Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Sielos muzika

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманEiti pirmyn galima tik dešimtuke. Viską matau per savo egoizmą ir todėl viskas priklauso nuo to, kaip jį ištaisau. Ir todėl Kūrėjas sudaužė bendrą Adam Rišon sielą į dalis, kad turėčiau galimybę dirbti ir suartėti su draugais, nepaisydamas savo egoizmo, ir ištaisyčiau savo suvokimą.
Draugai įeis į mano širdį, ir aš pamatysiu, kad už jų stovi Kūrėjas. Jie yra priešais mane kaip mano ištaisytos savybės, tačiau savo egoizme matau juos neištaisytus. Jei pasistengsiu įsileisti juos tiesiai į širdį – išsitaisysiu.
Aš vienintelis turiu išsitaisyti: ištaisyti savo požiūrį į dešimtuką, į pasaulį, į visą tikrovę, o per ją į Kūrėją.
Kūrėjas duoda man draugus sakydamas: „Pasirink juos – tai tavo geras likimas, per juos atskleisi savo sielą.“ Ir turiu priimti tą likimą ir sujungti draugus kartu savo širdyje ir prote. Tai reikš, kad pasirinkau gerą likimą ir įgijau sielą.
Jei nusiteikiu gerai elgtis su draugais, o per juos su Kūrėju, tai šitaip derinu save it muzikos instrumentą: kaip gitaros stygas siekdamas išgauti visišką harmoniją. Taip turiu suderinti save, kad skambėčiau grupėje ir imčiau groti ja kaip vienu bendru noru, viena siela.
Taip galėsime sudaryti mūsų bendrą maldą, panašiai kaip karalius Dovydas, kuris parašė Psalmes, sujungęs jose visos Izraelio tautos norus. Ir kalbama būtent apie vidinę vienybę, o ne išorinius veiksmus. Išoriniai veiksmai tik atitraukia mus ir lėtina mūsų taisymąsi.

#274944

Iš 2020 m. gruodžio 3 d. rytinės pamokos „Tautos vienijimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Grupė – energijos kaupiklis

Komentarų nėra

Pasirinkimas – nenusižengti

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kabaloje prasižengimas – kai žmonės nesiekia suartėti tarpusavyje. Bet pagal kabalą nėra valios laisvės. Tai iš kur tada prasižengimas?
Atsakymas: Laisvė – tai tik tinkamai eiti į tikslą ir kur kas greičiau, nei numatyta gamtos.
Klausimas: Jei meldžiuosi už save, tai pagal kabalą tai nusižengimas. Kita vertus, koks mano pasirinkimas?
Atsakymas: Tavo pasirinkimas – gerai elgtis su kitais ir kad Kūrėjas tau čia padėtų. Taip greitini savo judėjimą, savo vystymąsi.
Klausimas: Mano valios laisvė – prašyti pagalbos iš Kūrėjo?
Atsakymas: Taip. Tai priklauso nuo to, kiek įeini į grupę, kuri tave įkvepia, padeda, stumia pirmyn. Naudojiesi abipusiu palaikymu ir taip kreipiesi į Kūrėją, pasiėmęs iš grupės tam tikrą kiekį įspūdžių.
Klausimas: Kas yra nusižengimas žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas: Nusižengti – tai netinkamai išnaudoti tas sąlygas, kurios tau duotos, kad tinkamai eitum į tikslą ir pasiektum jį greitai, neskausmingai, šiame gyvenime.

#274774

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Vienintelis žmogaus prasižengimas

Kas pagal kabalą yra nusižengimas?

Komentarų nėra

Dvasinės raidos kriterijai

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманTikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Komentarų nėra

Kūrėjo Morzės abėcėlė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSvarbiausia visuomet siekti vienybės, ją išlaikyti. Iš viršaus mus išskiria, o mes vėl susijungiame. Taip dirbame drauge su Kūrėju: Jis mus išskiria – mes susijungiame, Jis vėl išskiria – mes vėl susijungiame.
Ir šiame abipusiame darbe turime įsisąmoninti savo ryšį su Kūrėju. O paskui per tuos atsijungimus (ką Jis mumyse atlieka), ir mūsų tarpusavio vienybėje, per kurią susisiekiame su Juo, imsime atpažinti Jo kalbą, tarsi Morzės abėcėlė: taškas, brūkšnelis, pyp pyyyp…
Kūrėjas pats išskirs, o mes prašome Jo suvienyti. Tačiau per visus šiuos veiksmus imame jausti Kūrėją ir suprantame, ką Jis nori mums pasakyti, kaip užkoduoja radiogramą: pyp-pyyyyp-py-py-py-pyyyyp…
Jaučiame kaip per Šviesos įėjimą ir išėjimą iš mūsų kli Kūrėjas kalbasi su mumis, aiškindamas, kokias pažangesnes formas turime pasiekti, kad suartėtume su Juo. Kūrėjas moko mus, kaip priartėti prie Jo vis arčiau.

#275199

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis Kūrėjo kalbos

Adapteris tarp mūsų ir Kūrėjo

Iššifruoti Kūrėjo kalbą

Komentarų nėra

Investuoti į savo sielą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Komentarų nėra

Šviesa ir tamsa – lygiavertės

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Komentarų nėra

Pakilti į absoliučią meilę

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJaučiame, kaip tarp mūsų dešimtuke atsiskleidžia egoistinio noro gelmė (avijut). Tai tik nedidelė dalis to atstūmimo, neapykantos, atitolimo, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp mūsų.
Mums atskleidžia tik nedidelę tos neapykantos dalį, kurią įstengsime įveikti. Kuo tolimesni jaučiamės vieni nuo kitų ir kuo labiau tuomet suartėjame, susijungiame į vieną širdį, tuo didelis bus mūsų dvasinis kli.
Mūsų nutolimas – tai mūsų Jėsod, parcufo pagrindas. O susijungimas kokiuose nors noruose nepaisant priešinimosi – tai vidinė parcufo dalis, kur galime kartu dirbti, kad gautume su ketinimu duoti Kūrėjui. Taip statome dvasinio parcufo galvą ir kūną.
Viskas grindžiama tuo, kad yra didžiulis mus skiriantis noras mėgautis, didelė neapykanta, kaip tarp mokytojo Šimono mokinių, kai kasdien neapykanta vis labiau liepsnojo. Tačiau jie ją įveikė ir susijungė virš jos, ir taip statė parcufo kūną ir kreipimąsi į Kūrėją, t.y. galvą.
Taip jie praktiškai ėmė atskleisti Kūrėjo savybes, statė savo dvasinį parcufą ir kilo dvasinėmis pakopomis.
Ant kiekvienos pakopos atskyrimas ir neapykanta auga, bet drauge auga vienybė, meilė bei panašumas į Kūrėją, į bendrą meilės jėgą. Taip kylame, kol išsitaisome iki tobolos, absoliučios meilės pakopos.

#274813

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliuti meilė

Tikroji meilė

Siekiant meilės

Komentarų nėra

Tūkstantį kartų nukrisi ir kelsies

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu dar pamenu, kad nuopuolis ateina iš Kūrėjo, tai šitai dar ne nuopuolis. Tikrasis nuopuolis – visiškas atsijungimas, kai neturiu jokio ryšio su Kūrėju, jokių minčių, norų. Telieka viena galimybė – susisiekti su dešimtuku.
Tam ir esame savo dabartinės būsenos pakopoje, kuri vadinasi „materialus pasaulis“, kad galėtume į jį nukristi ir pradėti nuo nulio, nuo materialios pakopos, būdami atplėšti nuo dvasinio pasaulio. Bet vis dėlto mums paliekamas tam tikras siūlo galas, numetama virvutė net tada, kai esame mūsų pasaulyje. Ir todėl mūsų pasaulyje esame Bnei Baruch sistemoje, turime ryšį su pasauline grupe, dešimtuku, pamokomis.
Net jeigu visiškai nukrentu ir neturiu ryšio su dvasiniu pasauliu, man visgi lieka materialus ryšys su dvasine sistema: dešimtuku, pamokomis. Kol jaučiu šį materialų ryšį su dešimtuku ir jo laikausi, kol Kūrėjas visiškai neišmetė manęs, nepaisant mano nenoro, neapykantos, atstūmimo, tol dvasinio pasaulio, dvasinės būsenos atžvilgiu vis dar esu nukritęs, ir iš jo galiu pradėti kilti. Todėl sakoma „Tūkstantį kartų teisuolis kris ir kils“.
Reikia priprasti prie nuopuolių ir nepanikuoti. Kūrėjas visuomet duoda vaistus drauge su smūgiu. Jei grupėje kas nors nukrito, tai šalia būtinai bus tokie, kurie nenukrito ir galės padėti. Be to, yra „gabai“, „šac“ – žmonės, kurie esant bet kuriai būsenai yra atsakingi, rūpinasi grupės vienybe ir greitu jos pakėlimu. Viskas priklauso nuo teisingo grupės organizavimo.

#275602

Iš 2020 m. gruodžio 16 d. rytinės pamokos „Arti Kūrėjo nuopuolio metu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Negalima trauktis

Vakarykščiai pasiekimai virsta į šiandienos kritimus

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Komentarų nėra

Kliūtys – sąlygos tobulėti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kabalistinėje praktikoje visas dvasines būsenas lydi kliūtys. Kokios būna kliūtys ir kaip jomis naudotis, kad dvasiškai tobulėtume?
Atsakymas: Mūsų gyvenimas susideda iš klausimų ir atsakymų. Taip iš aukščiau valdo mus ir praktiškai visą gamtą.
Tačiau negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos atžvilgiu visuomet keliami klausimai, į kuriuos automatiškas duodamas atsakymas. Tad visa gamta, išskyrus žmogų, yra valdoma instinktų.
O kalbant apie žmogų, tai jis atsiduria tarp pliuso ir minuso, tarp klausimo ir atsakymo ir turi viską išsiaiškinti. Jis turi suprasti, koks klausimas kaskart kyla jame, reikia susieti jį su gamta/Kūrėju ir pamėginti rasti teisingą atsakymą.
Jeigu jis visą tą laiką taip save pozicionuoja, tai jo požiūris į gyvenimą, gamtą, Kūrėją yra teisingas. Galų gale žmogus išsiaiškina, kad bet kurie klausimai atsiranda jame tik tam, kad vestų jį pirmyn, kad suvoktų, jaustų, suprastų pasaulį.
Visą gyvenimą taip ir einame pirmyn: pliusas – minusas, kairė – dešinė pusė ir t. t. Būtent taip gamta mus veikia. Todėl į visas neva kylančias problemas turime žiūrėti ne kaip į kliūtis, o kaip į pagalbines sąlygas, kurioms esant galėsime dar labiau vystytis ir kilti.

#275256

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūčių tikslas

Šiuolaikinės kliūčių rūšys

Kaip išnaudoti Kūrėjo duodamas kliūtis?

Komentarų nėra

Malda už save

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kabala sako, kad nuodėmė, kai žmogus meldžiasi už save (iš esmės paprastam žmogui tai yra natūralu).
Atsakymas: Jeigu žmogus galvoja apie save, jis tarsi atsiskiria nuo kitų, nepriartėja prie jų. Savaime suprantama, kad tai atitolina jį nuo Kūrėjo, nes Kūrėjas mato visus mus susivienijusius į vieną bendrą visumą, kokie buvome iki pasidalydami į atskiras asmenybes.
Klausimas: Kūrėjas negalvoja apie save? Jis neturi tokių minčių?
Atsakymas: Pirma, Jis negalvoja apie save. Antra, Jis negalvoja apie kiekvieną žmogų atskirai, nes jaučia mus kaip visumą.
Klausimas: Tarkime, žiūriu į žmogų. Jį sudaro milijardai ląstelių. Juk nesikreipiu į kokią nors vieną ląstelę, kreipiuosi į žmogų. Taip ir Kūrėjas nemato mūsų pavieniui?
Atsakymas: Taip! Jis neturi nė menkiausio išskaičiavimo nė vieno žmogaus atžvilgiu. Jis sukūrė mus su egoistine savybe, priešinga Sau, kai jaučiamės egzistuojantys atskirai vieni nuo kitų.
Klausimas: Ir ką turėčiau iš to suprasti? Ar Kūrėjas visiškai su manimi nesiskaito? Ar Jis nė nežino, kad aš egzistuoju?
Atsakymas: Visai kitas klausimas, žino Jis ar ne. Jis neatsižvelgia į tavo asmeninius pavienius judesius, išskyrus artėjimą prie Jo vienijantis su kitais.

#274650

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda – pokalbis su Kūrėju

Malda, išjudinanti sistemą

Grupės malda

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai