Klausimas: Paprastai laiką įsivaizduoja kaip upę, tekančią viena kryptimi. Kai kurie žmonės tvirtina, kad laikas it lietus, susidedantis iš atskirų lašelių. Ir tuomet visas mūsų gyvenimas atrodo kaip atskirų kadrų rinkinys tarsi kino juostoje. O kaip jūs įsivaizduojate laiką?
Atsakymas: Neįsivaizduoju laiko, įsivaizduoju veiksmus. Žmonėms, kurie matuoja save pagal savo atliktus veiksmus, laikais teka visiškai kitaip, kitu mastu nei kitiems.
Komentaras: Jei teisingai suprantu, materialiame pasaulyje laikas teka nepriklausomai nuo to, ar keičiasi mūsų būsenos, t. y. nepriklausomai nuo mūsų.
Atsakymas: Kieno atžvilgiu keičiasi laikas? Mano. O mano kaimyno laikas toks kaip mano ar ne? Ar jo mastas kitas? Juk viskas subjektyvu.
Mes gyvename pagal mechanines valandas, kuriomis matuojame save. Bet kaip ta valanda praeina man ir jam – nežinau.
Klausimas: Jeigu kabalistas pats sąmoningai keičia savo būsenas – jas paspartina, sulėtina, tai tuomet išeitų, kad jis valdo laiką?
Atsakymas: Jis kontroliuoja laiką priklausomai nuo savo priartėjimo prie Kūrėjo ar nutolimo nuo Jo.

#307366

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Pakilti virš laiko

Skristi per laiką

Klausimas: Stovime ant naujųjų metų slenksčio. Kodėl keičiasi metai, o žmonės jaučia tam tikrą jaudulį, prisipildymą? Kokia šio reiškinio šaknis? Juk žinome, kad dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Kodėl žmonės šitaip suvokia?
Atsakymas: Pirmiausia, dvasiniame pasaulyje nėra žemiško laiko, o žemėje nėra dvasinio laiko. Tad kalbėti apie laiką nėra paprasta.
Iš esmės laiko sąvoka gana sudėtinga. Tai susiję su tuo, kokios mūsų koordinatės, kieno atžvilgiu ir kaip matuojame laiką, ar jis apskritai yra. Tai vien mūsų subjektyvūs vidiniai pojūčiai ar iš tiesų kokia nors konstanta, kuri visąlaik diktuoja mums mūsų egzistavimo tėkmę. Tai nėra paprasta.
O tai, kad žmonės jaučia jaudulį keičiantis metams, tai įprastinis reiškinys, kuris neturi nieko bendro su dvasinėmis šaknimis.
Laiko pradžia, laiko pabaiga, tam tikri laikai – tai, žinoma, yra. O patys „naujieji metai“ žmonių priimti tik tam, kad būtų koks nors atskaitos taškas.

#307190

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atėjo paskutiniosios kartos laikas

Laikas priklauso nuo mūsų

Naujas laikas, nauji dėsniai

Žmogus savo išorėje mato savo išgalvotą pasaulį ir gali jį keisti.
Pasaulis, kurį matome dabar, – tai mūsų vidinės neištaisytos savybės. Dar daugiau, galime sukurti naują, tikrą pasaulį, bet ne savo vidinėmis savybėmis, o tomis, kurias ne savyje sukursime aplinkinių atžvilgiu, o paskui Kūrėjo atžvilgiu. Tas pasaulis ir bus tikras – dvasinis pasaulis. Išeitų, kad mūsų pasaulis išties mistinis, o dvasinis – tikrasis.
Ir visa tai galime atlikti dabar, per šį gyvenimą, čia, šiame pasaulyje. Pereiti gyvenimo ir mirties būsenas ir tapti nemirtingiems. Juk aukštesnysis pasaulis nėra grįstas siurbimu, kaip kad mūsų pasaulis, kur liovęsis mėgautis pamažu miršti. Aukštesnysis pasaulis amžinas, nes jo meilė bei davimas begaliniai ir gali vien augti. Todėl egzistavimas jame nepaklūsta laiko suvaržymams.
Laiko nėra. Jis nurodo tik mūsų pasaulio niekingumą: buvo-praėjo, praėjo-buvo, bus ar ne ir t. t. O aukštesniajame pasaulyje kylame nuo tobulumo prie didesnio tobulumo, praeitis įsijungia į ateitį, ir todėl jaučiame tai kaip Begalybės pasaulį erdvėje, laike, judėjime – visur.
Išeiname už laiko rėmų, už visų apribojimų, kuriuos materialiame pasaulyje piešia egoizmas mūsų siaubingose savybėse.
Išėjimas į kitą pasaulį priklauso nuo to, kiek įgyjame davimo ir meilės savybės. Vos tik imsime ją įgyti, netgi minimaliai, iškart pasijausime esą kitoje apimtyje, kitoje erdvėje, judantys kitame lauke, turintys reikalų su kita jėga, kuri mus traukia į save, ir mes eisime paskui ją ir vis labiau prisitaikysime, įsisąmoninsime, susitapatinsime su ja.
Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas žmogui šiame pasaulyje. O paskuis šis pasaulis pamažu išnyks, kaip dūmas, ir mes liksime tik dvasiniame pasaulyje, tapatinsime save su aukštesniąja gėrio ir davimo jėga – Kūrėju.

#276242

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvysti tikrąją realybę

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Iliuzija ar tikrovė?

Klausimas: Kada atsirado laikas, ir ar yra vieta, kur jis neegzistuoja?
Atsakymas: Laiko apskritai nėra, išskyrus tai, kad jį jaučiame.
Klausimas: Ar egzistuoja laikas be žmogaus?
Atsakymas: Ne. Niekas neegzistuoja be žmogaus. Visa, kas egzistuoja, – tai, ką jaučia žmogus.
Klausimas: Laikas yra absoliutus ar santykinis dydis?
Atsakymas: Absoliučiai santykinis. Kitaip sakant, tik santykinis.
Klausimas: Ar įmanoma teleportacija laike?
Atsakymas: Kadangi laikas pats savaime neegzistuoja, ir yra tai, kaip suvokiame visatą, gyvenimą, save, tai ir teleportacija neegzistuoja.
Klausimas: Ar laikas turi paslapčių?
Atsakymas: Nesuprantu šio klausimo. Ką reiškia „laiko paslaptys“? Jei laiko, kaip tokio nėra, ir jis tėra subjektyvus žmogaus pojūtis, tai šio subjektyvumo įminimas ir yra paslapties atskleidimas.
Klausimas: Ar galima sustabdyti laiką?
Atsakymas: Be problemų. Jei pakilsite virš laiko, tai šitaip sustabdysite jį sau.
Klausimas: Laikas yra žmogaus pagalbininkas ar priešas?
Atsakymas: Priklauso nuo to, kaip į tai žiūrėsite. Jei imate vertinti save laiko atžvilgiu, tai pagalbininkas.
Klausimas: Kam neverta švaistyti savo laiko?
Atsakymas: Nereikalingiems dalykams.
Klausimas: Ar galima išmokti valdyti savo laiką?
Atsakymas: Taip, jei sistematiškai teisingai vertinti galimybes.
Klausimas: Ar neužims per daug laiko mokymasis, kaip valdyti laiką?
Atsakymas: Ne. Tai vyksta lygiagrečiai.
Klausimas: Ar reikia skirti laiko mintims – sėdėti, medituoti? Ar tai neatsiejama nuo veiksmų?
Atsakymas: Man svetimi tokie dalykai, kaip meditacija. Galiu sėdėti prie kabalistinių šalinių. O tiesiog sėdėti ir medituoti –nesuprantu to. Turi būti kryptis, kuri nurodoma gyvūniniam kūnui tam, kad jis imtų kilti virš savęs.
#270121

Iš 2020 m. liepos 2 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tas subjektyvus laikas… I dalis

Laikas priklauso nuo mūsų

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Klausimas: Įsimylėjus vienas laikas, kalėjime – kitas. Jaunystėje laikas teka lėtai, senatvėje – tiesiog šuoliuoja. Kodėl?
Atsakymas: Tai pojūtis. Juk laikas neegzistuoja. Jis pasireiškia tik mūsų pojūčiuose, kaip ir apskritai visas pasaulis.
Klausimas: Pati gražiausia moteris po laiko teptuku virsta senute. Kodėl laikas griauna grožį?
Atsakymas: Tai subjektyvu. Priklauso nuo to, į kokį grožį žiūri. Jei ilgą laiką gyveni šalia žmogaus, tai nepastebi, kaip jis sensta. Nors, žinoma, visa tai yra natūralu. Problema ta, kad sukuriame tam tikrus standartus išoriniam, fiziniam grožiui ir nesujungiame jo su vidiniu grožiu.
Klausimas: Kas yra laikas? Kaip jį apibūdintumėte?
Atsakymas: Laikas – tai kiekvieno iš mūsų vidinis pojūtis.
Klausimas: Sakoma, kad laimingi valandų neskaičiuoja. Kodėl laimingiems laikas skrieja neregėtu greičiu?
Atsakymas: Mat gaudami malonumą, jie pamiršta, kad laikas laikinas. Jei žmogus mėgaujasi, jis nepastebi, kaip eina laikas.
Klausimas: Ar tiesa, kad laikas žudo meilę?
Atsakymas: Laikas žudo viską! Absoliučiai viską! Jei neatnaujiname savo įspūdžių, tai jie pradingsta.
Klausimas: Manote, kad laikas keičia žmones? Netgi jei žmogus nerealizuoja savęs?
Atsakymas: Taip, žinoma. Pats laiko veiksnys keičia žmogų .Tai vadinama rešimot (dvasinių informacinių duomenų) kaita.
Bus tęsinys…
#270121

Iš 2020 m. liepos 2 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas

Kas stipriau – laikas ar kantrybė?

Laiko šeimininkas

Klausimas. Ar reikia gyventi skubant, taupyti laiką?
Atsakymas. Laiką reikia taupyti, kitaip tariant, leisti jį tam, kur mums rekomenduoja kabalistai, ir tuomet tau viskas pavyks.
Ir nereikia skubėti, o rimtai, tinkamai, racionaliai leisti savo laiką. Rekomenduoju paskaityti, ką apie tai rašo kabalistai.
#262270

Iš 2020 m. kovo 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirti laisvalaikį?

Kaip pakilti virš laiko?

Kas yra laikas?

Klausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa

Klausimas. Instagramoje parašėte: Pasikeisi tu – pasikeis pasaulis. Ir nereikalauk iš pasaulio, kad jis pasikeistų, jeigu nepasikeisi pats. Tobulink save ir viskas pasikeis. Tik nuo žmogaus, o ne nuo ko nors kito, pokyčių priklauso pasaulis. Pastebėsi, kad kiti neturi keistis. Visas pasaulis yra visiškai išsitaisęs“. Kol vyksta šie procesai, kas stipresnis – laikas ar kantrybė?
Atsakymas. Laikas – tarsi tai, kas nepriklauso nuo mūsų. Kantrybė – tai, kas priklauso nuo mūsų. Tačiau savo kantrybe galime keisti laiką – pagreitinti jį ar palėtinti. Tad manau, kad svarbiausia – mūsų santykis su pasauliu, kaip galima greičiau pasikeisti, ir tuomet pamatysime greitai į gerąją pusę besikeičiantį pasaulį.
Klausimas. Galiausiai išeitų, kad laikas mums pavaldus?
Atsakymas. Laikas mums bus pavaldus ir pasaulio pokyčiai mums bus pavaldūs – priklausomai nuo mūsų pačių pasikeitimų.
Klausimas. O kuo čia susijusi kantrybė?
Atsakymas. Kantrybė – kad mums nereikia nieko kęsti, nieko laukti, kai reikia ką nors patiems pakeisti. Patys turime keistis.
#246564

Iš 2019 m. vasario 3 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Laikas priklauso nuo mūsų

Gamtos kantrybei yra ribos

Klausimas. Ką dvasinėje koordinačių sistemoje reiškia „pirmyn“ ir „atgal“? Tai priežasties-pasekmės ryšys, laikas ar kas nors kita?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje apskritai nėra judėjimo atgal, nes tai regresija. Tik pirmyn.
Judėjimas pirmyn grįstas didesniu tarpusavio susitelkimu, vienybe. Kuo labiau aplenksime laiką, verčiantį mus suartėti, ir mėginsime patys suartėti, tuo labiau paspartinsime laiką ir eisime į ateitį visos žmonijos priešakyje.
Lengvai galėsime priekyje atsidurti per 200-300 metų, tuo tarpu visa žmonija bus mūsų nelaimingame XXI amžiuje.
Tad su tuo nėra problemų. Viena – reikia greičiau vienytis tarpusavyje. Grupė, kuri tai atliks, taps panašį į erdvėlaivį. Ji skris per laiką, jausdama jį kaip vieną iš keičiamų parametrų. Taip ir pasakyta, kad dvasinis pasaulis yra aukščiau erdvės ir laiko.
#258849

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kaip pagal žydų kalendorių skirstomos dienos?
Atsakymas. 24 valandos per parą, taip pat keturi metų laikai ir keturi žydiški naujieji metai, turintys slenkantį grafiką. Tas pats grafikas egzistuoja tarp dienos ir nakties: vasarą dienos ilgesnės, naktys trumpesnės, o žiemą – atvirkščiai.
Pagal žydų kalendorių, valanda yra ne 60 minučių, kurių kiekvienoje yra 60 sekundžių, bet sąlyginis vienetas. Jis nėra pastovus, bet priklauso nuo laiko.
Pagal įprastą kalendorių manoma, kad nuo saulėlydžio iki saulėtekio praeina 12 valandų, nuo saulėtekio iki kito saulėlydžio taip pat 12 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į šviesą nuo saulėtekio iki saulėlydžio gali praeiti 20 valandų, o naktis (tamsa) truks tik 4 valandas.
Tokiu atveju dienos ir nakties valandos yra visiškai skirtingos. Tai šiek tiek panašu į saulės laikrodį, kuriame ne tolygus ciferblatas, o sudarytas pagal logaritminę skalę.
Kadangi dienos ir nakties ilgis keičiasi kasdien, tai reiškia, kad kasdien keičiasi ir nakties bei dienos valandų trukmė. Tai priklauso tik nuo parcufo Zeir Anpin pasaulyje Acilut, kuris praktiškai vadovauja šiems veiksmams, nes aukščiausia Šviesa, praeidama per jį į Malchut (o Malchut – tai mes), lemia viską.
Jei aiškiai žinotume, kaip tai veikia, jaustume šią sistemą, didžiulę astronominę mašiną, kuri mus supa ir taip mus veikia. Tuomet pradėtume siekti jos vidinių parametrų: ką reiškia daugiau ar mažiau Šviesos, šilčiau ar šalčiau? Jei gyventume ir dirbtume tokiomis valandomis, tai būtų visiškai kitoks gyvenimas.
Kita vertus, kaip galima egzistuoti šioje mechanikoje? Kam ji mums reikalinga? Kodėl ji turi taip mus veikti? Jei pasikeistume ir gyventume pagal ją, kaip jaustume gamtą ir pačius save? Tai įdomu. Kitaip tariant, jaustume ją priklausomai nuo jos poveikio mums. Aplinkinis pasaulis, erdvė, žvaigždės – viskas šviestų kitaip.
#243038

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.