Pateikti įrašai priklausantys Valios laisvė kategorijai.


Nuo ko prasideda valios laisvė

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galima kalbėti apie valios laisvę, jei esame nesąmoningi savo ego, kurį valdo Kūrėjas, vergais? Ar pirmąsyk atvertęs kabalistinę knygą įgyju valios laisvę?
Atsakymas: Kuomet mus atveda į kabalą, dar neturime jokios valios laisvės. Valios laisvė atsiskleidžia po keletos studijavimo metų, kai gaunate galimybę suvokti aukštesniąją Šviesą, pritraukti ją sau, būti dviejose linijose (kairėje ir dešinėje), valdyti jas, kaip vežėjas dviem vadelėm valdo arklį. Štai tada įgyjate tikrąją valios laisvę.
Ji pasireiškia vidurinėje Tifėrėt dalyje, vidurinėje linijoje. Norėdamas pasiekti valios laisvę, studijuojantis kabalą žmogus turi keletą metų gerai su savimi padirbėti.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.
Valios laisvės paieškos, II d.
Valios laisvės beieškant, III d.


Komentarų nėra

Kuo tiki kabala?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas. Ar galima mintimis paveikti žmogų? Ar tuo tiki kabala? Ar kabala naudojasi tokia praktika?
Atsakymas. Kabala niekuo netiki. Praktika tik viena: pritraukti supančiąją šviesą.
Šis mokslas labai paprastas, nes pagrįstas dviejų jėgų tarpusavio sąveika: aukštesniosios – davimo, meilės – jėgos ir žemesniosios – egoizmo, gavimo. Daugiau nieko nėra!
Aukštesnioji jėga (šviesa) vadovauja žemesniajai jėgai (norams), ir viskas, kas vyksta kabaloje, egzistuoja tarp mūsų. Žemesnioji jėga gimsta iš aukštesniosios, kaip sakoma „egzistuojantis iš nieko“. Tai taip pat kaip matematikoje: yra nulis ir kažkas, kas skiriasi nuo nulio, nuo to prasideda visas mokslas. Kabaloje taip pat.
Aukštesnioji jėga veikia mūsų norus, juos visiškai valdo. Norai  – tai mes: kiekvienas iš mūsų ir visi mes kartu.
Mes net nežinome, kaip mus šviesa valdo ir manome, kad viską darome patys, o iš tiesų kiekvienas esame tiesiog maži mechanizmai. Tačiau turime galimybę sukelti papildomą šviesos įtaką sau ir priklausomai nuo tos šviesos pritraukimo protingai vystytis. Tuomet mums taps aišku, kaip ši šviesa, veikianti mus, atlieka mumyse tam tikrus veiksmus ir kokie tie veiksmai. Mes pradėsime ją tyrinėti ir šitaip valdyti ir ją, ir save.
Apie tai yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Numalšinti troškulį minties jėga

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą IV d.?

Valios laisvė

Klausimas. Jei žmogaus gyvenimas nuo pradžios iki galo visiškai užprogramuotas, tai kodėl dabar jis jaučia tarsi pats rinktųsi kitą savo žingsnį: su kuo susituokti, kur gyventi, ką daryti?
Atsakymas. Kitaip žmogus negalėtų išgyventi, jis nusižudytų, jei žinotų, kad gyvena kaip gyvūnas, kurio kiekvienas žingsnis valdomas. Kas tada jam liktų gyvenime – tik ieškoti, kaip maloniau praleisti kiekvieną akimirką ir mažiau kentėti? Koks tokio gyvenimo tikslas ir kam jis reikalingas?
Klausimas. Išeitų, kad nuo manęs tyčia slepiama, kad mano gyvenimas visiškai užrašytas su visomis jo detalėmis, kad būčiau suinteresuotas gyventi toliau, tarsi pats kažką rinkčiausi, tačiau iš tiesų nuo manęs nieko nepriklauso. O gyvūnai taip jaučia?
Atsakymas. Ne. Gyvūnai instinktyviai, neklausdami vykdo gamtos nurodymus tarsi biologinė mašina. O žmogus gali klausti: „Kam gyvenu? Kodėl taip gyvenu? Ar galiu pakeisti likimą?“.
Tai jau žmogaus pradžia, atskirianti jį nuo gyvūno. Jis pakyla virš egoistinės būties į aukštesnę pakopą. Jis jau nebenori gyventi tik tam, kad patenkintų savo poreikius kaip gyvūnas, ir ieško aukštesniojo tikslo.
Klausimas. Ką reiškia tapti teigiamu programos elementu ir gauti galimybę veikti savo likimą?
Atsakymas. Mums leista įsijungti į gyvenimo programą tik su sąlyga, kad užpildysime ją teigiamomis jėgomis, kitaip tariant pakelsime programą iš gyvūninio lygmens į žmogiškąjį, atliksime jai „upgrade“. Jei savo gyvenimą skiriu tam, kad teigiamai veikčiau mus valdančią programą, kuri vadinasi „aukštesnioji jėga“, tai turiu galimybę taip daryti.
Tuomet teigiamą įtaką darau ir savo, ir visų kitų likimui, visai programai apskritai. Galiu pakeisti gyvenimo filmą ir tampu aukštesniosios jėgos partneriu, kuri valdo visą šią programą.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Kaip rinktis likimą II d.?

Kaip rinkti likimą III d.?

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą III d.?

Valios laisvė, gyvenimo prasmė

Klausimas. Nejaugi visas mano gyvenimas užprogramuotas, ir toje programoje aprašyta kiekviena gyvenimo akimirka?
Atsakymas. O kaip gali nutikti kas nors netikėto? Gamtoje nėra atsitiktinumų, tiesiog mes suprantame vos vieną nuošimtį to, kas vyksta. Tad išvydę kokį nors įvykį gamtos sistemoje mes it maži vaikai šaukiame: „pats nukrito, pats sudužo!“
Tačiau iš tiesų gamtoje veikia tikslūs dėsningumai, ir viskas užrašyta iki menkiausių detalių. Tik iš naivumo galima manyti, kad kažkas vyksta atsitiktinai. Iš kur tai kyla, jei ne iš jėgų pusiausvyros?
Kiekvienas įvykis sukomanduotas jėgų ir yra tam tikros jų sąveikos rezultatas. Stebuklų nebūna. Niekas nevyksta šiaip sau, be priežasties, gamtoje viskas suplanuota iš anksto.
Klausimas. Kam tada mes gyvename? Kam žmogui duotas gyvenimas, jeigu joje viskas jau iš anksto nulemta iki paskutinės detalės?
Atsakymas. O kam milijonai žuvų gyvena jūroje? Kam egzistuoja daugybė rūšių gyvūnų gamtoje? Žmonėms gyvenimas duotas tam, kad išsivystytų ir pasiektų tokią būseną, kai jie patys įsijungs į tą programą ir galės atlikti teisingus pokyčius, kurių iš jų laukia programa.
Programa nori atvesti žmones į tokį lygmenį, kur jie galės ją suprasti ir tapti aktyvūs, teigiami jos elementai. Kabala padeda tai atlikti. Ir tuomet žmogus pradeda suprasti programą, įsijungia į ją ir veikia aukščiau savo prigimties, aukščiau jame vykdomos programos.
Studijuodamas kabalą ir realizuodamas jos metodiką grupėje, žmogus gauna jėgų, leidžiančių jam pakeisti programą, pakilti virš savo „aklos lemties“, užprogramuotos iš anksto nuo pradžių iki galo ir imti ją valdyti. Jis tampa svarbus šios programos komponentas ir taip veikia savo paties ir visų šio pasaulio gyventojų likimą.
Klausimas. Kodėl žmogus negali iš karto valdyti savo likimo, o pirmiau turi gyventi automatiškai?
Atsakymas. Iš pradžių žmogus gyvena kaip visi gyvūnai: leidžia dienas ganydamiesi po pievelę. Ir staiga kažkuriuo gyvenimo metu jis pabunda, pakelia galvą ir sako: „Ne, nenoriu gyventi įsikniaubęs į lovį!“
Noriu žinoti, iš kur ateina mane valdanti jėga! Noriu susipažinti su ja ir pats valdyti savo likimą! Man neužtenka paprastos gyvūninės būties. Juk žolė ir mano kūnas – tai gyvūninis lygmuo. O aš noriu išsivystyti taip, kad sąmoningai įsijungčiau į programą. Yra gyvenimo programa ir aš noriu tapti jos savarankiškas elementas“.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos “Naujasis gyvenimas” Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Kaip rinktis likimą II d.?

Kaip išvengti likimo smūgių?

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą II d.?

Valios laisvė

Klausimas. Ar visas mano gyvenimas ir visi jo įvykiai užprogramuoti iš anksto?
Atsakymas. Visa mūsų tikrovė – tai programa, kurioje egzistuojame ir jos tėkmėje vystomės. O mes patys – šios programos elementai, su kuriais ji dirba, kuriuos vysto.
Programa – tai mus veikiančios jėgos, pravedančios mus per įvairias būsenas: buvai vaikas, mokeisi, ėjai į kariuomenę, paskui susituokei, susilaukei vaikų ir t. t. Nejau rinkaisi, kas su tavimi nutiks? Nieko nesirinkome, nors ir įsivaizduojame, kad viskas mūsų rankose, ir mes patys nusprendėme, kur mokytis, su kuo tuoktis ir pan.
Tačiau visa tai netiesa – gyvenimas teka per žmogų jo neatsiklausdamas. Kai dabar, jau būdamas septyniasdešimties, žvelgiu į savo gyvenimą, man tampa aišku, kad nieko nesirinkau. Mane pastūmėjo į įvairiausias būsenas, privertė reaguoti į įvykius, pereiti įvairias būsenas.
Ateities atžvilgiu dar galiu turėti iliuzijų, kad galiu elgtis pagal tai, kaip pasirinkau. Tačiau praeities atžvilgiu akivaizdu, kad nieko nesirinkome.
Kas nors griaušis, kad pasielgė taip, o ne kitaip. Bet dauguma, patirtimi įgiję išminties, vis dėlto supranta, kad atsitiko tai, kas turėjo atsitikti ir nieko negalima pakeisti – toks likimas.
Klausimas. O kur užrašytas mano likimas ir viskas, kas su mumis vyks?
Atsakymas. Tai įrašyta bendroje programoje, esančioje gamtos jėgų lauke, kurioje egzistuojame.
Klausimas. Kada užrašoma ši programa: dar iki žmogaus gimimo, gimstant ar gyvenant?
Atsakymas. Visa programa jau užrašyta nuo kūrimo pradžios iki jos galo. Žinoma, žmogui dar negimus egzistuoja visa jo gyvenimo kelio programa. Tas scenarijus yra jėgų lauke, kuris vadinasi Šchina  – bendru noru, o tai – visos kūrinijos medžiaga. Šiame lauke veikia jėga, stumianti norą mėgautis į jo galutinę būseną, į numatytą tikslą.
Šios nore veikiančios jėgos formulė vadinama kūrimo sumanymu. Kūrimo sumanymas – tai ta programa, ta jėga, ta formulė, kuri vysto norą iš jo pradinės formos į galutinę. 99.99% žmonių ši programa užrašyta iš anksto, o 0.01 % neužrašyta…
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą I d.?

Valios laisvė

Klausimas. Kartais gyvenime nutinka įvykiai, kurie tarsi kažkieno parengti, o kartais atrodo nevykusiu atsitiktinumu. Rytuose yra „karmos“ samprata, o arabai turi patarlę – „Nuo to, kas tau iš viršaus skirta, – nepabėgsi.“ Ar mūsų likimas iš tikrųjų nulemtas, tarsi iš anksto nufilmuotas filmas, ar mes jį galime pakeisti?
Atsakymas. Visas gyvenimo scenarijus jau iš anksto užrašytas, tačiau pats žmogus nusprendžia, kaip tai nusileis jam. Juk žmogui duota valios laisvės, skirtingai nuo negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos, kurie yra „aklos lemties“ rankose, kitaip tariant, yra besąlygiškai kontroliuojami aukštesniojo Gamtos valdymo.
Gamta visa, kas egzistuoja, stumia pirmyn per evoliucijos procesą pagal Darvino teoriją ar dar kokią nors programą. Tačiau žmogus, skirtingai nuo kitų, gali imti likimą į savo rankas. Jei jis to nedaro, tai gyvena kaip gyvūnas visiškai valdomas gamtos, ir neturi galimybės veikti savo likimo, kur iš anksto viskas apibrėžta.
Instinktyviai reaguodamas į visus įvykius savo gyvenime, žmogus taip nuo savęs neprideda nieko naujo. Jeigu nuodugniai ištirtume visas savo sistemas: psichologiją, fiziologiją, visus savo jausmus, tai galėtume išskaičiuoti savo sprendimus ir reakcijas bet kokiose gyvenimo situacijose.
Tai tarsi mašina, kurios elgesys neabejotinai aiškus. Todėl kalbama jau ne apie šitą mašiną, o apie išorinius poveikius jai, apie ją veikiančias jėgas. Tik nuo jų priklauso, kas nutiks su žmogumi, – o nuo jo paties nieko nepriklauso. Vadinasi, negalima sakyti, kad jis lemia savo likimą. Taip veikia 99.99% visų pasaulio žmonių.
Tačiau yra žmonių, kurie gali imti likimą į savo rankas ir reaguoti ne instinktyviai iš savo egoizmo ir prigimtinių savybių, o pakilę virš savo prigimties veikia netgi priešingai jai. Tai visiškai kitoks elgesys nei visų kitų, paprastų žmonių.
Kitaip tariant, įmanoma išeiti iš automatinės, iš anksto apibrėžtos lemties. Tai nėra paprasta, bet įmanoma, ir ne žmogaus sąskaita, o padedant ypatingai, gamtoje slypinčiai jėgai, kuri vadinasi „grąžinanti į Šaltinį Šviesa“. Ši jėga ima mus veikti, kai norime pakilti virš savo prigimties. Juk gamtoje mes visi robotai, veikiantys mašinos viduje.
Jeigu pritraukiame sau ypatingą jėgą, kuri mus vysto, tai įgyjame ypatingą, aukštesnę davimo, vienybės, meilės prigimtį. Ji bus kaip priedas prie mūsų asmeninių savybių ir mūsų gyvenimo programos. Programa pasikeis, nes duomenys pasikeitė, juk prašau naujos programos ir noriu eiti nauju keliu, kad pakilčiau į kitą lygmenį, ant naujos gyvenimo pakopos.
Noriu ne tiesiog plaukti šioje instinktyvioje tėkmėje, kuri neša mane nuo gimimo dienos iki mirties, bet nugyventi gyvenimą kitaip: veikiant naujam valdymui ir kitaip reaguojant į jį, kad pasiekčiau kitokių rezultatų. Išeitų, kad palieku savo likimą, ankstesniąją prigimtį ir tampu aktyvus savo naujojo likimo elementas.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos “Naujasis gyvenimas” Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvės paieškos, II d.

Kaip tapti laisvam?

Komentarų nėra

Klausimas iš kalėjimo

Valios laisvė

Klausimas. Visą gyvenimą sėdėsiu kalėjime. Mėginu užmiršti tai, ką padariau, ir negaliu. Kaip užmiršti?
Atsakymas. Nieko nereikia užmiršti. Apskritai nereikia apie tai galvoti. Mūsų mokiniai kalėjimuose moko integralaus ugdymo metodiką. Pasistenkite susitelkti į tai, ką jums dėsto, visiškai pasinerkite į šį mokslą.
Pakilsite į kitą savo egzistavimo lygmenį, ir nejausite, kad esate uždarytas. Priešingai, pasijausite laisvas, o visas likęs pasaulis – uždarytas.
Rekomenduoju tai atlikti. Tai nuostabi būsena. Dėkosite Kūrėjui už tai, kad atlikote visus tuos nusižengimus. Juk iš esmės ne jūs tai padarėte, o Kūrėjas, kuris taip jums suteikė galimybę dabar ramiai pasiekti Aukštesnįjį pasaulį.
Tad galite paversti savo įkalinimą tikrąja laisve.

Iš 2017 m. vasario 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė ir materialioji laisvė

Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Baimė subręsti

Komentarų nėra

Ar galima išvengti kančių?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

Klausimas. Galvojant apie patį baisiausią scenarijų, ar po trečiojo ar ketvirtojo pasaulinio karo išlikę milijonai žmonių nejaus kančių ir egoizmas vėl sumažės iki to lygmens, kuris buvo prieš 6000 metų?
Atsakymas. Ne. Egoizmas pereina iš kartos į kartą, ir kančios – taip pat. Iš esmės jūs klausiate: jei mes šiandieną jaustume tas kančias, kurias išgyvena žmonės per baisias suirutes – uraganų, vulkanų išsiveržimo, atominių bombų sprogimo metu, tai turėtume galimybę teisingai pasirinkti kelią?
Tai netinkamas klausimas, nes tokiu atveju kelias nepasirenkamas, tokiu atveju žmogus tiesiog kenčia. Tai ne pasirinkimas. Gamta taip nedaro. Ji nori, kad žmogus sąmoningai pasirinktų naują vystymosi pakopą. Kitaip tai – ne pasirinkimas.
Perėjimas nuo negyvojo lygmens į augalinį, nuo augalinio į gyvūninį vyksta, patiriant gamtos smūgius. Mūsų pasaulio žmogus – to paties veiksmo rezultatas. Tačiau dabar turime pakilti visiškai kitu būdu, todėl ir ateina ši metodika, vadinama kabalos mokslu.
Dabar turime sąmoningai pakilti į kitą lygmenį – tai labai svarbus atskaitos taškas. Nes po negyvojo, augalinio ir gyvūninio vystymosi būvio, kuriam šiandieną priklausome, mumyse yra prielaida suvokimui, kad galime pakilti virš savojo aš.
Mes esame tarpiniame būvyje. Tarkime, tarp negyvojo ir augalinio lygmens yra koralai, tarp augalinio ir gyvūninio – „žemės šuo“, o tarp gyvūninio ir žmogaus – beždžionė. Taip ir tarp mūsų pasaulio žmogaus ir žmogaus iš aukštesniojo pasaulio egzistuoja kabalistas.
Kabalistas – tai tas, kuris turi gyvūninių šio pasaulio savybių, kita vertus, jis jau turi ir kitos pakopos savybių. Būdamas tokioje tarpinėje būsenoje jis kyla į viršų.
Toks kilimas vyksta ne veikiant instinktyvioms gamtos jėgoms, o sąmoningai.
Todėl mes tiek mokomės apie valios laisvę, apie tai, kaip turime elgtis grupėje, kurti tam tikrą būseną savyje ir aplink save, kad būtų įmanoma keistis.
Mes tarsi patys išstumiame save iš egoizmo ir pakeliame į naują lygmenį, kur mumyse pasireiškia gėrio jėga, priešinga egoizmui.
Taip egzistuosime dviejose jėgose: neigiamoje – egoistinėje ir teigiamoje – altruistinėje. Altruistinės jėgos mūsų pasaulio prigimtyje nėra, todėl turime ją pritraukti. Ir tada egzistuosime tų jėgų ryšyje ir pusiausvyroje. Tai bus mūsų būsimasis būvis, vadinamoji vidurinioji linija.
Aš tikiuosi, kad sąmoningai panaudosime valios laisvę, rasime tinkamą sprendimą ir pasieksime tokią būseną be pasaulinių karų.
Klausimas. Jei mes pasirinksime tinkamai, tai išvengsime apokalipsės ir kataklizmų?
Atsakymas. Jei nors maža žmonijos dalis suvoks, kad vienintelis kelias išvengti kataklizmų – tai laikytis kabalos mokslo metodikos. Juk kitos išeities nėra. Reikia tiesiog suvokti ir save supurtyti.
Klausimas. Kokia prasmė smūgiuoti žmonijai, jei tai nieko nekeičia?
Atsakymas. Susikaupusios kančios žmoniją atveda į būseną, kada ji vis tiek pradeda galvoti, ką daryti, t. y. papildomos kančios subalansuoja žmogiškąjį egoizmą.
Tarkim, vaikas nenori eiti į mokyklą – jam pradeda riboti malonumus: atima kamuolį, vėliau – dviratį, elektroninius žaidimus, kol jam nieko nelieka, kaip tik eiti į mokyklą.
Tačiau ir čia yra valios laisvė – galimybė rinktis. Mes visada esam riboti – negalima sakyti, kad pasirinkimas galimas, tik esant neribotai laisvei.
Tokiu būdu galime pasirinkti ir dvasingumą – tarp apdovanojimo ir baudimo. Todėl būtina suprasti visas sąlygas ir aplinkybes, kurios mus veda prie laisvės. Laisvė – tai ypatinga būsena, pasiekiama tam tikruose rėmuose.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Kančių mažinimo formulė, 1 d.

Kančių mažinimo formulė, 2 d.

Komentarų nėra

Valios laisvės beieškant, III d.

Valios laisvė

Aukščiau Visatos
Jei pakiltume ir pažvelgtume į bendrą vaizdą, nekreipdami dėmesio į žmoniją, – į negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, – tai prieš mus atsivertų ypatingas bendras dėsnis, kuris mus visus priskiria prie bendros sistemos. Be to, prie uždaros, integralios, idealiai tarpusavyje susijusios visose savo dalyse.
Taip gamta elgiasi su visais, ir tik mes – žmonės – esame priešingi jai pagal savo prigimtį.
Išeina taip: jei mes priešingi Gamtai, tai galime iš šalies ištirti, suprasti, suvokti ją ir tapti panašūs į ją. Bet ne natūraliu būdu, būdami panašūs į negyvąjį pasaulį, florą ir fauną, o savarankiškai, nepriklausomai kildami ant bendros Aukštesniosios gamtos pakopos, kuri yra aukščiau mūsų Visatos, aukščiau Didžiojo sprogimo, nuo kurio Ji prasidėjo.
Tai ir yra tikroji žmogaus pakopa, Žmogaus lygmuo – nuo žodžio Adomas, kuris reiškia: „panašus“ (dome) į bendrą sistemą. Kartu mes imsime ją kontroliuoti – suprasime, suvoksime visą Gamtą, prasiskverbsime į jos gilumą, įsijungsime į ją.
Štai kur slypi esmė, mūsų gyvenimo tikslas, mūsų valios laisvė. Tik dėl to verta gyventi. Antraip mes liekame apgailėtinomis skruzdėlėmis, vykdančiomis savo kūno komandas.
Tai reiškia, kad mums būtina rasti metodiką, kuri leis mums stovėti prieš Gamtą, pažinti, atskleisti, tyrinėti ją – ir kartu formuoti save pagal šią visuotinę, globalią gamtą, įtraukiant visą Visatą, žmoniją ir, kas žino, ką dar.
Šito reikia siekti. Juk tik taip, jei aš suvoksiu šią universalią sistemą, jei atversiu ją, jei sužinosiu, dėl ko egzistuoju, kaip buvau sukurtas, kaip gyvenu ir vystausi ir į kokią visa apimančią Gamtą turiu ateiti, – tik taip aš iš tikrųjų realizuosiu save.
Toks mano laisvas pasirinkimas: pasiekti tai ar ne. Įeiti ar neįeiti į interakciją su Gamta, į susijungimą, bent į suartėjimą ir supratimą. Žmogus geba laisvai kurti, sugerdamas į save visą šią sistemą protu ir jausmais, iki pat smulkiausių detalių. Ir štai tada jis vadinsis „Žmogumi“ (Adomu).
Juk šioje būsenoje jis sujungia savyje dvi priešingas jėgas. Viena vertus, pagal šio pasaulio prigimtį, jis egoistas, o kita vertus, pagal globalaus pasaulio prigimtį, jis altruistas. Jis turi šansą įgyti antrąją jėgą. Ir šis šansas laukia, kol bus įgyvendintas.
Žmogų atveda prie šios galimybės, o toliau viskas priklauso nuo jo paties: nori jis to ar nenori? Jis randa metodiką: knygas, mokytojus, grupę tam įgyvendinti – kitaip tariant, tą vietą, kur jis įgyvendina savo ryšį su Gamta. Taip žmogus gali judėti pirmyn, vystytis pasitikdamas šį etapą, kuriame Gamta jam atsiskleis.
Ir jis laisvas šiame kelyje. Juk jis gali pagal paties valią, laisvai jungtis į grupę, kuri jį moko, kaip prisijungti, įsitraukti į visa apimančią Gamtos sistemą.

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, I d.

Valios laisvės beieškant, II d.

Kas tiki valios laisve

Komentarų nėra

Valios laisvės paieškos, II d.

Valios laisvė

Amžinas prieštaravimas
Taigi, žmogus visiškai priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos. Valios laisvė – tik iliuzija.
Bet jei nuo manęs absoliučiai niekas nepriklauso, jei aš – tik nesavarankiška bendro mechanizmo dalis, ne veikianti, o veikiama, tai mano gyvenimas neturi jokios prasmės, jokios logikos.
Tada dėl ko gi mes egzistuojame? Kam visa tai?
Štai ir priartėjame prie klausimo esmės: ar gali žmogus laisvai pasirinkti, laisvai veikti, ar galima jį vadinti nepriklausomu? Matyt, tik dėl šito veiksmo jis vis iš naujo gimsta ir gyvena. Ir taip – milijardai žmonių.
Kas gi tas laisvas veikimas – tegu nors ir mažulytis, – aplink kurį sukasi visas mano gyvenimas? Kai jį rasiu ir realizuosiu, iš ten išdygs, prasiverš į laisvę mano gyvenimo prasmė.
Tyrinėdami šį klausimą, save pamatome unikalioje sistemoje. Iš vienos pusės, visi esame egoistai, visų gyvenimas kraštutinai individualus. Laikui bėgant, vis labiau svetimėjame, šalinamės vieni kitų.
Niekam nereikia artimųjų, su daugeliu iš jų niekas nenori palaikyti ryšių. O iš kitos pusės, priešingai – Gamta mus uždaro kartu: gyvename mažame Žemės rutulyje, mažame pasauliniame kaime, globaliai ir integraliai tarpusavyje susiję.
Šis kontrastas, prieštaravimas kasmet vis didėja. Šiuo metu jis ypač ryškus Europoje, kurioje bandymas sukurti bendrą rinką apnuogino europiečių nesugebėjimą teisingai susivienyti, užmegzti ryšius. Kaip gi išspręsti problemą?
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Kaip tapti laisvam?

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai