Jeigu pasaulis yra tokios kritinės būklės, kodėl Kūrėjui nepažadinus didelėse žmonių masėse didelio susidomėjimo kabalos mokslu taip stumtelint pasaulį išsitaisymo link?
Reikalas tas, kad Kūrėjas organizuoja pasaulį pagal tą didelį egoizmą, kurį mums reikia ištaisyti. Jis nesirenka norų ir jų nespaudžia. Sistema, kurią Jis sukūrė kūrinijos pradžioje, ir visos sąlygos atsiskleidžia ir realizuojasi per visą istoriją.
Kūrėjas proceso viduryje neketina peržiūrėti ir keisti kūrinijos veikimo ir nesileis į kompromisus. Mes esame sistemoje ir savo pastangomis turime nustatyti, kurios jėgos turi būti joje stipresnės, o kurios silpnesnės, ir kaip pasitelkus šias jėgas mums tinkamai susijungti.
Mes neanuliuojame jokių jėgų. Viskas lieka: ir blogos jėgos, ir didelis egoizmas. Niekas nesunaikinama, kad ir kaip to norėtume. Viena egzistuoja prieš kitą, tereikia padidinti davimo jėgą gavimo jėgos atžvilgiu, gerumo jėgą blogio jėgos atžvilgiu. Tik taip pasieksime pusiausvyrą tarp šių dviejų sistemų.
Kai jos palaipsniui pasieks pusiausvyrą, tarp jų, tinkamame jų derinyje, atskleisime Kūrėjo jėgą.

#288810

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ 26 straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Prisitaikyti prie Gamtos programos

Klausimas: Ko turime gėdintis prieš Kūrėją?
Atsakymas: Kad Jis iš jūsų laukia vieno, o jūs atnešate visai ką kita.
Klausimas: Bet kaip pajausti, ko būtent Jam reikia?
Atsakymas: Kabalistai rašo, kad Kūrėjas nenori nieko, tik, kad mylėtume vieni kitus. Pamėginkite pamilti vieni kitus taip, kad pajaustumėte Kūrėjo būseną.
Dabar Jis slepiasi nuo mūsų, nes nenori mūsų liūdinti, nenori parodyti, kaip Jis mumis nepatenkintas. O jūs turite elgtis taip, kad jūsų veiksmai Jį džiugintų. Ir tuomet Jam nereiks slėptis nuo jūsų, o jums nuo Jo.

#328523

Iš 2024 m. balandžio 27 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas laukia, kol kreipsimės į Jį

Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Kam Kūrėjui reikia manęs?

Baal Sulamas rašo, kad žodis „gamta“ lygus Kūrėjui, todėl galima Kūrėjo dėsnius vadinti gamtos priesakais, ir priešingai, Kūrėjo priesakus – gamtos dėsniais, nes tai vienas ir tas pats. Kitaip tariant, nėra nieko tik gamtos sistema, kuri ir yra Kūrėjas.
Taip ir reikia žiūrėti į viską, kas mus supa, į savo poveikį pasauliui, kur esame, į tai, kaip jis veikia mus, įsisąmoninant save kaip integralią tos gamtos sistemos (Kūrėjo) dalį.
Yra tik viena aukštesnioji Kūrėjo jėga, jos noras atvesti mus į susiliejimą su Juo, bet ne priverstinai, ne per prievartą, o įsisąmonintu gėrio keliu. Kiek suprasime Kūrėją, pajausime ir suvoksime Jį kaip gerą ir kuriantį gėrį, tiek galėsime prie Jo priartėti, susijungti su Juo. Taip grįšime prie Kūrėjo, prie gamtos.

#310183

Iš 2023 m. kovo 13 d.  rytinės pamokos „Pasaulio vienijimasis paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti Kūrėją

Žmogus – siekis prilygti Kūrėjui

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Klausimas: Kokios būna Šviesos?
Atsakymas: Yra daugybė būdų, kaip Kūrėjas veikia kūrinį. Yra tiesioginė šviesa, atspindėta šviesa, supanti šviesa, einanti iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų, skylanti į daugybę įvairiausių šviesų.
Klausimas: Kuo skiriasi tiesioginė ir supanti šviesa?
Atsakymas: Tiesioginę šviesą kūrinys jaučia kaip einančią tiesiai iš Kūrėjo, o supančią – kaip Kūrėjo poveikį jam išoriniais veiksmais, per kokius nors reiškinius ar kokius nors žmones.

#300884

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nėra noro − nėra Šviesos

Klausimas: Vienas iš pagrindinių gamtos dėsnių – priešybių vienybė. Kaip tai galima susieti su Kūrėju?
Atsakymas: Priešybių vienybės dėsnis kalba apie tai, kad galiausiai jos visos turi susijungti draugėn.
Kūrimo pradžioje visos priešybės buvo susitelkę viename taške, jas siejo pilnavertis ryšys, jos idealiai papildė kita kitą. O vėliau visa tai pabiro.
Ir dabar viską, kas išskirstyta į daugybę dėsnių, ryšių, sąlygų, turime suvesti į vieną visumą, kai viskas egzistuoja teisingai, yra tarpusavyje susiję, išlaiko pusiausvyrą, tarpusavio harmoniją, ir savo priešybe palaiko tokį ryšį, kuris vadinasi „tobulumas“. Jame atskleidžiame Kūrėją – viso šio tobulumo šaltinį.
Kas Jis Pats Savaime – negalime pasakyti. Kūrėjas aukščiau to. Tačiau galime jį suvokti tiek, kiek įstengsime sugretinti šias teigiamas ir neigiamas savybes ir sukurti iš jų ką nors per vidurį, vidurio liniją.
Kūrėjas – tai vidurio linija, kuri atsiskleidžia tarp dviejų savybių – gauti ir duoti. Juk gamtoje be šių dviejų priešingų jėgų atsiskleidimo daugiau nieko nėra.

#299976

Iš 2022 m. gegužės 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Kodėl Kūrėją visuomet vadinate Kūrėju, o ne Dievu?
Atsakymas: Kad atskirtume sąvoką „Dievas“, kuri vartojama visose religijose, tikėjimuose ir apskritai visų žmonių, nuo Kūrėjo, kurį pripažįstame kaip jėgą, aukštesniąją jėgą, vienintelę, tobulą, sukūrusią mus tam tikram tikslui.
Dievas – kažkas, kas egzistuoja virš mūsų ir kažkaip visus valdo. O Kūrėjas būtent kuria. Kiekvieną sekundę Jis kuria šį pasaulį, tarsi kurtų iš naujo. Kūrėjas – kur kas asmeniškesnė sąvoka.
Dievas – tai kažkas tokio… Dievas! Jis yra ne manyje, jis nuolatos egzistuoja. O Kūrėjas – įpareigoja, verčia, laukia iš manęs kažko.
Klausimas: Ko Jis laukia iš manęs?
Atsakymas: Kad imčiau reikalauti iš Jo, kad ištaisytų. Kad pastebėčiau, jog visiškai priklausau nuo Jo, ir tik Jis gali suteikti man tą būseną, kur būsiu panašus į Jį.
Aš Jo prašau, kad Jis atliktų, ir Jis atlieka. Įsivaizduojate! Viena vertus, mes bejėgiai, kita vertus, mes valdome.
Klausimas: Kitaip tariant aš pats nieko atlikti negaliu?
Atsakymas: Bet ir be manęs niekas negali. Kitais žodžiais tariant, aš nieko negaliu daryti, ir nepaprašius, nepareikalavus, nenurodžius – nieko nebus.
Klausimas: Tai kaip aš paprašysiu? Kaip man vis dėlto paprašyti Kūrėją tai atlikti?
Atsakymas: Priversti! „Įveikė Mane Mano sūnūs“. Būtent taip mes ir imame jausti, kad esame Jo vaikai, kad tai Jis mus sukūrė šiam vaidmeniui. Visa tai, žinoma, nuostabu.
Klausimas: Iš pradžių pasakėte „ne Dievas“, nes Dievas visiems žmonėms – jų įsivaizdavimas. Nenorite, kad žmogus taip įsivaizduotų?
Atsakymas: Ne. Kūrėjas – tai, kas kuria. Jis kiekvieną minutę atgaivina visą kūriniją. Ir todėl mes kiekvieną minutę turime į tai reaguoti, jausti, matyti Kūrėjo kūriniją kas sekundę.
Kūrėjas hebrajiškai reiškia „ateik ir pamatyk“ (bo u rė). Tu turi ateiti, atskleisti, pamatyti. Kitaip tariant, tai platesnė sąvoka, jame yra judėjimas.

#298497

Iš 2011 m. balandžio 28 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dievo nėra

Taškas, kuriame Kūrėjas

Vienintelė jėga – Gamta/ Kūrėjas

Pasistenkite kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu, juk esame Jo sukurtame pasaulyje ir turime, į ką kreiptis. Tam mums reikia šiek tiek užlipti ant savo egoizmo, kuris visąlaik reikalauja ir reikalauja, dėl ko nuolatos liūdime, esame nepasitenkinę.
Liaukitės verkšlenę Kūrėjui, kad Jis neduoda užpildymo. Priešingai, jei galime kreiptis į Jį – tai jau džiaugsmas. Ir jeigu noriu džiaugtis galimybe susisieti su Kūrėju, tai šio džiaugsmo viduje imsiu gauti iš Kūrėjo, juk džiaugsmas taps tuo kli, kurį Kūrėjas galės pripildyti. Tai ne šiaip psichologija, tai dvasinis pratimas, ties kuriuo reikia visąlaik dirbti.
Kūrėjas duoda šį pratimą, kad užuot kreipę dėmesį į save, imtume kreipti dėmesį į Kūrėją. Užuot kapstęsis savyje ir liūdėjęs, kad mano egoizmas neužpildytas, kreipiuosi į Kūrėją su džiaugsmu ir tai tampa mano dvasiniu kli.
Žmogui reikia daug metų, kad jis suvoktų šį patentą. Bet jeigu jis išgirs ir atliks šį patarimą, tai tučtuojau eis pirmyn. Stenkitės kiaurą dieną kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu.
Visi patiria liūdesio ir abejonių laikotarpius, kurie gali trukti keletą metų. Bet vos tik žmogus įsisąmonina, kad kreipiasi į Kūrėją ir todėl visąlaik turi būti džiaugsme, juk yra priešais aukštesniąją jėgą – nuo tos akimirkos prasideda naujas jo gyvenimo etapas. Jis jau užmezga ryšį su Kūrėju.
Žmogus dar gali nejausti šio kontakto, kaip embrionas motinos įsčiose neįsisąmonina savęs. Bet jis jau dvasinio embriono būsenos ir jeigu išliks džiaugsmingas, nepaisant nieko, kas su juo vyksta, vadinasi jis pakils virš savo egoizmo ir pereis „susitraukimo“ ribą.
Kreiptis į Kūrėją norint Jį pradžiuginti, galvojant apie išorėje esantį Kūrėją, o ne apie tai, kas vyksta mano viduje, – tai svarbiausias perversmas, kurį mums reikia atlikti. Tai reiškia atsistoti ant dvasinio pasaulio slenksčio.

#289617

Iš 2021 m. lapkričio 7 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo arčiau džiaugsmo, tuo arčiau Kūrėjo

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiuginti Kūrėją

„Kur yra Dievas? Bet kuriuoje vietoje, kur Jam leidžia įeiti“. Menachėm Mendel iš Kocko.
Tai tiesa.
Klausimas: O mes neleidžiame įeiti?
Atsakymas: Mes Jį neigiame, atitraukiame Jį nuo savęs. Ir todėl esame savo nelaimingų fizinių dėsnių viduje.
O jeigu pamėginsime įnešti Kūrėją (t. y. davimo, meilės, suartėjimo, vienybės savybę) į mūsų pasaulį, jei leisime toms jėgoms mus veikti, tai išties atskleisime Jį.
Klausimas: Kas yra Jo atkleidimas? Aš Jį girdžiu, matau, jaučiu?
Atsakymas: Savyje. Jaučiuosi veikiąs pagal visuotinės meilės ir ryšio dėsnį.
Klausimas: Ir tai reiškia, kad atskleidžiu Kūrėją?
Atsakymas: Taip.

#289513

Iš 2021 m. spalio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Atskleisti Kūrėją

Jeigu pasaulis tokios kritinės būklės, kodėl Kūrėjui neįžiebus masėms stipraus intereso kabalos mokslui ir taip stumtelėti pasaulį taisymosi link?
Esmė ta, kad Kūrėjas organizuoja pasaulį pagal tą didelį egoizmą, kurį mums reikia ištaisyti. Jis neparenka norų ir nespaudžia jų. Ta sistema, kurią Jis sukūrė kūrimo pradžioje, ir visos sąlygos atsiskleidžia ir realizuojas per visą istoriją.
Kūrėjas nesiruošia peržiūrėti bei keisti kūrimo veiksmų proceso viduryje ir nesileis į kompromisus. Esame sistemoje ir turime savo pastangomis nustatyti, kokios jėgos joje turi būti didesnės, o kokios mažesnės, kaip jų pagalba atvesti mus į tinkamą vienybę.
Neanuliuojame jokių jėgų. Viskas lieka: ir blogos jėgos, ir didelis egoizmas. Niekas nesunaikinama, kad ir kaip to norėtume. Viena egzistuoja priešais kitą, teireikia padidinti davimo jėgą gavimo jėgos atžvilgiu, gėrio jėgą blogio jėgos atžvilgiu. Tik tokia forma pasieksime pusiausvyrą tarp šių dviejų sistemų.
O kai jos pamažu pasieks pusiausvyrą, tai tarp jų dviejų, jų tinkamame derinyje atskleisime Kūrėją.

#288810

Iš 2021 m. spalio 19 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 26

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Kūrėjo žaidimų tikslas

Kūrėjas turi didžiulę problemą – Jis tobulas. Kaip Jam sukurti ką nors tobulo ne Savyje? Dar daugiau, jei Jis tobulas, tai, kaip gali būti kas nors be Jo? O jeigu ir yra kas nors, ir tas kas nors turi būti kaip Kūrėjas, tai kaipgi tada su Jo tobulumu?
Čia kyla dilema. Iš mūsų požiūrio taško, Kūrėjas tarsi nesupranta, kas apskritai vyksta? Ką jam daryti su kūriniu?
Pasirodo, jog norint, kad kūrinys būtų tobulas, jį reikia sukurti priešingą Kūrėjui, idant tas priešingumas būtų prilygintas Jam. Ir nors nuo pat pradžių kūrinys priešingas, t. y. visiškai netobulas, tačiau savo transformacijos pabaigoje prilygs Kūrėjui.
Kūrinys turi perimti iš Kūrėjo Jo tobulumą ir įsivilkti į jį. Tuomet abu išoriškai bus lygūs ir tai atves juos į visišką susiliejimą, supanašėjimą, į visišką abipusę meilę.
Tačiau kūrinyje vis tiek lieka visiškai priešingas Kūrėjui taškas – noras mėgautis, galvoti ir rūpintis tik savimi. Ir tuo kūrinys skirsis nuo Kūrėjo.
Todėl Kūrėjo tobulumas – Jo kupina meilės ir davimo prigimtis. O kūrinio tobulumas atsiskleis, kai jis taps panašus į Kūrėją.

#275736

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo ir jo kūrinių beribiškumas

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Netobulumo nėra!