmas.
Integralusis auklėjimas turėtų atnešti naują tekėjimą: viduriniąją liniją – ne kairiąją ir ne dešiniąją. To reikia mokyti, juk žmonija negali to pati atskleisti, nes viduriniosios linijos gamtoje nėra. Tokiu būdu duodama žmonėms egzistuoti su plačiu visokių polinkių spektru: iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, kas ir yra vidurinioji linija.
Vidurinioji linija leidžia pakilti žmogui aukščiau gamtos į susijungimą, kuomet visi nusikaltimai padengiami meile. Tokios galimybės gamtoje nėra ir nėra žmogaus prigimtyje, ir be specialaus mokymo žmogus niekada prie to neprieis.
Toks mokymas negali būti parengtas nė viename universitete ar akademijoje, nė vieno paties protingiausio profesoriaus, o tiktai kabalistų, kurie studijuoja ir naudoja viduriniąją liniją, kurdami gerus santykius virš viso blogio.
Tiktai tokia subalansuota forma, negriaunančia nei gėrio, nei blogio, nei kairės linijos, nei dešinės, o atsiskleidžiančia, kaip padengimas virš visų skirtumų ir pakilimas virš jų, gali egzistuoti žmonių visuomenė, taip pat šeima ir paprasčiausiai draugystė tarp dviejų žmonių. Tik taip gali įvykti susijungimas.
Ši metodika turi ateiti iš kabalos, pati gamta negali mums atskleisti šio metodo, nes žmogaus lygmuo (laiptelis) neegzistuoja gamtoje. Atsižvelgiant į fiziologinį kūną, mes priskiriami gyvūniniam lygmeniui, o pagal savo suvokimą – žmogiškajam. Tačiau žmogiškojo lygmens gamtoje nėra – yra tiktai negyvasis, augalinis ir gyvūninis.
Žmogiškasis lygmuo reiškia, kad mes matome, galvojame, suprantame, jaučiame žmogų savyje – tokio dalyko nėra gamtoje. Mes išėjome iš beždžionių ir dar netapome žmonėmis – ,,žmogiškuoju lygmeniu“. Kol kad dar neatsirado nauja kokybė, vadinama ,,Žmogus“. Jeigu mes vietoje lazdos išmokome naudotis įvairiomis mašinomis, tai dar nereiškia, kad tapome žmonėmis – visa tai taip pat gyvūninis lygmuo, tik dar painesnis.
Tai vis dar ta pati beždžionė, išsivysčiusi tiek, kad gavo atominę bombą į rankas, o ne žmogiškąjį lygį, kurį privalome pasiekti. Gamta tęsia evoliucijos programą ir stumia mus toliau vystytis. Tačiau mes tam nepasiruošę, juk jis prieštarauja visam prieš tai buvusiam vystymuisi.
Visada pereinant nuo vienos pakopos prie kitos reikia anuliuoti buvusią pakopą: sumažinti, pakilti virš jos ir įgyti priešingą savybę.
Dėl to pakilimas į žmogiškąją pakopą įmanomas tik su sąlyga, kad mes sumažiname ir išnaudojame buvusią pakopą atvirkštine forma – dėl davimo, kad visas mūsų egoizmas tarnautų tik tam, kad taptume jam priešingi.
Dėl to reikalingas mokymasis, einantis iš žmogiškosios pakopos, auklėjimo, esančio žmogiškajame lygmenyje – tai gali tik kabalistai. Dėl to kabalos mokslas atsikleidžia mūsų dienomis ir gali išgelbėti visą žmoniją.
Ateities visuomenės forma aprašyta Baal Sulamo straipsnyje ,,Paskutinioji karta“. Tačiau tik kabalistai gali išmokyti žmoniją tokių santykių – čia ir yra jų misija. Dėl to mūsų laiku atsiskleidžia kabalos mokslas ir egzistuoja „Bnei Baruch“ organizacija. Turime teisę egzistuoti tik tuo atveju, jeigu pasiruošime šios misijos įgyvendinimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Kam mums duoti talentai?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia talentų dvasinė šaknis?
Atsakymas. Žiūrint, koks talentas. Iš principo, talentas – tai ypatingas savo polinkių taikymas.
Žmonės negali būti lygūs. Visi mes skirtingi, kiekvienas, sakyčiau, turi savo talentą. Tiesiog žmogus jo neatskleidžia, galbūt net pamiršta apie tai.
O apskritai talentą turi visi. Jei tinkamai ugdysime žmones, tai kiekviename atsiskleis kas nors ypatingo, ko nėra kituose. Ir šiame savo ypatingame taške žmogus bus panašus į Kūrėją.
Tad talentai mums duoti būtent tam, kad taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus paskirtis

Individualumas ir bendrumas

Vieninteliai ir nepakartojami

Komentarų nėra

Ugdymas kabalos požiūriu

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabalos požiūriu yra žmogaus ugdymas?
Atsakymas. Kabalos požiūriu, ugdymas turi būti svarbiausias mūsų užsiėmimas. Būtent tai gyvūną paverčia žmogumi, juk be auklėjimo šis liktų „Maugliu“. Ugdydami galime žmogų suformuoti kaip tinkami. Svarbiausia – numatyti tikslą.
Pagal kabalą, norint suprasti kokio tikslo siekti ugdant, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam gimstame, ko iš mūsų reikalauja gamta bei jos vystymosi dėsnis, kur link ji veda mus ir kaip turime auklėti žmogų.
Dabartinį pasaulį ištiko rimta krizė, nebežinome, ką daryti. Nežinome, kaip atnaujinti gamybą, nes viskas labai greitai kinta. Nežinome, kaip kurti šeimyninį gyvenimą, santykius su vaikais, kaip auklėti mokyklose ir vaikų darželiuose. Viskas kabo ore.
Kiekvienas užsiima savimi. Nežinome, kaip turėtų funkcionuoti ne tik dabartinė valstybė, bet ir visas pasaulis – kaip sąveikauti žmonėms su savo tradicijomis, siekiais, migracija iš vienos vietos į kitą, jau nekalbant apie pasaulio suvokimo problemas, pramonės, prekybos, finansų ir ekonomikos plėtotę.
Visa tai neįmanoma be tinkamo ugdymo, nes visko centre – žmogus, kuris turi viskam vadovauti, viską kurti ir viskuo naudotis. O kur šis ateities žmogus? Mes jo neįsivaizduojame, nes nelabai įsivaizduojame savo ateities.
Todėl ir nežinome, kaip auklėti vaikus. Kur juos atiduoti? Kokios specialybės mokyti? Kur nukreipti? Niekas neaišku.
Tai itin rimti klausimai net paprastam žmogučiui, jau nekalbant apie valstybę, kuri nežino, kaip toliau vystytis, kur eiti, todėl viską daro „baksnodama“: šiandien taip, rytoj kitaip ir t. t. Ir visi esame pakibę ore.
Todėl viskas remiasi į auklėjimą. Kaip paruošti žmones ateičiai, kad nebūtų nelauktai užklupti?
Štai čia susiduriame su kabalos mokslu, kuris daugelį metų buvo paslėptas, o dabar yra pasiruošęs mums padėti. Kabala teigia, kad gamta stumia žmonių visuomenę visuotinio susivienijimo link. Norime ar ne, vis tiek prie to prieisime, kad ir per „rimbo ir meduolio“ metodą, mat visa gamta palaipsniui jungiasi į didelę, bet sudėtingą, tarpusavyje susijusią sistemą.
Visuomenės automatizacija šio atveju nepadės. Tuo turės užsiimti žmonės, organizuosiantys gamybines, politines ir visas kitas visuomenines sistemas į visiškai harmoningas tarpusavio sąveikas. Tik šitaip galėsime teisingai išgyventi ir valdyti savo būseną, kaskart keisdamiesi ir matydami, kaip gamta mus keičia.
Juk patys negebame keistis. Bandome šį bei tą daryti, bet staiga atsitrenkiame į kokią nors kliūtį ir nieko nepavyksta, bandome kitaip – ir vėl atsitrenkiame į kokią kliūtį. Todėl mums reikia žmonių, suprantančių ryšį su gamta ir galinčių vesti visą visuomenę jos link. Į tai turi būti nukreiptas mūsų auklėjimas.
O jis remiasi gebėjimu burti žmones į grupes, bendruomenes, įvairias partijas, bet ne priešingas viena kitai, ne nukreiptas prieš ką nors.
Mūsų metodika nukreipta į tai, kad žmogus pajaustų esąs integraliame pasaulyje, kuriame milijardais nematomų gijų yra susietas su kitais. Pirmiausia šį tinklą jis turi tiesiog įsivaizduoti, o po to pajaus, kad šis tikrai yra. Prie to žmogų reikia atvesti.
Todėl ugdant reikia susitelkti į žmogaus jautrumą vidiniam bendravimui su kitais, kai visą žmonių visuomenę jausime kaip vieną bendrą sistemą, kokia ji iš tiesų ir yra žvelgiant iš gamtos pusės.

Iš 2017 m. sausio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė sprendžia visas problemas

Išmintingas žiūri toli

Gėris kabalos požiūriu

Komentarų nėra

Kontroliuoti charakterį

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kaip išmokti kontroliuoti neigiamas charakterio savybes?
Atsakymas. Žmogus galės save kontroliuoti, tik būdamas tinkamoje aplinkoje, kuri jį palaikys ir teigiamai veiks. Niekaip kitaip. Argi dar yra kokia nors kita jo charakterį veikianti jėga, kurios padedamas jis gali tai padaryti? Mūsų laikais įvairių rūšių savitaiga nebeveikia.
Visos charakterio savybės yra neigiamos, nes viską, ką žmogus daro, jis daro tik dėl savęs. Todėl tik gera aplinka gali padėti jam suvokti, kaip susibalansuoti.
Klausimas. Kas tuomet įvyks su neigiamomis charakterio savybėmis, jei, pavyzdžiui, kažkam būdingas šykštumas?
Atsakymas. Šykštumas nėra bloga savybė. Svarbu, iš kokios pusės žiūrėsi. Gal žmogus ne šykštus, o atsargus, pasveriantis, apskaičiuojantis? Argi geriau, kai viskas tiesiog iššvaistoma? Žinoma, kad ne.
Bet ir aplinką reikia iš anksto apmokyti, nuteikiant kiekvieną išeiti iš savo asmeninio egoizmo, susijungiant su kitais aukščiau kiekvieno atskiro ego. Tuomet aplinka formuos žmogui teisingą – viduriniosios linijos – elgesį.
Teisinga, palanki aplinka yra vienu lygiu aukščiau nei kiekvienas jos narys, būdamas atskirai, tad mūsų užduotis – pakilti virš šios individualistinės plokštumos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Komentarų nėra

Meilė sprendžia visas problemas

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar yra kas nors naudingo kabalos išminties lobyne jaunųjų poroms, kurios dėl augančio egoizmo augimo susiduria su santykių problemomis?
Atsakymas. Taikykime kabalą mūsų pasaulyje! Juk jame vyksta egoizmo varžybos, nuo mažumės iki senatvės. Visas mūsų gyvenimas – tai pragaras, ištisa kova, iš kurios nieko neišlošiame, ir tiktai egoizmas piktdžiugiauja, kuomet vienas priešais kitą giriamės savo pranašumais.
Būtina protingai tvarkytis su duotu žemiškuoju gyvenimu ir pasistengti jį harmonizuoti, pakeisti.
Gimdome, auginame ir auklėjame vaikus ne dėl to, kad nuramintume savo egoizmą, o dėl to, kad iš jų padarytume žmones, kurie galėtų ramiai džiaugtis gyvenimu, o ne nuolat ginti pozicijas.
Kabalos mokslas aiškina, kaip tai padaryti.
Dėl to mums reikia taikyti tokią ryšių tarp žmonių sistemą, kuomet virš visų mūsų egoistinių atotrūkių, prieštaravimų galėsime pastatyti tarpusavio ryšių tiltukus, o galiausiai – pamilsime.
Mes galime tai padaryti – galime būti tarpusavyje egoistais, nes tokia mūsų prigimtis, o virš jos kurti altruistinius tarpusavio ryšius. Tai priklauso tik nuo auklėjimo! Jeigu išauklėsime tokią kartą, ji bus laiminga ir taps stipriausia.
Mums atrodo, kad altruizmas gali mus susilpninti, ir galiausiai, mus sunaikins, praris, bet yra atvirkščiai. Meilė – tai pats stipriausias jausmas pasaulyje, ir ji duota žmonėms (tautai), kurie ją realizuoja, didžiulę vidinę jėgą.
Pavyzdžiu to, kaip egoizmo augimas ir savęs priešpastatymas likusiems susilpnina ir sukelia krizę, gali būti Amerika.
Jeigu Europa turėtų mūsų susijungimo metodiką, tai šiandien ji būtų stipresnė ir aukštesnė už visas kitas.
Siekimas susijungti, tarpusavio pritraukimas užkoduotas gamtoje, ir šią jėgą reikia išnaudoti – ji sukuria vis naujas materijos formas ir viską, kas egzistuoja, o atsijungimas tiktai naikina ir žudo.
Dėl to mums būtinas kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europą gali išgelbėti tik visiška integracija

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Gėris kabalos požiūriu

Komentarų nėra

Mokytis gyventi

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Teigiate, kad robotai greitai pakeis žmones. Nuolatinis mūsų klausytojas rašo, kad tai vyksta jau ir dabar. Dėl energijos kainų kritimo bet kurio daikto vertė bus lygi energijos kiekiui, kuris buvo panaudotas jam sukurti, tai yra, visai praras vertę, todėl ir robotai pigs.
Dėl robotų turėsime daugiau laiko, galėsime mokytis būti žmonėmis ir tobulinti dar labiau mus išlaisvinančią technologiją. Šiais laikais jaunuoliai JAV įgyja ne po vieną išsilavinimą, nes neranda darbo, o išsilavinimas teikia struktūrą, pažangą, perspektyvą. Jie gyvena dėl perspektyvos.
Taigi, Jūsų minėta tendencija, kad žmonija mokysis būti žmonėmis, jau dabar veikia.
Atsakymas. Kalbame ne šiaip apie mokslą rimtesniems robotams ar kompiuteriams sukurti. Norime mokyti žmones, kad jie suprastų, dėl ko gyvena, dėl ko vyksta žmogaus evoliucija, kur link ji veda, kodėl išgyvenome tokias raidos stadijas ir ko turime pasiekti ateityje.
Tai reikia suvokti ir pažiūrėti į visą procesą iš viršaus, o ne iš savo vidaus, kad galėtume jau dabar kurti teisingą visuomenę ne bandymų ir klaidų metodu kaip visada: revoliucijomis, karais, kančiomis.
Visa tai galima labai paprastai sumodeliuoti ir padaryti teisingą išvadą.
Klausimas. Vadinasi, žmonija pati gali iki to prieiti, kabalistams nebūtina jos nukreipti?
Atsakymas. Ne, jei žmonija į tai eis natūraliu keliu, patirs didelių kančių. Kas iš to, kad žmonės išras dar protingesnių mašinų ir pakeis jomis save? Kas bus su milijardais žmonių?
Komentaras. Galima jų laiką užpildyti nuolatiniu mokymusi. Tegu mokosi geografijos, istorijos, pasaulio sandaros – ar tai blogai? Geriau nei sėdėti namuose arba kelti riaušes gatvėse.
Atsakymas. Tai neperspektyvu. Tarkime, kad įpareigosime porą milijardų žmonių mokytis – kas su jais bus toliau? Žmogus negalės dirbti nenaudingo darbo, jei nejaus būtinybės, nes negalės jo niekur pritaikyti.
Žmonėms reikia matyti teigiamą rezultatą, nors menką laimėjimą. O iš to jokio laimėjimo nebus.
Klausimas. Ką jie laimės mokydamiesi tapti Žmonėmis?
Atsakymas. Jie žinos, dėl ko tai daro – kad pakiltų į kitą egzistavimo lygmenį, pradėtų jausti save kitoje tikrovėje. Bet tam juos reikia mokyti.
Klausimas. O jeigu jie nenori?
Atsakymas. Palaipsniui galima tai išvystyti, nes šio noro užuomazgų yra kiekviename, tik vieniems – giliau, kitiems – paviršiuje. Šią vadinamąją „Kūrėjo kibirkštį“ galima nesunkiai sužadinti, nes kančias dėl savo paskirties nežinojimo, dėl to, kad viskas baigiasi mirtimi, jaučia visi. Tik mes jas slopiname.
O reikia ne slopinti, priešingai – sužadinti: „Pirmyn į mirtį ar į gyvenimą? Rinkitės! Mes siūlome – į gyvenimą, kad savo pasaulį pamatytumėte ir atskleistumėte dar jame. Ar į mirtį? Tuomet žinokite, kad ji tiesiai priešais jus“.
Kiekvienas žmogus turi pradą, dėl kurio jam galima išaiškinti, kas yra tikras, amžinas, tobulas gyvenimas arba neišvengiama mirtis.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Robotai revoliucionieriai

Laisvas vergas

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Pagal kokius kriterijus visuomenė vertins žmogų ateityje? Pagal turtą, grožį, kūno sudėjimą?
Atsakymas. Nemanau, kad žmonės kreips dėmesį į fizinius duomenis. Net vyrai.
Tai palaipsniui išnyks iš mūsų suvokimo, mes vertinsime tik vidines žmogaus savybes ir jų teisingą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra, kuri bus visuose lygmenyse, taps tikruoju grožiu ir sveikata.
Individo elgesys ir charakteris bus vidinės būsenos pasekmė. Žmogus ne tik tinkamai pats viską vertins, bet ir sieks visą aplinkinį pasaulį nukreipti į viduriniąją liniją.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai