Pateikti įrašai priklausantys Valios laisvė kategorijai.


Integralios atsakomybės link

Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Komentarų nėra

Ar gali žmogus laisvai rinktis?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų prigimtis – tai egoizmas, kuris veikia pagal programą „maksimalus malonumas su minimaliomis energijos sąnaudomis“. Tikriausiai šiuose rėmuose turime tam tikrą pasirinkimą. Bet jis nėra laisvas, nes vis tiek yra ribos.
Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad dabar renkuosi gerti kavą ar arbatą. Bet esmė ta, kad šis sprendimas jau priimtas kai kuriomis iš anksto numatytomis sąlygomis.
Ar gali žmogus laisvai rinktis?
Atsakymas: Ne. Absoliučiai.
Pasak kabalos, vienintelis dalykas, ką galime, – tai daryti įtaką mus formuojančiai aplinkai. Negalime betarpiškai savęs veikti, bet galime rinktis aplinką ir daryti jai įtaką, kad ji būtų tokia, o ne kitokia. Turima omenyje, kad aplinkoje – labai daug faktorių. Kaip jie paveiks mus, tokie ir būsime.
Klausimas: Sakykime, yra turtingų žmonių, siunčiančių savo vaikus mokytis į Oksfordą. Jie tarsi renkasi tą aplinką. Bet ar tai pasirinkimas?
Atsakymas: Taip, tai tam tikras pasirinkimas.
Klausimas: Vėlgi, ribotas. O mane domina, ar apskritai žmogus turi galimybę rinktis neutraliai?
Atsakymas: Ne. Pagal kokius duomenis jis pasirinks neutraliai? Turėtų būti pirminiai parametrai.
Klausimas: Ką tada reiškia, kad jis renkasi aplinką? Tai irgi nėra pasirinkimas.
Atsakymas: Ne, vis dėlto tai – tam tikras pasirinkimas iš kelių galimų variantų. Galbūt nežinome, kodėl jis pasirinko būtent tai. Iš vidaus pajuto tam tikras aplinkybes, hormonus, genus ir kita.
Šiaip ar taip, vis tiek nesame laisvi. Laisvi esame tik per atitinkamą aplinką nukreipdami save į teisingesnį tikslą iš visų galimų.
O jeigu ne, galiu rinktis ir kitą aplinką, pavyzdžiui, nusikaltėlius, banditus, ir taip sukurti visai kitokią savo ateitį.

#268711

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Kur slypi valios laisvė

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Komentarų nėra

Pasirinkimas – nenusižengti

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kabaloje prasižengimas – kai žmonės nesiekia suartėti tarpusavyje. Bet pagal kabalą nėra valios laisvės. Tai iš kur tada prasižengimas?
Atsakymas: Laisvė – tai tik tinkamai eiti į tikslą ir kur kas greičiau, nei numatyta gamtos.
Klausimas: Jei meldžiuosi už save, tai pagal kabalą tai nusižengimas. Kita vertus, koks mano pasirinkimas?
Atsakymas: Tavo pasirinkimas – gerai elgtis su kitais ir kad Kūrėjas tau čia padėtų. Taip greitini savo judėjimą, savo vystymąsi.
Klausimas: Mano valios laisvė – prašyti pagalbos iš Kūrėjo?
Atsakymas: Taip. Tai priklauso nuo to, kiek įeini į grupę, kuri tave įkvepia, padeda, stumia pirmyn. Naudojiesi abipusiu palaikymu ir taip kreipiesi į Kūrėją, pasiėmęs iš grupės tam tikrą kiekį įspūdžių.
Klausimas: Kas yra nusižengimas žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas: Nusižengti – tai netinkamai išnaudoti tas sąlygas, kurios tau duotos, kad tinkamai eitum į tikslą ir pasiektum jį greitai, neskausmingai, šiame gyvenime.

#274774

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Vienintelis žmogaus prasižengimas

Kas pagal kabalą yra nusižengimas?

Komentarų nėra

Pusiausvyra tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mokslininkai sako, kad gamtoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, kurie palaiko pusiausvyrą tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos. Tai suteikia galimybę išvengti priešininkų fizinio sunaikinimo, drauge užtikrina didelę vidinę įvairovę.
Ar manote, kad tas pats galioja ir kalbant apie žmonių visuomenę, kuri turi valios laisvę? Ar vis dėlto galime sunaikinti vieni kitus?
Atsakymas: Ne, gamta neleis. Mums reikia suprasti, kad visi tie dėsniai veikia tiek paprasčiausių, tiek sudėtingiausių organizmų lygmenyje. Ir jeigu kartais ko nors nematome, tai dėl to, kad negebame to matyti. O apskritai gamtos dėsnis universalus.
Sociume viskas vyksta taip, kaip organizmo ląstelėje ar tarp ląstelių. Mums nėra ko bijoti. Neįstengsime susinaikinti, nes veikia izoliavimo mechanizmas.
Klausimas: Sakoma, kad šiuolaikinė visuomenė pati išsivystė iki sistemos dydžio, ir ji panaši į griaunančią geologinę jėgą, gebančią sunaikinti visą visatą. Prieš keletą tūkstantmečių to nebuvo. Ką tai reiškia, kad žmonėms duota tokia galia?
Atsakymas: Šią galimybę gavome tik potencialiai, bet ne faktiškai, kad suprastume, kiek dar turime vystytis, idant subalansuotume savo fizines galimybes morale.

#273222

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendradarbiavimu, o ne konkurencija grįsta evoliucija

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Pasikeisime mes, keisis ir gamta

Komentarų nėra

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Per visą istoriją žmonės kovėsi už laisvę. Žmogaus teisių deklaracijoje rašoma, kad laisvė – tai galimybė daryti viską, kas nekenkia kitam. Ar sutinkate su tokiu pasakymu?
Atsakymas: Iš dalies. Tai nėra išsamus laisvės apibrėžimas, bet bent jau pirmas ir pagrindinis teiginys.
Klausimas: Jei žiūrėsime į laisvės sąvoką iš komunikacijos tarp žmonių požiūrio taško, kiek laisvas mūsų elgesys? Žinome, kad genai ir aplinka praktiškai visiškai nulemia mūsų elgesį. Kur tuomet mūsų laisvė?
Atsakymas: Tarnauti mūsų tarpusavio ryšiui, kuris veda visus į nuostabią būseną – vienybę. Tik šitai turime įsisąmoninti, kaip galimybę laisvai judėti tarpusavyje.
Klausimas: Žvelgiant iš gamtos pozicijų, ar žmogus turi būti laisvas?
Atsakymas: Žiūrint iš gamtos pozicijų, tai visai nėra duota. Nė vienas biologinis organizmas, įskaitant žmogų, neturi laisvės. Tačiau kildamas virš savo egoistinės prigimties, išeidamas iš savęs, žmogus gali pasiekti naują, altruistinę prigimtį, ir ten įgyti laisvę kaip davimą ir meilę kitiems.
Laisvė – tai išėjimas iš egoizmo.

#273714

Iš 2020 m. rugsėjo  11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė nuo savęs paties

Kame mūsų laisvė?

Apie valios laisvę

Komentarų nėra

Laisvė nuo savęs paties

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra tokia samprata, kaip laisvė nuo savęs paties?
Atsakymas: Taip. Jei priimi gamtos dėsnį, visuomenės integralios raidos dėsnį, tai šitaip atsijungi nuo savęs, pakyli virš savęs, kuri kitą save.
Komentaras: Sakėte, kad gamta suteikia žmogui veiksmų laisvę, tačiau, jeigu jis neišnaudoja jos, įsijungia kitas dėsnis, kuris veda žmogų į tą patį tikslą, bet per kančias ir smūgius.
Atsakymas: Žinoma. Tai taikome ir ugdydami vaikus, ir visuomenės atžvilgiu. Kitaip tariant, kur nepavyksta geruoju, bus bloguoju. Bet kuriuo atveju, tikslas turi būti pasiektas.
Klausimas: Jeigu staiga ima veikti dėsnis, kuris veda mus per smūgius, tai nebelieka jokios laisvės?
Atsakymas: Paprastai įsijungia toks dėsnis ir viskas. Reikia pasistenkti kuo greičiau juo sekti.

#273827

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima judėti į priekį be kančių?

Kodėl reikalingos kančios

Kelias į nubrėžtą tikslą

Komentarų nėra

Gamta netoleruoja anarchijos

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų pasaulyje gimęs žmogus iš prigimties visuomet išnaudoja kitus. Žinoma, svarbus auklėjimo ir genų vaidmuo, tačiau pasitaikius pirmai galimybei be jokių apmąstymų žmogus renkasis asmeninę, o ne visuomeninę naudą. Išeitų, kad neturime jokio pasirinkimo?
Atsakymas: Žinoma, visi mūsų veiksmai tiksliai apibrėžti. Vienintelis pasirinkimas – visąlaik eiti pirmyn ir pamažu kelti laisvės lygį: kiek galiu teikti pirmenybę tam, kas bendra, o ne sau pačiam.
Klausimas: Koks skirtumas tarp laisvės ir anarchijos?
Atsakymas: Gamtoje nėra jokios anarchijos. Esmė ta, kad žmonės veikia mūsų pasaulio lygmenyje, visiškai neišmanydami tikrųjų gamtos dėsnių. Ir žmogaus elgesys nėra anarchiškas, viskas apibrėžta, viskas aišku.
Viena, ką galimą, – pritraukti supančią Šviesą. Bet ir tai vyksta veikiant aukštesniajai jėgai, ir jokios anarchijos nėra.
Anarchija – tai tam tikra sistema. Bet gamta jos netoleruoja. Gamta – tai itin rimtas, griežtas, absoliutus dėsnis.

#273779

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Sukurti naują suvokimo sistemą

Komentarų nėra

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Koronavirusas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Komentarų nėra

Styvas Džobsas – gyvenimo filosofija

Gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gatvėje pakalbintas paprastas žmogus turbūt nežinos nei išminčių, nei tikriausiai karaliaus Saliamono vardų. Tačiau Styvas Džobsas jam bus žinomas. Tai – „Apple“ įkūrėjas, žmogus, daug nuveikęs mūsų pasauliui. Norėčiau, kad kabalisto požiūriu paaiškintumėte keletą jo citatų.
Citata: „Manau, kad žmogaus savybes lemia jo aplinka, o ne paveldimumas“.
Atsakymas: Visiškai teisingai. Paveldimumas yra atspirties taškas. Bet iš esmės viską lemia aplinka.
Klausimas: Vadinasi, aplinka gali pakeisti paveldimumą?
Atsakymas: Nematau nieko neigiamo paveldimume, net jei jis blogas. Aplinka formuoja žmogų. Ji paima žmogų tarsi į spaustuvus ir apdoroja jį, kaip tekinimo staklėse. Gaunamas visiškai naujas produktas.
Klausimas: Vadinasi, nesu laisvas?
Atsakymas: Ne. Niekaip! Yra pradinės savybės, tačiau aplinka žino, kaip su jomis dirbti ir daro iš žmogaus tai, ko reikia.
Klausimas: Ar aš ieškau aplinkos, ar aplinka mane randa?
Atsakymas: Iš esmės nei tu, nei aplinka, tai nulemta iš viršaus, aukštesniojo tikslo.
Komentaras: „Vengti klaidų reiškia gyventi nepilnavertį gyvenimą“.
Atsakymas: Iš esmės, visas mūsų gyvenimas susideda tik iš klaidų, ir kai kiekviename žingsnyje suvokiame šias klaidas, einame teisingai.
Klausimas: Vadinasi, mes po kiekvieno žingsnio ką nors pataisome ir vis tiek klystame?
Atsakymas: Žinoma. Mes vien tik klystame! Bet nuo pat pradžių kiekviename žingsnyje atskleidžiame savo blogąją prigimtį ir kiekviename žingsnyje bandome ją ištaisyti.
Klausimas: Ar būtent todėl, kad mūsų prigimtis egoistinė, kiekvienas mūsų žingsnis – klaida?
Atsakymas: Kiekvienas mūsų žingsnis iš anksto yra klaida, tačiau nuo mūsų priklauso, kaip ją paversti pilnaverte, t. y., suklysti taip, kad išmoktume.
Komentaras: „Jūsų laikas yra ribotas, nešvaistykite jo gyvendami kažkieno kito gyvenimą“.
Atsakymas: Tai teisinga. Surasti save, savo liniją ir eiti tik ja, niekada nepasiduoti kitų nuomonei, filosofijai, idėjoms – tai labai svarbus žmogaus uždavinys. Bet manau, kad tai skirta tik vienetams. Kad neperimtum kitų žmonių idėjų ir jomis nesivadovautum, tam reikia daug patirties.
Patirti – tai analizuoti, apdoroti savyje, spręsti, bijoti, keltis, kilti, kristi. Vadinasi, tai turi būti žmogus, visą laiką reikalaujantis iš gyvenimo vidinės prasmės.
Komentaras: Styvas Džobsas vadovavosi tokiu posakiu: „Niekada negali žinoti, ko ieškai, kol to nesurandi“.
Atsakymas: Tikrai taip. Ir tik radęs iš tikrųjų suprasi, ko ieškojai. Jei iš anksto žinotume, ko ieškoti, tai net nereikėtų to ieškoti.
Klausimas: O kabalistas ieško? Ar jis turi ko ieškoti?
Atsakymas: Kabalistas ieško tik vieno dalyko – šuolio į Kūrėją. O kas nutiks, nesvarbu. Svarbiausia – priartėti. Ir tai yra vienintelė jo užduotis.
Komentaras: O kai taip nutinka, paaiškėja, kad jis viską suprato visiškai kitaip?
Atsakymas: Žinoma! Tai nesvarbu, jam apskritai visai nekyla šis klausimas! Jis neužsako sau ateities – koks nori būti ir kaip jaustis. Ne! Tik priartėti prie Kūrėjo.
#270229

Iš 2020 m. gegužės 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Ar galima pakeisti charakterio bruožus?

Auklėjimas, vaikai, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogaus pagrindas yra DNR, tai yra mūsų genai, kurie lemia viską: mūsų fiziologiją, visokius polinkius ir netgi, kaip dabar sakoma, politines pažiūras. Ar sutinkate su tuo?
Atsakymas: Koks skirtumas, ar mūsų polinkius lemia genai, ar kitos dalelės, bangos, elementai? Žinoma, mums yra priskirtos savybės, kurios mus veda ir dėl kurių mes skiriame žmonių charakterius, skirtingą jų požiūrį į gyvenimą ir kt., vadinkite tai genais.
Komentaras: Mūsų genai gali pasireikšti kaip savybės, kurias galima ir negalima pakeisti. Pavyzdžiui, jei vaikas gimsta egoistų šeimoje, kur vyrauja pinigų kultas, tai iš principo jis neturi šansų užaugti altruistu.
Atsakymas: Ne, aš su tuo nesutinku. Gamtoje matome ir priešingas savybes. Mūsų mokytojas Baal Sulamas rašo, kad labai dažnai pastebima inversija. Mes žinome, kad revoliucionieriai gimė Rusijos bajorų šeimose. Tai amžina tėvų ir vaikų problema, kai vaikai eina prieš savo tėvus. Taigi, būtent tėvų savybės gali pasireikšti atvirkščiai vaikams.
Klausimas: Ar manote, kad charakterio bruožus galima pakeisti? Tarkime, žmogus turi polinkį į šykštumą.
Atsakymas: Nereikia nieko keisti. Manau, kad to nereikėtų daryti, nes duomenys, kuriuos turime savyje, yra vadinamos pirmosios devynios sfiros kiekviename žmoguje, kiekviename parcufe, kiekvienoje sieloje. Mes tiesiog turime išmokti jas teisingai naudoti.
#267594

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris – veikti kitų labui

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Tiltelis tarp meilės ir neapykantos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai