Pateikti įrašai su tikėjimas žyme.


Kas yra žinojimas ir tikėjimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra žinojimas ir tikėjimas?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri atsiskleidžia žmoguje dėl jo pastangų bei priklausomai nuo jų veikiančios Šviesos. Tai ne mūsų materiali savybė, kai duodu, nes ketinu ką nors iš to išlošti, kitaip negalėčiau duoti.
Bet kai mane pakelia virš egoizmo, tai tiek, kiek pakilau, išties imu gauti davimo savybę duoti neatlyginamai ir nesavanaudiškai. Tai vadinama Binos savybe, tikėjimo savybe.
Žinojimas – kai duodame, ir dėl to, kad duodame, imame suprasti, jausti, kuo esame panašūs į Kūrėją, imame Jį suvokti. Tai ir yra žinojimas – Chochma Šviesa. Taip imame suvokti abi Šviesas: Šviesą Chasadim ir Šviesą Chochma.
#259065

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinojimas. Įgūdis ar įpareigojimas

Pažinti daiktų esmę per raides

Davimo mokslas

Komentarų nėra

Tikėjimo samprata kabaloje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Kalbant apie tikėjimą aukščiau žinojimo, daugeliui žodis „tikėjimas“ asocijuojasi su visuotinai priimta samprata mūsų pasaulyje.
Atsakymas. Ne, tikėjimas kabaloje neturi jokio ryšio su žemišku šio žodžio supratimu. Tikėjimo kategorija nėra suprantama taip, kaip filosofijoje, psichologijoje ar kasdienybėje.
Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri formuojasi mumyse veikiant aukštesniajai jėgai. Jei sakau, kad kuo nors tikiu, reiškia, kad turiu tam tikrą ryšį su kokiu nors reiškiniu. Tačiau tai niekaip nėra susiję su tikėjimu kabaloje.
Kabaloje „tikėjimo“ sąvoka – ypatinga savybė, kuri kyla žmoguje veikiant aukštesniajai jėgai, aukštesniajai Šviesai. Tik tuomet jis gali atlikti absoliučiai altruistinius veiksmus, visiškai tarpusavyje nesusijusius. Į jį tarsi įsikūnija papildomas kūnas – dvasinis, kurio padedamas žmogus dirba.
#242496

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas kabaloje

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Absoliutus tikėjimas

Komentarų nėra

Žvelgti į pasaulį kabalisto akimis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo. O kur riba tarp tikėjimo ir žinojimo? Kaip ją suprasti, kaip apibrėžti?
Atsakymas. Žinoti reiškia, kad jaučiu per visus savo penkis jutimo organus, o tikėti – kad priimu kabalistų patarimus ir mėginu į pasaulį žiūrėti jų akimis. Tai ir yra tikėjimas aukščiau mano žinojimo.
Kitaip tariant, nepaisydamas savo jausmų mėginu jausti pasaulį, kaip man pataria kabalistai. Jie sako, kad jaučia pasaulį kitaip. Ir todėl mėginų žvelgti į pasaulį jų akimis.
#256824

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiaužinojimo

Judėti labiau tikint

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Komentarų nėra

Tikėjimas kabaloje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas kabaloje – ne tai, ką įsivaizduojame kaip tikėjimą šiame pasaulyje. Tikėti – reiškia vadovautis „Nėra nieko, išskyrus Kūrėją“, gerą ir kuriantį gerą. Neperkeliu šio tikėjimo niekam kitam, tai mano vidinė būsena, mano asmeninė veikla, ketinimas širdyje: noriu likti susiliejęs su Kūrėju būdamas bet kokios būsenos.
Ir nesvarbu, kuria kryptimi ji keisis, noriu laikytis Kūrėjo it vaikas įsikibęs motinos taip, kad jo neįmanoma atplėšti nuo jos.
Tegu siaučia audra aplink mane ir mano viduje, prote ir širdyje: man svarbiausia – įsikibti Kūrėjo ir pamatyti, kad viskas kyla iš Jo. Viena sąlyga: „Klausyk Izraeli, mūsų Kūrėjas, Kūrėjas – vienas “, kitaip sakant, bet kurioje situacijoje viskas kyla tik iš Jo. Tai vadinama susiliejimu.
Po to sąlygos tampa vis sudėtingesnės, tampa grėsmingomis arba, atvirkščiai, viliojančiomis į malonumus, o aš visada laikausi tvirtai įsikibęs Kūrėjo, tarsi kūdikis motinos. Tai reiškia, kad kovoju už susiliejimą.
Po to, kai nusileidžiu į visišką nulį, kai man tampa nesvarbu, visa, kas vyksta, išskyrus mintį, vidinį supratimą, kad viskas kyla iš Kūrėjo, tada virstu dvasiniu embrionu, prieinu laiptų papėdę. Taip Mozė atveda Izraelio tautą į Sinajaus kalno papėdę, ir jie sutinka su visomis sąlygomis, todėl nusipelno gauti Torą.
#229535

Iš 2018 m. liepos 4 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Jautis pažįsta savo šeimininką, o Izraelis – ne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Absoliutus tikėjimas

Prašyti iš tamsos

Komentarų nėra

Judėti labiau tikint

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vos tik žmogus ima suprasti, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo – tai tampa jo žinojimu. Kaip toliau veikti? Išeitų, kad tai, ką sužinojome nuolatos anuliuojama tikėjimu.
Atsakymas. Ne, žinojimas neanuliuojamas, tiesiog einate su dar didesniu tikėjimu. Jums prideda žinojimo, ir tas įgytas tikėjimas virsta žinojimu. Ir vėl turite eiti į tikėjimą aukščiau gauto žinojimo. Taip ir einate tarsi dviem kojomis.
Klausimas. Tačiau aš tampu protingesnis?
Atsakymas. Tampate protingesnis dėl tikėjimo, kuris virsta žiniomis.
Tai darbas dviejose linijose. Pakilo tikėjimas – virto žinojimu. Pakilo tikėjimas – vėl virto žinojimu. Kitaip tariant, visuomet 1 – 2, 1 – 2, 1 – 2 ir t. t.
Klausimas. Kuo protingesnis tampu, tuo sunkiau eiti tikėjimu aukščiau žinojimo?
Atsakymas. Ne, nebūtinai. Žmogus vis dėlto supranta, pripranta, įgyja patirties. Bet visada viena pusė – kairioji, o kita – dešinioji, o jūs tarsi einate dviem kojomis.

#243132

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Tikėjimas ir nuolankumas

Komentarų nėra

Dvasinis kelias ir žinių kiekis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai suprantu, kad mano žinių kiekis veikia mano tikėjimo aukščiau žinojimo kokybę, kitaip tariant, kuo daugiau žinau, tuo aukštesnė tikėjimo kokybė?
Atsakymas. Iš principo čia nėra tiesioginės priklausomybės. Dvasinis kelias ne visai priklauso nuo žinių gausos ir nuo mokymuisi skirto laiko.
Jis priklauso nuo pastangų, kurias įdėjai, kad užmegztum tarpusavio ryšį su draugais, ir kad šio abipusio ryšio tinkle atskleistum Kūrėją. Su žiniomis tai netiesiogiai susiję. Jos būtinos tik tam, kad sukurtume tokį jėgų tinklą.
#243513

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žiojimo

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Kas yra suvokimas kabaloje?

Komentarų nėra

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar tikėjimas aukščiau žinojimo atsiskleidžia motinai rūpinantis mažyliu, ar tai niekaip nesusiję? Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?
Atsakymas. Nė viename žmonių tarpusavio santykių mechanizme nėra nieko dvasinio, juolab materialiame – tarp motinos ir vaiko. Tai tiesiog egoistinis motinos polinkis prie savo mažylio. Ir gyvūnai jį turi, ir žmonės – nieko daugiau.
Tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmas paleidžiamas kuo daugiau būnant bendraminčių grupėje, kai jūs tarpusavyje stumiate kits kitą atlikti panašius į dvasinius veiksmus ir pamažu pagal jūsų pastangas jus veikia supanti Šviesa. Ji ir vysto jumyse Binos savybę, davimo savybę, tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tikėjimas – Binos savybė, žinios – tai Malchut: „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Klausimas. Ar žmogus žino, kada ir kaip jį paveiks Šviesa?
Atsakymas. Ne, nežino. Tačiau, jei jis studijuoją kabalą kartu su draugais, drauge organizuoja renginius, tai nuolatos galvoja, kad jį veiktų aukštesnioji Šviesa. Jam būtina Šviesa, dėl to jis stengiasi ją pritraukti.
#243114

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalos mokslas turi metodiką, kaip teisingai dirbti su abejonėmis?
Atsakymas. Kabalos moksle negali būti abejonių. Juk kildami virš jų, mes įgyjame davimo, tikėjimo, savybę, o joje jau nėra vietos jokioms abejonėms, nes ten atskleidžiame Kūrėją, Aukštesniąją šviesą.
Tikėjimas dvasiniame – tai Kūrėjo atskleidimas. Be to, dvasinė tikėjimo savybė priešinga materialiajai tikėjimo sampratai, kai užmerki akis ir įsivaizduoji kad, taip yra. Kabalos moksle, atvirkščiai – atmerk akis ir pradėk matyti.
#228037

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmėgink šiandien būsimąjį pasaulį

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Koks žmogus dvasinis?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман

Paprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.

Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.

Ir tai ne šiaip atvirkštinis perversmas, juk tuomet jis būtų mano išgalvotas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.

Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi egzistuoti manyje paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelas.

Dvasinis žmogus tas, kuris įvaldęs abu lygmenis: prigimtinius, egoistinius jausmus ir protą, ir virš jų – į davimą nukreiptus dvasinius jausmus ir protą. Šie du lygmenys drauge gyvena viename žmoguje, o jis pats yra per vidurį, tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.

Viršutinis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o apatinis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip pasiekiamas tikėjimas aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti priešingumą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.

Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę.“

#235905

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Komentarų nėra

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonija juda pirmyn. Kažkada ji tikėjo tik dvasiomis, paslaptingomis gamtos jėgomis: vėju, saule, mėnuliu, žemės drebėjimais, aukojimais ir kitkuo.
Iki šiol žemėje gyvuoja daugybė panašių tikėjimų. Yra tokių, kurie išnyks tik atsiskleidus Kūrėjui. Bet žmonijai vystantis, ego reikalauja vis didesnių atskleidimų, pasiekimų, didesnio bet kokių veiksmų pagrindimo.
Žmogus tampa tingesnis, egoistiškesnis, jis reikalauja apdovanojimo, reikalauja tikslaus supratimo, žinių, atlyginimo už tai, ką daro.
Todėl senovėje per daugelį amžių susiformavo įvairios kryptys, kartos, susijusios su tomis kiekvienos tautos savybėmis, kurios buvo naudingos jų elitui.
Bet svarbiausia, kad visi šie tikėjimai vadinami „tikėjimu“. Kitaip tariant, kalbama apie aklą tikėjimą tuo, ko žmogus neatskleidžia, nemato, nejaučia.
Bet kai jis pradeda su tuo dirbti, jame paprasčiausiai psichologiškai viskas susiformuoja į tam tikrą žinojimą, įsitikinimus, – tokio aiškumo, kad jis pasiruošęs paaukoti tam gyvenimą.
Klausimas. Kitaip tariant, aklas tikėjimas artėja prie tikėjimo su žinojimu?
Atsakymas. Nėra jokio žinojimo, nes niekas neatskleidžia Kūrėjo. Bet palaipsniui žmogus pasiekia būseną, kai jam pasidaro būtina tai atlikti.
Pirmasis Kūrėją atskleidė Adomas, viso labo, tik prieš 6000 metų. Nors jau ir anksčiau daugelį amžių žmonija siekė suvokti Kūrėją, bet buvo tikėjimo, o ne žinių būsenoje.
Adomas Rišonas buvo pirmasis, kuris suvokė Kūrėją, kitaip tariant, gavo tikslias žinias, abipusio bendravimo galimybę: aš Jam ir Jis man. Taip komunikuodamas Adomas ir pradėjo dirbti.
Kai žmogus taip suvokia Kūrėją, tai šiame pasaulyje vadinama „kabalos mokslu“. Štai tada jau pereiname nuo tikėjimo prie žinojimo.
Visas kabalos mokslas pagrįstas žinojimu.
Jis kviečia kiekvieną žmogų pakilti arba iš netikėjimo lygmens, kas taip pat yra tikėjimas, kad neegzistuoja Aukštesnioji jėga, vystymosi programa ir t.t., arba iš lygmens, kuriame Aukštesniosios jėgos priimamos kaip aklas tikėjimas, – iki būsenos, kai žmogus atskleidžia Kūrėjo valdymą ir pradeda atitinkamą tarpusavio komunikaciją.
Taigi, mūsų pasaulyje yra dvi visiškai skirtingos elgesio metodikos.
Todėl egzistuoja didžiulis kiekis įvairiausių tikėjimų, daugiau nei 3000. Mes matome, kaip jie skiriasi įvairiuose pasaulio regionuose.
Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje priimta iškasti iš žemės savo protėvių kaulus, nuplauti juos išreiškiant pagarbą ir vėl užkasti. Kinijoje praktikuojami kiti garbinimai, Japonijoje – dar kiti.
Visi užsiima tuo, kad išsigalvoja įvairiausias metodikas. Tai – viena linija.
Antroji linija – tai kabala. Ji skirta tiems žmonėms, kurie negali dirbti aklai, jiems reikalingas suvokimas.
Kabalos mokslas veda juos į Aukštesniosios jėgos atskleidimą. Ne į tikėjimą ja, kai žmogus išsigalvoja sau įvairiausių metodikų, elgesio sistemų, tarpusavio veiksmų, o būtent į atskleidimą.
Žmogui atsiskleidžia elgesio su Aukštesniąja jėga modeliai, abipusio suartėjimo, bendravimo, vystymosi ir t.t.
Klausimas. Kitaip tariant, kur Baal Sulamas rašo „religija“ vienareikšmiškai reikia suprasti „kabala“?
Atsakymas. Baal Sulamas turi omenyje būtent kabalą, kadangi niekas kitas nėra susijęs su Aukštesniąja jėga.

Iš 2017 m. liepos 10 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai