Dešimtuko centre sutelktas visas ryšys tarp mūsų ir tarp mūsų su Kūrėju. Dešimtuko centras – tai taškas, per kurį Kūrėjas kreipiasi į kūrinius, į tą vietą, kur yra Kūrėjas (Bo u rė – ateik ir pamatyk), kitaip tariant, ten, kur Jį atskleidžiame.
Dešimtuko centras – tai vieta, kur atsiskleidžia Kūrėjas kūriniams. O iki to – Kūrėjas tėra abstrakti sąvoka, kurios neįstengiame niekaip pajausti ir suvokti. Todėl dešimtuko centrą reikia nuolatos laikyti tikslu, kurio visąlaik siekiame.
Visa, kas vyksta, reikia susieti su dešimtuko centru: ir pasinėrimą į tamsą, ir nušvitimą Šviesa. Tarytum paukščiai, viską nešantys savo lizdan: maistą paukščiukams, šakeles, taip ir mes į dešimtuko centrą nešame savo aiškinimusis: ir teigiamus, ir neigiamus. Mes skaitome, kas sukelia mūsų tarpusavio atitolimą (tai irgi į naudą, nes suteikia mums norą, avijut), ir kaip galime suartėti virš tų kliūčių, pastatę virš jų ekraną, susivieniję.
Ir kai mūsų vienybė taps pakankamai tvirta, atsiskleis Kūrėjas ir paaiškės, kad būtent Jis sukėlė mums atstūmimą, susvetimėjimą, visas egoizmo pakopas nuo 0 iki 4; Jis ir padėjo mums susivienyti virs šio išsiskyrimo, statydamas mums ekraną tiems patiems lygmenims nuo 0 iki 4.
Šiame kontraste tarp egoizmo ir tyrumo pradedame suvokti Kūrėją, juk turėsime dvi formas atskleidžiančias mums sąvoką „Kūrėjas“ (ateik ir pamatyk). Jau bus priešingi poliai: išsiskyrimas ir sujungimas, paslėptis ir atskleidimas, tarp kurių galime apibrėžti savo ryšį, visus prasižengimus padengdami meile, ir taip atskleisime Kūrėją dviejų priešybių pagrindu.

#277718

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateik ir pamatyk

Rato centre tarp mūsų

Praėjimas į kitą matavimą