Pateikti įrašai priklausantys Vyras ir moteris kategorijai.


Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманTrumpieji atsakymai
Klausimas. Kodėl daugybėje kultūrų ir religijų moteris stovi ant žemesnės pakopos?
Atsakymas. Todėl, kad visos kultūros ir religijos yra egoistinės. Ir kadangi vyriškoji dalis yra kaip Kūrėjas, o moteriškoji dalis yra kaip kūrinija, tai ji yra tarsi žemesniame lygmenyje.
Klausimas. Manau, kad kai kuriose srityse moterys turi daugiau teisių nei vyrai. Pavyzdžiui, pastojusi moteris tampa vaiko šeimininke ir ji gali pasidaryti arba nepasidaryti aborto. Vyro niekas net neklausia.
Atsakymas. Mes nekalbame apie teises, kurias mums suteikė gamta. Vyras jūs ar moteris, disponuojate savo kūnu ar ne, mes su tuo nieko bendra neturime. Aš net nenoriu dalyvauti šiuose aiškinimuose. Tai nieko neduos.
Klausimas. Kas yra dešinioji ir kairioji vadžia dvasiniame darbe ir kas yra bizūnas, jei aš noriu valdyti savo arklį – egoizmą?
Atsakymas. Čia yra daugybė komponentų: vežimas, arklys, žmogus ir vadžios. Tai ištisa sistema, kuri vadinasi dvasiniu parcufu. Visa ši sistema yra praktiškai sielos alegorija ir mes ją studijuosime.
Klausimas. Kaip poroje vyras turi palaikyti moterį? Ir atvirkščiai, kaip moteris turi palaikyti vyrą?
Atsakymas. Reikia tiesiog suprasti vienas kitą ir suteikti galimybę kitam mokytis, jį palaikyti. Apie tai kol kas daugiau nenorėčiau kalbėti. Kitaip galima viską sugadinti. Jūs galite taip padėti vienas kitam, kad iš grupės nieko neliks. Juk jums visa tai atrodo labai paprasta.
Kabalos mokslas atskleidžia tarp mūsų tokias dideles jėgas, kad reikia to saugotis. Jokiu būdu nedarykite staigių judesių.
#247781

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kaip ištaisyti sugadintus santykius?

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманReplika. Sugadinti santykiai griauna žmonėms visą gyvenimą, iš vėžių gali išmušti maži nesusipratimai. Kaip teisingai elgtis, kad išvengtume nuoskaudų, sugadintų santykių ir, priešingai, juos gerintume?
Psichologai rekomenduoja taip: „Pasistenkite suprasti kolegos požiūrio tašką. Veiksmo rezultatas ne visada būna tyčinis. Sunkumas dėl kokių nors smulkių pasireiškimų tas, kad mes visi taikome skirtingus jų vertinimų standartus“.
Atsakymas. Kur čia standartai? Tai mano standartas – matyti kitus ir save, lyginant su jais, arba, vertinti save ir kitus, lyginant su savimi. Tai visiškai neteisinga. Tai tas pats, kaip paimti ir apsivilkti kokią nors suknelę. Jeigu ją apsivilksiu, man kyšos pilvas, plonos rankos ir kojos, o suknelė man atrodys bjauriai.
Čia nėra jokių bendrų standartų. Standartas gali būti tik vienas – artimo labui. Štai ir viskas. Aš nieko niekaip nevertinu – nei savęs, nei kitų. Mane domina tik viena: jeigu kokie nors reiškiniai vyksta, ar jie vyksta žmogaus labui?
Sakydamas žmogaus, turiu omenyje visą žmoniją, bendrą žmogaus pavidalą. Aš jokiu būdu nematuoju nei vieno, nei kito atžvilgiu, nes tada tikrai nerasiu galų.
Klausimas. Kaip teisingai suprasti kito žmogaus požiūrio tašką – teisingas jis ar ne?
Atsakymas. Negaliu suprasti kito žmogaus. Kaip galiu jį suprasti? Kaip man „išeiti iš savęs“, kad suprasčiau kitą?
Ne, mes paprasčiausiai turime veikti taip, kad būtų gerai kitam žmogui. Bet kuriam! Kitaip tariant, išskyrus būtinuosius savo gyvenimo poreikius, visur kitur, kas nuo manęs priklauso, turiu veikti kitų labui.
Tai natūralu. Labai dažnai dėl savo įpročių atliekame kažkokius judesius, gestus ar sakome kokius nors žodžius, išsireiškimus, kurie kitiems gal net atrodo įžeidžiantys.
Mes netgi galime šito nejausti ir nesuprasti. Reikia širdį nuteikti palankiai. Ji turi būti nuteikta gerumui kito atžvilgiu! Visa kita niekaip neveiks.
Jei žmogus nuoširdus kito atžvilgiu, tai šitai vis tiek bus priimta teisingai. Netgi tuo atveju, jei kažką neteisingai pasakė, nesugebėjo išsireikšti, kitas žmogus jį pajus.
Reikia nukreipti širdį į kitą žmogų, į visus žmones, gėrio link! Prie šito reikia priprasti. Taip reikia save auklėti. Būtinas tokio paties elgesio palaikymas iš mus supančios aplinkos, mus supančios visuomenės pusės. Tada viskas bus gerai!
#254793

Iš 2019 m. liepos 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad neįsižeistume

Pats didžiausias suvokimas

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Komentarų nėra

Tarp pliuso ir minuso

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek gali niveliuotis vyriškasis ir moteriškasis pradas dvasiniame pasaulyje? Ar gali kažkurie skirtumai išsitrinti?
Atsakymas. Ne. Jokie skirtumai tarp mūsų neišsitrina. Atvirkščiai, šie pradai vis labiau skirsis vienas nuo kito. Tačiau tiek, kiek jie tols, galėsime juos teisingai analizuoti ir lyginti.
Įsivaizduokite, kad turite minusą ir pliusą, o tarp jų – motoriuką. Jei tarp minuso ir pliuso yra 5 voltai – tai mažas motoriukas. O jei tarp jų įtampa 500 voltų, tai jau galingas motoras. Todėl vystantis įtampa tarp vyriškos ir moteriškos dalies augs. Moterys vis labiau reikalaus to, kas joms priklauso, ir bus teisios. O vyrai, kaip vaikai, vengs atsakomybės ir bus neteisūs. Tačiau, galų gale, gamta privers tinkamai išnaudoti vienas kitą, panaudoti optimalią apkrovą ir įjungti šį motorą, kuris dirbs mums ir visai žmonijai.
Taigi, negalvokite, kad vyrai ir moterys vis labiau artės vienas prie kito. Tiesą sakant, mes tik atsisluoksniuosime ir susidvejinsime.
Šiandien matome, kad moterys sukilo ir reikalauja lygių teisių darbe. Ir nors kol kas apsiribojame tik moterų atstovavimu kažkokiuose posėdžiuose, vyriausybėje ir pan., netrukus turėsime suteikti joms tokias pat galimybes, kaip ir vyrams.
Mes suprasime, kad gamtoje negali būti pliuso be minuso ir minuso be pliuso. Todėl visą laiką turime siekti pusiausvyros tarp moteriškosios ir vyriškosios dalies, ne tik fiziškai, darbo vietose, gyvenime, bet visur.
Greitai pamatysite, kad tas profesijas, kuriose nebuvo nieko moteriško, moterys įsisavina ne blogiau, nei vyrai. Mums negalima grįžti atgal. Turime suvokti, kad toks judėjimas – teisingas. Būkime tam pasiruošę. Tai – pirma.
Antra. Turime išmokti ne tik suteikti lygias galimybes. Svarbiausia yra surasti tinkamą sąveiką gamtos požiūriu: kokia apkrova, kokio tipo variklis gali įsijungti tarp mūsų, kad tinkamai veiktų ir vyrui kontaktuojant su moterimi neįvyktų trumpasis jungimas, kaip sprogimas tarp pliuso ir minuso.
Tinkama sąveika turi vykti, esant teigiamai apkrovai. To reikia mokytis. O kaip? Kokia turi būti teigiama apkrova? Vienintelė apkrova – tai Kūrėjo atskleidimas. Kai vyras ir moteris tinkamai dirba tarpusavyje, tarp jų atsiskleidžia Kūrėjas. Tame ir yra mūsų vystymosi principas, jo šaltinis ir priežastis.
Todėl, žmonės, kurie supranta, kur tai veda, turi džiaugtis, kad tokiais milžiniškais žingsniais mes pradedame atskleisti moterų dalyvavimo visose gyvenimo srityse būtinybę. Iš tiesų tai būtina, atskleidžiant dvasinę erdvę.
Kaip Kūrėjas mus sukūrė besileidžiančius iš viršaus į apačią, taip mes vienydamiesi ir kildami, kuriame Jį, randame Jį, atskleidžiame jį tarpusavyje. Kitaip Jo nepajusime.
#247492

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Prigimties paslaptis

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

Komentarų nėra

Kiekvienam – sava raida

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Į ką turėtų atsižvelgti vyras ir žmona, jei jie kartu pradeda studijuoti kabalos mokslą? Kaip padėti vienas kitam ir ko vengti?
Atsakymas. Nemanau, kad užsiimdami kabalos mokslu jie iš karto stengsis padėti vienas kitam. Kiekvienas iš jų patirs tam tikrų būsenų.
Reikia labai daug laiko, mėnesių ar net metų, kol pora pradės matyti galimybę kartu mokytis ir dėti dvasines pastangas. Užtruks keletą metų, kol jie pajaus, kad turi bendrą sielą. Tai nėra lengva.
Tai dar ne šiandien, nes mes esame kelio pradžioje, todėl geriausia – netrukdyti vienas kitam. Iš pradžių kiekvienas turi savo raidą.
Pavyzdžiui, vaikai iki trejų metų negali žaisti vienas su kitu. Jie žaidžia atskirai, su savo žaislais, o jei pasiūlai pažaisti su kitu, mažiukas to nesupranta, nes dar neturi bendruomeniškumo jausmo.
Tas pats su kabalos mokslo studijavimu. Kai užsiimame kabala, mes nejaučiame kitų, ji domina kiekvieną atskirai. Todėl nereikia trukdyti nei vyrui, nei žmonai, o suteikti galimybę vystytis atskirai iki tam tikro subrendimo lygmens.
#247566

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyro ir moters vaidmuo

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Komentarų nėra

Prigimties paslaptis

Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманIš vienintelio šaltinio, kuris yra Kūrėjas, nusileidžia dvi jėgos. Viena iš jų – tai jėga, kuri susijusi su Juo: davimo, meilės savybė, emanacija. Kita – dirbtinė jėga, sukurta Kūrėjo, kurios nebuvo iki sukūrimo pradžios, – gavimo, prarijimo savybė, tapusi po to egoistine savybe.
Abi jėgos gyvuoja visoje Aukštesniųjų pasaulių ir mūsų pasaulio prigimtyje kaip pliusas ir minusas. Jos sukurtos priešingomis viena kitai tam, kad mes, atstovaujantys gavimo savybei, neigiamai egoistinei jėgai, galėtume su savo savybėmis nustatyti priešingą mums teigiamą jėgą – Kūrėją, ir sukurti su ja tam tikras sąveikas, vienijimąsi, kaip atome.
Viena jėga neegzistuoja atskirai nuo kitos. Mes visada matuojame, matome, jaučiame ir randame jas tam tikroje pozicijoje viena kitos atžvilgiu.
Todėl neigiama jėga, kurioje mus sukūrė Kūrėjas, būtina būtent dėl to, kad mes rastume, nustatytume, pajaustume Jį kaip teigiamą, spinduliuojančią jėgą ir tokiu būdu galėtume užmegzti ryšį su Juo: aptikti, apibrėžti, pajausti, priartėti ar nutolti nuo Jo.
Kitaip tariant, matyti, kokios būsenos mes esame Kūrėjo atžvilgiu, nustatyti galimybę įsisavinti Jo savybes.
Kaip galime būdami neigiami, sukurti panašumą į Jį, lyg mes būtume ir neigiami, ir teigiami? Nepaprastas pats klausimas, o tuo labiau, jo sprendimas.
Tai ne paprastas atskleidimas vienybės minuso ir pliuso, Kūrėjo ir kūrinio, o atskleidimas, kokiu būdu kūrinys vystosi, pasiekia savo visiškai priešingą Kūrėjui būseną ir pradeda jausti šią būseną kaip absoliučiai kenksmingą, netinkamą, nepakenčiamą ir po to daro viską, kad pakiltų virš jos ir pradėtų iš savęs neigiamo kurti kai ką teigiamo.
Kaip tai įmanoma? Juk kūrinys niekaip negali pakeisti savo prigimties. Pasirodo, kad jis gali pakeisti tik savo prigimties pritaikymą. Tai yra, nors aš sukurtas visiškai neigiamas, bet galiu net savo neigiamas savybes, paskatas, veiksmus perorganizuoti taip, kad jų galutinis rezultatas būtų teigiamas. O kaip tai padaryti – tikrai, paslaptis.
Negalime to įsivaizduoti, todėl ir sakome, kad tai yra paslaptis, juk mes dar visiškai esame ne tame, o savo egoistinėse neigiamose savybėse.
#247101

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vyro ir moters vaidmuo

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek svarbus yra moters darbas kabalos metodikoje?
Atsakymas. Vyras paprastai yra mobilesnė būtybė nei moteris. Jis veikia: bėgioja, šokinėja, plaukioja per jūras ir vandenynus. Tačiau, iš esmės, jis visa tai daro moters labui, kad galėtų tinkamai pasirūpinti ja ir savimi. Moteris jam padeda, nes be jos pagalbos jis nieko nepasiektų.
Todėl grupių judėjimas į priekį pagrįstas aiškia vyrų ir moterų sąveika. Jei sakome, kad idėja gauti iš Kūrėjo Jo valdymą, Jo darbą, dabar realizuojasi mumyse, tuomet reikalinga ir vyriška, ir moteriška vadžia. Moteris – kairioji vadžia. Vyras – dešinioji vadžia. Naudodami šiuos du žmogiškosios giminės atstovus, galime tapti tokie, kaip Kūrėjas.
Reikia pabrėžti, kad kabala moteriai suteikia net didesnį vaidmenį nei vyrui. Nors kol kas to nematome, nes, kaip visada, vyrai yra labiau pastebimi. Bet iš tiesų, nesąmoningai, visur dalyvauja būtent moterų noras, moterų galia ir moterų dalyvavimas.
#247245

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Komentarų nėra

Ar vienatvė naudinga?

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. „Aš vienišius“ – tai nauja, besiplečianti visuomenės tendencija. Šiais laikais daugiau nei 50 proc. amerikiečių yra vieniši. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje tokių skaičiuojama apie 40 proc.
Rusijoje maždaug 40 proc. žmonių yra vieniši, t. y. nesusituokę. Visgi 79 proc. iš jų visiškai nejaučia vienatvės, o 54 proc. negąsdina partnerio neturėjimas. Jie teigia: „Nesijaučiu vienišas ir nesuprantu žmonių, kurie visomis išgalėmis stengiasi tai pakeisti“.
Kokia nauda iš vienatvės?
Atsakymas. Manau, kad vienišas žmogus save labai gerai realizuoja. Jis neskiria dėmesio visokioms pašalinėms pareigoms, niekam nėra skolingas. Jis save ir savo buitį sukuria taip, kad būtų maksimaliai patogu, kad jo laisvalaikis būtų teisingai, efektyviai išnaudotas.
Bet tai tinka ne kiekvienam. Ne visi turi būti tokie. Yra žmonių, norinčių šeimos, mažų vaikų „ant savo galvos“.
Labai svarbu, kaip žmogus augo. Jei šeima buvo pasiturinti, tėvai kultūringi – gydytojai, namai buvo pilni knygų, visko, kas gera ir teisinga, o aš save laikiau vienturčiu vaiku (nors turiu gerokai jaunesnį brolį), tai nejaučiu didžiulės šeimos poreikio. O yra žmonių, kuriems – atvirkščiai.
Komentaras. Gyvendami santuokoje žmonės dažnai jaučiasi svetimi. Ir kuo toliau, tuo susvetimėjimo daugiau.
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas visą laiką auga. Todėl kasmet mums vis sunkiau sugyventi su kitais. Natūralu! Juk mūsų egoizmas paskutiniaisiais metais auga eksponentiškai, tai pastebima net mažuose vaikuose.
Manau, kad nereikia nieko smerkti. Reikia konstatuoti faktą, kad taip žmonija vystosi.
O jeigu norite ką nors ištaisyti, tai ne tą, kas jums konkrečiai nepatinka. Reikia gerinti bendrą žmonijos foną, t. y. pakelti ją į aukštesnę pakopą, šiek tiek atplėšti nuo egoizmo. Tuomet tarp žmonių užsimegs nuostabūs santykiai.
Nebūtinai jie vienas su kitu susieis ir ims skubiai kurti šeimas bei gimdyti vaikus. Ne. Tiesiog jų tarpusavio santykiai taps geresni. Žmogus jausis patogiau. Galbūt tai privers jį išeiti iš savo kokono ir daugiau bendrauti.
Bet iš esmės šiais laikais matome, kad net visa technika jau paruošta: galiu užsisakyti į namus maisto, skalbimo paslaugas. Visa tai atlieku internetu. Daugiau man nebereikia nieko to daryti pačiam.
Klausimas. Kokia žmonių tarpusavio ryšių prasmė?
Atsakymas. Pakilti virš savo egoizmo ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį. O jei to nėra, tai nė kiek nesigailiu, kad yra daug vienišių.
#248272

Iš 2019 m. kovo 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Vienišiaus būtis

Kam duodama vienatvė?

Komentarų nėra

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad kūrinys Kūrėjo atžvilgiu – kaip moteris vyro atžvilgiu. Ar teisingai?
Atsakymas. Taip, bet tik grynai sąlyginai, nes mes nepriskiriame vyro ar moters skirtingoms kūrinio savybėms. Ir jie, ir jos – egoistai. Tik moterų egoizmas pasireiškia kitokiu pavidalu, negu vyrų, o daugiau tarp jų nėra jokio skirtumo.
Mes visi vieno Kūrėjo kūriniai, nė vienas iš mūsų neturi pranašumo. Atvirkščiai, judėjimas tikslo, teigiamo veiksmo link sustiprina suvokimą, kad mes jį turime pasiekti kartu.
#247180

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

Kaip moteris veikia vyrą?

Ar reikia moteriai taisytis?

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

gyvenimo prasmė, Valios laisvė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisas mūsų pasaulis – tai negyvoji, augalinė, gyvūninė ir ypač žmogiška prigimtis – vienas gryniausias egoizmas.
Kiekvienas gamtos elementas ir visų jų vienijimasis į gyvus ar negyvus, augalinius, gyvūninius organizmus veikia vienu principu: kaip galima daugiau įsisavinti tai, kas man naudinga, ir pašalinti tai, kas man netinka, neteisinga, negera. Tai grynas egoizmas, sveika gamtos programa, kuri mus valdo.
Kiek mes galime tai valdyti? Praktiškai negalime. Mes esame marionetės. Kiekviename iš mūsų yra egoistinė programa, pagal kurią mes veikiame.
Mums atrodo, kad mes veikiame savarankiškai, o iš tiesų mus valdo gamtos jėga. Ji mus sukioja kairėn ir dešinėn, kur nori ir kaip nori, – mes vykdome jos programą, net neįsivaizduodami, kad esame jos valioje. Mes egzistuojame egoistinėje prigimtyje, kaip visiškai valdomi elementai.
Kai žmogui kyla klausimas: „Dėl ko aš gyvenu?“, tai gamtoje tarsi kyla kažkoks prieštaravimas, klaida. Kaip gali būti, kad visiškai valdomas žmogus staiga klausia: „Kas aš? Dėl ko gyvenu, kodėl?“
Pati gamta iškelia mums tokį klausimą, duoda mums kažkokią valios laisvę, kad klausinėtume apie save, savo likimą: „Kam? Kaip?“.
Tai nelengva. Tokie klausimai kyla ne visiems. Tačiau mūsų egoistinio vystymosi procese vis daugiau žmonių pradeda apie tai klausinėti.
Iš principo, tai vienintelis klausimas, kurį gamta iškelia mums, kad mes susidomėtume savo veiksmų, vystymosi, gyvenimo programa: „Kam? Kodėl? Ką mes veikiame? Ar mes veikiame instinktyviai, ar kažkokiu būdu galime keisti savo elgseną arba vertinti ją kritiškai, iš kur atsiranda šios mintys?“
Nuo to momento žmogus tampa žmogumi. Ir tada stengiasi suvokti, kad jis valdomas, kad jis nenori to, ką jam skyrė jo prigimtis, kad tai kenksminga, bloga, reikia su tuo kažką daryti ir t. t. Žmogaus dvasinis vystymasis prasideda nuo klausimo: „Dėl ko man gyventi? Kodėl aš gyvenu?“
Atrodo, kad tai depresyvus klausimas, o iš tiesų jis labai reikalingas, nes būtent iš tokios būsenos žmogus pradeda tyrinėti: „Kas mane valdo? Kodėl? Kam? Sutinku aš su tuo ar ne? Aš noriu atskleisti mano valdymo šaltinį. Aš su juo nesutinku, aš noriu veikti ir gyventi kitaip. Aš noriu pakilti virš valdymo šaltinio, aukščiau šios jėgos. Aš nesutinku, kad mane išnaudoja.“
Kai žmogus pradeda save tyrinėti, jis atranda teisingų knygų. Paprastai jos būna susijusios su kabalos mokslu. Kartais, pradžioje, pasitaiko knygų apie psichologiją. Tačiau, jei gilinasi toliau, jis atranda kabalą.
Ir tada jam darosi aišku, kad jį valdo aukštesnė jėga – Gamta arba Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats. Jis stengiasi išsiaiškinti, kur jį veda, dėl ko jis egzistuoja, kaip jį valdo.
Jis pradeda suprasti, kad jį valdo dvi jėgos: teigiama ir neigiama, o jis pats yra neutralus. Net jam būdingas egoizmas, noras mėgautis – tai irgi ne jo, – jis nuleistas iš viršaus.
Taigi, jis yra absoliučiai neutralus kūnas, kurį iš vienos pusės veikia egoistinė jėga, o iš kitos – galimai altruistinė jėga.
Žmogus pradeda save tyrinėti.
Neigiamą, egoistinę, jėgą, kuri visuose gamtos objektuose, taip pat ir žmoguje viską sugeria, gauna, naudoja, mes vadiname moteriška jėga. O teigiamą, duodančią, užpildančią jėgą vadiname vyriška, Kūrėju. Gamta mus dalija į dvi dalis.
Tačiau tai neturi nieko bendra su mūsų pasaulio vyrais ir moterimis. Čia mes vienodai egoistiški. Mus veikia praktiškai tik viena neigiama jėga, o teigiama reikalinga tik tam, kad išvystyti dar didesnę mūsų neigiamą jėgą.
Klausimas. Klausimas apie gyvenimo prasmę – tai moteriškas klausimas?
Atsakymas. Ne. Kai tuštuma žmoguje pasiekia tam tikrą būseną, ir jis supranta, kad jo gyvenimas bereikšmis, jis teatlieka mechaninius veiksmus, tada jis pradeda klausinėti: „Kam ir kodėl?“ Ir nors veiksmus sukelia neigiama jėga, jie jau priklauso teigiamai.
Žmoguje pradeda kalbėti Kūrėjo dalelė, davimo savybė. Jam jau kyla prieštaravimas tarp dviejų jėgų.

Tęsime.
#247105

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai