Pateikti įrašai priklausantys Vyras ir moteris kategorijai.


Prigimties paslaptis

Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманIš vienintelio šaltinio, kuris yra Kūrėjas, nusileidžia dvi jėgos. Viena iš jų – tai jėga, kuri susijusi su Juo: davimo, meilės savybė, emanacija. Kita – dirbtinė jėga, sukurta Kūrėjo, kurios nebuvo iki sukūrimo pradžios, – gavimo, prarijimo savybė, tapusi po to egoistine savybe.
Abi jėgos gyvuoja visoje Aukštesniųjų pasaulių ir mūsų pasaulio prigimtyje kaip pliusas ir minusas. Jos sukurtos priešingomis viena kitai tam, kad mes, atstovaujantys gavimo savybei, neigiamai egoistinei jėgai, galėtume su savo savybėmis nustatyti priešingą mums teigiamą jėgą – Kūrėją, ir sukurti su ja tam tikras sąveikas, vienijimąsi, kaip atome.
Viena jėga neegzistuoja atskirai nuo kitos. Mes visada matuojame, matome, jaučiame ir randame jas tam tikroje pozicijoje viena kitos atžvilgiu.
Todėl neigiama jėga, kurioje mus sukūrė Kūrėjas, būtina būtent dėl to, kad mes rastume, nustatytume, pajaustume Jį kaip teigiamą, spinduliuojančią jėgą ir tokiu būdu galėtume užmegzti ryšį su Juo: aptikti, apibrėžti, pajausti, priartėti ar nutolti nuo Jo.
Kitaip tariant, matyti, kokios būsenos mes esame Kūrėjo atžvilgiu, nustatyti galimybę įsisavinti Jo savybes.
Kaip galime būdami neigiami, sukurti panašumą į Jį, lyg mes būtume ir neigiami, ir teigiami? Nepaprastas pats klausimas, o tuo labiau, jo sprendimas.
Tai ne paprastas atskleidimas vienybės minuso ir pliuso, Kūrėjo ir kūrinio, o atskleidimas, kokiu būdu kūrinys vystosi, pasiekia savo visiškai priešingą Kūrėjui būseną ir pradeda jausti šią būseną kaip absoliučiai kenksmingą, netinkamą, nepakenčiamą ir po to daro viską, kad pakiltų virš jos ir pradėtų iš savęs neigiamo kurti kai ką teigiamo.
Kaip tai įmanoma? Juk kūrinys niekaip negali pakeisti savo prigimties. Pasirodo, kad jis gali pakeisti tik savo prigimties pritaikymą. Tai yra, nors aš sukurtas visiškai neigiamas, bet galiu net savo neigiamas savybes, paskatas, veiksmus perorganizuoti taip, kad jų galutinis rezultatas būtų teigiamas. O kaip tai padaryti – tikrai, paslaptis.
Negalime to įsivaizduoti, todėl ir sakome, kad tai yra paslaptis, juk mes dar visiškai esame ne tame, o savo egoistinėse neigiamose savybėse.
#247101

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vyro ir moters vaidmuo

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek svarbus yra moters darbas kabalos metodikoje?
Atsakymas. Vyras paprastai yra mobilesnė būtybė nei moteris. Jis veikia: bėgioja, šokinėja, plaukioja per jūras ir vandenynus. Tačiau, iš esmės, jis visa tai daro moters labui, kad galėtų tinkamai pasirūpinti ja ir savimi. Moteris jam padeda, nes be jos pagalbos jis nieko nepasiektų.
Todėl grupių judėjimas į priekį pagrįstas aiškia vyrų ir moterų sąveika. Jei sakome, kad idėja gauti iš Kūrėjo Jo valdymą, Jo darbą, dabar realizuojasi mumyse, tuomet reikalinga ir vyriška, ir moteriška vadžia. Moteris – kairioji vadžia. Vyras – dešinioji vadžia. Naudodami šiuos du žmogiškosios giminės atstovus, galime tapti tokie, kaip Kūrėjas.
Reikia pabrėžti, kad kabala moteriai suteikia net didesnį vaidmenį nei vyrui. Nors kol kas to nematome, nes, kaip visada, vyrai yra labiau pastebimi. Bet iš tiesų, nesąmoningai, visur dalyvauja būtent moterų noras, moterų galia ir moterų dalyvavimas.
#247245

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Komentarų nėra

Ar vienatvė naudinga?

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. „Aš vienišius“ – tai nauja, besiplečianti visuomenės tendencija. Šiais laikais daugiau nei 50 proc. amerikiečių yra vieniši. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje tokių skaičiuojama apie 40 proc.
Rusijoje maždaug 40 proc. žmonių yra vieniši, t. y. nesusituokę. Visgi 79 proc. iš jų visiškai nejaučia vienatvės, o 54 proc. negąsdina partnerio neturėjimas. Jie teigia: „Nesijaučiu vienišas ir nesuprantu žmonių, kurie visomis išgalėmis stengiasi tai pakeisti“.
Kokia nauda iš vienatvės?
Atsakymas. Manau, kad vienišas žmogus save labai gerai realizuoja. Jis neskiria dėmesio visokioms pašalinėms pareigoms, niekam nėra skolingas. Jis save ir savo buitį sukuria taip, kad būtų maksimaliai patogu, kad jo laisvalaikis būtų teisingai, efektyviai išnaudotas.
Bet tai tinka ne kiekvienam. Ne visi turi būti tokie. Yra žmonių, norinčių šeimos, mažų vaikų „ant savo galvos“.
Labai svarbu, kaip žmogus augo. Jei šeima buvo pasiturinti, tėvai kultūringi – gydytojai, namai buvo pilni knygų, visko, kas gera ir teisinga, o aš save laikiau vienturčiu vaiku (nors turiu gerokai jaunesnį brolį), tai nejaučiu didžiulės šeimos poreikio. O yra žmonių, kuriems – atvirkščiai.
Komentaras. Gyvendami santuokoje žmonės dažnai jaučiasi svetimi. Ir kuo toliau, tuo susvetimėjimo daugiau.
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas visą laiką auga. Todėl kasmet mums vis sunkiau sugyventi su kitais. Natūralu! Juk mūsų egoizmas paskutiniaisiais metais auga eksponentiškai, tai pastebima net mažuose vaikuose.
Manau, kad nereikia nieko smerkti. Reikia konstatuoti faktą, kad taip žmonija vystosi.
O jeigu norite ką nors ištaisyti, tai ne tą, kas jums konkrečiai nepatinka. Reikia gerinti bendrą žmonijos foną, t. y. pakelti ją į aukštesnę pakopą, šiek tiek atplėšti nuo egoizmo. Tuomet tarp žmonių užsimegs nuostabūs santykiai.
Nebūtinai jie vienas su kitu susieis ir ims skubiai kurti šeimas bei gimdyti vaikus. Ne. Tiesiog jų tarpusavio santykiai taps geresni. Žmogus jausis patogiau. Galbūt tai privers jį išeiti iš savo kokono ir daugiau bendrauti.
Bet iš esmės šiais laikais matome, kad net visa technika jau paruošta: galiu užsisakyti į namus maisto, skalbimo paslaugas. Visa tai atlieku internetu. Daugiau man nebereikia nieko to daryti pačiam.
Klausimas. Kokia žmonių tarpusavio ryšių prasmė?
Atsakymas. Pakilti virš savo egoizmo ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį. O jei to nėra, tai nė kiek nesigailiu, kad yra daug vienišių.
#248272

Iš 2019 m. kovo 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Vienišiaus būtis

Kam duodama vienatvė?

Komentarų nėra

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad kūrinys Kūrėjo atžvilgiu – kaip moteris vyro atžvilgiu. Ar teisingai?
Atsakymas. Taip, bet tik grynai sąlyginai, nes mes nepriskiriame vyro ar moters skirtingoms kūrinio savybėms. Ir jie, ir jos – egoistai. Tik moterų egoizmas pasireiškia kitokiu pavidalu, negu vyrų, o daugiau tarp jų nėra jokio skirtumo.
Mes visi vieno Kūrėjo kūriniai, nė vienas iš mūsų neturi pranašumo. Atvirkščiai, judėjimas tikslo, teigiamo veiksmo link sustiprina suvokimą, kad mes jį turime pasiekti kartu.
#247180

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

Kaip moteris veikia vyrą?

Ar reikia moteriai taisytis?

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

gyvenimo prasmė, Valios laisvė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVisas mūsų pasaulis – tai negyvoji, augalinė, gyvūninė ir ypač žmogiška prigimtis – vienas gryniausias egoizmas.
Kiekvienas gamtos elementas ir visų jų vienijimasis į gyvus ar negyvus, augalinius, gyvūninius organizmus veikia vienu principu: kaip galima daugiau įsisavinti tai, kas man naudinga, ir pašalinti tai, kas man netinka, neteisinga, negera. Tai grynas egoizmas, sveika gamtos programa, kuri mus valdo.
Kiek mes galime tai valdyti? Praktiškai negalime. Mes esame marionetės. Kiekviename iš mūsų yra egoistinė programa, pagal kurią mes veikiame.
Mums atrodo, kad mes veikiame savarankiškai, o iš tiesų mus valdo gamtos jėga. Ji mus sukioja kairėn ir dešinėn, kur nori ir kaip nori, – mes vykdome jos programą, net neįsivaizduodami, kad esame jos valioje. Mes egzistuojame egoistinėje prigimtyje, kaip visiškai valdomi elementai.
Kai žmogui kyla klausimas: „Dėl ko aš gyvenu?“, tai gamtoje tarsi kyla kažkoks prieštaravimas, klaida. Kaip gali būti, kad visiškai valdomas žmogus staiga klausia: „Kas aš? Dėl ko gyvenu, kodėl?“
Pati gamta iškelia mums tokį klausimą, duoda mums kažkokią valios laisvę, kad klausinėtume apie save, savo likimą: „Kam? Kaip?“.
Tai nelengva. Tokie klausimai kyla ne visiems. Tačiau mūsų egoistinio vystymosi procese vis daugiau žmonių pradeda apie tai klausinėti.
Iš principo, tai vienintelis klausimas, kurį gamta iškelia mums, kad mes susidomėtume savo veiksmų, vystymosi, gyvenimo programa: „Kam? Kodėl? Ką mes veikiame? Ar mes veikiame instinktyviai, ar kažkokiu būdu galime keisti savo elgseną arba vertinti ją kritiškai, iš kur atsiranda šios mintys?“
Nuo to momento žmogus tampa žmogumi. Ir tada stengiasi suvokti, kad jis valdomas, kad jis nenori to, ką jam skyrė jo prigimtis, kad tai kenksminga, bloga, reikia su tuo kažką daryti ir t. t. Žmogaus dvasinis vystymasis prasideda nuo klausimo: „Dėl ko man gyventi? Kodėl aš gyvenu?“
Atrodo, kad tai depresyvus klausimas, o iš tiesų jis labai reikalingas, nes būtent iš tokios būsenos žmogus pradeda tyrinėti: „Kas mane valdo? Kodėl? Kam? Sutinku aš su tuo ar ne? Aš noriu atskleisti mano valdymo šaltinį. Aš su juo nesutinku, aš noriu veikti ir gyventi kitaip. Aš noriu pakilti virš valdymo šaltinio, aukščiau šios jėgos. Aš nesutinku, kad mane išnaudoja.“
Kai žmogus pradeda save tyrinėti, jis atranda teisingų knygų. Paprastai jos būna susijusios su kabalos mokslu. Kartais, pradžioje, pasitaiko knygų apie psichologiją. Tačiau, jei gilinasi toliau, jis atranda kabalą.
Ir tada jam darosi aišku, kad jį valdo aukštesnė jėga – Gamta arba Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats. Jis stengiasi išsiaiškinti, kur jį veda, dėl ko jis egzistuoja, kaip jį valdo.
Jis pradeda suprasti, kad jį valdo dvi jėgos: teigiama ir neigiama, o jis pats yra neutralus. Net jam būdingas egoizmas, noras mėgautis – tai irgi ne jo, – jis nuleistas iš viršaus.
Taigi, jis yra absoliučiai neutralus kūnas, kurį iš vienos pusės veikia egoistinė jėga, o iš kitos – galimai altruistinė jėga.
Žmogus pradeda save tyrinėti.
Neigiamą, egoistinę, jėgą, kuri visuose gamtos objektuose, taip pat ir žmoguje viską sugeria, gauna, naudoja, mes vadiname moteriška jėga. O teigiamą, duodančią, užpildančią jėgą vadiname vyriška, Kūrėju. Gamta mus dalija į dvi dalis.
Tačiau tai neturi nieko bendra su mūsų pasaulio vyrais ir moterimis. Čia mes vienodai egoistiški. Mus veikia praktiškai tik viena neigiama jėga, o teigiama reikalinga tik tam, kad išvystyti dar didesnę mūsų neigiamą jėgą.
Klausimas. Klausimas apie gyvenimo prasmę – tai moteriškas klausimas?
Atsakymas. Ne. Kai tuštuma žmoguje pasiekia tam tikrą būseną, ir jis supranta, kad jo gyvenimas bereikšmis, jis teatlieka mechaninius veiksmus, tada jis pradeda klausinėti: „Kam ir kodėl?“ Ir nors veiksmus sukelia neigiama jėga, jie jau priklauso teigiamai.
Žmoguje pradeda kalbėti Kūrėjo dalelė, davimo savybė. Jam jau kyla prieštaravimas tarp dviejų jėgų.

Tęsime.
#247105

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kam duodama vienatvė?

Vyras ir moteris

Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kam ar dėl ko duodama vienatvė ir kaip viską ištaisyti?
Atsakymas. Vienatvė duodama jums, kad pajaustumėte, kad viskas jūsų rankose, kad niekas jūsų nespaudžia, kad esate savo būsenos šeimininkas ir galite viską atlikti.
Imkite tinkamai išnaudoti savo vienatvę, ir pamatysite, kiek ji gera. Juk iš tikrųjų šią būseną jums duoda Kūrėjas, kad kreiptumėtės į Jį.
#249798

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Vienišiai – pas mus!

Komentarų nėra

Kaip moteris veikia vyrą

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu vyras užsiima kabala, o žmona jam netrukdo, tai vyras, akivaizdžiai, atneša Šviesą. O jeigu moteris užsiima kabala, o vyras prieštarauja, bet po kiek laiko pasikeičia, ar tai reiškia, kad ji irgi jį paveikė?
Atsakymas. Moteris veikia vyrą kur kas labiau nei vyras moterį. Jeigu žmona ima studijuoti kabalą, vyras būtinai ateis paskui ją. Jeigu vyras studijuoja kabalą, žmona ne visuomet paseks paskui jį.
Tai matyti visur: visose šalyse, visose tautose – vienas ir tas pats. Galiausiai vyras klauso moters.
Studijuojanti kabalą moteris gali tinkama kryptimi pakreipti visą šeimą. O vyras – ne, jis turi priešokiais iš šeimos „vogti“ laiką, kad užsiimtų savo mėgstamu dalyku.
Todėl prašau moterų atkreipti dėmesį, kad vyrai turėtų galimybę tinkamai studijuoti.
#247633

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl vyrui reikalinga moteris

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Komentarų nėra

Ar išliks šeimos institutas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko laukti šeimos institutui ateityje? Kaip jį išsaugoti, sustiprinti, subalansuoti? Ir kaip kabala gali padėti?
Atsakymas. Manau, šiais metais šeimos institutas kartu su kitais visuomeniniais institutais patirs labai rimtų išbandymų. Tęsis šeimos problemos, didės atotrūkis vaikų nuo tėvų, tėvų vienas nuo kito, atsiskyrimas tarp šeimų, tarp kartų: tėvų ir vaikų, močiučių / senelių ir anūkų. Žmonės nesijaus susiję vienas su kitu: „Na ir kas, kad pagimdė, užaugino, o dabar aš išėjau.“
Galiausiai pasieksime būseną, kai niekas niekam nieko neprivalo, niekas neturi teisės nieko iš kito reikalauti: „Atstokit: jūs man nerūpite ir aš jums neturiu rūpėti!“
Po to, kartu su visais įsisąmonindami blogį, kurį mums perša mūsų egoizmas, pagaliau pradėsime suvokti, kad nėra kitos išeities, o tik pradėti taisytis. Juk gyvenimas taps nepakeliamas ne tik šeimoje, bet ir visais kitais aspektais taip, kad žmogus netikės nei ateitimi, nei dabartimi.
Jis iš tikrųjų pradės suprasti, kad egzistuoti vienam tarp žmonių – blogiau, nei vienam džiunglėse, kur nežinai, į kurią pusę žengti, kad tau kas nors neįkastų arba neužpultų iš viršaus. Žmogus jausis atsidūręs grėsmingose aplinkybėse: lyg jis yra tarp žmonių, bet iš tiesų – miesto džiunglėse, kur net negali trumpais perbėgimais nusigauti iki artimiausios parduotuvės ir atgal. Jis jaus, kad ne tik niekas negali jam padėti, bet ir iš viso nesiruošia to daryti.
Tikiuosi, to pakaks, kad žmogus susivoktų: reikia vis dėlto kažką daryti su savo žmogiškąja prigimtimi. Tada įsiklausys ir išgirs, kad yra metodika, kuri taiso žmogaus prigimtį, ir gali tai padaryti. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Galbūt tada jis kreipsis į mus.
#244602

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Revoliucija šeimoje

Už šeimos išsaugojimą!

Traška santuokos siūlės

Komentarų nėra

Dvasinis tarpusavio supratimas šeimoje

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar su Rabašu aptarinėjote santykių tarp vyro ir moteris klausimus, kokia buvo jo nuomonė?
Atsakymas. Ne. Viena, ką galiu pasakyti – jo žmona, viena vertus, suprato, kuo jis užsiima, kita vertus, pati tuo neužsiėmė.
Jie gimė XX a. pradžioje. Tai buvo visiškai kitas laikas, kita epocha, kita visuomenė.
Klausimas. Tačiau jūs rašote savo atsiminimuose apie Rabašą, kad jo ir žmonos ryšys buvo itin tvirtas.
Atsakymas. Iš tiesų tarp jų buvo itin stiprus vidinis ryšys. Jie abu jautė vienas kitą, nors kartu neužsiėmė dvasiniais dalykais. Visa tai ateičiai. Todėl nepatariu jums dabar primesti tokių tarpusavio santykių šeimose.
#247578

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai