Siekti lygybės būdinga visai gamtai: negyvajai gamtai, augalijai, gyvūnijai ir žmonėms. Visi jie siekia lygybės, taip veikia bendra jėga, norinti atvesti mus į absoliučią vienybę.
Mes egzistuojame to lauko viduje, tačiau tam mums reikia jausti gamtą, visą norą mėgautis ir mūsų ryšių tinklą drauge su Kūrėju, kuris įsivelka į jį ir ten atsiskleidžia.
Todėl lygybės neįmanoma nustatyti iš aukščiau. Lygybė – tai jau taisymosi rezultatas. Kai turime visus duomenis, gautus jaučiant bendrą ryšį ir tarp mūsų veikiančias jėgas. Bet tai greitai nutiks.
Baal Sulamas aprašo gamtos dėsnius ištaisytoje visuomenėje, kai gamtos jėgos įsivelka į šio pasaulio materiją. Iš viršaus ateina Šviesa ir įsivelka į visus norus, netgi pačius materialiausius. Kol kas tai gali pasirodyti nerealu, tačiau kabalistai aiškiai mato šią būsimą būseną ir todėl nesibaimina apie ją pasakoti mums.
Baal Sulamas rašo, kad negalima atlikti jokių materialių veiksmų, kol nesugebame jų atlikti vidine, dvasine forma, noro viduje. Jeigu gali išpildyti tai savo nore, gali veikti ir rankomis, bet neatvirkščiai. Kitaip, imsime kurti komunizmą kaip Sovietų Sąjungoje ar kibucus.
Pirmiausia būtina ugdyti žmogų mylėti artimą kaip save. Pagal pakopas, kurias pasiekiame santykiuose tarp žmonių, galima kurti visuomenę, kuri tai palaiko. Bet viskas statoma iš vidaus į išorę.

#274576

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Dvasinės savianalizės principas

Laisvė sekti gamtos dėsniais