Pateikti įrašai priklausantys Vyras ir moteris kategorijai.


Moteriškos jėgos paslaptis, II d.

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tyrimai rodo, kad moterys, norėdamos jaustis saugiau, sėkmingai jungiasi įvairiose viešose akcijose. Kodėl moteriai taip svarbu jaustis saugiai?
Atsakymas. Moterys labai sėkmingai jungiasi prieš išorinį priešą. Joms saugumo, užtikrintumo reikia gerokai labiau, nei vyrams.
Šis poreikis kyla iš moters prigimties, todėl kad jos pašaukimas – turėti namus, šeimą, vaikų, savo plotą, nuosavas sienas. Namai – tai moters pasaulis. Žmonija turi suprasti šį moterišką poreikį ir palaikyti ją.
Bet moteris nesugeba įsileisti į savo zoną kitos moters. Vyrui tai paprasta, o moteriai – ne.
Būtent todėl, kad moters paskirtis – sukurti šeimą, namų židinį, jai reikia papildomos vyriškos jėgos, kad vyras pastatytų jai „namą“. Vyras pats sau nieko nestatytų, jis gyventų kokioje nors skylėje, net gatvėje. O moteriai svarbu namas, vaikai ir vyras, visas pasaulis.
Klausimas. Kaip moteris gali teisingai panaudoti savo unikalias savybes: sugebėjimą daryti daug darbų vienu metu, ypatingą jautrumą, atjautą?
Atsakymas. Kabalos mokslas skiria moteriai labai svarbų vaidmenį. Moteris pažadina vyrą, kreipia jo gyvenimą, kaip mama vaiko, reikalauja iš jo. Iš prigimties mes sukurti taip, kad moteriškas reikalavimas veiktų vyrą. Nori jis to ar ne, moteris veikia vyrą gerokai daugiau, nei jis moterį.
Jeigu moteris užsigeis pastūmėti vyrą kažkam, ji būtinai to pasieks. Vyras iš prigimties turi silpnybę moteriai ir nesugeba atsilaikyti jos spaudimui, pasipriešinti. Jeigu vyras kažką sako žmonai, ji gali apskritai nekreipti dėmesio. Ji turi labai didelę pasipriešinimo jėgą, todėl gali nepaisyti jo nuomonės ir laikytis savo.
Tokie santykiai būdingi tiktai žmonėms. Gyvūnų pasaulyje patinas nedalyvauja palikuonių auklėjime. Gimimas, maitinimas, palikuonių priežiūra – visa tai atlieka patelės. Yra tik keletas išimčių, kai patinas palaiko ryšį su savo šeimyna. Įprastai patino vaidmuo apsiriboja trumpu susitikimu, būtinu naujos kartos gimimui.
Tačiau žmonėms viskas kitaip. Taip sureguliuota gamtos, kad moteris daro vyrui gerokai didesnį poveikį, nei jis moteriai. Taip sutvarkyta tam, kad mes, vyrai, organizuotume moterims viską, kas joms reikalinga. Tokie mūsų vaidmenys.
#221053

Iš 2018 m. sausio 14 d. 946-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

Moteriškos jėgos paslaptis, I d.

Slaptoji moters galia

Komentarų nėra

Koks moters vaidmuo?

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išlaikyti ilgalaikius santykius tarp vyro ir moters, jei ji studijuoja kabalą, o jis ne?
Atsakymas. Moteris turi daryti viską, kad vyras būtų patenkintas tuo, kad ji studijuoja kabalą. Ji turi parodyti jam, kad kabala moko ją kaip labiau jį mylėti.
Klausimas. Moters vaidmuo – gimdyti ir auklėti vaikus? Jei taip, ką daryti moterims, kurios neturi ir jau neturės vaikų?
Atsakymas. Moters paskirtis ne gimdyti vaikus, o padėti suartėti žmonėms tarpusavyje. To, ką ji dėl to gali atlikti, vyras negali.
#233906

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

 Dvasinė moterų paskirtis

Slaptoji moters galia

Komentarų nėra

Moteriškos jėgos paslaptis, I d.

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Moterims būdingos tokios savybės kaip: kantrumas, jautrumas, gebėjimas daryti daug darbų vienu metu, minkštumas ir nuolaidumas, estetiškumas.
Moteriai labiau būdinga harmonija, labiau išvystyta intuicija. Moteris jautresnė, šeimyniškesnė, širdingesnė.
Tyrimai rodo, kad moterys – geros vadovės, turinčios platų akiratį, lanksčią mąstyseną, sugebančios susieti skirtingus dalykus. Pasinaudodama savo intuicija, moteris gali kurti ilgalaikius planus. Kokia tos ypatingos moteriškos galios paslaptis?
Atsakymas. Iš tiesų, lyginant su vyrais, moterims būdingos labiau teigiamos savybės. Tačiau ar mes galime lyginti moteriškas ir vyriškas savybes? Visas moteriai būdingas savybes ji gauna iš gamtos, todėl tai – ne jos nuopelnas. Yra žmonių, apdovanotų gamtos ypatinga jėga ar protu, turinčių muziko ar tapytojo talentą, o yra negabių, silpnų.
Moteris iš gamtos gauna labai daug gerų, ypatingų savybių, bet tik todėl, kad ji moteris. Negalima pasakyti, kad ji jas užsidirbo, išvystė savyje. Jei aš galėčiau pagal savo norą pridėti sau gerų savybių, tai pasirinkčiau daugiau moteriškų savybių negu vyriškų.
Klausimas. Remiantis tyrimų rezultatais, grupė, kurioje yra moterų, paprastai protingesnė, sugebanti atlikti platesnį spektrą užduočių. Kokia to priežastis?
Atsakymas. Jei į vyrišką tyrėjų grupę įtraukiamos moterys, tai ji tampa tobulesnė gamtos atžvilgiu. Juk nė viena lytis nėra tobula. Todėl grupei bus naudingas moteriškas protas ir požiūris, gebėjimas labiau jausti visus dalykus.
Klausimas. Moterys paprastai labiau užjaučia ir išgyvena, t. y. geba geriau bendradarbiauti?
Atsakymas. Tai priklauso nuo situacijos. Moterys labai stiprios, kai reikia vienytis kovai už savo teises. Tačiau, kai tik išnyksta bendras priešas: vyrai ar valstybė, su kuriais reikia kovoti, ginant save, jų vienybės jėga dingsta.
Moteris labai tikslinga ir stipri, kai reikia kartu su kitomis moterimis kovoti už savo teises. Tačiau tuo jos galimybės vienytis viena su kita baigiasi. Ji nesijaučia galinti susivienyti su kitomis moterimis.
Kiekviena moteris pagal savo prigimtį turi savo sritį, kuria ji nepasiruošusi dalintis. Ir ji nenori artintis ir liestis prie kitos moters asmeninės srities. Moterys yra labai didelės individualistės.
#220532

Iš 2018 m. sausio 4 d. 946-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

Moterys valdžioje

Dvasinė moterų paskirtis

Komentarų nėra

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp dvasinės meilės šaknies ir jos žemiškosios šakos?
Atsakymas. Žemiškoji šaka – tai mano vienašališkas egoistinis požiūris į save, brangiausiąjį, kai aš kaip šuo suku nosį ten, kur dar galiu patirti malonumą, ir tiktai tai mane veda į priekį.
Komentaras. Bet žmogui duodamas toks supratimas kaip „pirmoji meilė“, kai galvoji tiktai apie savo meilės objektą…
Atsakymas. Tai reiškia, kad mane traukia toks didelis malonumas, kad negaliu galvoti apie nieką kitą: nei apie maistą, nei apie pasivaikščiojimus, nei apie mokslus, nei apie sportą. Tai – egoistinis hormonų vystymasis. Tampu vyru, jaučiu hormonų audras, nesuprantu, kas tai yra, kaip jas realizuoti. Mane kankina neaiškios spėlionės, mane traukia prie objekto jas realizuoti. Štai ir viskas. Kokia gi tai meilė?
Mano mama, pagal išsilavinimą gydytoja, pasakojo man, kaip tam tikrų medžiagų injekcijomis galima sukelti žmogui meilės būseną. Tas pats ir čia. Nė nemanau tyčiotis iš šio jausmo. Atvirkščiai, jis labai vysto mus, kai vyksta perėjimas iš paauglystės į jaunystę. Tai labai naudinga savybė, bet ji – grynai egoistinė.
Klausimas. Nejau tame nėra Gamtos sumanymo?
Atsakymas. Žinoma, yra: Gamta turi sumanymą dar labiau išvystyti mūsų egoizmą.
Klausimas. Ar tai – gera būsena?
Atsakymas. Bet kuris vystymasis – geras, bet kai egoizmas išsivystys galutinai, jį reikės kažkokiu būdu ištaisyti. Fiziologinis žmogaus vystymais baigiasi 18–22 metais, tačiau kartais gali tęstis ir ilgiau, nes veikiant supančiai aplinkai kyla įvairiausių kitų potraukių.
Iš principo, žmogaus norų rinkinyje yra maistas, seksas, šeima, turtai, garbė ir žinios – iš viso šešios pagrindinės savybės, kuriose vystosi mūsų egoizmas. Nieko kito neturime.
Nuolat skaičiuoju, kas man naudingiau, ką labiau myliu. Jeigu vyrauja žinios, tai visa kita galiu užmesti, nustumti. Panirsiu į mokslą, ir jis visiškai įtrauks mane. Tai – irgi meilė.
Taigi, meilė – tai prisipildymo trauka, būdinga kiekvienam žmogui.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dukart apie meilę

Meilė meilei nelygu

Kabala apie žemišką meilę

Komentarų nėra

Kabala apie žemišką meilę

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką kabalistas galvoja apie meilę?
Atsakymas. Kabalistas galvoja apie meilę pastoviai. Klausimas tik, ką jis apie tai galvoja. Ar ji yra, ar ne? Ką pati meilė reiškia: jos apibrėžimas, egzistavimo ribos, pasireiškimo lygis, sąlygos, kuriomis ji atsiskleidžia ir egzistuoja. Ar pasiekiama amžina meilė?
Meilė, kuri praeina, nėra meilė. Ji negali būti kitokia, – tik amžina.
Kažkada skaičiau paskaitą didžiulei auditorijai Tel Avive, ir iš karto pareiškiau, kad meilės nėra. Iš pradžių salė nuščiuvo, bet palaipsniui visi su manimi sutiko.
Egzistuoja pastovi, natūrali, prigimtinė meilė tik sau, brangiausiajam. Materialiuose rėmuose būtent ji ir yra tikra. Ji gimsta ir miršta kartu su manimi, su manuoju „aš“.
Tai – egoizmas, kuris tūno manyje, visą laiką vystosi ir stumia mane į savo vidų ieškoti, ko dar galėčiau panorėti, įsigyti, atsinešti sau, brangiausiajam, kaip dar labiau pamilti save. Tai mūsų egoistinė prigimtis. Ir todėl savimyla – natūrali visko, kas egzistuoja, savybė.
Visa materiali gamta, visa visata susidaro iš didžiulio egoizmo, kuris dalijasi į keturis lygius: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Jie skiriasi tik egoizmo laipsniu, kuris pasireiškia tiktai kaip meilė sau.
Be to, ši meilė negyvame, augaliniame ir gyvūniniame lygiuose yra instinktyvi, nesuvokiama pačio objekto. Jis netikrina, kiek myli save, o paprasčiausiai tenkina savo meilę.
O žmogiškajame lygyje meilė programuojama. Nors ji lieka meile sau ir tiktai sau, tačiau pereina įvairias vystymosi stadijas: kur ji gali pasireikšti, kokių įgyti formų. Kadangi žmogus priklauso nuo visuomenės, nuo į save panašių ir priešingų, tai jo įsivaizdavimas apie meilę, kaip pripildyti ir prisotinti save, keičiasi priklausomai nuo visuomenės poveikio.
Iš principo, tai yra pati savimyla, tiktai dar labiau ištobulinta ir pastoviai atsinaujinančios formos. Tai yra ta meilė, kuri egzistuoja mūsų pasaulyje, įskaitant ir tokius jos pasireiškimus kaip mamos meilė vaikui, žmogaus meilė tėvynei ir taip toliau. Apie kokią meilę mes bekalbėtume, visa tai galiausiai – egoistinė meilė sau pačiam.
Komentaras. Jūs išsklaidote visą romantinį žmogaus įsivaizdavimą apie meilę…
Atsakymas. Jokios romantikos ir nėra, tik smulkūs paklydimai. Tai žinoma visiems: ir mokslininkams, ir filosofams, ir fiziologams, ir psichologams. Mūsų laikais, kai egoizmas taip išaugo, ypatingai aštriai suprantame, kad meilės nėra.
Net mokslininkai kalba, kad jeigu žmonės ir susieina vienas su kitu, tai tik dviem trims metams – tarp jų negali ilgai išlikti normalių abipusių santykių, viskas greit praeina. Mūsų egoizmas nuolat atsinaujina, ištrindamas visas ankstesnes sąlygas abipusei meilei, net jeigu ji tik egoistinė, tiktai sau, brangiausiajam, bet ir ji keičiasi.
Klausimas. Ir kas gi toliau? Įprotis? Juk dauguma žmonių gyvena kartu ilgus metus.
Atsakymas. Jeigu kas ir gyvena kartu daug metų, tai jie tiesiog „dinozaurai“. Niekas mūsų laikais savanoriškai ilgai negyvena šeimoje: nei dėl vaikų, nei dėl užgyvento turto ir viso kito.
Reikalas tas, kad seniau gyvenimo trukmė neviršijo keturiasdešimties metų, ir žmonės mirdavo anksčiau, nei praeidavo vadinamoji meilė. Be to, vyras, rinkdamasis žmoną, žiūrėjo ne į meilę, o į moterį, kaip į šeimininkę: ar ji sveika, atsakinga, ar moka kalbėti, pasirūpinti namais. Todėl ir šiuo atveju nėra ko kalbėti apie meilę.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Meilė – tai harmonija

Tikros meilės artimui paslaptis

Komentarų nėra

Kaip spręsti konfliktus šeimoje

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad laimė – konfliktų sprendimas. Kaip juos spręsti šeimoje, kad visiškai nesusipyktum?
Atsakymas. Tai itin įdomi sistema, kai drauge su sutuoktiniu(e) atskleidžiate ne kokius nors vienas kito trūkumus, o trūkumus jūsų tarpusavio santykiuose ir drauge randate sprendimą.
Tai visada „tarp mūsų“ ir „mes kartu“: nesvarbu teigiamos ar neigiamos būsenos. Iš pradžių „sulimpame“ vienas su kitu, paskui imame atskleisti, kaip ryšį tarp mūsų paversti dar efektyvesniu. Atskleisdami, ko mums trūksta, kad labiau susilietume, dirbame ties tuo.
Tokius veiksmus reikia nuolatos atlikti, nes būtent čia atskleisite vis didesnes dvasines aukštumas. Dvasines! Nekalbama apie kūnų ar širdžių ryšį.
Klausimas. Tarkime, šeimoje bręsta konfliktas. Ką daryti?
Atsakymas. Pirmiausia, reikia stipriai apkabinti sutuoktinį(ę), užmegzti kokį nors kontaktą, tarpusavio supratimą. O kai tai pasiekta, drauge pažadinti konfliktą, kad pasiektumėte dar didesnio tarpusavio supratimo.
Kitaip tariant, pirmiausia būtina užmegzti kontaktą, o paskui pamažu žadinti konfliktines situacijas, kad tai atvestų prie stipresnio ryšio.
Klausimas. O kada kyla tikrosios laimės akimirka?
Atsakymas. Kuomet ties tuo dirbi. Jei drauge prie to dirbate, ir minuse, ir pliuse, tai jūsų nepalieka nuolatinės laimės pojūtis. Pats procesas teikia malonumą.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lyčių kova I dalis

Kas yra šeima

Nukreipta į tikslą meilė

Komentarų nėra

Suprasti moters prigimtį

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl moterys stengiasi įrodyti esą nepriklausomos nuo vyrų? Kam to reikia?
Atsakymas. Moterys jaučia savo priklausomybę nuo vyrų, todėl joms reikia įrodyti, kad jos nepriklausomos. Vyrai turi to paisyti, suprasti moters prigimtį ir tai paremti.
Moteriai labai svarbu jausti palaikymą, petį, į kurį galima atsiremti. Jai reikia namų, šeimos, vaikų. Joks poreikiai kur kas didesni nei vyrų.
Todėl reikia paisyti norų, kurie iš prigimties kyla moteriai ir ji turi juos užpildyti. Antraip, visuomet jausis įsitempusi, neužpildyta, nerealizavusi savęs, neužtikrinta. Vyrai turi tai suteikti moterims.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, 1 dalis

Vyrai ir moterys: negalima niveliuoti skirtumų

Vyras ir moteris – dvi stichijos

Komentarų nėra

Vaikas keičia šeimos likimą II d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei jau atsirado nauja gyvybė, kas lemia sėkmingą nėštumo baigtį ar persileidimą?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, ar moteryje yra pakankamai Šviesos Chasadim, kuri galėtų apsivilkti į Šviesą Chochma. Jei jos nepakanka, tuomet įvyksta persileidimas. Išeitų, kad kai Šviesa Chochma neapvelkama Šviesa Chasadim, tuomet neįmanomas užgimimas ar gyvenimo tąsa. Pasaulyje nėra nieko atsitiktinio.
Persileidimas vyksta, jei moteris neturi pakankamai teisingos energijos, kad priimtų vyrišką jėgą, leistų jai atsiverti ir pradėti naują vystymąsi vaisiuje. Gyvybės kūrimas – kaskart naujas kūrinys, kasdien, kas akimirką, ir reikalauja naujos vyriškos ir moteriškos jėgos. Jos abi vis labiau atsiskleidžia sąjungoje ir tęsia gyvybę.
Gyvybė neįmanoma be vienybės, be jos nebūtų net mažyčio atomo. Susijungimas – gyvenimo jėga, ir norint, kad gyvenimas galėtų vystytis, turi vystytis vienybės jėga. Tačiau gali nutikti ir taip, kad iš aukščiau dovanota gyvybės jėga nustoja palaikiusi naują gyvybę.
Klausimas. Tai sukelia materialinės ar dvasinės priežastys?
Atsakymas. Nėra jokių materialių priežasčių – tik dvasinės. Viskas priklauso nuo trijų jėgų – Kūrėjo, tėvo ir motinos – derinio.
Visas gyvenimas – noras. Atomai jungiasi į molekules pagal savo norą. Molekulės ima daugintis, formuoti naujas formas – tik dėl juose esančio paslėpto noro, kuris atsiskleis naujoje vienybėje.
Klausimas. Išeitų, kad trijų jėgų derinys: motinos, tėvo ir Kūrėjo visus devynis mėnesius turėtų būti toks, kad galėtų tęstis gyvybė? O tėvo jėga daro įtaką nėštumo sėkmei?
Atsakymas. Jau užgimus vaisiui moteryje ypatingai suderinamos jėgos: vyro ir moters. Materialiniame pasaulyje to nepastebime, ir mums atrodo, kad vyras daugiau negali veikti vaisiaus raidos, tarsi jo vaidmuo baigtųsi pirmuoju etapu.
Tačiau iš tiesų tęsiasi labai ilgas ir svarbus dvasinis veiksmas. Be vyro jėgos įtakos vaisiui ir naujagimiui, kartu su moters jėga, vaikas negali tinkamai vystytis.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaikas keičia šeimos likimą I dalis

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

Komentarų nėra

Ar galėjo Knygą „Zohar“ parašyti dešimt moterų?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris, Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Hipotetiškai, ar galėjo Knygą „Zohar“ parašyti dešimt moterų?
Atsakymas. Hipotetiškai, taip. Tačiau mes taip sukurti, kad siekis susivienyti yra vyrų rankose, o palaikymo jėga ir vyrų susivienijimas – moterų.
Todėl mūsų pasaulis iš esmės yra padalintas į skirtingas savybes: vyriškas ir moteriškas, davimą ir gavimą. Kabalos moksle tai labai rimtai nagrinėjama, tai tarpusavio bendravimo kertinis akmuo.
Iš esmės, kaip du vyrai vienijasi? Vienas antrojo atžvilgiu yra tarsi moteris, kitas pirmojo atžvilgiu yra tarsi vyras. Turima omenyje ne fiziologija ar psichologija, ne mūsų pasaulio veiksmai, o būtent dvasinės savybės. Bet kuri dvasinė savybė, kurią atskleidžiame savyje, susideda iš vyriškosios ir moteriškosios dalių.
Mūsų pasaulyje, kol nesame Aukštesniojo pasaulio lygmenyje, vyrai, žinoma, iškeliami į priekį. Jie laikomi pagrindiniais ir svarbiausiais kabalistinėse grupėse.
O moterys susiburia aplink vyrus ir per juos pradeda jausti dvasines savybes, nes vyrai prasiveržia į dvasinį pasaulį, kaip ir mūsų pasaulyje, – visur ir visada jie yra atradėjai, statytojai, naikintojai, o moterys eina iš paskos.
Tačiau, kai vyrų proveržį seka moterų „batalionai“, ten jau gimsta dvasinės savybės ir ugdomos naujos sielos. Ten ima veikti moteriškosios dalies savybės, kurios yra ne papildančios, o išties rimtos, pirmaujančios ir veikiančios dvasinėse pakopose.
Klausimas. Vadinasi, esminis reikalavimas kyla iš moterų?
Atsakymas. Taip, Toroje ne kartą kartojama, kad reikia klausytis savo žmonos, moters. Tora parašyta labai įdomiai: nepaisant to, kad joje kalbama tarsi apie vyrus, tačiau visada atsiranda kažkokia moteris, kuri slaptai jiems vadovauja, kaip žmona šeimoje.
Vyras laikomas šeimos galva, tačiau kur aš tik nebuvau pasaulyje ir ko tik neklausdavau: ir indėnų Pietų Amerikoje, ir ko tik nori, įskaitant europiečius ir afrikiečius, moteris visur – gyvenimo, pasaulio pagrindas. Tas pats ir kabalos moksle.
Tačiau proveržį vykdo vyriškoji jėga, už kurios stovi, palaiko, pastumia, nukreipia ir net nurodo – moteriškoji.

Iš 2017 m. birželio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteriška jėga – kūrinijos jėga

Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, I dalis

Komentarų nėra

Du + nauja gyvybė II d.

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nors kuriant naują gyvybę dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris, tačiau ji mezgasi ir auga moters kūne. Kodėl būtent joje?
Atsakymas. Moteris įkūnija norą mėgautis, kūrinį, o vyras mūsų gyvenime atstovauja Kūrėją, norą duoti. Todėl moteryje vyksta visi pokyčiai: ji vysto ir augina vaisių, gimdo kūdikį ir rūpinasi juo. Moteris – gyvenimo šaltinis ir centras, jo esmė. Viskas gimsta iš moters.
Klausimas. Kodėl vaisius negali vystytis vyro kūne, o tik moters?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų vystymosi stadiją, visi pokyčiai vyksta nore mėgautis, kurį mūsų pasaulyje atitinka moteris. Antrosios jėgos, noro duoti, vaidmuo – duoti gyvybei pradžią. Visa kita vystosi moters, motinos sąskaita.
Vyras ir moteris yra dviejų pagrindinių kūrinijoje veikiančių jėgų atstovai: noras duoti ir noras gauti pripildymą. Bet, žinoma, mūsų pasaulyje abu egoistai. Juk šiame pasaulyje nematome tokio vaidmenų pasiskirstymo, kur moterys nori tik gauti, o vyrai duoti. Jie tik simbolizuoja šias dvi jėgas kaip dvasinio pasaulio (ten veikia šios dvi visiškai priešingos jėgos) antspaudas.
Klausimas. Kodėl primityvios gyvų būtybių formos gali daugintis paprastai skaidantis ląstelėms ir tik labiau išsivysčiusios būtybės reikalauja vyro ir moters sąjungos giminei pratęsti?
Atsakymas. Primityvios būtybės lengvai keičia lytį, tapdamos tai vyru, tai moterimi. Jie savo raidoje dar nepasiekė tokios lyčių priešpriešos, pareikalausiančios dviejų skirtingų kūnų.
Klausimas. Ar kūdikis yra tėvo ir motinos genų derinio rezultatas, ar ten yra dar kažkas?
Atsakymas. Labai sunku paaiškinti, kas vaisiuje yra iš motinos, o kas iš tėvo, kokios savybės ir kokios ląstelės, kas prote, o kas širdyje, nes tai nėra žinoma mokslininkams biologams, tik kabalistams. Tai ypatingas savybių derinys, susietas su jo sielos šaknimi. Juk yra dar vienas vidinis dvasinis komponentas, kaip parašyta: „Tėvas duoda baltą, motina raudoną, o Kūrėjas duoda sielą“.
Klausimas. Išeitų, kad be tėvo ir motinos genų naujagimis turi dar kažką trečio?
Atsakymas. Trečia – tai siela, kuri ateina iš aukštesnės jėgos, valdančios tėvą ir motiną, kad jie susijungtų ir užmegztų naują kūną. Gyvybės dvasia nusileidžia į šį kūną nuo laiptelio, aukštesnio už tėvą ir motiną, ir atitinka savybes, kurias jie perdavė vaisiui.
Kitaip tariant, siela, kilusi iš Kūrėjo, iš aukštesnės pakopos, nulemia, kokį tėvo ir motinos materialinių savybių derinį, kokia forma, kokia tvarka ir kokia jėga ji bus įkūnyta vaisiuje. Kas bus tėvas, o kas motina irgi priklauso nuo sielos.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio ,,Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė I dalis

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Dvasinis genas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai