Pateikti įrašai priklausantys Grupė kategorijai.


Kas yra vienybė?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Ką reiškia susivienyti? Kokia tai būsena?
Atsakymas. Susivienyti – reiškia solidarizuotis su draugais, kurie irgi turi tokį tikslą kaip aš: mes turime atskleisti gyvenimo prasmę.
Apie tai Baal Sulam rašo „Ivade į Mokymą apie dešimt sfirot“. Gyvenimo prasmė – svarbiausia, kas atveda mus į kabalą.
Mes su draugais organizuojame grupę ir vienijamės draugėn, nes be jų nesugebėsiu pakilti virš savo egoizmo ir pajausti Aukštesniojo pasaulio.
Suprantame, kad neįstengsime vienas be kito, juk mums tarpusavyje reikia sukurti tokią tarpusavio sąveikos sistemą, kuri turės aukštesniojo pasaulio savybes. Ir tuomet kaip stebuklingame veidrodyje išvysime naują pasaulį. Jis atsiskleis tarp mūsų.
Todėl ieškau savo bendraminčių, kad kartu su jais megzčiau ryšį, primenantį dvasinį, ir šiame ryšyje pajausiu dvasinį pasaulį, kitaip tariant, mūsų visišką tarpusavio sąveiką, kol joje atskleisime Kūrėją.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką mums suteikia vienybė?

Būsimasis pasaulis – šiame gyvenime

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Komentarų nėra

Pateisinti kits kitą

Dvasinis darbas, Grupė

Komentaras. Kritikuoti vieniems kitus lengva, o štai pamėgink pagirti ką nors iš širdies, iš tikrųjų. Tai juk melas.
Atsakymas. Ne. Tiesiog tu nematai teigiamos savo draugų pusės, bet tai nereiškia, kad tai melas.
Reikia išpildyti Baal Sulamo ir Rabašo nurodymus apie grupę ir kalbėti apie draugus tik gera. Jei taip tęsi, pamažu išmoksi kalbėti iš širdies.
Baal Sulam rašo, kad dvidešimt tris su puse valandos per parą turi į viską žiūrėti teigiamai: Kūrėjas, kuris įsivelka į pasaulį, į tave, į draugus – visa tai nuostabu. Ir tik pusvalandį per dieną galima kritikuoti. Ir tai kol kas ne mums.
Problemos grupėse kyla dėl to, kad nemokate pateisinti kits kito, o ne todėl, kad norite tarpusavyje suvesti sąskaitas.
Jeigu tarp draugų atsiranda pasisakymų su užuominomis, ar kokios nors fizines problemos, tai šitai reikia išsiaiškinti, nes jos paprastai kyla nesant tarpusio supratimo.
Bet iš esmės visa tai galima išspręsti tuo, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo ir pateisinti draugą visur, ypač ten, kur jis neva neteisus.
Tam yra metodika, ir ji itin paprasta. Ir jeigu žmonės kiurkso savo egoizme ir nenori iškišti iš jo nosies, tai nieko nepadarysi. Turite visiškai tikslius kabalistų nurodymus, kurių turite laikytis. Paimkite 20-30 pirmųjų Rabašo straipsnių ir pažiūrėkite, ką jis rašo.
Suprantu, kad tai nelengva, kad viskas pasimiršta ir reikia nuolatos sau apie tai priminti, bet tik tai mes ir turime.

Iš 2016 m. gegužės 2 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 3

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Tikslus nusitaikymas

Apie meilę ir neapykantą

Komentarų nėra

Iš žemiško pasaulio į dvasinį

Dvasinis darbas, Grupė

Pradėjus dirbti su grupe man pamažu ima kilti visokiausios problemos. Taip Kūrėjas atskleidžia man veikimo lauką, kad spręsčiau visas kylančias problemas, nutiesčiau virš jų meilės tiltelį ir sudaryčiau sąlygas Jam atsiskleisti grupėje.
Taip užmezgu ryšį su kitais grupės nariais kaip su dešimt sfirų ir sukuriu vietą tarp mūsų, kad Kūrėjas atsiskleistų.
Todėl turime nuolatos kits kitam apie tai priminti, juk Kūrėjas kas akimirką nubloškia mus į mūsų žemišką miesčioniškumą ir mes turime pakilti iš jo į dvasinę struktūrą bei teisingai matyti situaciją.
Toks mūsų nuolatinis darbas – pakilti iš žemiško, painaus pasaulio, kurį Kūrėjas tyčia sukuria mumyse, į naują dvasinę būseną.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas „Nėra nieko kito, tik Jis“

Dvejos savęs valdymo vadelės

Kūrėjo glėbys

Komentarų nėra

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Dvasinis darbas, Grupė

Žmogus negali ilgai išsilaikyti su tinkamu ketinimu. Vos tik jis gauna naują norą, jis akimirksniu atsinaujina.
Tarkime, vidumi pasikeičiu, ir visą, ką turėjau anksčiau, iš karto išnyksta. Tokiu atveju man reikia stipraus išorinio poveikio.
Jis turi nuolatos mane lydėti, ir tada priklausomai nuo šio poveikio, nuo to, kiek leisiuos veikiamas, niekad neatsiplėšiu nuo principo „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“.
Juk viso, kas vyksta su manimi, priežastis ne ta, kad kažkas priešais mane ką nors sumanė, ne taip pasakė, ne taip pažiūrėjo į mane ar ką nors padarė. Visa tai susiesiu su Kūrėju.
Turiu nuolatos jausti, kad už visko slepiasi Kūrėjas, kad pakilčiau dar virš kokio nors egoistinio iššūkio. Ir taip nuolatos, kol virš visų nemalonumų, atstūmimų, neapykantos neišskleisiu meilės skėčio. Ir tuomet imsiu atskleisti Kūrėją.
Todėl mums būtina aplinkui sukurti tokią stiprią atmosferą, kuri visuomet mus veiktų ir padėtų išlaikyti mintį, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Ir kad visos Kūrėjo nukreipimas, visos Jo kliūtys, kaip Jis žadėjo Abraomui: „Apsunkinsiu faraono širdį“ ir neišvestų mūsų iš kelio, kad sakytume: „Ne, tai Jis, tai Kūrėjas“.
Ir taip, virš visos neapykantos draugams ugnies turime tiesti meilės tiltelius, suprasdami, kad viskas, kas mumyse verda, tikslingai mums atsiųsta Kūrėjo, kaip pasakyta „Sukūriau blogąjį pradą“.
O tiltelius tiesiame Jo padedami, ir tuomet tose sąramose tarp mūsų imame atskleisti Kūrėją. Iš visų elementų, kuriuos kuriame tarpusavyje, imame pasiekti Jo būdą, Jo savybes, Jo poveikį mums. Iš betarpiškų ir priešingų savybių kuriamo savo pojūčius, savo Kūrėją, tarsi Jį kurtume.
Visa tai mūsų laukia priešaky. Juk klausimas tik tas, kad mums reikia sukurti tokią grupę, kuri neleistų pamiršti, kad „nėra nieko kito, tik Jis“ ir visa, kas vyksta su mumis, kyla iš Jo.
Čia svarbiausia – tarpusavio laidavimas, kai kiekvienas iš mūsų ir visi drauge laiduojame, kad padarysime viską, ką tik galime megzdami tarpusavio ryšius, kad nė vienas draugas nepaliktų „Nėra nieko tik Jis“ laiko: tos minties, to jausmo, to pojūčio.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. 4-osios Maskvos kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Nėra nieko stipriau už mintį, III d.

Viską gauti ar viską atiduoti?

Kūrėjas – kūrinio viduje

Komentarų nėra

Būti jautriam svetimo skausmui?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Jeigu aš nejaučiu svetimų kančių, tai esu beširdis ar išmintingas?
Atsakymas. Reikia pajusti ne svetimas, o bendraminčių kančias, kad jūsų bendras skausmas, bendras noras rasti ryšį su Kūrėju leistų Jį atskleisti.
Ir daugiau nieko! Arba jūs trokštate šviesos, arba sergate, nes atsiveria tamsa. Viena iš dviejų. Jūs tai vadinate skirtingai: kančios, skausmas, negalavimas ir t.t. Šviesos nebuvimas ir yra kančia.
Jeigu tu turi indą (kli), norą pasiruošusį priimti šviesą, absorbuoti ją savyje, užsipildyti ja, bet nesistengi to padaryti – tai jauti ją kaip kančią.

Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Dvasinis darbas, Grupė

Vieno aktoriaus teatras?
Klausimas.
Jeigu Kūrėjas viską sukūrė, tai koks yra mūsų darbas?
Atsakymas. Iš tikrųjų, jei viskas iš Kūrėjo, jei Jis sukūrė šį „mažąjį spektaklį“, vadinasi, mes neegzistuojame kaip savarankiški asmenys ir viskas mums tik rodosi?
Aš jaučiuosi savarankiškas pagal atitrūkimo nuo Kūrėjo ir Jo paslėpties laipsnį. Ir atvirkščiai, Jam atsiskleidžiant aš išnykstu, tampu „skaidrus“, jaučiu, kaip viskas pereina per mane, o manęs paties iš viso nėra.
Tokiu būdu aš egzistuoju tik todėl, kad Kūrėjas yra paslėptyje. Kaipgi Jis gali atsiskleisti? Juk tada kūrinio tiesiog neliks, niekas neegzistuos, išskyrus Jį.
Ir vis tik, pagal kūrimo programą, aš galiu įgyti savarankiškumo ir atskleisti Kūrėją – jeigu dar iki šio atskleidimo aš veikčiau taip kaip Jis. Kitaip tariant, man įgyjant tam tikrą Kūrėjo savybę, Jis gali atsiskleisti nepašalindamas manęs iš šio pasaulio paveikslo. Ir tada mes su Juo tampame vieniu.

Aš savarankiškas – mes vienis
Dabar man reikia pasakyti „labai ačiū“ už paslėptį. Juk būtent per ją aš galiu įgyti Kūrėjo savybes, mintis, norus, veiksmus. Iš paslėpties aš noriu, kad jie pasireikštų manyje, gimtų manyje. Ir pagal tai Kūrėjas gali atsiskleisti pagal savybių panašumo dėsnį.
Tokiu atveju aš „neištrinu“ Jo iš paveikslo, o Jis, atsiskleisdamas, „neištrina“ manęs. Aš egzistuoju savarankiškai ir tuo pačiu metu mes su Juo esame tarpusavyje susiję, panašūs, susilieję. Kad ir kažkokia viena savybe, bet susilieję į vienį. Šį veiksmą reikia atlikti su kiekvienu mūsų noru, supanėšėjant su Kūrėju visu didžiuliu vidiniu žmogaus proto ir jausmų spektru. Štai kas mūsų laukia.

Už draugo – Kūrėjas
Tai pasiekiame padedant kabalos mokslui, taikydami per mokymąsi įgytas teorines žinias grupėje, dešimtuke. Mes renkamės ir stengiamės būti kartu, papildome vienas kitą, sutinkame vienas su kitu. Kitaip tariant, aš turiu kurti su draugu tokius pačius tarpusavio santykius kaip ir su Kūrėju.
Per šį pratimą mes vis labiau išsiugdome teisingą požiūrį, ir mūsų pastangos dirbant su draugais pritraukia Šviesą, grąžinančią į šaltinį.
Aš stengiuosi elgtis su draugais kaip su Kūrėju, tarsi Jis stovėtų už kiekvieno iš Jų, tarsi man tik atrodytų, kad tai draugas, o iš tikrųjų nėra nieko, išskyrus Kūrėją, kuris per draugus nuolatos man rodo įvairias elgesio formas.
Aš nuimu šiuos apdangalus ir sakau, kad viskas tik į gera. Man reikia juos įveikti, pakilti aukščiau jų, man reikia žiūrėti į Kūrėją kaip į mylintįjį ir mylimąjį.
Jei aš dedu šias pastangas, tai sužadinu Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Ir ji ištaiso mane, ištaiso mano savybes, kad jos iš tikrųjų būtų tokios ir kad jomis būčiau panašus į Kūrėją.

Teorija bejėgė
Apie tai mes turime galvoti, o paskui stengtis įgyvendinti. Svarbiausia – būtent įgyvendinti. Patikėkite, skaityti ir kalbėtis apie tai galima metų metus, nieko nesuprantant dėl praktikos stokos.
Kabala – praktinis mokslas. Ir todėl yra pasakyta: „Padarysime ir išgirsime.“ Atliksime praktiškai ir tada „išgirsime“ – kitaip tariant, įgysime Binos savybę ir pajusime, apie ką kalbama.

Iš 2015 m. liepos 22 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas vergas

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Nenoriu būti lėle!

Komentarų nėra

Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Dvasinis darbas, Grupė

Kongresas Gvadalacharoje „Viena širdis visiems“. Pamoka Nr. 1
Straipsnyje „Grupės tikslas“ Rabašas rašo: Susirinkome tam, kad paklotume grupės pamatą visiems tiems, kam rūpi Baal Sulamo aprašytas kelias ir metodika – kaip kilti žmogaus pakopomis ir nepasilikti gyvūno kategorijoje.
Mūsų pasaulyje yra negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis gamtos lygmenys. Jei norime pakilti virš žmogaus lygmens, turime tarpusavyje susivienyti.
Jei pakilsime virš visų kliūčių, priešiškumo, neapykantos, nenoro jungtis ir susivienysime, tai daugiau nieko ir nereikės. Kabalos mokslas nieko daugiau ir nemoko – tik susivienyti.
Jei bet kurioje grupėje, bet kuriame pasaulio taške žmonės sugebės pakilti virš priešiškumo kitiems ir susivienyti, tuomet atskleis Kūrėją, Aukštesniąją jėgą, aukštesnįjį pasaulį, amžinąjį pavidalą, vadinamą „siela“, nes tarpusavio ryšyje jie sukurs sąlygas Aukštesniajai jėgai atsiskleisti.
Kabalos mokslas universalus, nes jame nėra jokių apribojimų, išskyrus vieną: pakilęs virš savo egoizmo susijunk su tokiais pačiais žmonėmis, siekiančiais susivienyti, kad atsiskleistų Kūrėjas. Daugiau nėra jokių sąlygų.
Baal Sulamas priduria: Nesitikėkime, jog ateis laikas, kai galėsime kitokiu būdu pasiekti savo vystymosi tikslą. Be jokių abejonių, jį pasieksime tik vienydamiesi. Tuomet pamatysime, kaip Aukštesnioji jėga skatina visus vienytis – ir negyvąjį, ir augalinį, ir gyvūninį, ir žmogiškąjį lygmenis.
Matome, kaip visi jungiasi, norėdami to ar ne, vis labiau ir labiau, spaudžiami visokių problemų ir kančių. Pasaulis vis labiau vienijasi, ta linkme vystosi technika bei ryšio priemonės. Vienintelė Visatoje veikianti Aukštesnioji jėga visą pasaulį verčia vienytis, pasitelkdama didelį spaudimą ir kančias.
Tačiau mums atsivėrė naujas kelias: vienytis galime patys, didindami vienijimosi greitį, dirbdami vieni su kitais tarsi laboratorijoje – nuolat vis labiau vienydamiesi galime matyti, ką tuo pasiekiame.
Todėl, sekdami kabalistų patarimais, jungiamės į dešimtukus, mažas grupeles, kad būtų patogiau, lengviau, kad galėtume lanksčiau, parankesniu būdu vis glaudžiau jungtis ir matytume, kaip atskleidžiame Aukštesniąją jėgą. Ją atskleidžiame pagal mūsų susivienijimo tipą, kadangi mūsų indas lemia Šviesos atskleidimą.
Todėl mums nereikia per kančias judėti į galutinį tikslą, kuriame visos gamtos dalys susijungs integralia, globalia forma į nedalomą vienetą. Šį darbą galime atlikti ne kančių spaudžiami, o suprasdami, suvokdami, save kontroliuodami, galime pasirinkti judėjimo greitį ir matyti, kaip tai atliekame, paskui save patraukti visą žmoniją.
Juk jeigu juos prisijungsime, patrauksime paskui save, tapsime stipresni, o tuomet Aukštesnioji jėga atsiskleis su didesne galia, nes vienysis nebe tūkstančiai, kaip mūsų pasaulinėje grupėje, bet milijonai ir dar daugiau žmonių.
Šitaip atskleisime visą Aukštesniosios jėgos galią visose Jos sistemose, patirsime, kaip Ji viešpatauja ir viską valdo, kaip visa ši sistema veikia. Tai vadinama Šchinos atskleidimu.
Didžiulis malonumas matyti šią harmoniją, kai visos kūrinijos dalys – skirtingos, išsibarsčiusios, viena kitos nekenčiančios, nutolusios, – susijungia ir tarp jų atsiskleidžia ne paprastas ryšys, o tarpusavio meilė. Tai mus užpildo ir suteikia amžinojo gyvenimo pojūtį.

Iš Gvadalacharos kongreso I-osios pamokos, 2015 m. liepos 17 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas, vedantis amžinojo gyvenimo link

Iš absoliučios nežinios į kitą pasaulį

Krizė: ieškant išeities

Komentarų nėra

Mokymasis grupėmis pagal temas

Grupė

Pranešimas. Pagal OECD PISA vertinimą raštingumo lygis Suomijoje sudaro 100 proc. ir užima viršutinę poziciją įvairių šalių išsilavinimo lygio reitinge (Rusijos Federacija užima vietą trečiajame dešimtuke). Bet Suomija nesustoja ir ketina radikaliai reformuoti švietimo sistemą.
Pirmiausiai, reformoje numatyta mokymosi pagal dalykus schemą pakeisti į mokymąsi pagal temas. Pasenusi švietimo sistema tenkino bankų poreikius – rengė gerus apskaitininkus.
Vietoj atskirų valandinių istorijos, matematikos ir kitų mokslų paskaitų mokiniai studijuos šiuos mokslus bendrai, kartu lavindami ir bendravimo įgūdžius. Europos sąjungos kursas iš dalies jungs istorijos, ekonomikos, geografijos studijas kartu su užsienio kalbų mokymusi.
Mokymą planuojama pravesti mažoms grupėms, kuriose bus skatinamas komandinis darbas. Pagal pravestų šalyje eksperimentų rezultatus matyti, kad naujasis mokymosi būdas efektyviai didina mokinių žinių lygį.
Komentaras. Viskas, kas bus pravedama grupėse (ryšys) ir arčiau gyvenimo (temos), teigiamai atsispindės žiniose ir elgesyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis švietimas

Ne utopija, o nauja švietimo sistema

Vietoj profesinio parengimo – auklėjimas

Komentarų nėra

Imtuvas užribio bangų diapazone

Dvasinis darbas, Grupė, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Ar gali kabalos metodika tapti prieinama visiems, jei dauguma papildomo jutimų organo vystymą laiko mistika?
Atsakymas. Žmonės įprato viską, kas yra už šio gyvenimo ribų, priskirti mistikai, antgamtinėms jėgoms. Šiuo atveju yra ne taip. Kabalos mokslas yra labai paprastas, ši metodika atsirado dar Abraomo laikais.
Mokiniai susirenka aplink mokytoją, o šis sudaro iš jų grupę. Grupėje mokiniai ima dirbti tarsi laboratorijoje, sukurdami sąlygas, kuriose galima atskleisti Aukštesniąją jėgą. Tarpusavio ryšyje atskleidę šią Aukštesniąją jėgą, pradeda ją tyrinėti, vystytis ir vystyti ją pačią.
Kitaip sakant, jie veikia dviem kryptimis. Turėdami norą gauti, atskleidžia norą duoti. Taip jie gali veikti šią davimo jėgą, ją pritraukti, auginti, tyrinėti, kaip ji juos veikia. Jie pradeda betarpišką, praktinį darbą su Aukštesniąja jėga, su Kūrėju, kaip su bet kuria kita mums žinoma gamtos jėga.
Klausimas tik toks, kaip greičiau įrengti tokią laboratoriją, kurioje atskleisime Aukštesniąją jėgą, ištirsime, išstudijuosime ir galėsime dirbti su ja kaip partneriai. Mes veiksime ją, o ji – mus, visą grupę. Juk vienas žmogus negali iš savęs sukurti davimo savybės.
Tik grupėje, tarkime – dešimties žmonių tarpusavio ryšyje, galime sukurti davimo jėgą, kuri prilygs paslėptai Aukštesniajai jėgai. Tuomet ši Aukštesnioji jėga atsiskleis mums pagal savybių panašumo dėsnį.
Taip gaudome bangą radijo imtuve, nustatydami jį pagal tą bangą. Tada pagal savybių panašumo dėsnį vidine banga pagauname išorinę. Tokiu pačiu principu Aukštesniąją jėgą atskleidžiame grupėje, pagal galimybes sukurdami tarp savęs truputį davimo savybės.
Ir staiga, tarsi gaudydami išorinę radijo bangą, šioje mūsų sukurtoje davimo savybėje pajuntame kažkokį pokalbį, pašalinį, aukštesnį, poveikį. Vadinasi, mes Jį aptikome! Taip ieškome Kūrėjo.
Tai labai realus pojūtis. Jei taip organizuosime savo grupę, būtinai atskleisime Kūrėją – čia nėra jokios mistikos. Čia veikia tokie patys dėsniai kaip ir fizikoje.
Rabašas straipsnyje „Iš Tavo veiksmų pažinome Tave“ rašo: „Visa žemė pripildyta Kūrėjo didybės, ir nėra vietos be Jo.“ Aukštesnioji jėga pripildo visus kūrinius, visus savo sukurtus norus mėgautis ir valdo juos. „Bet Jos nejaučiame tik todėl, kad neturime tinkamų jutimo organų.
Taip ir radijo imtuvas – pats nekalba, o pagauna balsus, skambančius pasaulyje. Bet kol imtuvas nebuvo išrastas, šių balsų negirdėjome, nors jie jau egzistavo.
Pagal šį pavyzdį galima suprasti, kad nėra vietos be Kūrėjo, ir mums reikia tik tinkamo prietaiso. O imtuvas, aptinkantis Aukštesniąją jėgą, pagrįstas susiliejimu su Ja ir savybių panašumu, tai yra noru duoti.
Kai tik turėsime tokį imtuvą, tuoj pat pajusime, kad nėra vietos, kur nebūtų Kūrėjo, o visa žemė pilna Jo šlovės.“
Grupėje esame tarsi mokslininkai laboratorijoje, kuriems tarpusavyje reikia tik sugeneruoti davimo jėgą, kad pavirstų imtuvu. Tada imtuve atskleisime dvasinę jėgą, Kūrėją.
Ji atsiskleidžia tik ryšyje tarp mūsų. O visas išankstinis pasiruošimas, mūsų vystymasis iš negyvosios, augalinės, gyvūninės iki žmogiškosios pakopos buvo reikalingas tam, kad mumyse susiformuotų noras rasti šią bangą.
Todėl turime ieškoti, kaip, remiantis kabalistų patarimais, tinkamai susivienyti. Ir visa tai labai toli nuo mistikos. Tik visiškas neišmanėlis gali kabalą sieti su mistika, juk pagal apibrėžimą kabala – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniams būtent šiame pasaulyje.

Iš 2014 m. gruodžio 12 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Kūrėjo detektorius

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

Klausimas. Kaip žmogui pavyksta suvokti, kad jis priklauso nuo aplinkos? Ar galima tai suvokti be išorinių smūgių?
Atsakymas. Smūgiai „ištiesina“ mūsų norą mėgautis, suteikia jam formą, tarsi išminko tešlą. Žmogus negali pats pasiekti tokio rezultato, nes apsauginė egoizmo jėga neleis jam kentėti.
Jis nesutinka nusileisti ir nors kiek nusižeminti. Jis visokiais būdais  išsisukinės, kad tik nepakeistų savo formos, tokios naudingos egoizmui.
Sakoma, kad nėra laimingesnės akimirkos žmogaus gyvenime už tą, kai jis visiškai nusivilia savo jėgomis ir jam telieka malda. Tačiau malda turi pereiti per visuomenę, nes kito kelio nėra. Kūrėjas yra aplinkoje, grupėje, tautoje. Todėl kreipdamasis į Kūrėją privalai veikti per bendrą indą.
Privalai įsijungti į tą indą, kuriame yra Kūrėjas. Nėra šviesos be indo. Todėl, jeigu nori kreiptis į Kūrėją, reikia kreiptis į tą indą, kuriame Jis yra.
Jeigu tau reikalinga elektra, kur tu ją gali gauti? Juk negaudai žaibo danguje, o prisijungi prie akumuliatoriaus ar elektros lizdo, kuriuose yra elektros energija. Tau būtina kažkur pasijungti ir gauti elektros energijos per indą.
Todėl negali kreiptis į Kūrėją egoistiškai, kaip manei anksčiau. Dabar supranti, kad Kūrėjas yra visuomenės viduje. Tegul atsirasti šiam suvokimui padėjo smūgiai, bet tu juos sumažinai, nes galvojai apie tai, kalbėjai, skaitei, įsikvėpinėjai ir galiausiai sutaupei laiką.
Rezultatas tas pats, bet tu jau pradedi ieškoti Kūrėjo indo viduje – ten, kur Jis yra. Visos sielos ieško, kaip prisijungti prie Acilut pasaulio Malchut, kadangi joje atsiskleidžia Kūrėjas.
Pats Zeir Ampinas atskirtas nuo mūsų ir mes nežinome, kas tai. Jis mus veikia per Malchut. Mūsų pastangomis Malchut prisijungia prie Zeir Ampino ir gauna iš jo šviesą pagal mūsų poreikius. Mes dirbame per indus. Užpildymas – tai irgi mūsų indai.
Bet kuriuo gyvenimo atveju mes niekada nematuojame pačios jėgos, o tik jos poveikį kažkam. Juk mes – kūriniai.

Iš 2014 m. gruodžio 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip į tinklus įsipainiojusi žuvis

Sutikti su Kūrėju

Svarbiausia – nepamesti siūlo galo

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai