Pateikti įrašai priklausantys Valios laisvė kategorijai.


Valios laisvės beieškant, III d.

Valios laisvė

Aukščiau Visatos
Jei pakiltume ir pažvelgtume į bendrą vaizdą, nekreipdami dėmesio į žmoniją, – į negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, – tai prieš mus atsivertų ypatingas bendras dėsnis, kuris mus visus priskiria prie bendros sistemos. Be to, prie uždaros, integralios, idealiai tarpusavyje susijusios visose savo dalyse.
Taip gamta elgiasi su visais, ir tik mes – žmonės – esame priešingi jai pagal savo prigimtį.
Išeina taip: jei mes priešingi Gamtai, tai galime iš šalies ištirti, suprasti, suvokti ją ir tapti panašūs į ją. Bet ne natūraliu būdu, būdami panašūs į negyvąjį pasaulį, florą ir fauną, o savarankiškai, nepriklausomai kildami ant bendros Aukštesniosios gamtos pakopos, kuri yra aukščiau mūsų Visatos, aukščiau Didžiojo sprogimo, nuo kurio Ji prasidėjo.
Tai ir yra tikroji žmogaus pakopa, Žmogaus lygmuo – nuo žodžio Adomas, kuris reiškia: „panašus“ (dome) į bendrą sistemą. Kartu mes imsime ją kontroliuoti – suprasime, suvoksime visą Gamtą, prasiskverbsime į jos gilumą, įsijungsime į ją.
Štai kur slypi esmė, mūsų gyvenimo tikslas, mūsų valios laisvė. Tik dėl to verta gyventi. Antraip mes liekame apgailėtinomis skruzdėlėmis, vykdančiomis savo kūno komandas.
Tai reiškia, kad mums būtina rasti metodiką, kuri leis mums stovėti prieš Gamtą, pažinti, atskleisti, tyrinėti ją – ir kartu formuoti save pagal šią visuotinę, globalią gamtą, įtraukiant visą Visatą, žmoniją ir, kas žino, ką dar.
Šito reikia siekti. Juk tik taip, jei aš suvoksiu šią universalią sistemą, jei atversiu ją, jei sužinosiu, dėl ko egzistuoju, kaip buvau sukurtas, kaip gyvenu ir vystausi ir į kokią visa apimančią Gamtą turiu ateiti, – tik taip aš iš tikrųjų realizuosiu save.
Toks mano laisvas pasirinkimas: pasiekti tai ar ne. Įeiti ar neįeiti į interakciją su Gamta, į susijungimą, bent į suartėjimą ir supratimą. Žmogus geba laisvai kurti, sugerdamas į save visą šią sistemą protu ir jausmais, iki pat smulkiausių detalių. Ir štai tada jis vadinsis „Žmogumi“ (Adomu).
Juk šioje būsenoje jis sujungia savyje dvi priešingas jėgas. Viena vertus, pagal šio pasaulio prigimtį, jis egoistas, o kita vertus, pagal globalaus pasaulio prigimtį, jis altruistas. Jis turi šansą įgyti antrąją jėgą. Ir šis šansas laukia, kol bus įgyvendintas.
Žmogų atveda prie šios galimybės, o toliau viskas priklauso nuo jo paties: nori jis to ar nenori? Jis randa metodiką: knygas, mokytojus, grupę tam įgyvendinti – kitaip tariant, tą vietą, kur jis įgyvendina savo ryšį su Gamta. Taip žmogus gali judėti pirmyn, vystytis pasitikdamas šį etapą, kuriame Gamta jam atsiskleis.
Ir jis laisvas šiame kelyje. Juk jis gali pagal paties valią, laisvai jungtis į grupę, kuri jį moko, kaip prisijungti, įsitraukti į visa apimančią Gamtos sistemą.

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, I d.

Valios laisvės beieškant, II d.

Kas tiki valios laisve

Komentarų nėra

Valios laisvės paieškos, II d.

Valios laisvė

Amžinas prieštaravimas
Taigi, žmogus visiškai priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos. Valios laisvė – tik iliuzija.
Bet jei nuo manęs absoliučiai niekas nepriklauso, jei aš – tik nesavarankiška bendro mechanizmo dalis, ne veikianti, o veikiama, tai mano gyvenimas neturi jokios prasmės, jokios logikos.
Tada dėl ko gi mes egzistuojame? Kam visa tai?
Štai ir priartėjame prie klausimo esmės: ar gali žmogus laisvai pasirinkti, laisvai veikti, ar galima jį vadinti nepriklausomu? Matyt, tik dėl šito veiksmo jis vis iš naujo gimsta ir gyvena. Ir taip – milijardai žmonių.
Kas gi tas laisvas veikimas – tegu nors ir mažulytis, – aplink kurį sukasi visas mano gyvenimas? Kai jį rasiu ir realizuosiu, iš ten išdygs, prasiverš į laisvę mano gyvenimo prasmė.
Tyrinėdami šį klausimą, save pamatome unikalioje sistemoje. Iš vienos pusės, visi esame egoistai, visų gyvenimas kraštutinai individualus. Laikui bėgant, vis labiau svetimėjame, šalinamės vieni kitų.
Niekam nereikia artimųjų, su daugeliu iš jų niekas nenori palaikyti ryšių. O iš kitos pusės, priešingai – Gamta mus uždaro kartu: gyvename mažame Žemės rutulyje, mažame pasauliniame kaime, globaliai ir integraliai tarpusavyje susiję.
Šis kontrastas, prieštaravimas kasmet vis didėja. Šiuo metu jis ypač ryškus Europoje, kurioje bandymas sukurti bendrą rinką apnuogino europiečių nesugebėjimą teisingai susivienyti, užmegzti ryšius. Kaip gi išspręsti problemą?
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Kaip tapti laisvam?

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvė

Įgimta ir įgyta
Apskritai valios laisvės klausimu egzistuoja dvi viena kitai prieštaraujančios koncepcijos. Pirmoji teigia, kad žmogus turi galimybę laisvai apsispręsti, koreguoti ir iš esmės paveikti savo gyvenimą.
Antroji koncepcija priešingai – viską priskiria likimui arba Apvaizdai, atimdama iš žmogaus bet kokią valios laisvę ir deklaruodama išankstinę įvykių lemtį.
Kaip yra iš tikrųjų?
Pirmoji mano profesija buvo biokibernetika, tyrinėjanti žmogaus organizmo sistemas, valdančias jį, užtikrinančias jo funkcionavimą ir vedančias į tam tikrą uždavinį ar tikslą. Taigi, pagal biokibernetiką jokios valios laisvės nėra. Juk iš esmės kūnas – tai sudėtinga biologinė sistema su dviejų rūšių parametrais:
