Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Du šviesos poveikio tipai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar galima sakyti, kad šviesa veikia mane, kai sąmoningai siekiu ją pažinti? Ar jis gali veikti ir be mano žinios kaip kad veikia vaiką šiame pasaulyje?
Atsakymas: Šviesa nuolatos supa mus ir veikia mus. Mes egzistuojame joje. Bet esmė ta, kad kabaloje kalbama apie šviesos poveikio nukreipimą nuo Kūrėjo mums ir kaip galime pritraukti jo poveikį sau.
Žmogus pasiekęs dvasinį pasaulį, sąmoningai pritraukia sau šviesos poveikį. Tai vienas poveikis. Yra kitas poveikis, kai šviesa veikią jį be jo noro tam.

#300966

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvejybos tinklas Šviesos vandenyne

Šviesa – gyvenimo pagrindas

Supančiosios Šviesos jėga

Komentarų nėra

Šviesos okeane

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip šviesa mus veikia: nuolatos ar tik tada, kai ją pritraukiame sau?
Atsakymas: Esmė ta, kad nuolatos esame šviesos okeane. Tačiau kaip ją jausime ir kaip būsime pasiruošę vienam ar kitam Kūrėjo poveikiui, priklauso nuo mūsų.
Tad nieko konkretaus negalime pasakyti. Viskas, kas išeina iš Kūrėjo, vadinama šviesa, o žmogus, priklausomai nuo to, kaip atitinka Kūrėją, jaučia tą poveikį kaip stipresnį ir pilnesnį.

#300931

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Šviesa užpildytas klausimas

Šviesa – gyvenimo pagrindas

Komentarų nėra

Kas vyksta su siela, kai miršta kūnas?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas vyksta su žmogumi, jo siela, kai jis miršta?
Atsakymas: Kai ištinka mirtis, miršta žmogaus kūnas, ir jis jau nesuvokia savęs per kūną. Štai ir viskas.
Bet lieka rešimo. Rešimo – tai įrašas, informacinė grandinė apie tolimesnes jo būsenas. Ji parašyta nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. Ir nuo tos akimirkos, kai kūnas miršta jis toliau realizuoja tą rešimo grandinę kitais pavidalais, nebūdamas įsivilkęs į materialų kūną, nesuvokdamas savo egzistavimo per jį.
Klausimas: Bet ar yra koks įsisąmoninimas, kad tai mano rešimo?
Atsakymas: Yra. Bet ne toks, kaip dabar.
Klausimas: Geresnis ar blogesnis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo jo gyvenimo.
Klausimas: Vadinasi, lieka koks nors įsisąmoninimas, kad egzistuoju?
Atsakymas: Žinoma. Niekas nedingsta.
Klausimas: O kas tuomet vyksta su siela?
Atsakymas: Siela – tai ta noro dalis, kuri išsitaisė ir susijungė su žmonija, kad veiktų ją gėriu. Taip siela tęsia savo egzistavimą visame bendrame nore. Tai jau kitas įsisąmoninimas – aukštesnis.

#300928

Iš 2022 m. liepos 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Komentarų nėra

Skirtumas tarp tiesioginės ir supančios šviesos

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokios būna Šviesos?
Atsakymas: Yra daugybė būdų, kaip Kūrėjas veikia kūrinį. Yra tiesioginė šviesa, atspindėta šviesa, supanti šviesa, einanti iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų, skylanti į daugybę įvairiausių šviesų.
Klausimas: Kuo skiriasi tiesioginė ir supanti šviesa?
Atsakymas: Tiesioginę šviesą kūrinys jaučia kaip einančią tiesiai iš Kūrėjo, o supančią – kaip Kūrėjo poveikį jam išoriniais veiksmais, per kokius nors reiškinius ar kokius nors žmones.

#300884

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nėra noro − nėra Šviesos

 

Komentarų nėra

Rojaus sodas dykumoje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJaučiame, kaip toli vieni nuo kitų esame, ir niekas netraukia mūsų susijungti, juk šioje vienybėje jaučiame dulkių skonį. Bet jei pasistengtume į šią būseną atnešti naują skonį, tai šitai mus labai suartintų tarpusavyje.
Kaip suteikti gyvastį tai vienybei, kad vietoj dulkių skonio jaustume gyvastį? Reikia jam pridėti vandens, chasadim, ir dulkės virs žeme. Iš kur imti tą vandenį? Kad ir iš ašarų! Verkite, kad jaučiate dulkių skonį tarpusavio ryšyje. Tuos ryšius reikia atgaivinti, ir tuomet juose atsiskleis Kūrėjas.
Verkiame iš apgailestavimo, kad negalime suartėti vieni su kitais. Egoistiniai norai neleidžia mums susijungti į vieną širdį ir atskleisti aukštesnįjį pasaulį, amžiną gyvenimą ir Kūrėją. Žinoma, nesugebame patys to atlikti, bet reikia prašyti! Ir tuomet Šviesa veiks mus, sujungs.
Būtina pajausti dulkių skonį, juk tai tiesa – ir drauge dirbti, kad šias dulkes, šią dykumą, paverstume Rojaus sodu.

#300849

Iš 2022 m. liepos 26 d. rytinės pamokos „Sudužimas kaip galimybė taisytis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš visų skirtumų

Pakilti virš visuotinio egoizmo

Atskleisti rojų šiame gyvenime, šiame pasaulyje

Komentarų nėra

Kaip nepaskęsti audringoje jūroje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Krizės sprendimas, Žmonija, visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманTarpusavio laidavimas reiškia, kad visiškai priklausome vieni nuo kitų, tarsi sėdėtume valtyje jūros viduryje, rizikuodami paskęsti savo egoizme ir taip baigti savo gyvenimą. Ir jeigu norime pasiekti krantą, privalome laikytis drauge, kad visi visiems padėtų.
Niekas iš išorės mums nepadės, kol patys nepadėsime sau. Tad turime jaustis esą vienoje valtyje neva mums gresia žūtis. Ir tik jeigu padėsime vieni kitiems išsikapstyti iš bendro egoizmo okeano, supančio mus iš visų pusių, tuomet įstengsime išsigelbėti.
Įsivaizduokite save audringoje egoistinėje jūroje. Jeigu palaikome kitas kitą, tai jūra savo vidine jėga (Kūrėjo jėga), išmes mūsų valtį į krantą.
Izraelio tauta buvo surinkta iš 70 pasaulio tautų atstovų, kad būtų laidavimo pavyzdys visiems kitiems. Ši grupė – tai mažas vienybės grūdas visoje didžiulėje žmonijoje. Ir per visą žmonijos raidą Izraelio tauta buvo verčiama išsisklaidyti po visą pasaulį, kad perduotų žmonijai šią žinią per filosofiją, mokslą, ir, svarbiausia, per religiją.
Mums dar teks atskleisti, kad tik ši jėga veikia pasaulyje, valdo jį iš visos tikrovės centro. O nūnai prieiname galutinį raidos tašką ir tik nuo mūsų priklauso, pasieksime jį lengvu keliu ar per dideles kančias, problemas ir karus.
Visa žmonija jau pasirengusi išgirsti apie tarpusavio laidavimą. Kasdien vis labiau jaučiame, kad esame tarpusavyje susiję taip, kad neįmanoma atsiskirti. Visos tautos, valstybės, valdžios mėgina kaip nors išsiskirti, pasirodyti ypatingomis, bet niekas nepadės. Mes tik pasmerkiame save kančioms, kurios padeda mums geriau įsisąmoninti, kaip stipriai esame susiję, o sėkmę galime pasiekti tik per tarpusavio laidavimą.
Kitaip pasaulis nenurims. Jam teks išgyventi karus ir pereiti sunkius aiškinimusis. Bet kada nors, po ilgų kančių ir bėdų, suprasime, kad viskas priklauso nuo visų, ir nėra kitos jėgos, galinčios mus valdyti – tik tarpusavio laidavimo jėga.
Visa žmonija yra vienoje nedidelėje valtyje didžiulėje audringoje jūroje. Ir neįsisąmoninę abipusės atsakomybės, sulauksime didžiulių bėdų. Galiausiai nuspręsime, kad privalome laikytis laidavimo dėsnio.
Šiandien nė viena šalis pasaulyje negalės egzistuoti neturėdama ryšio su kitomis šalimis. Ir verčiau, kad šie ryšiai būtų geri. Juk negeras ryšys atneša kančią kitiems ir bumerangu sugrįžta tau pačiam. Tik per žmoniškus, normalius susitarimus galima pasiekti taikos.
Taip mokomės, kad tik abipusis rūpestis ir laidavimas gali atvesti į gerą gyvenimą. O paskui atskleisime, kad yra dar vienas tikslas – pažinti globalią jėgą, veikiančią pasaulyje. Neįmanoma valdyti pasaulio nežinant šio pagrindinio dėsnio – meilės artimui kaip sau.
Tai jau ne šiaip dėmesys kitas kitam, o visiškas egoistinio požiūrio atsisakymas. Vietoj užsienio reikalų ministrų, padedančių kiekvienai šaliai rūpintis savimi, bus kiti ministrai besirūpinantys visuotiniu ryšiu ir jo bendrumu. Juk, antraip, nepajėgsime egzistuoti.
Tai atves mus prie būtinybės studijuoti laidavimo dėsnius, kitaip tariant, tikrojo pasaulio dėsnius. Gyvename tokiu laiku, kai pasaulis pirmąsyk jaučia savo integralią priklausomybę, tarpusavio ryšį, ir todėl abipusę atsakomybę. Niekas neturi teisės daryti to, ko norisi, nepaisydamas kitų. Juk matome, prie ko tai atveda. Kiekvienas turi skaitytis su visu pasauliu.
Taip artėjama prie tiesos, kurios nėra nė vienoje valstybėje, nė vienoje vyriausybėje, nė viename žmoguje. Tiesa aukščiau mūsų, ji glūdi gerame kiekvieno žmogaus santykyje su kitais žmonėmis.

#298214

Iš 2022 m. gegužės 26 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tarpusavio laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Laidavimo jėga

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Komentarų nėra

Nepraleisti pasimatymo su Kūrėju

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus turi padaryti viską, kas tik įmanoma, kad tik nepraleistų pamokos. Juk ateini ne šiaip į pamoką, o į pasimatymą su Kūrėju, kai susijungi su draugais. Ir net jeigu nejauti tos vienybės, tačiau Kūrėjas žino apie ją ir supranta, matydamas jus vieningus ir rūpindamasis jumis.
O jeigu neatėjai į pamoką ir nepaisai galimybės susijungti su grupe, tai reiškia, kad vengi susijungti su Kūrėju. Todėl ir rezultatas bus atitinkamas… Pasistenk padirbėti taip, kad kiekvienas žadintų draugus!

#299966

Iš 2022 m. liepos 4 d. rytinės pamokoks „Tarpusavio įsijungimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamoka – pasimatymas su Kūrėju

Pasiruošimas prasideda nuo ryto

Svarbiausias pamokos tikslas

Komentarų nėra

Priešybių vienybė

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Vienas iš pagrindinių gamtos dėsnių – priešybių vienybė. Kaip tai galima susieti su Kūrėju?
Atsakymas: Priešybių vienybės dėsnis kalba apie tai, kad galiausiai jos visos turi susijungti draugėn.
Kūrimo pradžioje visos priešybės buvo susitelkę viename taške, jas siejo pilnavertis ryšys, jos idealiai papildė kita kitą. O vėliau visa tai pabiro.
Ir dabar viską, kas išskirstyta į daugybę dėsnių, ryšių, sąlygų, turime suvesti į vieną visumą, kai viskas egzistuoja teisingai, yra tarpusavyje susiję, išlaiko pusiausvyrą, tarpusavio harmoniją, ir savo priešybe palaiko tokį ryšį, kuris vadinasi „tobulumas“. Jame atskleidžiame Kūrėją – viso šio tobulumo šaltinį.
Kas Jis Pats Savaime – negalime pasakyti. Kūrėjas aukščiau to. Tačiau galime jį suvokti tiek, kiek įstengsime sugretinti šias teigiamas ir neigiamas savybes ir sukurti iš jų ką nors per vidurį, vidurio liniją.
Kūrėjas – tai vidurio linija, kuri atsiskleidžia tarp dviejų savybių – gauti ir duoti. Juk gamtoje be šių dviejų priešingų jėgų atsiskleidimo daugiau nieko nėra.

#299976

Iš 2022 m. gegužės 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Sujungiant dvi savybes

Komentarų nėra

Šviesos ir noro gauti kombinacija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tarkime šiame pasaulyje gyvenantis žmogus jaučia kokius nors kritimus, pakilimus: yra geros ar blogos nuotaikos, jam susiklosto kokios nors situacijos. Visa tai Šviesos poveikis?
Atsakymas: Taip, žinoma. Taip jaučiame Šviesą. Ji transformuojasi mumyse į įvairias scenas, pavidalus.
Bet iš principo, be Šviesos ir jai priešingo noro daugiau nieko nėra. Gamtoje egzistuoja tik šios dvi priešingos savybės – Šviesa (noras duoti, pripildyti) ir priešingas jai noras gauti, t. y., teigiama ir neigiama savybė. Jų tarpusavio kombinacija atrodo mums kaip įvairūs objektai ir reiškiniai.

#301039

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos gavimo suvokimas

Vidinės ir išorinės Šviesos susidūrimas

Priartėti prie Šviesos

Komentarų nėra

Kodėl Kūrėjas, o ne Dievas?

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl Kūrėją visuomet vadinate Kūrėju, o ne Dievu?
Atsakymas: Kad atskirtume sąvoką „Dievas“, kuri vartojama visose religijose, tikėjimuose ir apskritai visų žmonių, nuo Kūrėjo, kurį pripažįstame kaip jėgą, aukštesniąją jėgą, vienintelę, tobulą, sukūrusią mus tam tikram tikslui.
Dievas – kažkas, kas egzistuoja virš mūsų ir kažkaip visus valdo. O Kūrėjas būtent kuria. Kiekvieną sekundę Jis kuria šį pasaulį, tarsi kurtų iš naujo. Kūrėjas – kur kas asmeniškesnė sąvoka.
Dievas – tai kažkas tokio… Dievas! Jis yra ne manyje, jis nuolatos egzistuoja. O Kūrėjas – įpareigoja, verčia, laukia iš manęs kažko.
Klausimas: Ko Jis laukia iš manęs?
Atsakymas: Kad imčiau reikalauti iš Jo, kad ištaisytų. Kad pastebėčiau, jog visiškai priklausau nuo Jo, ir tik Jis gali suteikti man tą būseną, kur būsiu panašus į Jį.
Aš Jo prašau, kad Jis atliktų, ir Jis atlieka. Įsivaizduojate! Viena vertus, mes bejėgiai, kita vertus, mes valdome.
Klausimas: Kitaip tariant aš pats nieko atlikti negaliu?
Atsakymas: Bet ir be manęs niekas negali. Kitais žodžiais tariant, aš nieko negaliu daryti, ir nepaprašius, nepareikalavus, nenurodžius – nieko nebus.
Klausimas: Tai kaip aš paprašysiu? Kaip man vis dėlto paprašyti Kūrėją tai atlikti?
Atsakymas: Priversti! „Įveikė Mane Mano sūnūs“. Būtent taip mes ir imame jausti, kad esame Jo vaikai, kad tai Jis mus sukūrė šiam vaidmeniui. Visa tai, žinoma, nuostabu.
Klausimas: Iš pradžių pasakėte „ne Dievas“, nes Dievas visiems žmonėms – jų įsivaizdavimas. Nenorite, kad žmogus taip įsivaizduotų?
Atsakymas: Ne. Kūrėjas – tai, kas kuria. Jis kiekvieną minutę atgaivina visą kūriniją. Ir todėl mes kiekvieną minutę turime į tai reaguoti, jausti, matyti Kūrėjo kūriniją kas sekundę.
Kūrėjas hebrajiškai reiškia „ateik ir pamatyk“ (bo u rė). Tu turi ateiti, atskleisti, pamatyti. Kitaip tariant, tai platesnė sąvoka, jame yra judėjimas.

#298497

Iš 2011 m. balandžio 28 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dievo nėra

Taškas, kuriame Kūrėjas

Vienintelė jėga – Gamta/ Kūrėjas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai