Kiekvienas integralaus auklėjimo sistemos kursas turi didelę prasmę, keičiant mus tiesiog kaip asmenybes ir kaip integralias asmenybes visuomenėje.
Iš čia išplaukia jau siauresni, praktiniai kursai – „šeimos kūrimo“ kursai. Tai elgesys šeimoje, tarp sutuoktinių, su vaikais ir su tėvais, auklėjimas, namų ūkio tvarkymas. Čia iškyla labai daug etinio, moralinio pobūdžio klausimų.
Manau, kad visiems tiems kursams turi vadovauti psichologas, remdamasis daugeliu mūsų gyvenimo pavyzdžių: kas buvo ir kas turi būti, kaip nutiesti tiltelį iš mūsų praeitų būsenų – buitinių, santuokinių, namų ūkio tvarkymo, vaikų auklėjimo – į naujas būsenas.
Vaikų auklėjimas, tėvų įtaka vaikams nagrinėjami atskirai. Mes neardome šeimos, nedarome tėvams jokio spaudimo, neatitoliname jų nuo vaikų, kaip buvo tarybų valdžios laikais, kada vaikus atiduodavo į internatus, arba kaip Izraelio kibucuose, kur vaikus tiesiog atimdavo iš tėvų ir auklėdavo atskirai. Nors apskritai buvo siekiama kilnių tikslų, tačiau viskas pavirsdavo asmenybės prievarta. Taip neturėtų būti.
Mes jokiu būdu neardome šeimos, o tiesiog mokome žmones teisingai įsijungti vienas į kitą. Jie privalo vidumi susilieti, susijungti taip, kad šeima taptų integralios visuomenės ramsčiu ir sudarytų vieną vienetą, vieną mažą sistemą, kuri susivienytų su kitomis tokiomis pačiomis sistemomis.
Klausimas: O kaip tai padaryti? Kuo sujungti?
Atsakymas: Jeigu tėvai ir vaikai lankys iš esmės vienodus kursus, tik kiekvienas atitinkančius jo amžių ir mentalitetą, tada be jokių problemų jie neišvengiamai pradės keistis ir vykstant šiems pasikeitimams galės juos aptarinėti šeimos rate. Čia negali būti gėdos ar priekaištų vienas kitam, nes visa visuomenė privalo pasikeisti.
Dabar mes visi privalome specialiai dalyvauti šiame žaidime tam, kad leistume gamtai palankiai mus veikti. Kitu atveju nuosekliai vystydamasi gamta mus prispirs tai padaryti parodydama, kokie priešingi jai esame . Ir mes tai pajusime patirdami didžiules kančias.

Iš 2011m. gruodžio 12 d. pokalbio apie integralų auklėjimą

Klausimas: Kuo integrali šeima skiriasi nuo mums įprastos tradicinės šeimos?
Atsakymas: Vyro ir moters, kurie įkūnija skirtingus krūvius, skirtingą prigimtį, siekis turi būti nukreiptas į tai, kad sudarytų tarpusavyje dipolį, kitaip tariant, tokią tarpusavio ryšio konstrukciją, kuri galėtų tapti kertiniu visatos akmenėliu.
Kaip pasakyta Biblijoje, vyras ir žmona sudaro vieną visumą arba, kaip sako rusai, „vyras ir žmona – viena velniava“. Vis dėlto  tai iš tikrųjų du žmonės, priešingi vienas kitam ir tarpusavyje susiję. Arba jie tarpusavyje susiję natūraliai, arba susieti mūsų specialios metodikos, kadangi gamta čia, atvirkščiai, rodo mums visiškai priešingus pradinius duomenis. Labai svarbu skirti tam dėmesį.
Tačiau tai ne tik sutvirtinimas, šeimos sulipdymas, tai – šeimos sulipdymas norint pasiekti bendrą harmoniją. Ir dėl to tai vyksta visiškai kitaip – naudojant kitą raktą. Tai labai svarbu!  Šiuo atveju žmonės jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus, nes jie yra didžiulės bendros visumos dalis ir jų „neįsitraukimas“ į ją sukelia jiems neigiamą gamtos reakciją proporcingai tai sumaiščiai, kurią jie ten įneša.
Jei, tarkim, aš su savo žmona įnešu 10 gramų sumaišties į bendrą sistemą, kadangi mes tik maža jos dalelė, tai šie 10 gramų,  padauginti iš visos sistemos sudėtingumo koeficiento, pavirs kilogramais ar tonomis. Visa tai mums sugrįžta, daro spaudimą ir verčia pasikeisti.
Net tos klaidos, kurias mes darome ir darysime, sukelia teisingas pasekmes, kurias jaučiame kaip  nepageidaujamas, priverstines, nemalonias. Bet būtent šios mūsų klaidų pasekmės, teisingai stumia mus pirmyn.

Iš 2011 m. gruodžio 12 d. pokalbio apie integralų auklėjimą

Associated Press pranešimas: Švedijoje vaikų darželyje „Egalija“, vietoje to, kad į berniukus ir mergaites būtų kreipiamasi „jis” (švediškai “han”) ar „ji” (švediškai “hon”), nuo šiol bus vartojamas  belytis kreipinys „tai” (švediškai “hen”).
Šio žodžio nėra švedų literatūros kalboje – jis vartojamas kaip homoseksualų ir feminisčių žargonas. Kad vaikams nekliudytų lyčių stereotipai, vaikiškos knygos ir žaislai ypač kruopščiai atrenkami.
Tai suteikia vaikams galimybę būti tokiais, kokiais jie iš tikrųjų nori, kad vaikų sąmonėje neiškiltų kliūtys tarp vyriškų ir moteriškų užsiėmimų.
Patekti į vaikų darželį „Egalija“  jau yra didžiulė eilė laukiančiųjų. Įstaigos uždavinys – sukurti tolerantišką aplinką atsižvelgiant į lesbietes, homoseksualus, transseksualus ir biseksualus. Tokios pasakos, kaip „Coliukė” ar „Snieguolė”, darželyje uždraustos.
Komentaras: Mes visi egzistuojame aplinkoje, kuri vadinama „Gamta”. Mes beveik nieko nežinome apie jos dėsnius, priežastis, tikslus ir mūsų egzistavimą. Tik iš mūsų stebėjimų ir žinių matome, kad viskas yra susiję priežasties-pasekmės ryšiais ir nėra nieko atsitiktinio ar nereikalingo.  O kas taip negalvoja, tik išsiduoda, kad visiškai nežino gamtos dėsnių.
Mums lieka tik išmokti gamtos dėsnius ir juos vykdyti – tai mūsų geresnės ateities sėkmės laidas. Natūralaus lyčių santykio pažeidimas sukels didžiules kančias vaikams, kai jie suaugs, lytinės ir socialinės identifikacijos problemas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesikeičia tik požiūris

Netikra lygybė

Gamtos neapgausi

Video klipas rusų k.

Pasaulinis kongresas Maskvoje, antroji pamoka

Klausimas: Sakote, kad moteris nepritraukia Šviesos. Tai kas padeda jai išsitaisyti?
Atsakymas: Moteris nepritraukia Šviesos. Šviesą pritraukia vyrų grupė. Moteris gauna šią Šviesą iš vyriškosios dalies, ir moters dėka Šviesa pagimdo kitą pakopą.
Kaip kad mūsų pasaulyje: vyras iš olos išeina į medžioklę, atneša mamutą ir visi turi ko valgyti. O moteris gimdo ir saugo namų židinį. Tai natūrali teisingo judėjimo ir vystymosi gamtoje forma. Todėl reikia kartu, taip pat natūraliai, dalyvauti šiame procese.
Nutolome nuo viso šito ir susipainiojome santykiuose, todėl tokia visuomenė. Turime grąžinti ją į harmoniją su gamta.
Jokių dirbtinių įstatymų čia niekas nekuria. Kabala kalba viena: tyrinėk gamtą, būk harmonijoje su ja ir kartu su ja po truputį pasieksi pačią aukščiausią būseną – begalybę, amžinybę, tobulumą.

Iš 2011 m. birželio 10 d. antrosios pamokos Maskvos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio vienybė – harmonijoje tarp vyro ir moters

Be moterų nepagyvensi…

Moteris – permainų vieta

Klausimas: Kas traukia vyrą prie konkrečios moters? Ar yra šios traukos dvasinė šaknis?
Atsakymas: Jeigu nagrinėsime šį klausimą mūsų pasaulio lygmenyje, tai čia žmonės patiria potraukį gyvūniniame, fiziologiniame lygmenyje.
Lygmuo „žmogus“ mumyse – tai pakopa, kurioje turime susijungti, kad atskleistume Kūrėją, kitą egzistavimo lygmenį. Todėl renkuosi sau porą ne pagal išorinius požymius (lygmenyje „siela“ fiziologinis kūnas neegzistuoja), aš renkuosi tą, kuris galės man būti maksimaliai naudingas siekiant tikslo.
Taip pat renkamės draugus, grupę ir knygas. Kiekviename žingsnyje visada renkuosi pačią naudingiausią priemonę.
Ir jeigu įsivaizduosime, kaip tuokiamasi pagal dvasinio pasaulio sąlygas, tai atsižvelgdamas į visas esamas galimybes pasirenku tą moterį, kuriai padedant pačiu trumpiausiu ir efektyviausiu keliu ateisiu į tikslą.
Ir, aišku, kad renkantis porą visi šio pasaulio privalumai netenka savo svarbos. Pats žmogus dėl savęs šitai pasirenka. Tikiuosi, kad pamatysime savo aplinkoje tokias poras.

Iš 2011 m. kovo 8 d. paskaitos auditorijoje „Kabala tautai“

Klausimas: Kodėl moteris visada nesutaria su anyta?
Atsakymas: Abi šios moterys turi bendrą norą valdyti tą patį vyrą. Žinoma iš Toros, kad anksčiau buvo atvirkščiai.
Prieš vedybas vyras atvesdavo savo sužadėtinę į tėvų namus, pas mamą, kur ji sukdavosi jam įprastoje aplinkoje. Tokiu būdu moteris suprasdavo būsimo vyro charakterį ir gaudavo iš jo motinos visą informaciją apie jį, kad teisingai prie jo prisijungtų.
Vyras gi yra tarp dviejų moterų – savo motinos (aukštesniosios, Binos, ir žemesniosios, Malchut). Štai kodėl vyrams natūralu su žmona tam tikru lygiu elgtis kaip su mama ir dažnai matyti joje savo mamą.
Visa tai iš tikrųjų nusileidžia į mūsų pasaulį iš dvasinio, taigi, moterims verta atleisti savo vyrams už tai, kad jie tokie.

Iš 2011 m. kovo 8 d. paskaitos „Kabala liaudžiai“

Pasaulinis kongresas Maskvoje, antroji pamoka

Jokiu būdu negalima suvokti santykių tarp vyrų ir moterų kaip priešiškų. Atvirkščiai, privalome matyti vienas kitame pagalbininką. Jeigu kalbame apie pasaulio vienybę, tai pirmiausia ji yra dviejų pasaulio dalių – vyriškosios ir moteriškosios – tarpusavio palaikymas.
Šios dalys kyla iš bendros kūrinio šaknies: Kūrėjas, Šviesa, ir noras, indas, pripildomas Šviesa. Be to, šis indas patiria įvairias savo pokyčių formas. Šiame inde abu – ir vyriškoji, ir moteriškoji dalys, turi dirbti poroje, kaip idealioje šeimoje.
Bendras kolektyvinis vyro pavidalas su bendru kolektyviniu moters pavidalu turi dirbti kartu, bendrai, abipusiai, aiškiai suprasdami kiekvieno iš mūsų prigimtį. Vyras suvokia save ir moteriškąją prigimtį, moteris suvokia save ir vyriškąją prigimtį, ir mes sveikai, protingai, kaip suaugusios, kaip išsilavinusios, rimtos, siekiančios bendro tikslo dalys veikiame dėl šito tikslo.
Tikslas pasiekiamas tarpusavio ryšyje. Yra sakoma, vyras ir moteris ir Kūrėjas tarp jų. Kitaip tariant, Kūrėjas atskleidžiamas būtent teisingame tarpusavio ryšyje, ekrane, atsirandančiame tarp Šviesos ir noro. Taip turime be perstojo papildyti vienas kitą.
Nėra nei vienos dalies, nei smulkiausios dalelės, nei vieno reiškinio gamtoje, mūsų santykiuose ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniuose pasauliuose, kur nors kokiame smulkiausiame aspekte nebūtų abipusio vyriškosios ir moteriškosios dalies viena kitos papildymo, susijungimo, susiliejimo.
Mūsų pasaulyje tai visiškai nepasireiškia. Mes neįsivaizduojame šio abipusio papildymo, susijungimo, susiliejimo, o dvasiniame pasaulyje tai – privaloma sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kokiuose lygiuose būsime, jie bus apibrėžiami būtent abipusiu papildymu, abipusiu susijungimu, kol susiliesime į vieną.
Taigi, teisinga mūsų bendro darbo samprata yra pati svarbiausia sėkmės sąlyga.
Pasakyčiau taip: nėra nė vienos problemos, kurią išsispręstų atskirai vyrai arba moterys, nes jos visada sprendžiamos viena per kitą, kitaip tariant, moteriškosios problemos sprendžiasi per vyrus, o vyriškosios – per moteris.
Vyrų požiūris, kad galima egzistuoti atskirai: „Tegul jos eina sau!“ (paprastai ši frazė skiriama moterims) ir „Mes patys viską išspręsime, patys viską padarysime!“ yra visiškai neteisingas. Moterys, suprantama, irgi neteisios, jeigu mano: „Vyrai kažką padarys, išspręs, ir viskas bus gerai, o mes jau šalia jų kažką gausime.“
Iš pradžių, nuo paties pirmo žingsnio turi būti tikslus vidinis kontaktas. Ne išorinis, ne fizinis, netgi ne vizualinis ar verbalinis, o būtent vidinis kontaktas, kuris įvyksta tik per Aukštesniąją jėgą, per kitą pakopą, o ne tiesiogiai tarp mūsų. Toji Aukštesnioji pakopa pasireiškia šiame susijungime. Kitaip tariant, tarsi yra minusas ir pliusas, o tarp jų – koks nors pasipriešinimas, arba įrenginys, kuris pradeda veikti būtent dėl prie jo prijungtų skirtingų polių.

Iš 2011 m. birželio 10 d. antrosios kongreso pamokos Maskvoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko trūksta dvasiniam vyrų tobulėjimui?

Moteris – permainų vieta

Moteriškas indėlis

Klausimas: Kodėl visuomenėje klesti nepagarbus požiūris į moterį? Kodėl vyrai mano moteris esant žemiau už juos?
Atsakymas: Toks požiūris kyla iš to, kad moteris negali pati pasiekti dvasingumo, todėl ji yra priklausoma nuo vyro.
Mūsų bendrąją sielą sudaro vyriškoji ir moteriškoji dalys. Moteriškoji dalis, nukva, – tai noras užsipildyti.
Mūsų pasaulyje jis pasireiškia tuo, kad moteriai reikia namų, ji turi gimdyti vaikus ir rūpintis jais. Vaikai pasiglemžia visą jos gyvenimą. Ir todėl ji labiau negu vyras priklauso nuo visuomenės. Jai būtinas stabilumas, užtikrintas rytojus.
Kitaip tariant, moteris jaučiasi labiau nepatenkinta, ir tai prielaida jos dvasiniam vystymuisi, tačiau mūsų egoistiniame pasaulyje tai laikoma silpnybe.
Dvasiniame judėjime – viskas atvirkščiai. Juk kuo didesnis noras, tuo daugiau žmogus pasiekia. Mes, kūriniai, priklausome tik nuo noro. Ir jeigu šis noras nukreiptas teisinga linkme, tada tai ir yra raktas į sėkmę.
Todėl, jeigu vyrai nepersiima moterų norais, jie negali dvasiškai tobulėti.

Iš 2011 m. kovo 4 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimė dviems

Moteris – permainų vieta

Netikra lygybė