•    įgimtos savybės;
•    įgytos savybės.
Šiuose rėmuose paprastas žmogus neturi jokios galimybės veikti savo nuožiūra. Vienus parametrus paveldėjo iš tėvų, kitus – gavo iš auklėtojų ir aplinkos. Jo vystymąsi lemia šių veiksnių kompleksas.
Todėl kyla klausimas: ar žmogus renkasi kitus veiksnius, kurių padedamas galėtų pasikeisti? Jei renkasi, tai kuo vadovaudamasis? Argi ne tuo, ką jis jau gavo iš vidaus ir išorės – genais ir aplinka? Ir jeigu jam dar ką nors pakiš – tai juk irgi nuo jo nepriklausys, ar ne?
Dangaus valia
Žmogus nuspėjamai reaguoja į įvykius ir tęsia savo kelią. Manome, kad jis gali laisvai apsispręsti, atsižvelgdamas į atsitiktines aplinkybes. Bet iš tikrųjų niekur nėra atsitiktinumo ir laisvės.
Tiesiog mums trūksta žinių apie vieningą sistemą, vadinamą „Gamta“ arba „Elokim“ (Dievas). Ji skirstoma į tampriai susijusias posistemes, kur nėra nieko atsitiktinio. Priešingai, viskas griežtai nulemta.
Taigi, žmogus – įgimtos vidinės ir išorinės gamtos kūrinys. Jis negali laisvai priimti sprendimų, kurie priklausytų nuo jo paties.
O kaip tuomet į jį žiūrėti? Ar galima vertinti jo veiksmus kaip gerus ar blogus? Tiesą sakant – ne.
Taip, kaip nevertiname pačių sukurto agregato trūkumų. Jeigu jame sugedo kokia nors dalis, suprantame: tai sukėlė arba vidinis defektas, arba išoriniai veiksniai, su kuriais agregatas susidūrė. Kitų variantų tiesiog nėra.
Ir todėl, jei teisingai suprastume ir pajustume sistemą, pamatytume, kad žmogaus nėra už ką bausti. Neatsitiktinai Toroje nėra bausmių pagal šiuolaikinį supratimą, o yra ištaisymai. Žmogų reikia patalpinti į tokias sistemas, kuriose, veikiamas išorinių veiksnių, pasikeistų, o jo gyvenimas klostytųsi kitaip.
Tačiau esame susipainioję ir išsibarstę skalėje nuo fatalizmo ir tikėjimo lemtimi iki tikėjimo atsitiktinumu. Kai kas mano, kad viską lemia dangus, kiti dangaus valiai palieka tik dalį įvykių…
Iš tiesų „Dangus“ – tai mums nežinomas komponentas, su kuriuo stengiamės užmegzti kokį nors ryšį, kad pagerėtų mūsų gyvenimas.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Laisvas vergas

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Komentarų nėra

Kančių mažinimo formulė, 2 dalis

Egoizmo vystymasis, Valios laisvė, gyvenimo prasmė

Vien kančių keliu, judant tik dėl smūgių, neįmanoma nieko pasiekti. Mums vis tiek teks išsivystyti iki Šviesos kelio, o smūgiai tik prailgins laiką.
Mes tiesiog taip prailginame savo kančias ir sulėtiname jų šaltinio suvokimą. Galiausiai, vienaip ar kitaip, teks jį pažinti ir pradėti su juo dirbti.
Tiesiog įsiklausydami į kabalistų patarimus, galėtume tuoj pat naudotis Aukštesniąja sistema ir pareikalauti iš Šviesos šaltinio, kad jis mus paveiktų. Jei mes patys imsime organizuotis į ratus pagal panašumą į ištaisytą sielą, formuodami ištaisytus ryšius ir stengdamiesi pakilti aukščiau savo egoizmo, tai Aukštesnioji Šviesa veiks pagal mūsų pastangas, įgyvendindama mūsų ryšį ir sušvis jo viduje. Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu kūriniams šiame pasaulyje.
Būtent tuo ir užsiima kabalos mokslas – Kūrėjo atskleidimo kūriniams šiame pasaulyje metodika. Ir tuo labai sutrumpiname sau laiką ir kančias, juk iš karto einame Šviesos šaltinio, sukūrusio mūsų egoizmą, link ir reikalaujame, kad Šviesa viską ištaisytų. Todėl mums reikia pažadinti save, o ne kentėti.
Kančių keliu pamažu judame Šviesos kelio link, bet ypač lėtai. Kančių kelias yra aprašytas pranašų, juk jis tiksliai nulemtas – tai egzistuojanti programa. Pranašai, kurie buvo kabalistais, matė Aukštesniąją sistemą, dešiniųjų ir kairiųjų jėgų konfrontaciją joje, ir todėl suprato, kokias kančias būtinai turi praeiti mūsų norai, kad pasiektų galutinį išsitaisymą.
Jie rašo, kad gailestingos motinos virs ir valgys savo vaikus. Tai bus baisūs laikai. Mums rodo, kas atsitiks, jei neisime Šviesos keliu, greitindami laiką – kokių baisių fizinių kančių reikės, kad pastūmėtų mus kurti indą Šviesai natūralios evoliucijos raidos lygiu.
Pranašai gali aprašyti šį scenarijų, kadangi jis išplaukia iš bendros formulės: kančių kiekis, padaugintas iš jų kokybės. Tai vienintelis kelias, juk jis visas dangaus rankose. Bet pranašai nežino, kiek asmeninių pastangų mes pridėsime prie šio proceso. Niekas negali žinoti šito iš anksto, juk čia mums suteikta valios laisvė.
Tęsinys….

Iš 2016 m. liepos 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Eikime geruoju keliu

Dieviškasis patentas

Komentarų nėra

Visas priklauso nuo mūsų

Krizė, globalizacija, Valios laisvė

Klausimas. Kas mūsų laukia 2017 metais? Ar jūs turite kokių nors prognozių?
Atsakymas. Ne. Ko panorėsite, tas ir bus. Kokia prasmė gyventi ar kažką daryti, jeigu žinai, kas bus? Kabala aiškina, kad tai atima iš mūsų valios laisvę. Mūsų kelias niekam nežinomas.
Klausimas. O Kūrėjui žinomas?
Atsakymas. Ne. Kūrėjas siunčia mums signalus ir kaip į juos reaguojame, taip ir kuriame savo ateitį. Galutis tikslas aiškus, o kaip jį pasieksime – ne. Iš anksto apie tai niekur neparašyta.
Viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo ryšių su kitais žmonėmis ir nuo visos visuomenės.

Iš 2017 m. sausio 1 d. dienos pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant nuostabios ateities slenksčio

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Kaip pakeisti įrašus gyvenimo dienoraštyje

Komentarų nėra

Kas tiki valios laisve

Kabala ir kiti mokslai, Valios laisvė

Komentaras. Žurnalo „Social Psychological Science“ nuomone, jei žmogus netektų tikėjimo valios laisve ir būtų įtikintas, kad jo sprendimais manipuliuoja Aukštesniosios jėgos, jo savimonei ir tapatumui būtų suduotas rimtas smūgis.
Atsakymas. Psichologija – ne mokslas. Ji vadovaujasi tik nedideliais bandymais, atliekamais ribotomis sąlygomis.
Pirmiausia, nėra tokio žmogaus, kuris galėtų tą informaciją priimti ir gyventi, žinodamas, kad jį valdo. Kaip būtų gerai, jei galėtume pasiekti tokią būseną!
Klausimas. Tai psichologai negali atlikti paties svarbiausio: įtikinti žmogaus, kad jis yra valdomas?
Atsakymas. Žinoma! Jie negali pajudėti net iš pradinio taško!
Galima pasakyti žmogui, kad jį valdančios įvairios išorinės ir vidinės jėgos iš tiesų nėra jo. Ne jis renkasi, kaip pasielgti, juk kelios sekundės iki neva jam nusprendžiant, ši informacija susikuria ir susiformuoja smegenyse, o jis tik pateikia galutinį rezultatą. O iš kur šis atsiranda, niekas nežino. Tai jau įrodo ir mokslas.
Bet žmogus negali sutikti su tuo, kad ne jis pats priima sprendimus, nes tai prieštarauja jo egoistinei prigimčiai. Tai užbraukia jo asmenybę, jo „aš“, jo valios laisvę.
Jis gali pasakyti: „Taip, taip, taip!“ – na ir kas? Po sekundės jis vis tiek tai pamirš. Žmogaus prigimtis automatiškai išbraukia šiuos duomenis, ir jis vėl ima gyventi įprastai, tarsi viskas priklausytų tik nuo jo.
Komentaras. Psichologai sako: „Bandymai sumenkinti žmogaus tikėjimą valios laisve stiprina agresiją, gimdo melą…“
Atsakymas. Teoriškai – taip. Bet praktiškai, jei kalbama apie normalų, blaiviai mąstantį, subalansuotą žmogų, jis į tai nekreips dėmesio ir nereaguos negatyviai.
Klausimas. Kitaip sakant, žmogus visada galvoja „esu laisvas“?
Atsakymas. Taip. Nagrinėdami ir vystydami temą „Valios laisvė“, matome, kad kiek žmogui bekalbėtum priešingai, jis sutinka: „Taip, taip, taip“, bet galvoja savaip. Jis net neklausia: „Kaip tuomet tapti laisvam?“ Tai jo netrikdo, nes viską, ką priima, turi pajausti savyje.
Vadinasi, turiu jausti savyje, kad yra Aukštesnioji jėga, kuri mane valdo per įvairias išorines ir vidines sistemas, nutikimus, įvykius – per viską, ką darau.
Turiu tai jausti, o ne iš ko nors girdėti. Štai tuomet pajausiu, kad esu surištomis rankomis ir kojomis: ką bedaryčiau, viskas ateina iš kažkur, o ne iš manęs. Ir imčiau siekti to „iš kažkur“. Kur yra mano elgesio, ateities, mano likimo šaltinis, kad bent sužinočiau, kaip tai sutvarkyta gamtoje?
Tačiau, kad ir kiek apie tai kalbėtume, žmogaus negalėsime įtikinti. Jam reikės labai daug dirbti, kad suvoktų savo nelaisvę. O kartu jis pajaus, kas gi jį valdo! Ir tai jau bus Kūrėjo atskleidimas.
Taigi, psichologai, kaip įprasta, panirę į savo spėliones. O tai, žinoma, niekur nenuves.
Turime parodyti žmogui, kad jis nėra laisvas, bet kartu suteikti galimybę rasti valios laisvę. Kai jis sugebės pamatyti visą vaizdą ir pradėti jį teisingai realizuoti konkrečioje nedidelėje bendruomenėje, tada supras, kurlink turi judėti.
Todėl teisinga žinia tokia: laisvė – tik tinkamos bendruomenės pasirinkimas.

Iš 2016 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Šiuolaikinė vergovė

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Komentarų nėra

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas, Valios laisvė

Nuomonė. Kodėl egzistuoja Visata? Mūsų atsiradimas Visatoje – keistas įvykis. Mūsų kasdieninio gyvenimo šurmulys verčia mus laikyti mūsų egzistavimą savaime suprantamu dalyku. Kodėl apskritai kažkas egzistuoja? Kodėl tokie yra gamtos dėsniai?
Filosofai atrado antropinį principą, pagal kurį mūsų konkreti Visata pasireiškia būtent tokiu būdu tik dėl to, kad mes joje egzistuojame kaip stebėtojai.
Atsakymas. Visko egzistavimo priežastis – mintis, ji pirminė ir gimdo materiją, norą pripildyti save. Perduoda šiam norui, materijai, savo savybes – dėl ko materija, noras, siekia tapti panašūs į mintį, į savo Kūrėją.
Ar mūsų Visata yra tikra? Iš kur mums žinoti, kad aplinkui matome tikrovę, o ne didžiulę iliuziją, sukurtą kažkokios nematomos jėgos? Galbūt, esame sąmoningo modeliavimo produktas, o mūsų civilizacija – iliuzija, o mes – ne tie, kuo save laikome? Ką laikyti „tikrove“?
Atsakymas. Tai, ką jaučiame, pasireiškia mūsų pojūčiuose, mumyse, ir nėra jokios galimybės sužinoti, kas yra ne mumyse. Kabala vysto žmoguje galimybę pajausti ne savyje, „tikėjimą aukščiau žinių“ – ir tuo suteikia galimybę atsakyti į visus klausimus…
Ar mes turime valios laisvę? Ar mūsų veiksmai yra valdomi, ar mes patys priimame sprendimus? Neurochirurgija rodo, kad smegenys priima sprendimus anksčiau, nei mes juos apgalvojame. Kvantinė mechanika teigia, kad gyvename tikimybių visatoje ir bet koks determinizmas iš esmės neįmanomas.
Atsakymas. Yra valios laisvė tyrinėti numatytą mums kelią ir sekti juo priverstinai arba sąmoningai. Skaitykite Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“.
Ar egzistuoja Dievas? Mes negalime sužinoti, ar egzistuoja Dievas, ar ne. Mes nesuvokiame vidinio Visatos darbo, kad darytume grandiozinius pareiškimus apie tikrovės prigimtį ir apie tai, ar tik nesislepia užkulisiuose Aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Kūrėją turime atskleisti – tik taip išsispręs šį problema! Kūrėjo atskleidimo metodika vadinama kabala.
Ar yra gyvenimas po mirties? Mes negalime paklausti mirusiųjų, mums lieka tik spėlioti. Materialistai teigia, kad gyvenimo po mirties nėra, bet patikslinti moksliniu keliu nėra galimybės.
Atsakymas. Biologinė gyvybė gimsta, gyvena, miršta. Amžinas yra noras, susijęs su „biologiniu kūnu“, kuris turi praeiti augimo etapus. Noras auga pritraukiant jį sukūrusią jėgą, Kūrėją. Gyvenimas suteiktas, kad atskleistume jame aukštesniąją būseną –  pasiektume Kūrėjo lygmenį.
Ar įmanoma ką nors suvokti objektyviai? Supančią aplinką galima stebėti tik per mūsų pojūčių filtrus ir apmąstymai mūsų protuose. Viskas, kas jaučiama, praėjo per daugiasluoksnį fiziologinių ir kognityvinių procesų filtrą. Pasaulio suvokimas – subjektyvus.
Vienintelis būdas tai patikrinti – kažkokiu būdu pamatyti pasaulį per kito žmogaus suvokimą. Visatą galima stebėti tik per smegenis ir interpretuoti tik subjektyviai.
Atsakymas. Kabala vysto mumyse ne kūniškus jutimo organus, kuriais mes iš tikrųjų atskleidžiame egzistuojančią tikrovę – Aukštesnįjį pasaulį ir jo priežastį – Kūrėją. Vienijimosi grupėje pastangos sužadina išsitaisymo Šviesą, OM, ir vysto žmoguje suvokimo organą, esantį išorėje jo subjektyviojo  egoistinio filtro. Tai ir vadinama Kūrėjo ir Aukštesniojo pasaulio atskleidimu žmogui.
Kokia vertybių sistema geriausia? Mes niekada negalėsime nubrėžti tikslios ribos tarp „gerų“ ir „blogų“ poelgių. Gyvenimas sudėtingesnis, nei gali pasiūlyti universali moralinių ar absoliučių vertybių sistema. Mūsų požiūris į blogį ir gėrį keičiasi.
Atsakymas. Mes neturime tikrų standartų ir tik tiesos atskleidimas ne mumyse, davimo ir meilės savybė, suteiks mums galimybę viską išmatuoti jos atžvilgiu ir ištaisyti save, savo egoizmą į meilę kūriniams.
Kas yra skaičiai? Skaičiai padeda mums paaiškinti Visatą. Ar jie yra realūs objektai ar tik aprašo santykius, kurie būdingi visoms struktūroms?
Atsakymas. Skaičiai – tai aprašymo kalba dviejų savybių, Kūrėjo ir kūrinio, davimo ir gavimo. Gimsta iš tarpusavio ryšio ir matuoja jų santykius. Tai kalba, apibūdinanti Kūrėjo ir kūrinijos santykį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Kas yra Dievas?

Komentarų nėra

Šiuolaikinė vergovė

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

Komentaras. Pasirodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja vergovė. Net 45 milijonai planetos gyventojų išnaudojami kaip vergai. Tai prilygsta Ispanijos gyventojų skaičiui.
Pasak dabartinių tyrimų, vergovė – tai eksploatacija žmogaus, kuris negali išvykti dėl grasinimų, smurto, prievartos ar apgaulės. Vergais gali būti prasiskolinusieji ir t. t.
Atsakymas. Iki Antrosios Šventyklos sugriovimo Izraelio tautoje vergais vadinosi žmonės, turintys daug privilegijų. Šeimininkas privalėjo rūpintis vergu, o šis – dirbti šeimininkui pagal savo išgales. Tačiau jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, kaip šiais laikais tarp darbdavio ir samdomo darbuotojo. Vergas nenorėjo palikti savo šeimininko, nes šis juo rūpinosi, kaip sakoma: „Atiduok savo pagalvę vergui“.
Kitose tautose visai kitaip žiūrėjo į vergus, ten juos mušė, žemino, žudė, elgėsi ne kaip su žmonėmis ir net ne kaip su naminiais gyvūnais, kuriais rūpinosi, saugojo ir šėrė.
Klausimas. Kas yra vergovė kabalos požiūriu?
Atsakymas. Kabalos požiūriu – tai visiškas paklusimas savo šeimininkui: kaip šeimininkas nori, taip aš ir judu. Visą laiką žiūri į jį ir vykdai jo valią, kartu absoliučiai nuslopindamas savąją. Tavo pastangos, nuomonė, norai, mintys – viskas tarnauja šeimininko norų pratęsimui. Tu neturi savo valios – tik šeimininko valią.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad šiame pasaulyje visi be išimties esame savo egoistinės prigimties vergai?
Atsakymas. Žinoma! Arba, galima sakyti, kad esame Kūrėjo vergai. Tik nesąmoningi! Todėl, kad Kūrėjas – vienintelė mus valdanti gamtos jėga, bet norinti, kad taptume savarankiški. Tai yra mūsų problema: kaip tapti nepriklausomais nuo Jo, net pakilti virš Jo!
Yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“, – tai yra išsivadavo iš vergovės, tapo absoliučiai laisvi, vietoje Kūrėjo ėmė valdyti visą pasaulį. Toks yra tikrasis Jo noras, svajonė. O mes, deja, nenorime galvoti apie ką nors aukščiau, liekame vergais ir egzistuojame kaip gyvūnai.
Todėl Kūrėjas kančiomis stumia mus į tai, kad suvoktume savo egzistavimą kaip visiškai žemą, niekingą, skurdų, ribotą ir norėtume pakilti.
Tikiuosi, kad kančioms didėjant žmonės pradės tai suvokti. Kitokie būdai jų neveikia. Tada jie pasinaudos tuo, ką siūlo Kūrėjas: Jo žiniomis, metodika, mokslu – kabalos mokslu.
Pradėkite jį realizuoti ir pamatysite, ką laimite, tapdami šeimininkais ir nustoję būti vergais. Juk jūs išeinate į visai naują egzistavimo lygmenį: į amžinybės, begalybės, tobulumo, visai kitos asmenybės, kito matavimo pasaulį. Bet visa tai – laisviems žmonėms.

Iš 2016 m. birželio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas vergas

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Rinkis – priimti vaistą ar mirti

Komentarų nėra

Kuo pasireiškia valios laisvė?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas. Kodėl žmogus atsako už galimybę suartėti su Kūrėju, jei jis neturi valios laisvės judėti prie Jo?
Atsakymas. Tiesa, čia žmogus neturi valios laisvės.
Valios laisvė ta, kad žmogus pats panorėtų eiti tuo keliu, kuriuo turi vystytis visa gamta, antraip jo būsena visiškai valdoma Kūrėjo.
Jeigu jis pats realizuoja kūrimo programą iki tol, kol ji atsiskleis, tai būtent šitai ir yra jo valios laisvė.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką žmogus atsakingas?

Tokia neapčiuopiama sąvoka – laisvė

Pilnas sankryžų kelias

Komentarų nėra

Vienybė ir asmenybė

Valios laisvė

Klausimas. Vienybė reiškia asmenybės anuliavimą?
Atsakymas. Vienybė reiškia, kad anuliuojame tik egoistinę asmenybę, o ne asmenybę apskritai.
Jeigu matau, kad egoizmas man kenkia, noriu tapti kitokia asmenybe. Asmenybė lieka, be to, tampa laisva.
Nūnai esu valdomas egoizmo. Mane traukia įvairiausi malonumai: maistas, seksas, šeima, žinios, šlovė, valdžia, ir aš sukuosi šiuose noruose, siekdamas kas akimirką juos užpildyti kuo tik įstengiu. Taip aš tiesiog apvagiu save ir iš manęs nieko nelieka.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Dvasiniai ir materialieji norai

Siauras tiltas tarp pasaulių

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai