Tas subjektyvus laikas… II dalis

2020-09-19

Klausimas: Kada atsirado laikas, ir ar yra vieta, kur jis neegzistuoja?
Atsakymas: Laiko apskritai nėra, išskyrus tai, kad jį jaučiame.
Klausimas: Ar egzistuoja laikas be žmogaus?
Atsakymas: Ne. Niekas neegzistuoja be žmogaus. Visa, kas egzistuoja, – tai, ką jaučia žmogus.
Klausimas: Laikas yra absoliutus ar santykinis dydis?
Atsakymas: Absoliučiai santykinis. Kitaip sakant, tik santykinis.
Klausimas: Ar įmanoma teleportacija laike?
Atsakymas: Kadangi laikas pats savaime neegzistuoja, ir yra tai, kaip suvokiame visatą, gyvenimą, save, tai ir teleportacija neegzistuoja.
Klausimas: Ar laikas turi paslapčių?
Atsakymas: Nesuprantu šio klausimo. Ką reiškia „laiko paslaptys“? Jei laiko, kaip tokio nėra, ir jis tėra subjektyvus žmogaus pojūtis, tai šio subjektyvumo įminimas ir yra paslapties atskleidimas.
Klausimas: Ar galima sustabdyti laiką?
Atsakymas: Be problemų. Jei pakilsite virš laiko, tai šitaip sustabdysite jį sau.
Klausimas: Laikas yra žmogaus pagalbininkas ar priešas?
Atsakymas: Priklauso nuo to, kaip į tai žiūrėsite. Jei imate vertinti save laiko atžvilgiu, tai pagalbininkas.
Klausimas: Kam neverta švaistyti savo laiko?
Atsakymas: Nereikalingiems dalykams.
Klausimas: Ar galima išmokti valdyti savo laiką?
Atsakymas: Taip, jei sistematiškai teisingai vertinti galimybes.
Klausimas: Ar neužims per daug laiko mokymasis, kaip valdyti laiką?
Atsakymas: Ne. Tai vyksta lygiagrečiai.
Klausimas: Ar reikia skirti laiko mintims – sėdėti, medituoti? Ar tai neatsiejama nuo veiksmų?
Atsakymas: Man svetimi tokie dalykai, kaip meditacija. Galiu sėdėti prie kabalistinių šalinių. O tiesiog sėdėti ir medituoti –nesuprantu to. Turi būti kryptis, kuri nurodoma gyvūniniam kūnui tam, kad jis imtų kilti virš savęs.
#270121