Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Šviesos gavimo suvokimas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra noras gauti, kuris ateina iš išorės, aš net nežinau, iš kur man kyla mintys ir norai. T. y. aš neturiu jokios pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Natūralu.
Komentaras. O vėliau mes turime įgyti jėgą, kuri neleidžia gauti, kontroliuoja mano norus. Ji vadinasi „ekranas“.
Atsakymas. Gebėjimą kontroliuoti save suteikia ypatingas veiksmas, kai galiu atsiriboti nuo Kūrėjo, nutraukti tiesioginį ryšį su Juo, nutraukti Jo nurodymus, kuriuos aš instinktyviai vykdžiau. Aš manau, kad dabar to negaliu padaryti. Aš darau tokį veiksmą, kuris vadinasi „apribojimas“ (cimcum), juo tarsi atkertu save nuo Kūrėjo.
Ir tik tiek, kiek galiu susilieti su Jo veiksmais, juos vykdyti, vadovaudamasis noru būti panašus į Jį, – tik tiek aš galiu gauti. T. y., kaip Jis duoda, aš taip gaunu, ir nieko negaliu padaryti, aš vis tiek esu gaunantis, tačiau mano gavimas įgauna visai kitą formą, kai aš nusprendžiu, kad man to reikia tam, kad tapčiau panašus į Kūrėją.
Jei Kūrėjas duoda, skleidžia iš Savęs, tai aš duodu jam tuo, kad aš po apribojimo atveriu save tam tikru būdu ir gaunu iš Jo malonumą aiškiai suprasdamas, kad tai darau būtent norėdamas suteikti malonumą Jam. T. y. iš esmės – prieš savo valią.
Klausimas. Vadinasi, aš slepiu Kūrėjo šviesą, t. y. malonumą nuo savo noro gauti.
Šviesa pastovi, kaip saulė, ji visada veikia, duoda. Ir jei aš turiu ekraną, galimybę, kontroliuoti šviesos srautą, tai aš ją slepiu nuo savo noro gauti. Tai ir yra sąmoningas Kūrėjo atskleidimas?
Atsakymas. Taip, o vėliau, kai aš save atveriu, tai jau vadinama sąmoningu šviesos gavimu arba ypatingu ryšiu su Kūrėju.
#248163

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Kelias į galutinę būseną

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Komentarų nėra

Grįžti į sielos šaknį

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Rabašas straipsnyje „Kokios pakopos turi pasiekti žmogus“ rašo, kad kol žmogus nepasiekia savo sielos šaknies, neįsijungia į ją, jis vėl iš naujo grįš į šį pasaulį. Kiekvienas žmogaus žingsnis siekiant savo šaknies turi būti atliekamas, kol žmogus yra šio pasaulio materialiame kūne. Kas yra sielos šaknis?
Atsakymas. Sielos šaknis – tai tas taškas Kūrėjuje, prie kurio esu prisirišęs, iš kur nusileidžiu ir į kurį turiu sugrįžti.
Klausimas. Žmogus jį pasieka tik būdamas šiame pasaulyje, ne po mirties?
Atsakymas. Pagrindinis darbas vyksta mūsų žemiausiame, negyvajame, baisiame, egoistiniame pasaulyje. Būtent iš jo turime atskleisti Kūrėją, o toliau jau bus kitos pakopos.
#254871

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Nemirtingumo tėkmėje

Komentarų nėra

„Atverkite man vienintelį įėjimą“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašė: „Atverkite man vienintelį įėjimą dydžiu su lig adatos akutė, o atversiu jums įėjimus, pro kuriuos praeis vežimai ir vagonai“. Ta adatos akutė, kurią turime atskleisti Kūrėjui, yra širdyje?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. O kas gali atverti įėjimą?
Atsakymas. Draugai.
Klausimas. Ko man reikia, kad jie tai atliktų?
Atsakymas. Panorėti.
#255026

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano „taško širdyje“ draugai

Siekiant tobulo ryšio

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Visų būsenų šaltinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aptarinėjome, kaip pasiekti nusivylimo būseną. Tačiau išeitų, kad atvažiavę į kongresą ieškodami šios būsenos, mes jaučiame džiaugsmą dėl savo darbo. Dėl ko ateina būsena, iš kurios galima jausti nusivylimą?
Atsakymas. Viskas kyla iš Kūrėjo. Nieko kito mumyse neatsiskleidžia tik tai, kas ateina iš Kūrėjo. Jis yra mumyse ir visąlaik mumis valdo. Visos mūsų mintis, norai, pojūčiai, viskas iš Jo.
O mūsų reakcija priklauso tik nuo grupės. Jei esu dešimtuke, galiu reaguoti iš dešimtuko pusės. Jei nesu dešimtuke, tai reaguoju kaip bet koks gyvūnas.
#254911

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. Moldovos kongreso pamokos Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Kas piešia pasaulio vaizdą?

Už visko yra Kūrėjas

Komentarų nėra

Kaip padėti draugams?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galiu padėti draugams, jei esu 100% egoistas?
Atsakymas. Rodykite jiems gerą pavyzdį, net ir egoistinį: savo turiniu egoistinį, bet išorine forma – altruistinį.
Parodykite jiems, kiek savo egoizmu esate pasirengęs nusileisti, kad pritrauktumėte teisingą Kūrėjo santykį su savimi ir su grupe, ir kad Jis tave pakeistų.
#255042

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 5

Komentarų nėra

Ko mus moko sielos šaknis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko mus moko mūsų sielos šaknis? Kaip ją pajausti? Kas iš jos kyla?
Atsakymas. Sielos šaknis moko mus, kaip virsti viena visuma, viena struktūra, kurioje gali atsiskleisti aukštesnioji Šviesa. Iš principo, tai visų mūsų veiksmų pagrindas, nėra nieko kito.
Mums atrodo, kad tai itin paprasta, o jūs pamėginkite ir pamatysite – tai itin sudėtingas mokslas. Labai sudėtingas! Ir ne tik realizacija, bet netgi tos neva psichologinės savybės, kurias ji ima atskleisti žmoguje.
#254849

Iš 2019 spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Iš kus mano sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Komentarų nėra

Kodėl „mano – mano, tavo – tavo“ veda į akligatvį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманBaal Sulamo straipsnį „Paskutinioji karta“ verta studijuoti, kad išvystume, jog norom nenorom, neišvengiamai artėjame prie šios būsenos. Tikėsimės, kad pasaulis geru keliu, savo noru, o ne per prievartą, gaudamas karų, kančių, nelaimių smūgius įeis į šią būseną, kurią Baal Sulamas pavadino „paskutinioji karta“.
* * *
„Mano – mano, tavo – tavo“ – skamba neblogai? Jeigu šiandien būtų taip, argi tai ne gyvenimas rojuje? Niekas nevagia, neišnaudoja kito, nežudo, nieko bloga nedaro. Kiekvienas ramiai gyvena sau. Sakytum, viskas nuostabu, bet Tora tokį gyvenimą vadina „Sodoma“. O taip juk kur kas sąžiningiau lyginant su mūsų dabartiniu gyvenimu ir jo piratiškais įstatymais.
Kodėl „mano – mano, tavo – tavo“ – netgi blogiau už „viskas mano“? Juk tuomet egoizmo blogio nejaučiame nei kituose, nei savyje. Kiekvienas gyvena sau, izoliuotas nuo kitų. Ir negalima padėti kitam, tegul kiekvienas tvarkosi pats, mes nepažeidžiame „status quo“. Tai siaubinga būsena, juk tokiu keliu niekada neprieisime ištaisymo. Kaip atskleisime blogį tarp mūsų?
Apie Sodomą pasakyta: kiekvienas tenkinasi tuo, ką turi. Tai ypatinga ideologija, leidžianti žmogui tenkintis tuo, ką turi. Draudžiama žiūrėti į kitą ir lyginti save su kitu, draudžiama priimti iš kito pagalbą bei teikti pagalbą kitam. Viskas, kas iš viršaus duota kiekvienam, yra teisinga, ir negalima į tai kištis.
Tai ištisa gyvenimo filosofija, kurią draudžiama pažeisti bijant mirties. Kai Lotas norėjo padėti pakeleiviams ir priimti juos kaip svečius savo namuose, Sodomos gyventojai atėjo pas jį ir norėjo užmušti. Tokie įstatymai Sodomos mieste, kuris buvo sugriautas, nes iš jo nėra kelio į ištaisymą. Tai į akligatvį vedanti šaka. Tačiau žmogus nejaučia, kad ji veda į akligatvį, jis gyvena ir patenkintas tuo.
Gali būti, kad tokia būsena ateityje dar atsiskleis kokioje nors visuomenėje: kai neatsiskleidžia blogis, egoistinis noras, niekas neturi pretenzijų vienas kitam. Visi tenkinasi tuo, ką gauna iš Kūrėjo, ir patenkinti savo likimu, dėl kurio skųstis – nuodėmė.
Kitaip tariant, nejaučiame būtinybės užmegzti ryšio nei tarpusavyje, nei su Kūrėju. Kai niekas nieko nereikalauja iš kitų ir nepadeda kitiems, mūsų santykiai su Kūrėju irgi tokie pat abejingi. Tuo viskas baigiasi, ir ką galima su mumis padaryti – tik palaidoti žemėje, kas ir atsitiko su Sodoma.
Jeigu kiekvienas patenkintas savo būsena, tai ji baigta. Kai „mano – mano, o tavo – tavo“, niekada neužmegsime ryšio vienas su kitu. O jeigu nesiekiame tarpusavio ryšio, tai niekada nesukursime indo, kuriame atsiskleis Kūrėjas.
Veikiant įstatymui „mano – mano“ man draudžiama reikalauti iš kitų ir ką nors duoti jiems. Vadinasi, ir Kūrėjo atžvilgiu yra tokia pati pozicija. Nėra jokio atgalinio ryšio: gavau iš aukščiau savo likimą ir viskas tuo baigta. Blogai man ar gerai – viskas iš aukščiau. Tai aklavietė.
Reikia suprasti, kad „mano – mano, o tavo – tavo“ – tai į aklavietę, į niekur vedanti šaka, todėl draudžiama kurti tokią visuomenę. Tora pateikia tokį pavyzdį, kad apsaugotų mus nuo klaidų darymo, juk Sodoma – tai pati blogiausia iš visų gyvenimo formų, blogesnė už visus nusikaltimus.
Juk nusikaltimai galiausiai verčia mus gailėtis ir atveda prie Kūrėjo. Egipto vergovė, kai vieni kitus kankiname, geriau už Sodomą, nes galiausiai atveda mus prie susiliejimo su Kūrėju. O Sodoma niekur neveda.
#243879

Iš 2019 m. kovo 30 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Paskutinioji karta“

Komentarų nėra

Kabalistui rūpi pasaulis

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Jūs sakote, kad pasaulio vizija turi būti labiau ištaisyta. Kai aš žiūriu žinias, matau, kad pasaulyje vyksta kažkokie susirėmimai, bet aš jų iš viso nejaučiu. Man dėl to truputį neramu, nes visada pagalvoju apie Rabašą, kuris klausydamasis žinių buvo labai jautrus viskam, kas vyksta pasaulyje ir jaudindavosi dėl visų kaip dėl savo sūnų. Kitaip tariant, mano pojūčiai nesutampa su Rabašo pojūčiais.
Atsakymas. Nieko baisaus. Vadinasi, tu dar nepakilai iki Rabašo. Tai gerai, kad tu nerimauji. Tęsk.
Rabašas suprato visas pasaulio problemas, kaip jos pasireiškia jame, ir žinoma, jam buvo dėl to labai skaudu. Tu nejauti žmonijos, kaip savo vaikų ir todėl esi abejingas: „Nieko nauja: kažkas sudegė, kažką užmušė, kažkas įvyko, – kasdien pasaulyje žūsta milijonai.“
O Rabašas visa tai jautė kaip dvasinį reiškinį. Kitaip tariant, visas pasaulis buvo jam kaip ant delno. Iš jo buvo matyti, kiek visa, kas vyksta pasaulyje, prislegia jo pečius.
Mums grynai egoistiškai atrodo, kad kabalistas plevena debesyse nerūpestingai kaip paukštelis, kad pamiršta apie mūsų pasaulį, ir niekas jo nedomina. Ne. Jį domina viskas, nes jis rūpinasi viso pasaulio išsitaisymu.
#247512

Iš 2019 m. balandžio 18 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kokius malonumus žada kabala?

Dvasinis darbas, Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokius malonumus žada kabala?
Atsakymas. Įsivaizduoti, kokius malonumus duoda kabala, yra labai sunku. Esmė ta, kad visi šio pasaulio malonumai – kaip vienas gramas prieš milijoną tonų malonumų dvasiniame pasaulyje.
Juk mes esame labai riboti. Kiek gi galime suvalgyti, išgerti, pailsėti, patirti kokių nors malonumų? Viskas turi baigtinę formą, netgi mūsų gyvenimas, dėl to, kad sukurtas gauti malonumą į save.
Kabala išveda mus į davimo pasaulį – ne mūsų viduje, o meilės pasaulyje – ne mumyse, o beribiame pojūčių pasaulyje. Dėl to negalime išmatuoti, ką mums duoda kabala. Tai nesuskaičiuojami dydžiai.
Pirmiausia, pradedate matyti, dėl ko gyvenate, kaip sutvarkytas pasaulis, kur link jis vystosi, kas vyksta su mumis, iki kol gimstame šiame pasaulyje, kas vyksta su mumis po to, kai išeiname iš šio pasaulio. Dėl to, kad niekas neišnyksta, viskas vyksta tuo pačiu gyvenimo periodu.
Jums atsiveria akys. Esate ne kaip aklieji, kurie kaip gyvūnai egzistuoja sau ir tiek, daugiau nieko juose nėra. Atsiranda aiškus sveikas požiūris į gyvenimą, pasaulį. Būtent tai pirmiausia duoda mums kabalos mokslas.
#248862

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis malonumas iš fizinio veiksmo

Ar galima visus padaryti laimingais?

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Komentarų nėra

Nepasiduoti liūdesiui!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aš dvejus metus esu kabaloje. Mane nuolat lydi pareigos jausmas, kaltė, kad per mažai dedu pastangų dėl dešimtuko. Mintis ir norus tenka filtruoti kiekvieną minutę. Aš nustojau būti laiminga. Ar tai teisinga? Juk jūs sakote, kad kabalistai – didžiausi egoistai, mėgsta gauti malonumą.
Atsakymas. Jokiu būdu negalima riboti malonumų. Kūrinio sukūrimo tikslas – juos pripildyti.
Nė vieną sekundę žmogus neturi būti prislėgtos būsenos. O jei ji ateina ir jį užvaldo, tai nėra gerai. Ji turi būti ribotą laiką ir riboto dydžio, nes liūdėdami jūs priekaištaujate Kūrėjui už tai, kad jis jus patalpino į kenčiantį pasaulį ir verčia kankintis.
Kas tada yra Jo davimo ir meilės savybė? Ji turi pasireikšti ir dabar. Bet kokiose būsenose kiekvienas iš jūsų ir visi kartu turime jaustis absoliučiai laimingi, nes Kūrėjas visą laiką nukreipia jus tik į gera. Todėl yra pasakyta: net jei virš tavęs pakibęs kardas, tu vis tiek turi tikėti, kad tai į gera, ir Kūrėjas tave gelbėja.
Būtent ši jėga veda mus pirmyn ir gelbsti. Jūs turite saugotis liūdesio būsenų, ypač grupėje. Jei grupė sėdi ir kenčia – tai baisus dvasinis nusikaltimas. Jokiu būdu! Priešinai – palaikyti džiaugsmą, optimizmą.
Klausimas. Kartais kritimo būsenoje rodosi, kad visas pasaulis griūva. Kaip dirbti su mintimis, esant tokios būsenos?
Atsakymas. Aš jus suprantu, pasaulis iš tiesų griūva. Bet tai visas pasaulis, o ne mes.
Mes žinome, kodėl jis egzistuoja ir kaip mes turime veikti, kad atneštume į pasaulį išsigelbėjimo, mūsų noro, mūsų ryšio metodiką.
Būtent nuo mūsų ryšio vienas su kitu ir su Kūrėju priklauso pasaulio išsigelbėjimas. Ir tada mes pasijusime Aukštesniajame pasaulyje.
#247595

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sudužimas būtinas

Šis darbas žmogui!

Naujos būsenos pradžia

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai