Jau pasiekėme tokią būseną, kai visi jaučia, kad mes, Žemės gyventojai, atsidūrėme aklavietėje.
Gamta tyčia spraudžia mus į kampą, kad rastume iš ten išeitį. Žmonės suka galvas, kaip išbristi iš šio nuosmukio, aklavietės, krizės.
O mes įsisąmoniname krizę kaip naujo gimimo akimirką. Taip iš hebrajų kalbos ir verčiamas žodis „krizė“. Krizė – tai vieta su ypatingais akmenimis, ant kurių sėdėdama moteris gimdo. Matote, kaip viskas įdomu ir painu.
Mums aiškinama, kad tai – mūsų metas, tai – mūsų laikas. Vadinasi, susirinkome tokiu metu, kai turime duoti pradžią visiškai naujai žmonijos būsenai.
Tad mums reikia suburti tokį dešimtuką, kuris tai įgyvendintų, parodytų ir galėtų visus vesti paskui save. Kai tik mumyse, paprastuose žmonėse, nors šiek tiek atsiras aukščiausiasis švytėjimas, pãskui mus ims sekti visa žmonija, automatiškai, kaip kad vaikai įkandin seka suaugusiuosius. Tam būtina tinkamai susivienyti, kad Šviesa imtų reikštis mumyse.
Tai ir yra kongresų prasmė. Turime galvoti, kad Šviesa atsiskleistų mumyse, idant galėtume vesti pirmyn visą žmoniją ir suteiktume malonumą Kūrėjui. O mes būdami per vidurį, atliksime savo vaidmenį. Daugiau mums nieko nereikia. Mes tarsi adapteris, jungiamoji grandis tarp visos žmonijos ir Kūrėjo. Ir žmonijai to reikia.

#333441

Iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Žmogui gerai, kai gerai visam pasauliui

Ypatinga kongreso dovana

Klausimas: Paprastai laiką įsivaizduoja kaip upę, tekančią viena kryptimi. Kai kurie žmonės tvirtina, kad laikas it lietus, susidedantis iš atskirų lašelių. Ir tuomet visas mūsų gyvenimas atrodo kaip atskirų kadrų rinkinys tarsi kino juostoje. O kaip jūs įsivaizduojate laiką?
Atsakymas: Neįsivaizduoju laiko, įsivaizduoju veiksmus. Žmonėms, kurie matuoja save pagal savo atliktus veiksmus, laikais teka visiškai kitaip, kitu mastu nei kitiems.
Komentaras: Jei teisingai suprantu, materialiame pasaulyje laikas teka nepriklausomai nuo to, ar keičiasi mūsų būsenos, t. y. nepriklausomai nuo mūsų.
Atsakymas: Kieno atžvilgiu keičiasi laikas? Mano. O mano kaimyno laikas toks kaip mano ar ne? Ar jo mastas kitas? Juk viskas subjektyvu.
Mes gyvename pagal mechanines valandas, kuriomis matuojame save. Bet kaip ta valanda praeina man ir jam – nežinau.
Klausimas: Jeigu kabalistas pats sąmoningai keičia savo būsenas – jas paspartina, sulėtina, tai tuomet išeitų, kad jis valdo laiką?
Atsakymas: Jis kontroliuoja laiką priklausomai nuo savo priartėjimo prie Kūrėjo ar nutolimo nuo Jo.

#307366

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Pakilti virš laiko

Skristi per laiką

Klausimas: Kuo sėkmė skiriasi nuo likimo?
Atsakymas: Iš principo žmonės kartais painioja šiuos du parametrus.
Sėkmė – tai, kas mums neatrodė kaip tikėtina ir staiga nutiko. Negalvojau, kad išlošiu loterijoje, ir staiga laimėjau, arba atsitiktinai išlaikiau egzaminą, nors visiškai nesiruošiau, arba gavau ypatingą darbą ir galėjau jį atlikti. Ir taip toliau.
Kitaip tariant, mes iš principo nesame pasirengę tokiai būsenai, tačiau staiga ji tarsi nutiko mums. Tai kyla iš aukštesniojo valdymo.

#298578

Iš 2022 m. balandžio 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Raktas į sėkmę

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Iš anksto nulemtas kelias

Klausimas: Tyrėjai mano, kad žmogus pats turi sukurti fortūną savo teigiamomis mintimis, žodžiais ir veiksmais. Sutinkate su tuo?
Atsakymas: Žmogus gali sukurti aplink save tam tikrą matricą: tai gerai, tai blogai, tai geriau, tai blogiau ir pan., ir taip apibrėžti savo būseną. Čia nėra nieko absoliutaus, viskas sąlygiška.
Yra žmonių, kurie mūsų akimis žvelgiant, labai kenčia kalėjimuose, ligoninėse – bet kur, o pasikalbėjus su jais, išgirsime: „Ne, tai normali būsena. Galima gyventi. Juk gyvename“. Tad čia glūdi problema.
Viena vertus, teigiamai galvoti, sakyti žmonėms komplimentus, daryti kokius nors gerus darbus – tai padeda.
Kita vertus, tai galiausiai neištaiso būsenos, tik ją užglosto. Jei būseną patepsi medumi, ji nuo to taps šiek tiek saldesnė, bet pats kartumas viduje nepasikeis.
Reikia ištaisyti būsenos šaknį, kad ji neatsiskleistų kaip blogis.
Šaknis – tai mūsų egoizmas. Jei anuliuojame jį, galime pasijausti esantys virš jo, pasaulyje, kupiname gėrio, meilės, šviesos.
Egoizmas – tai mūsų ketinimai ir visas pasaukio blogis, kuris priklauso tik nuo žmogaus ir atsiskleidžia žmogaus atžvilgiu. Mūsų žodžiai ir mintys tėra išorinis egoizmo apvalkalas. Galima tarti gražius žodžius, atlikti kokius nors veiksmus, o jie neatitiks žmogaus širdies.

#298544

Iš 2022 m. gegužės 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Pagreitinimas dvasiniame kelyje

Gyvenimo pamokos

Dvasiniame kelyje visuomet siekiame priartėti prie būsenos, kurios dar nežinome, nejaučiame. Tam neturime jokių duomenų, jokių rešimot.
Pasauliams leidžiantis iš viršaus į apačią buvo rešimot, ir visi parcufai bei pakopos leidosi tolygiai, pagal tuos duomenis. Tačiau kylant iš apačios į viršų mums neaišku, kur einame.
Todėl mums reikia anuliuoti save ir susijungti su draugais, kad pakeltume maldą ir pritrauktume Šviesą, grąžinančią į šaltinį, kuri atves mus į naują būseną. Mes patys nekuriame pakopų, mums tereikia žinoti, kaip anuliuoti save kitos pakopos atžvilgiu ir tuomet ji įsivilks į mus.

#289696

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip iš tikrųjų išsižadėti egoizmo?

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

Ant kitos pakopos slenksčio

Jei iš ryto pabundu susipainiojęs, nieko neprisimenu – tai geras ženklas. Vadinasi, praėjau tam tikrą būseną. Kai vieną būseną keičia kita, tarp jų būtinai yra atskirtis, tamsa, atsijungimas. Todėl nereikia baimintis būsenų, kai ničnieko nesuprantu. Juk bet kuriuo atveju esu valdomas aukštesniųjų jėgų, būnu Kūrėjo valdžioje.
Reikia priprasti prie šio proceso, vertinti tokias tamsias būsenas. Jei nieko nejaučiu pojūčiais, nieko nesuprantu protu, esu tarsi naujai gimęs, ir dabar esu laikomas Kūrėjo it kūdikis ant mamos rankų. Viena, ką reikia daryti, – padėti aukštesniajai jėgai manimi pasirūpinti. Ir kuo labiau perduodu save Kūrėjui, tuo labiau su Juo suartėju ir pradedu pažinti naują pakopą.
Tad nereikia bijoti, jog pamirši, ką mokęsis. Žinoma, kad pamiršime. Baal Šėm Tov patirdavo tokių būsenų, kai neprisimindavo netgi abėcėlės raidžių. Paskui tos žinios grįžta, bet aukštesnėje pakopoje. Reikia suvokti tai kaip būtiną procesą, ir pamatysite, kokius stebuklingus, nuostabius atradimus jis duoda.

#289700

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Kiekvieną dieną – naujas Kūrėjas

Klausimas: Kas gali įtikinti žmogų priimti visuotinės lygybės idėją? Nors esame skirtingi, lygybė reiškia, kad meilė uždengs visus prasižengimus. Kokią informaciją reikia suteikti žmogui, kad jis tai suprastų?
Atsakymas: ,,Visus nusižengimus uždengs meilė“ – tai gamtos dėsnis, prie kurio turime prieiti. Kuo anksčiau tai atliksime, tuo greičiau įvaldysime aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną, pasieksime tobulybę, pilnatvę, iš tikro pajausime, kur esą.
Komentaras: Bet jeigu tai – gamtos dėsnis, dirbkime su mokslininkais.
Atsakymas: Ne, pasiekti aukštesniąją būseną – ne mokslininkų sritis, nes tai vyksta žmogaus viduje, keičiant prigimtį iš egoistinės į altruistinę. Žemiškieji mokslai tuo neužsiima. Jie neturi tokių instrumentų.
Komentaras: Kiekvienas gali suprasti, kad mūsų tarpusavio atstūmimas ir yra nusižengimas. Bet kaip virš to kurti meilę, visiškai nesuprantama.
Kai duodama tam tikra situacija, neįmanoma paaiškinti, kaip joje elgtis. Negali pasakyti, kaip užkloti ją meile, jei esate vienos nuomonės, o aš – kitos.
Atsakymas: Esmė ta, kad negali vienu veiksmu savęs pakeisti. Tam reikalingos nuolatinės treniruotės su draugais grupėje, mažoje visuomenėje, kurioje atkuri, modeliuoji dvasinį dėsnį ,,Pamilk artimą kaip save“.
Tai – ilgas švietimo, ugdymo procesas, po kurio keičiasi tavo pasaulio suvokimas. Ir tada pasieki būseną, kai gali susijungti virš visų skirtumų. Meilė – tai vienybė.

#275462

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Dvasinės vienybės požymis

Pakilti į absoliučią meilę

Klausimas: Kabalistai moka matuoti atstumą?
Atsakymas: Taip, tačiau tai itin sudėtinga technika, nes jie matuoja atstumus ne tik tarp egoizmų, bet ir tarp altruizmų, t.y. tarp sielų.
Klausimas: O kuo matuojamas tas atstumas?
Atsakymas: Kabalistiniais vienetais.
Klausimas: Kiek asmeninės erdvės reikia žmogui fiziškai?
Atsakymas: Manau, kad besitaisydami pasieksime tokią būseną, kai mums nebereikės jokios erdvės tarp mūsų, imsime gyventi drauge, kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Klausimas: Vienijantis svarbu išlaikyti asmeninę erdvę ar ją anuliuojame, ištirpdami kitas kitame? Ar kylant kiekvienas liks prie savo?
Atsakymas: Ne. Mus vienija bendra Kūrėjo jėga, kuri užpildo ir apims mus.

#276132

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską vienijanti jėga

Siela – viena visiems?

Sunkus metas – galimybė vienytis

Klausimas: Kas yra davimo būsena? Ką jaučia žmogus, kuris yra tokios būsenos?
Atsakymas: Kabalos mokslas tyrinėdamas žmogaus prigimtį, pasaulio ir visų pasaulių sistemos būseną, teigia, kad materialiu lygmeniu nėra jokio davimo. Visa mūsų pasaulio prigimtis – tai egoizmas, kitaip tariant, noras gauti.
Niekas niekam nieko neduoda. Negali. Nė viena negyvoji, augalinė, gyvūninė ar žmogiška būtybė negali niekam nieko duoti, negaudama ko nors mainais. O tai jau nėra davimas, tai – mainai, gavimas.
Jei duodu, kad atgal ką nors gaučiau, vadinasi, gaunu. Kai parduotuvėje mokame už pirkinį, argi duodame?
Klausimas: Kitaip tariant, tai savotiškas egoistinis altruizmas?
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos „altruizmas“. Ją sugalvojo filosofai.
Komentaras: Bet jūs pats pateikėte viso organizmo labui veikiančių ląstelių pavyzdį.
Atsakymas: Dėl jo. Mat jos dalyvauja bendroje organizmo medžiagų apykaitoje, be kurios pačios negalės gyventi. O vėžinių ląstelių vidinė tokio egzistavimo programa yra pažeista, todėl jos sunaikina organizmą ir save. Kitaip tariant, jos veikia kenkdamos sau. Tai vadinama šaudymu sau į koją.
Klausimas: Vadinasi, gamtoje nėra gryno davimo?
Atsakymas: Ne. Yra tik gavimas. Ir todėl šis mokslas vadinamas kabalos, gavimo mokslu, nes tiksliai kalba apie gavimą.
Labai dažnai girdime, kaip žmona priekaištauja vyrui: „Aš tau visą gyvenimą atidaviau!“ Arba tėvai sako vaikams: „Mes jums atidavėme gyvenimą!“
Bet niekas niekam nieko neduoda! Tiesiog jei mums kas nors brangus, duodami jam jaučiame, kad gauname. Dažnai net prašome: „Na paimk, suvalgyk…“ – ir t. t. Kitaip tariant, mums tai – gavimo, o ne davimo aktas.
Todėl kabalos požiūriu teisingai įsižiūrėję į ką nors mūsų pasaulį, pamatysime, kad niekas niekam neduoda ir duoti negali! Tai nėra įtraukta į mūsų programą. Absoliutus davimas ateina tik iš Kūrėjo.

#274843

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Davimo mokslas

Altruizmo nėra!

Altruistai – egoistai

Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą