Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabalos mokslo požiūriu yra stabilumas ir harmonija?
Atsakymas. Harmonija – tai gavimo ir davimo jėgų pusiausvyra, kai jos pasiekia balansą, pabrėžia, išplečia, didina viena kitą ir tuo pačiu stabilizuoja.
Klausimas. Tada kam reikėjo sukurti prieštaravimą? Galima buvo iš karto sukurti harmoniją ir stabilumą.
Atsakymas. Ne. Tada jų nejaustume, gyventume kaip vabaliukas, kuris egzistuoja santykinėje harmonijoje. Mes matome, kad egzistavimas, ypač mūsų pasaulyje, yra būtent dviejų pradų kova. Todėl čia nėra harmonijos, o tik permaininga kova, kuri lemia tai didesnę, tai mažesnę dviejų priešingų jėgų pusiausvyrą. Tik kabalos mokslas aiškina, kaip pasiekti tokią pusiausvyrą, kur abi jėgos viena kitą papildo.
Materialiame pasaulyje šios jėgos viena kitą anuliuoja, stengiasi sunaikinti. O kabala (šis žodis hebrajų kalba reiškia „davimo mokslas“) aiškina, kaip tinkamai subalansuoti dvi priešingybes, kad tarp jų būtų įmanomas dvasinis egzistavimas.
Žemiškas gyvenimas grindžiamas paprastais principais: santykine negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygmens pusiausvyra. Šių lygmenų atstovai egzistuoja kurį laiką, po to miršta, t. y. materialinė pusiausvyra netvari laiko atžvilgiu. Dvasinė, priešingai, pastoviai vystosi, kol pasiekia pusiausvyrą, vadinamą „visišku ištaisymu“.
Klausimas. Taigi, sąvoka „laimė“ gali egzistuoti tik tada, kai yra prieštaravimai?
Atsakymas. Laimė yra tik tada, kai yra kova, ir jaučiama tik tomis akimirkomis, kai ši kova pasiekia pusiausvyrą. Neįmanomas joks pasitenkinimas, laimė, mėgavimasis, jei iki tol nejautei tuštumos. Todėl norint pasiekti gerą rezultatą turi vykti kova. Ir taip visur.
#241707

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Kodėl gavimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Tobulybė

 

Komentarų nėra

Kodėl davimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl šiame pasaulyje vidinį darbą mes galime dirbti tik grupėje, juk požiūris į kitus šio pasaulio žmones taip pat neištaisytas?
Atsakymas. Dvasinis pasaulis – tai davimo savybė, veiksmas nuo savęs, nuo savo egoizmo. Jei jūs nesate grupėje, nesate susijungę tarpusavyje ir neugdote savyje šios savybės, jūs negalite duoti. O be grupės, jūs dar turite būti susieti su Aukštesniąja šviesa, kuri jums duos šią galimybę. Todėl reikia labai rimtai dirbti su savimi, ir čia susiduriate su labai sunkiomis būsenomis, kai jums šito visai nesinori.
Žinoma, jūs galite tik studijuoti kabalos mokslą, bet nenaudoti praktiškai. Tai jums daug ką paaiškins apie pasaulį, suteiks nusiraminimą, savarankiškumą, jūs teisingai reaguosite į gyvenimo įvykius. Jūs daug ką sužinosite, net nepasiekę dvasinio pasaulio. Jums bus įdomu gyventi. Tačiau, jei jūs norite tapti aktyviu Aukštesniojo pasaulio sistemos dalyviu, jums reikia būti su draugais ir visomis jėgomis siekti davimo savybės.
#242155

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Galimybė valdyti blogį ir gėrį

Meilės ir davimo formulė

Komentarų nėra

Du suvokimo lygmenys

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dėl jūsų paaiškinimų, kai tarsi dantimis užsikabiname į jūsų žodžius, atsiskleidžia toks jausminis suvokimas it 3D. Tai kaip šokas protingam suvokimui, panašiam į 2D.
Atsakymas. Tikrai taip. Prie to reikia ilgai priprasti. Todėl aukštesnysis pasaulis ir kabala – tai slaptasis mokslas. Čia pajaučiate machsomą – jausminį barjerą, kurio anksčiau nejautėte ir pamažu lavinate savyje naują suvokimo organą. Jis kuriamas remiantis davimu, t. y. kai išeinu į dešimtuką ir iš dešimtuko į Kūrėją.
Klausimas. Kaip suderinti šiuos du suvokimus? Juk po šito protingas suvokimas jausis kaip žala?
Atsakymas. Ne! Tiesiog tai jaučiasi kitame lygmenyje. Pavyzdžiui, kaip kreipiesi į kūdikį ir į suaugusį žmogų? Skirtinguose lygmenyse!
#245238

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Visa, kas egzistuoja, – Kūrėjo pasireiškimas žmogui

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip man praktiškai savyje užtvirtinti „Nėra nieko kito, tik Jis“ sampratą? Kaskart kartoti, kad Kūrėjas vienas ir be Jo nėra nieko?
Atsakymas. Reikia nuolatos samprotauti, ar gali taip būti, kad Kūrėjas vienas, vienintelis ir vieningas; kad mus valdo viena jėga, ir kad tai, ką matau, girdžiu, suprantu ir jaučiu – tai Jis.
O ką gi aš? Aš asmeniškai galiu pasakyti tik tai, kad jaučiu Jį savyje ar ne. Kitaip tariant, arba egzistuoju tiek, kiek nesuvokiu Jo, jausdamas, kad esu atskirtas nuo jo, arba suvokiu tik save, arba save drauge su Juo, arba save tokį, kai visiškai esu Jame ir nėra skirtumo tarp manęs ir Jo.
Kitaip tariant, jaučiu visus savo vidinius ir išorinius judesius. Jaučiu, kaip Jis valdo mane, aš su tuo visiškai sutinku ir atlieku tuos judesius.
„Atlieku juos tiek, kiek jaučiu, kad Jis mane valdo; arba tada, kai noriu, kad Jis valdytų mane, ir po to pajausiu Jo valdymą; arba priešingai – iš pradžių Jis mane valdo, o paskui aš tai suvokiu ir sutinku.
Arba pasiekiu tokią būseną, kai Jis ir aš dirbame išvien, kitaip tariant, nėra manęs, visąlaik esu vienos ir tos pačios būsenos, kai esu visiškai susiliejęs su Juo“ – taip žmogus samprotauja pats sau.
Klausimas. Kalbėti su Kūrėju, kreiptis į Jį – tai normalu?
Atsakymas. Žmogus visuomet kreipiasi į Kūrėją. Tuomet jis gali galvoti, apie ką tik panorėjęs. Tačiau jis daugiau neturi į ką kreiptis.
Dabar, kai kalbu, priešais mane yra šimtai klausytojų, tačiau aš kalbuosi su Kūrėju. Ir jie taip pat. Kitaip tariant, kreiptis galime tik į Jį.
Juk jei sakome: „Nėra nieko kito tik Jis“ – tai reiškia, kad viskas, ką matome, kad egzistuoja (negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės) – tai tik Kūrėjo pasireiškimas žmogui. Viskas priklauso nuo to, kaip mes matome, kaip tame mums atsiskleidžia Kūrėjas.
#245218

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas, kai žmogus užsiima kabala? Kas nors keičiasi suvokiant Jį? Ar tai visuomet nekintantis pavidalas?
Atsakymas. Mano mokytojas duodavo tokį pavyzdį. Tarkime, stovite lauke ir matote praskrendantį lėktuvą. Šalia stovi jūsų draugas, kuris sako: „Nuo lėktuvo iki čia du kilometrai.“ Jūs nesutinkate: „Ne, penki kilometrai.“ Jis sako: „Lėktuvas tikriausiai 20 metrų ilgio.“ Jūs atsakote: „Ne, 50 metrų.“
Kas iš jūsų teisus? Tam reikia imti ir išmatuoti lėktuvo ilgį. O jei stebėsime iš toli, niekada nieko nenustatysime.
Todėl jūsų klausimas beprasmis. Į jį nieko neatsakysi.
Kūrėjas kinta tik mano pojūčiuose ne daugiau. Todėl hebrajų kalba Jis vadinasi „Borė“ („bo“ –ateik ir „rė“ – pamatyk, atskleisk).
#246059

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Matrica, kurioje yra Kūrėjas

Už visko yra Kūrėjas

Kodėl Kūrėjas ne egoistas?

Komentarų nėra

Išvysti sielos mozaiką

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei nesutinkame su tuo, ką su mumis daro Kūrėjas, kaip žvelgti į tokį Kūrėjo atskleidimą savyje?
Atsakymas. Taisykis, kol sutiksi. Iš principo, niekas nesikeičia. Mūsų pasaulis nepasikeis, nelaukite! Jei stengsitės, pasikeis tik jūsų santykis su juo. Tai ir yra „pasaulio išsitaisymas“.
Pasakyta: pasaulis veikia, kaip ir anksčiau. O jūs keisitės tol, kol jis neatsiskleis jums kaip tobulas, amžinas, begalinis, visiškai ištaisytas. Čia ir yra mūsų gyvenimas, mūsų išsitaisymas.
Tad apsispręskite, taisysitės ar ne. O pasaulis nesikeičia. Priešingai, kiek eisime pirmyn, kiek įstengsite išsitaisyti, jis parodys mums visiems vis labiau neištaisytus pavidalus, kad išorinius neišsitaisymus kompensuotumėte vidiniu išsitaisymu ir išvystumėte, kad iš tiesų pasaulis ištaisytas.
Pavyzdžiui, dabar matau pasaulį neištaisytą. Žiūriu į tuos, kas sėdi priešais mane: užsimiegojęs vaikinas, visąlaik trina akis ir jis man nepatinka. O jei staiga pastebėsiu, kad tai pats artimiausias, pats brangiausias man žmogus, itin nuoširdus, ypatingas draugas, tai pamatysiu jį visiškai kitokį. Viskas priklauso nuo mano būsenos. Niekaip kitaip.
Vos tik atskleisime, kad visi drauge esame vienos sielos dalys, tai čia nebus nieko negražaus, priešingo, atstumiančio! Todėl staiga imsiu ne šiaip toleruoti visus, o pamilsiu, ir ne niekinsiu, o pritrauksiu.
Įsivaizduokite, mes visi – vienos sielos dalys. O kur tu pradingsi? Kita vertus, kam „pradingti“? Man reikia suprasti, kad visos tos dalys man būtinos. Būtent jos tarpusavyje papildydamos kits kitą ir būdamos tinkamai susijungusios, staiga susidėlioja į mozaiką, kuri drauge sudaro mano sielą.
#245991

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kad kartumas virstų saldumu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso, koks bus materialios iliuzijos skonis – kartus ar saldus? Ar galime tai kontroliuoti?
Atsakymas. Tai galime kontroliuoti tik įsisąmoninę, jog tai kyla iš aukščiau, iš Kūrėjo, ir todėl bet koks kartumas apsalsta.
Nors iš tikrųjų pasaulėdaroje apskritai niekur nėra saldumo. Tai blogis, tai absoliutus kartumas, absoliuti druska, pipirai, rūgštis. Tačiau ėmus šiuos pojūčius susieti su Kūrėju, juos persmelkia saldumas.
Pačios karčiausios, sūriausios, rūgščiausios ir kitokios panašios būsenos persismelkia Kūrėjo saldumu ir virsta nepaprastai skaniomis! Ir niekas neprilygsta tam saldumui.
Aukštesniojo pasaulio saldumas sudarytas iš dviejų priešingybių, kurios tarpusavyje užpildo kits kitą. Kaip mūsų pasaulyje, tarkime, yra kas nors saldžiarūgščio. Tarkime, gaminant saldainus į šokoladą įpila konjako ar degtinės. Be to nieko nebus. Turi būti kas nors tokio, kitaip nepajausi skonio.
Klausimas. O kaip saldumas gavus „Oskarą“ ar Nobelio premiją mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Ne, tai visiškai kitokio tipo saldumas, kuris pridedamas, nes žmonės kenčia. Juk jie visgi deda pastangas.
Klausimas. Iš tiesų, kai man įteikė izraelietišką „Oskarą“, tai paėmęs statulėlę į rankas pajaučiau, kaip iš manęs išeina visas malonumas. Išeina. Tarsi nieko ir nelaukei. Viens ir viskas nuplauta.
Atsakymas. „Sic transit gloria mundi!“ – taip praeina žemiška šlovė!
#245898

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Komentarų nėra

Embriono vystymasis ir sielos raida

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip devyni vaisiaus vystymosi mėnesiai susiję su žmogaus sielos raida?
Atsakymas. Absoliučiia tiksliai. Jei paimsite „Mokymą apie dešimt sfirų“, tai jo dešimtoji dalis vadinasi „Embrionas,“ o vienuoliktoji dalis – „Maitinimas.“ Ten kalbama ne apie kūdikį, o apie sielą, kuri gimsta dvasinėje sistemoje, vadinamoje „Tėvas ir Motina.“ O tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, – tai dvasinio gimimo kopija.
Apie tai labai įdomu skaityti, nes ten tiksliai ir daug detaliau aprašoma tai, ką žinome mūsų gyvenime. Kabalos mokslas pasakoja apie tokius dalykus, kurių savo pasaulyje negalime atskleisti.
Žinome, kaip žmogus užsimezga, kaip gimsta, kaip vystosi vaisius, tačiau vidinių procesų nesuprantame. Nesuprantame prasmės, šaltinio, kodėl viskas būtent taip, o ne kitaip. Tai, kas yra moteryje, – itin įdomi, panaši į Kūrėją sistema.
Komentaras. Įdomu, kad kabalistai apie tai rašė prieš tris su puse tūkstančius metų.
Atsakymas. Tačiau jie tai rašė, remdamiesi aukštesniųjų sistemų suvokimu. Todėl jie aiškino, kaip vystosi vaisius, kiek laiko: 7, 9 ar 12 mėnesių. Buvo atvejų, kai moterys gimdė 12 mėnesių.
Kabalistai rašė, kaip gimdyti, prie kokių sąlygų, kaip turi vystytis žmogus, kai jis gimsta, ir kad jį maitinti galima iki dvejų metų. Kaip moteris turi elgtis po gimdymo, kad greičiau atsigautų ir pan. Tose knygose yra daugybė duomenų. Verta studijuoti šį mokslą.
#244921

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos užgimimas

Sielos formavimas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Pretenzijos mokytojui

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Kartais atsitinka, kad mylimas mokytojas tampa nelabai mylimu. Ir net atrodo, kad jis manipuliuoja tavimi – kiekvieną kartą kalba tai, ką norisi kritikuoti.
Atsakymas. Tai – natūralu. Tas mokinys, kuriam nekyla pretenzijų ir pastabų mokytojui, nejuda į priekį. Judėjimas į priekį realizuojamas dviem kojomis, kaire ir dešine, kai iš vienos pusės ateina kritika, o iš kito – visko pateisinimas. Todėl, kai kyla noras kritikuoti mokytoją, reiškia, kad dabar laikas pridėti iš priešingos pusės, t. y. turime pakilti, nepaisydami savo ir kitų nuomonės, atmetimo ar net neapykantos mokytojui į „tikėjimą virš žinojimo“, būseną, kurioje už jo laikysimės. Tai yra sunkus mokinio darbas. Jei jūs tai jau pasiekėte, aš jus sveikinu.
Šis darbas nesibaigia, pasiekus dvasinį pasaulį, pirmąjį lygmenį, jis tęsiasi ir aukštesniuose lygmenyse. Kaip jausite atmetimą savo grupės draugams, suprasdami, kad jumyse kyla ne šiaip kritika, o visiškai neracionali neapykanta jų atžvilgiu, tokią pat ją jausite ir mokytojui, ir turėsite ją įveikti tikėjimu virš žinojimo.
#241025

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulėjimo pasekmės

Sutikti su mokytoju

Apie meilę ir neapykantą

Komentarų nėra

Už ko laikytis kelyje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманBandymų ir patirties esmė ta, kad žmogus neturi galimybės nuspręsti ir pasirinkti, jis negali suvokti Kūrėjo noro ir mokytojo ketinimo.
Ir nors jis gali atlikti darbą, tačiau nesugeba suprasti, kiek tas darbas reikalingas, ar jis sutampa su Kūrėjo noru. (Baal Sulamas, „Šamati“, 187 straipsnis „Pasirinkimas –didesnė pastanga“)
Klausimas. Ar galima kažkaip pamatyti, kad aš veikiu tinkamai?
Atsakymas. Ne, nes tai bus tavo egoistinis atlygis. Jei iš tiesų esi duodantis, tau visiškai nesvarbu, kokios yra davimo pasekmės. Tu tik nori žinoti, ar duodi tinkamai.
Nieko nepadarysi. Tai – rimta sistema. Jei nori būti duodantis, turi pakilti ir išeiti iš savęs. Tu turi tokią galimybę. O jei ne, tai būk, koks esi.
Gali tiesiog studijuoti kabalą. Tai – žinių šaltinis, tai metodika, kuri paaiškina ir istoriją, ir geografiją, ir žmonių santykius, ir dabartį, ir net ateitį. Norisi, kad visi pasaulio žmonės įgytų tų žinių iš kabalos, net netobulėdami dvasiškai, o tiesiog studijuodami, kaip bet kokį kitą mokslą.
Klausimas. Taigi, žmogus nežino, ar teisingai eina. Tai už ko jam laikytis?
Atsakymas. Nėra už ko. Už oro, už Kūrėjo. Tik grupėje, kai susijungi su draugais ir jiems dirbi, o jie dirba tau, jūs sukuriate „laidavimą“, – už jo ir galima laikytis.
#242206

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis atlygis

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Efektyvaus darbo sąlygos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai