Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Už ką mums siunčia problemas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkim, žmogus pametė piniginę su pinigais. Staiga jam kyla mintis, kad taip atsitiko dėl to, kad jis nenuėjo į pamoką, ar padarė kažką blogo. Kaip tai paaiškinti?
Atsakymas. Niekaip. Tai kvaila! Jokiu būdu nedarykite tokių išvadų, nesuplakite šių dalykų. Vėliau pamatysite, kaip klydote. Ir, svarbiausia, tai jus apriboja, duoda klaidingas išvadas ir sąsajas.
Klausimas. Už ką man siunčia tokias problemas?
Atsakymas. Už tai, kad jūs – egoistas. Pirmiausia turite palaikyti gerus santykius su grupės draugais, per juos pritraukti Aukštesniąją šviesą, kuri jus ištaisys. Tada, jei nereikės, jūs nepamesite piniginės, o jeigu reikės, pamesite.
Klausimas. Taigi, aš galiu sėdėti dešimtuke nuo ryto iki vakaro ir kiekvieną dieną prarasti po piniginę? Ir nėra prasmės stengtis suprasti, kodėl tai vyksta?
Atsakymas. Ne tik nėra prasmės – tai draudžiama! Kol jums akivaizdžiai neatsiskleis visa sistema, jūs vis tiek nesužinosite priežasties ir pasekmės.
Klausimas. Tačiau „gydymas“ vis tiek vyksta per dešimtuką? Ar galiu aš sau pasakyti, kad visos mano problemos kyla dėl to, kad aš nepakankamai myliu draugus?
Atsakymas. Bet kokiu atveju dešimtuke jūs pataikysite į dešimtuką!

Iš 2016 m. sausio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes kenčiame, I dalis

Ar yra ryšys tarp dvasinio ir materialaus pasaulio?

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Komentarų nėra

Viską valdo tik Kūrėjas

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmogui būdinga galvoti, kad jis turi valios laisvę: laisvę norėti, elgtis, rinktis. Kodėl kabaloje sakoma, kad šio pasaulio žmogus neturi pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Jei tik matytumėte, kokiu būdu jus iš aukščiau nukreipia, kaip jus atvedė, pasodino, įdėjo į galvą klausimą, kurį dabar užduodate, tada suprastumėte, kad iš tikrųjų jūs – marionetė, kuri atveria burną arba stuksena kompiuterio klavišais ir užduoda klausimą. Ir taip – kiekvienas mūsų.
Visi mes – marionetės. Esame viso labo „angelai“, kitaip tariant, maži gyvūnai, kurie bendraudami tarpusavyje vykdo kūrimo programą.
Klausimas. Vadinasi, jūs nepykstate, kai jums sako, kad neturite jokio laisvo pasirinkimo ir dėstote ne laisva valia?
Atsakymas. Duok dieve, kad aš iš tikrųjų atlikčiau visus veiksmus, išlaikydamas absoliutų ryšį su Kūrėju, be jokių abejonių ir tariamai mano priimtų sprendimų. Ko iš tikrųjų norėčiau, – tai pamatyti, kaip visiškai esu Jo valdomas, ir mano „aš“ virsta nuliu.
Juk viskas, ką kol kas dar jaučiu, – tai priešiškos jėgos, kurios man sako: „Ne. Tu savarankiškas, tu spręsk, tu veik!“. O aš norėčiau pamatyti, kad visa tai ne taip, nes iš tiesų viską valdo tik Kūrėjas.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Griežtai susijusioje sistemoje

Ties pasirinkimo tašku

Laisvo pasirinkimo pakopos

Komentarų nėra

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis – tai Kūrėjas, įsivelkantis į viską, ką matome priešais save: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės. Iš tikrųjų pasaulio nėra, yra šie keturi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus, – ir jie visi žmoguje. Žmogus mato pats save ir nieko daugiau: savo vidines savybes aukštesniosios Šviesos fone.
Jeigu žmogus dirba ties tuo, kad nebūtų priešingas Šviesai, tai liaujasi matęs save Šviesos fone ir prilygsta jai savybėmis. Ir tuomet Šviesa, davimo ir meilės savybė apsivelka į žmogų, kuris virsta Šchina.
Kūrėjas nori atsiskleisti, nori padėti. Jis visada palaiko žmogų, bet negali sutikti, kad žmogus dėtų mažiau pastangų. Juk būtent dėdamas pastangas žmogus turi išsiaiškinti visus skirtumus tarp savęs ir Kūrėjo, išvystyti savo jausmus ir atskleisti aukštesniąją tikrovę. Tarp atskleidimo ir paslėpties žmogus kuria save. Todėl Kūrėjas gali jam nusileisti ir padėti visur, išskyrus ten, kur reikia dėti pastangas.
Pasaulis mums atrodo tamsus, grėsmingas, mat vis dar matome savo pačių egoistinę prigimtį baltos Šviesos fone. Jei stengsimės prilygti Šviesai, vienybei ir meilei, tai matysime ne save, o pačią Šviesą.
Tad reikia į pasaulį žvelgti kaip į Kūrėjo norą atsiskleisti. Jis tik reikalauja iš mūsų, kad dėtume pastangas, idant kliūtys virstų parama, pagalba. Kliūtys nurodo tas vietas, kur kol kas neatitinkame aukštesniosios jėgos – tol, kol visų priešininkų nepaversime mylimais draugais.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rengiantis kongresui „Visi – viena šeima“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Kodėl mes nejaučiame Aukštesniojo pasaulio

Dievas blogas ar geras?

Komentarų nėra

Dykuma II d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra žmoguje esanti „dykuma“?
Atsakymas. Dykuma žmogaus viduje – tai jo egoistinis troškimas, kurio negalima nedelsiant ištaisyti. Tačiau žmogus turi ateiti į šią „dykumą“ ir pasistengti joje gyventi, kad iš jos išeitų į „žemę, kur teka pienas ir medus“.
Todėl mūsų protėviai pradėjo nuo dykumos: Abraomas išėjo į dykumą, nusileido į Egiptą, grįžo į Bėr Šėvą (miestas dykumoje – vert. past.) ir t. t. Izaokas, Jokūbas – visas jų gyvenimas buvo susijęs su dykuma. Mozė pabėga iš faraono namų ir susitinka dykumoje su Itro, kerta dykumą.
Žinoma, čia daugiau kalbama apie dvasinius, o ne materialius veiksmus. Bet tai vyko ir materijoje pagal egzistuojantį dėsnį, kad kiekviena dvasinė jėga kartą turi prisiliesti prie savo materialiosios šakos ir atspausti tą pačią tvarką materialiame pasaulyje.
Tad turime suprasti, kas yra dykuma, ir kaip ją paversti žydinčia, derlinga žeme, kaip parašyta Toroje. Tai priklauso ne nuo pervažiavimo į kitą vietą, kaip mūsų pasaulyje. Dvasiniame pasaulyje pakeisti vietą reiškia pakeisti savo vidines savybes.
„Vieta“ dvasine prasme yra vidinis žmogaus noras. Ir jeigu mano vidinis noras yra kaip dykuma, tai aš gyvenu joje. Jei mano troškimas yra kaip jūros krantas ar sodas, tai ir gyvenu ten. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus ištaiso savo vidines savybes. Atsižvelgiant į tai, būtina suprasti, kas pasakojama Toroje.
Tora aprašo procesą, vykstantį žmoguje, kuris pereina iš vidinės dykumos būsenos, pilnos skorpionų ir gyvačių, į žydinčią žemę. Po keturiasdešimties metu ištaisymo klajojant po dykumą, ateinama į žemę, kur teka pienas ir medus.
Klausimas. Išeitų, kad dykuma yra blogai?
Atsakymas. Dykuma nėra blogai, tai pradinė būklė, nuo kurios pradedame savo vystymąsi: tiek vidinį, tiek išorinį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės link per dykumą

Ištaisyti egoizmą – nedraudžiama

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Komentarų nėra

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Viena vertus, kalbate apie tikėjimą aukščiau žinojimo. Kita vertus, sakote, kad kabaloje nėra tikėjimo, tik pasiekimas. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai ir yra pasiekimas. Tikėjimas – tai davimo savybė, Binos savybė. Davimas aukščiau egoizmo vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimu.“ Su šia sąlyga žmogus atskleidžia sau aukštesnįjį pasaulį.
O dėl to, kad mūsų pasaulyje iškraipyta tikėjimo sąvoka, nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje viskas iškreipta.
Tik apie žmogų, kuris pakilo iki davimo savybės, galima sakyti, kad jis tikintis.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Nuo tikėjimo – prie tiesos

Komentarų nėra

Gyvenimo variantas be pralaimėjimų

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti žmogui, kuris per 15 užsiėmimų metų suprato, kad siekė ne to, apie ką kalba kabala?
Atsakymas. Ką padarysi?.. Žmonės gauna specialybę, mokosi, baigia universitetus, o paskui pasirodo, kad tai visai ne tai, ko norėjo.
Studijuodamas kabalą, žmogus bent jau darė tai, kas bet kuriuo atveju bus užrašyta į jo „sąskaitą“, nes taisė savo sielą. O jei mokėsi kokius nors kitus mokslus, teorijas, filosofijas, tai iš to nieko negaus. Todėl studijuodamas kabalą žmogus gyvena gyvenimą be pralaimėjimų.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Spręskite patys

Ar gali kabalistas priešintis blogoms mintims?

Kas ateina į kabalos mokslą?

Komentarų nėra

Pajausti kitų norus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistai sako, kad žmogus turi pajausti kitų norus ir imti juos pildyti? Tai ir yra davimo elementai?
Atsakymas. Pajausti kito žmogaus norus – ne problema, mat mūsų tikslas vienas. Kalbama ne apie jo žemiškuosius norus. Turint vieną dvasinį tikslą, man aiškus jo siekis – jis toks, kaip mano. Turime sudėti savo siekius draugėn ir judėti pirmyn.
Mėginu kaip galėdamas padėti mums, kad susijungtume grupėje, mat pritraukdami naują bendrą vienijančią jėgą, imame sandūroje tarp mūsų jausti aukštesniąją valdančią jėgą.
Žinoma, man reikia pasirūpinti draugu, kad jam nieko netrūktų materialiu atžvilgiu. Tačiau tai nėra mūsų suartėjimo objektas. Todėl dabar pasaulis tikslingai tampa toks, kad nereikia pernelyg daug galvoti apie maistą – niekas nemiršta iš bado. Svarbiausia rūpintis kitu lygmeniu.
Klausimas. Kai kabalistai sako, kad turiu pajausti artimo reikmes, reiškia turiu pajausti jo norą, užpildyti jį, ir tuomet mano egoizmas irgi užsipildys? Ką turiu pajausti kituose?
Atsakymas. Nieko. Negaliu pajausti kitų, aš lieku savyje uždarytas egoistas. Tik jei mėginu susijungti su kitais ir mes kartu siekiame užmegzti ryšį su aukštesniąją jėga, tuomet jos veikiami gauname galimybę tarpusavyje susivienyti.
Ji iš mūsų kuria bendrą norą, kurį kuriame virš savęs: tai – aš, tai – jie, ir virš mūsų – kažkas bendro, kas nesusiję su klasikine norų piramide.
Kylame virš savo egoizmo, susijungiame padedami aukštesniosios jėgos ir vienybėje imame jausti jos veikimą. Tai ir yra aukštesnės jėgos atskleidimas mumyse.
O savo egoizme niekad nieko nepajausime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Mylėti – užpildyti artimo norus

Gauti, kad galėtum duoti

Komentarų nėra

Ar gali kabalistas priešintis blogoms mintims?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas valdo jam ateinančias mintis pasitelkęs ekraną. Ar jis gali užkirsti kelią blogoms mintims?
Atsakymas. Tik pasitelkęs Šviesą, pats – jokiu būdu. Iš kur jis ims tokių jėgų? Visi jame egzistuojantys blogi, egoistiniai norai siunčiami jam iš viršaus. Šviesa atskleidžia juos ir laukia, kol žmogus įsisąmonins tai ir pareikalaus, kad Šviesa ištaisytų.
Iš esmės pasaulyje nėra nieko blogo. Tiesiog iš pradžių egzistuojantys žmoguje egoistiniai norai taip jame atsiskleidžia.
Nėra nieko naujo pasaulyje. Visa, kas vyksta ir vyks jau įrašyta mumyse ir mes niekur nuo to nepabėgsime. Vis tiek turime tai praeiti. Kaip sakoma: „Kas bus – tas.“ O mes turime būti pasirengę pateisinti viską kas akimirką.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik Šviesa mus ištaisys

Stebuklingi žiūronai

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Komentarų nėra

Kabalistinė meditacija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra kabalistinė meditacija?
Atsakymas. Nežinau, ką omenyje turi skirtingos metodikos, filosofijos, psichologijos, mokymai sakydami žodį „meditacija“. Matyt, tai žmogaus minčių nukreipimas į tam tikrą užduotį, tam tikrą veiksmą.
Kabaloje meditacija prilygsta ketinimui, kai noriu pasijungti prie aukštesnės šviesos, kad ji mane pakeistų, atliktų su manimi kokį nors veiksmą. Tikriausiai noras priartėti prie šviesos, kitaip tariant, tam tikros vidinės valios pastangos vadinamos meditacija.
Tuo metu reikia susitelkti į vieną mintį: „Nėra nieko kito, tik Jis,“ „Geras ir kuriantis gėrį.“

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar meditacija riboja žmogų?

Meditacija ir kabala

Kur gyvena ketinimas?

Komentarų nėra

Kaip kabalistas žvelgia į kančias?

Dvasinis darbas

Klausimas. Ar kabalistas atsparus kančioms, tuštumos pojūčiui, nusivylimui?
Atsakymas. Kabalistas nėra atsparus fizinėms kančioms. Kaip ir visi kiti, egzistuojantys materialiame kūne, jis lieka gyvūnu ir viską suvokią. Tarp jo ir kitų žmonių šiuo atžvilgiu nėra visiškai jokio skirtumo.
Kitas reikalas – jo požiūris į kančių Šaltinį. Jis visiškai Jį pateisina, nes supranta, kaip tai padeda atitrūkti nuo egoizmo. Tad kabalistas visai kitaip žvelgia į ligas ir kitas negandas.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai