Pateikti įrašai priklausantys Dvasinis darbas kategorijai.


Teisingas dešimtukas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманManęs Feisbuke klausia: „Ar gali dešimt atsitiktinių žmonių, nestudijuojančių kabalos, bet susivienijusių sielomis, pasiekti dvasingumą?
Esmė ta, kad sielų susivienijimui nėra kitos metodikos, tik kabalos mokslas. Visos kitos metodikos palieka žmogų žemiškame lygmenyje, ir tik kabala leidžia atskleisti savyje davimo savybę, pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties ir jos apribojimų.
Ši davimo savybė, naujas tikrovės suvokimas, – ir yra „Kūrėjas“, absoliučiai realus, suvokiamas.
Kiti keliai veda mus tikėjimo kuo nors arba kažkuo link su pomirtinio apdovanojimo pažadu.
Bet ne, nieko nebus, sako kabalos mokslas, – kol nepakeisime pačių savęs. Nėra jokio anapusinio pasaulio, o yra egoizmas, kurį ištaisydamas atrandu Kūrėjo savybes. Šis pakilimas aukščiau egoistinio suvokimo išlaisvina mane iš materialių ribų, išveda už laiko ir erdvės – į amžinybę ir tobulybę.
To nepasieksime „atsitiktinio“ vienijimosi keliu. Dešimtukas turi sudaryti vieną visumą, vieną vieningą norą, kuriame kiekvienas „nulenkia galvą“, kad susilietų su kitais. Tada tarp jų kyla bendra būsena, bendras ryšių tinklas: kiekvienas ne dėl savęs, o tik dėl kitų devynių.
Taip jie sukuria ir sielą, indą Kūrėjo atskleidimui. Priklausomai nuo egoizmo dydžio, virš kurio jie pakilo ir pradėjo teisingai elgtis vienas su kitu, jiems atsiskleidžia Kūrėjas – meilės ir davimo savybė.

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Kas yra suvokimas kabaloje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabaloje vadinama suvokimu?
Atsakymas. Suvokimas, kad viskas, kas vyksta, kyla iš Kūrėjo, iki pačios mano norų, kuriuos tyrinėju, gelmės; visų pirminių, antrinių ir kitų reiškinių atsiskleidimas iki paties galo ir tarpusvio priklausomybėje ir yra suvokimas.
Klausimas. Galima sakyti, kad žmogus praeina tris etapus: iš pradžių žinių, paskui supratimo ir galiausiai suvokimo? Ar jis iš karto viską suvokia jausmais?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip žmogus dirba dvasinį darbą.
Klausimas. Sakykime, jei aš girdžiu, kad „Nėra nieko, tik Jis“ arba kažkokį kitą principą, vadinasi, dabar žinau, kad Jis egzistuoja, net nesuprasdamas?
Atsakymas. Jei žmogus tik pradėjo mokytis ir kol kas dar nieko nesuvokė, tada taip. O jei jis jau visa tai suvokia, jaučia ir turi dvasinius indus (kėlim) – apsisprendimo, jutimo ir atskleidimo priemones, – tai jo požiūris kitoks.
Žmogui, kuris pirmą kartą skaito ir girdi apie šiuos dalykus, visa tai atrodo nesuprantama abėcėle: „Kur tai vyksta? Kokiame pasaulyje? Su kuo?“. Jam reikia laiko. Tai, ko neleidžia protas, padaro laikas.
Jis pamažu pripranta prie kabalistinių terminų skambesio, žodžių ir žodžių junginių tarpusavio ryšių, paskui sakinių ir galiausiai prie sakinių ryšių. Visa tai įeina į jį palaipsniui, ir ne per protą, o per širdį.
Tiek, kiek žmogus bando būti kartu su savo draugais, susivienijusiais grupėje, padėti, duoti, palaikyti juos, tiek jis ima suvokti vidinę to, ką girdi, prasmę.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kaip suvokiame gamtą?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Komentarų nėra

Kas yra „meilė Kūrėjui“?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia „mylėti Kūrėją“?
Atsakymas. „Mylėti Kūrėją“ kabalos požiūriu reiškia pasiekti davimo artimui savybę tokiu lygiu, kai iš tikrųjų matai tobulumą šios savybės, kuri pakelia tave į aukščiausią tavo troškimų pripildymo lygį.
Net kalbėdami apie dvasinį pripildymą, apie dvasinę meilę, mes vis tiek kalbame apie tai, kas vyksta noruose, nes mūsų prigimtis yra vien noras mėgautis.
Bet teisingas, absoliutus ir galutinis šio noro pripildymas galimas tik tada, kai sujungiame savyje visus likusius norus, prijungiame juos prie savęs, nepaisydami savo egoizmo, t. y. praktiškai pasiekiame patį didžiausią egoizmą. Bet tai jau nėra laikoma egoizmu, nes einame nepaisydami norų, kurie yra kiekvienoje būsenoje.
Egzistuoja įvairių norų. Kiekvienas iš jų jaučia tik save. Jei šie norai galės išeiti iš savęs ir pradės jungtis vienas su kitu, tai sukurs tarpusavyje jėgų tinklą ir pajaus jį kaip bendrą siekį pripildyti vienas kitą. Šis tinklas ir vadinamas „Kūrėju“ arba „meile“.Kodėl taip vyksta? – Todėl, kad kiekvienas šių norų nešėjas viduje yra egoistas (minusas). Jis išeina „iš savęs“, kad pripildytų visus kitus.
Tačiau ir minusas lieka, o tarpusavyje jie kuria vieną didžiulį pliusą. Taip pliuso ir minuso priešpriešoje kyla potencialų skirtumas, kuris vadinamas meile, kartu pasireiškia visas ryšių tinklas tarp jų. Jis ir atsiskleis tarp jų kaip Kūrėjas.
Kitaip tariant, sakykime, aš – pliusas. Man reikia kažko, kas būtų minusas: draugas ar pasaulis – nesvarbu kas.

Tada tarp pliuso ir minuso turime sukurti tokią būseną: abipusį prigimtinį prieštaravimą, atitolimą, neapykantą ir kartu su tuo – stiprų pritraukimą, meilę. Būtent mūsų atskleidžiant minusą ir pliusą sukurtame lauke mes ir egzistuojame.
Mes jaučiame jį keliais lygiais. Tai ir yra Aukštesnysis pasaulis, o jo pripildymas – Kūrėjas.
Kabalos mokslas kalba tik apie tai, nes vystymosi procese nuo pirmojo taško (minuso mumyse) mes visą laiką judame pirmyn, kol pasieksime paskutinįjį tašką – pliusą. Bet šis pliusas egzistuoja vienu metu su dideliu minusu.


Egoizmas vystosi jau šešis tūkstančius metų. Pradėję nuo tam tikros būsenos, mes vis labiau jį suvokiame ir pradedame nepaisydami jo vystyti meilę, tarpusavio ryšį. Vadinasi, viena vertus, mes vystome egoizmą žemyn (pieš. mėlyna linija). Kita vertus, atitinkamai mes vystome pliusą (pieš. raudona linija).
Galiausiai mes pasiekiame labai stiprią pliuso ir minuso priešpriešą (pieš. žalia linija), kuri ir suteikia mums didžiulės meilės efektą.
Be to, bet kurią akimirką mes negalime vystyti savyje pliuso, jei neiname į minusą. Todėl mūsų judėjimas pirmyn nuolat pasireiškia kaip pakilimai ir kritimai.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Meilės atgimimas

Kaip prilygti Kūrėjui?

Komentarų nėra

Kabalisto motyvacija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo kabalistas skiriasi nuo fanatiko? Iš kur jis ima savo motyvaciją?
Atsakymas. Ankstyvuoju žmonijos vystymosi laikotarpiu mūsų egoizmas buvo itin mažas ir todėl žmonės buvo fanatiški.
Fanatikas – tai žmogus, gebantis įtikinti save kokia nors idėja, kurios nejaučia, bet laiko už aukščiausią tikslą. Anksčiau fanatikai vaikštinėjo gatvėmis, skleidė savo idėjas, agitavo ir t. t.
Bet tai jau praėjo, egoizmas išaugo, visos religijos jau nėra tokios stiprios, kad žmonės dėl jų aukotų savo gyvenimus, išskyrus islamą, nes tai sąlygiškai jauna religija. Bet jos karingumas – laiko klausimas, greitai ir tai praeis ir tuomet viskas nutils.
Kabaloje motyvacija itin paprasta: jeigu noriu prilygti Kūrėjui, atskleisti sau visą sistemą dabar, čia, šiame gyvenime, šiame pasaulyje, tai turiu siekti išpildyti sąlygą „pamilk artimą“.
Juk po mirties nieko naujo nebus, mirtis – kai baltyminis kūnas liaujasi egzistuojąs ir tik tai! Tad ką pasiekei – tą pasiekei ir turi vėl grįžti į šį laikiną kūną ir stengtis būdamas jame pakilti virš jo.
Kabalistas – tai žmogus, kuris labai realiai žiūri į pasaulį. Jam būtina pakilti aukščiau savo egoizmo. Ir tai įmanoma, jeigu iš aukščiau gausime tam tikrą jėgą vadinamą „supančia Šviesa“ (or makif), ji padės mums visiškai neatlygintinai atlikti meilės ir davimo veiksmus.
Įgyjame visiškai kitą prigimtį, kuri įeina į mus ir jos padedami veikiame.
Klausimas. O ankstesnis santykis ištrinamas, atšaukiamas?
Atsakymas. Niekas neištrinama, tiesiog žmogui duodama galimybė veikti savarankiškai. Ir tiek, kiek jam tai pavyksta, jis turi ryšį su Kūrėju.

Iš 2017 m. spalio 9 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Tikslas – meilė artimui

Komentarų nėra

Nusipirk sau draugą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje veikia tokie principai: „pasidaryk sau ravą“ (t. y. „rask mokytoją“), „nusipirk sau draugą“ ir „palenk pasaulį į nuopelnų pusę“. Ką tai reiškia ir kaip šie principai tarpusavyje susiję?
Atsakymas. Sąvoka „ravas“, t. y. „didelis“, atitinka sąvoką Kūrėjas.
Priėmęs Kūrėją kaip savo kelrodę žvaigždę, į kurią nori būti nuolat nukreiptas, turi pasirinkti pakeleivių grupę – tai vadinama „nusipirk draugą“. Tam reikia įdėti daugybę pastangų, kad draugai tikrai taptų tavo pakeleiviais.
Paskui kartu su Kūrėju ir draugais pradedi dirbti, kad pasiektum sistemą, nusverdamas visą pasaulį į nuopelnų pusę, t. y. pateisindamas kiekvieną žmogų.
Klausimas. Koks tai draugas, kuris parsiduoda ir kurį galima nusipirkti?
Atsakymas. Gyvenime viskas perkama ir parduodama. Ir čia taip pat, tik ne tokiu pavidalu kaip mūsų pasaulyje.
Pavyzdžiui, kad taptum man draugu, turiu dėti pastangas, parodydamas, koks svarbus man esi; kaip esu pasirengęs pasiaukoti, kad būtum kartu su manimi; kaip pasiruošęs pritraukti tave dovanomis. Dirbame su egoizmu, tačiau ego kitaip nesupranta. Nebandykite tapti filosofais, atskirtais nuo visų žemiškų dalykų.
Todėl viskas „perkama ar parduodama“ tik mūsų pastangomis. Turime parodyti vieni kitiems, kad pasirengę viskam, kad taptume artimi draugai, kad didis tikslas gali būti pasiektas tik kartu, tarp mūsų. Tai vadinama „pirkti“.
Klausimas. O jeigu nepavyksta nusipirkti draugo?
Atsakymas. Tai tavo problema. Bet jei „nenusipirksi“ jo, negalėsi kartu su juo eiti pirmyn – tarp jūsų neatsiras reikalingas ryšys.
Tiktai vienybėje gali atrasti Kūrėją. Kūrėjas neatsiskleidžia žmoguje, Jis atsiskleidžia ryšyje tarp žmonių! Tai, kas anksčiau buvo egoizmas, dabar tampa kaip sumuštinis: apačioje – neapykanta, viršuje – meilė, ir šiame ryšyje atsiveria Kūrėjas.
Todėl žmogus neturėtų savyje nieko taisyti, išskyrus požiūrį į kitus.
Klausimas. Vadinasi pirmiausia turiu padaryti taip, kad Kūrėjas (davimo savybė) taptų man svarbiausias. Tada turiu nusipirkti draugų, t. y. pasirūpinti jų dvasingumu, ir tuomet pats įgysiu dvasingumą. Ir tik po to galime kartu pateisinti viską, kas vyksta pasaulyje?
Atsakymas. Taip, nes pasaulis – mūsų tarpusavio ryšių sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas.

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas kaip akimirka – arba akimirka kaip gyvenimas

Draugai, įjunkite Šviesą

Kai kiekvienas atsako už visus

Komentarų nėra

Dykuma V d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką asmeniškai jaučiate, kai iš triukšmingo miesto patenkate į dykumą?
Atsakymas. Galima atsidurti taigoje, kuri tęsiasi tūkstančius kilometrų į visas puses, kur aplink tave vien medžiai ar beribis slėnis. Tačiau dykuma – pati natūraliausia ir išraiškingiausia vieta žmogui, ieškančiam atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę.
Juk dykumoje „žemė“ (ėrėc – hebrajų k. šaknis kaip žodžio noras – racon) niekuo nepadengta ir neužsimaskuota žole ar medžiais. Dykuma – tai paprasčiausias, atviras egoistinis noras toks, koks jis yra, ir akivaizdu, kad iš jo niekas negali išaugti.
Matydamas tokią dykumą iš jos gaunu labai daug jėgų ir tikrumo, kad būtent iš čia galėsime pakilti. Tai įkvepia ieškoti sprendimų, eiti tikslo link. Visi žemės paviršiaus sluoksniai slepia nuo mūsų visą tiesą, slėpdami po savimi žemę, mūsų egoistinį norą, kuris neleidžia išaugti jokiems vaisiams. Todėl dykuma daug labiau kalba žmogui.
Klausimas. Ką reiškia egoistinis noras?
Atsakymas. Tai noras gauti viską dėl savęs, jis nesugeba su niekuo palaikyti ryšio, kad kam nors suteiktų ar iš ko nors gautų gyvastį. Kitaip tariant, tai visiškai miręs noras. Žmogaus noras mėgautis tiek susitelkęs į save, kad tik gali laikyti save tokios visiškai išdžiūvusios būsenos. Jis neleidžia augti niekam gyvam.
Tai labai svarbus įsisąmoninimo taškas, leidžiantis būtent nuo jo pradėti kastis gilyn ieškant savo gyvenimo šaltinio, jo priežasčių. Kodėl egzistuoju, dėl kokio tikslo, kas mane sukūrė? Dykuma paprastai pastūmėja žmogų prie tokių globalių, esminių klausimų.
Labai mėgstu būti dykumoje, juk ten viskas atskleista. Buvojau įvairiose dykumose: Turkmėnijoje, Arizonoje, bet Izraelio dykumoje tai jaučiama stipriausiai – joje slypi didžiulė jėga. Tai nėra didelė dykuma, bet ji labai galinga.

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma II d.

Dykuma III d.

Dykuma IV d.

Komentarų nėra

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad jėgų galiu gauti iš grupės. Grupė – tai dvasinių jėgų perdavėjas iš Kūrėjo ar šaltinis?
Atsakymas. Viskas drauge. Esmė ta, kad grupė mano atžvilgiu – Kūrėjo pasireiškimas. Todėl, kiek stengiuosi susilieti su grupe, tiek stengiuosi susilieti su Kūrėju, duodamas grupei duodu Kūrėjui. Tačiau to nematau ir nežinau.
Jeigu grupės vietoje būtų Kūrėjas, privalėčiau kaip vergas visąlaik jam duoti, automatiškai atlikčiau angelo vaidmenį. O taip turiu valios laisvę – nematau Kūrėjo, Jis slepiasi už šio pasaulio.
Todėl „pasaulis“ (olam) kyla iš žodžio „paslėptis“ (alama). Išeitų, kad paslėptis – didis gėris, kuris suteikia mums valios laisvę. Ir tik tiek, kiek galiu būti laisvas siekdamas Kūrėjo, atsiskleidžia ta didžiulė jėga, kuri viską valdo: praeitį, dabartį ir ateitį.
Klausimas. Tarkim, pažįstu itin gerbiamą, turtingą, žinomą visame pasaulyje žmogų. Nenorėdamas jo išnaudoti dėl savęs, visąlaik nuo visų ir nuo savęs slepiu savo pažintį su juo. Ar galima taip įsivaizduoti santykius su Kūrėju?
Atsakymas. Neišnaudoju pažinties su Kūrėju dėl savęs, nors Jis visiškai man atsiskleidžia. Pasakyta: „Visame Jo name tu jo ištikimas draugas.“ Jis tavimi pasitiki, o tu turi sukurti savyje ekraną, kad galėtum apriboti (cimcum) savo norus, ir nieko nepriimti iš Kūrėjo, dirbti tik dėl davmo.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nuolatos stengiasi man atsiskleisti, o aš nuolatos pats Jį slepiu?
Atsakymas. Jis atsiskleidžia tik po to, kai išmoksi Jį slėpti.

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kūrėjo atskleidimas – mūsų pasaulyje

Komentarų nėra

Pasirengimas Toros gavimui

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманToros dovanojimas, Toros gavimas, pasirengimas ją priimti – itin svarbūs etapai vidiniame žmogaus darbe.
Iki Toros dovanojimo – nepaprastas pasirengimo laikotarpis, paskui labai ilga tremtis, kol žmogus įims į save gaunančiuosius norus. Tremtis – ne šiaip laukimas, o veiksmas, juk dvasiniame pasaulyje nėra prastovų.
Arba žmogus pats atlieka veiksmus, arba jie atliekami su juo iš aukščiau. Tai abipusis aukštesnės ir žemesnės pakopos darbas, ir kuo labiau žmogus gali dalyvauti šiuose veiksmuose, tuo labiau spartina laiką. Bet kuriuo atveju reikia atlikti tam tikrą veiksmų skaičių, antraip nepasiruošime išsilaisvinimui.
Ir netgi pats išsilaisvinimas, po to, kai pasirengta, apima daugybę veiksmų: išėjimą iš Egipto, Raudonosios jūros perėjimą, įsipareigojimai prieš gaunant Torą, t. y. tikėjimo įgijimas. O paskui, jau gavę Torą, imame dirbti taisydami 613 norų: atliekame 613 patarimų ir nurodymų. Prasideda žmogaus taisymas ir darbas dėl davimo.
Šiame procese neįmanoma išskirti svarbesnių ir mažiau svarbių veiksmų – viskas viena tėkmė, nuo tos akimirkos kai Kūrėjas sukūrė norą mėgautis ir iki tol, kol žmogus ima atlikti darbą sąmoningai ir savarankiškai stato savo sielą. Žmogus priima šį darbą iš Kūrėjo ir tampa Jo partneris.
Toros dovanojimas iš aukščiau ir jos priėmimas iš apačios, t. y. nuo kalno viršūnės iki jo papėdės itin svarbūs. Toros dovanojimo šventė – didis įvykis, unikalus taškas žmogaus raidoje. Todėl reikia išsiaiškinti, ko iš mūsų reikalaujama, kad gautume Torą, kokias sąlygas reikia išpildyti ir ko mums trūksta, kad visiškai pasirengtume.

Iš 2018 m. gegužės 14 d. pamokos, skirtos Šavuot šventei

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai kiekvienas atsako už visus

Išeiti iš tremties

Senosios išminties atgimimas

Komentarų nėra

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia, jog man reikia draugo, kad pasiekčiau Kūrėją? Jis man reikalingas kaip tarpininkas, kaip laidininkas, kaip instrumentas?
Atsakymas. Kūrėjas atsiskleidžia tik ryšyje tarp žmonių, be to, šis ryšys turi būti pilnas. Gerai, kai šalia yra draugų, su kuriais galima susijungti, bet vis dėlto mums reikalinga grupė iš dešimties žmonių, ir jų tarpusavio ryšyje galima suvokti Kūrėją.
Vėliau pastebėsite, kad ir dešimties mažai. Aplink mūsų grupę dar turi būti išoriniai ratai, kuriuos irgi pritraukiate sau, nes platesnis Kūrėjo jautimas galimas pritraukiant kitas sielas, kol kiekvienas iš jūsų per savo dešimtuką ištaisys absoliučiai visas sielas pasaulyje.

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kur rasti Kūrėją?

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Komentarų nėra

Kabala – eksperimentinis mokslas

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kurią Kūrėjo savybių dalį galime suvokti?
Atsakymas. Apie tą dalį, kurią galime pasiekti, rašo kabalistai.
Esmė ta, kad galime suvokti tik tai, kas liečia mus. O to, kas neliečia, nežinome ir net negalime įsivaizduoti.
Kabaloje kalbama apie tai, kas suvokiama Kūrėjo sukurtame nore gauti. O jeigu noras negali nieko nustatyti, tai to neįmanoma aprašyti. Kabala – grynai eksperimentinis mokslas.

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Ar galima suvokti Kūrėją?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai