Tiesos formavimas iš priešingybės – tai kertinė kabalos mokslo tema, mat norint ką nors suprasti, turime suvokti patį reiškinį ir jam priešingą būseną. Kitaip nieko nejausime.
Jeigu būtų tik tamsa arba tik šviesa, jų nejaustume. Tik tarp jų atsirandus tam tikras santykiui, imame jas jausti. Ir taip visiškai visur.
Todėl svarbiausia – mūsų gebėjimas kuo aštriau jausti priešingybes bet kokiuose reiškiniuose. Ir remiantis tuo kilti savo suvokime ir pojūčiuose.
Specialistas – tas, kas turi daug prieštaringų savybių, pojūčių, žinių, kas gali derinti ir priešpriešinti įvairius dalykus ir taip mokytis.
Klausimas: Vadinasi, nereikia bijoti tamsos?
Atsakymas: Žinoma, ne. Be tamsos negalėtume apibrėžti šviesos. Todėl esame sukurti tamsoje – egoizme. Juk egoizmui nuolatos augant, galime atskleisti mūsų didžiulį priešingumą Kūrėjui, o vėliau – ir panašumą į Jį.
Pastaba: Kabalos moksle viskas atvirkščiai. Sakote, kad reikia tapti didesniu egoistu, o visur kitur tai laikoma blogiu.
Atsakymas: Ne. Kaip pasakyta: „Kas didesnis už kitus, to norai, egoizmas didesni.“
Viską matuojame būtent pagal savo egoistinio noro dydį – per jį matuojame aukštesniąją Šviesą, jos poveikį, pokyčius mumyse ir net patį Kūrėją.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas augs ir nieko su tuo negalėsime padaryti?
Atsakymas: Nieko nereikia su juo daryti. Priešingai – tegul auga.
Todėl šis mokslas vadinamas „kabalos“ mokslu, tai yra „gavimo mokslu“:kaip gauti viską, kas tik įmanoma, „susišluoti sau“, bet vardan davimo. Štai kur visas paradoksas. Pamažu prie to prieisime.

#257887

Iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Gėris priešingoje šviesoje

Klausimas: Kaip keturios noro raidos stadijos pasireiškia mūsų kasdieniame gyvenime?
Atsakymas: Keturios stadijos yra pagrindinės kuriant visą gamtos sistemą. Tai jos negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus lygmenys.
Kiekvienas iš jų dar dalijamas į keletą, paskui vėl ir vėl. Kitaip tariant, ką matome priešais save supančiame pasaulyje – tai vis didesnio susiskaidymo gamtoje per keturias stadijas pasekmė.
Taip išskiriame keturis metų laikus, keturis žmogaus psichologinius tipus ir t. t. Viskas tarpusavyje sujungta, ir viskas kyla iš keturių noro vystymosi stadijų.

#315866

Iš 2023 m. liepos 16 d. TV programos „Įvadas į kabalos mokslą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos sielos struktūra

Keturi lygmenys

Kas sudaro visa, kas egzistuoja

Klausimas: Jeigu Kūrėjas visiškai valdo visus ir žmogus neva turi valios laisvę, kodėl Jis veda mus per prievartą ir kančias?
Atsakymas: Kūrėjas valdo mus per gamtos dėsnius.
Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kurioje priešinasi dvi iš Jo išeinančios jėgos: davimas ir gavimas. O žmogus yra tarp jų, abi savybės jį veikia.
Kyla klausimas: kaip žmogus vystosi būdamas taip veikiamas? Ką jis daro? Kur jo valios laisvė? Kaip jis kaupia savyje šias dvi jėgas? Kaip jis jas savyje sugretina? Kaip kuria save iš jų?
Tai ir yra visas kabalos mokslas – kaip gauti šias dvi jėgas tinkamai ir per jas taip save suformuoti, kad prilygtume Kūrėjui, kad pakiltume, pasiektume Jį ir su Juo susilietume. O tai, kad jis davė mums galimybę valdyti pasitelkus šias dvi jėgas – tai mūsų valios laisvė!
Kaipgi galėsime veikti jos neturėdami? Kuo gi tuomet būsime? Tiesiog valdomais?
Iki dabar mus tiesiog valdė. Ką tai reiškia? Kūrėjas tau suteikia šiek tiek egoizmo, tarsi suleidžia lašelį vaistų ir kiek daugiau atlaisvina tavyje egoizmą – kuo nors imiesi, kažką darai, sukalioji vartalioji. Visi kiti irgi taip. Jis dar šiek tiek sušvirkščia vaistų ir taip toliau, kol nesuleis visko.
Štai dabar esi iki ribų perpildytas egoizmo. Ir daugiau ne. Todėl tau nėra kur dėtis. Kur eiti? Ko imtis?
Juolab, kad egoizmas užsivėrė, tapo globalus, integralus. Iš pradžių mums buvo gerai, nes užmezgėme egoistinius, globalius ryšius pasaulyje ir manėme, kad viskas bus puiku. O kai šie ryšiai ėmė priklausyti nuo visų, tai atsidūrėme priešingoje pusėje. Ir čia kilo klausimas – ką su tuo daryti.

#314911

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kūrėjas – iškrypėlis?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atitrūkus nuo Kūrėjo

Kas aš?

Kūrėjo valdomi

Komentaras: Pradėjęs studijuoti kabalą žmogus dažniausiai ima ignoruoti tai, kas yra materialiame pasaulyje. Jis tarsi atsiriboja, nenori būti susijęs su šiuo pasauliu. Sakytum, kad atskleidė ką nors naujo, o galiausiai išeina priešingai…
Atsakymas: Galiausiai žmoguje atsiskleidžia didesnis egoizmas, nes jis turi pakilti į kitą pakopą. Bet žmogus tam priešinasi, nedirba su augančiu ego, lieka jame. Todėl materialus pasaulis ima traukti vis labiau, ir žmogus vėl pasineria į naują egoizmą.
Įvairiausi ankstesni pomėgiai, prisipildymai, malonumai, pasiekimai staiga ima atrodyti malonesni nei kadaise. Anksčiau žmogus jų atsisakydavo, o dabar vėl jį traukią, nes egoizmas tikslingai išaugo, kad žmogus virš jo pakiltų! Bet jis to nedaro, ir lieka egoizme.
Klausimas: Ir tai praeina kiekvienas?
Atsakymas: Žinoma! Paprastai 90% studijuojančių kabalą žmonių ties tuo susikerta ir vėl grįžta į tą gyvenimą, į tą išaugusį egoizmą. Pridėjo sau šiek tiek egoizmo studijuodami kabalą, neįstengė pakilti ir vėl ėmėsi pasaulietinių reikalų: kas paveikslų piešti, kas panyra į verslą, kas dar kuo užsiima.
O jeigu žmogus rimtai įsijungtų į grupę, tai pakiltų virš ego ir eitų toliau. Štai šioje kryžkelėje ir keliauja žemyn.

#311138

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Ko tikėtis iš kabalos?“

Visuomenė, kurioje gyvename, egoistiškai valdo mus, keldama mums įvairiausius standartus: kaip rengtis, kaip šukuotis, kaip atrodyti, būti aukštu, lieknu, o ne storu ir žemu ir pan.
Taip sukurta tikslingai, kad geriau atsiskleistų mūsų egoizmas. Išeitų, kad žmogus egzistuoja veikiamas daugybę išorinių neigiamų veiksnių. Tokia būsena vadinama „tremtimi“, kai mūsų davimo ir meilės savybės ištremtos iš dvasinio pasaulio ir yra valdomos egoistinių vertybių, vertinimų, nuostatų.
Todėl visos mūsų pastangos turi būti nukreiptos į tai, kad pakeistume šias egoistines visuomenines nuostatas į dvasines, kai žiūrėsime į vidinį žmogaus pasaulį, o ne į išorinius duomenis, ir vertinsime jį pagal jo mintis, o ne pagal tai, kiek tai malonu ar gera mums. Toks mūsų nuolatinis darbas su savimi.
Ir būdamas tokioje nepaprastoje situacijoje kabalą studijuojantis žmogus turi be perstojo užsiimti savianalize ir suprasti, kad ties juos dirba visuomeninė egoistinė mašina, kuri kas akimirką teikia jam nuostatas, egoistinius standartus: reikia daryti taip, žiūrėti į žmones taip, vertinti juos pagal tam tikrus kriterijus.
O žmogus turi nuolatos tam kliudyti. Tuomet jį supančioje visuomenėje, jį veikiančioje egoistinėje mašinoje žmogus išvys nukreipiančią Kūrėjo ranką, kuri taip jį ugdo ir veda į absoliučios meilės visiems būseną.
Taip pasaulis virsta arena, vieta, kur susijungiame su Kūrėju mūsų abipusėje meilėje jam. Iš tikrųjų šis pasaulis išnyksta, jis neegzistuoja. Jis tarsi yra ta vieta, kur tiesiog susijungiame – aš ir Kūrėjas.
Man atsiskleidžia, kad visas pasaulis dėl to ir buvo sukurtas. Visas tas išorinis blizgesys, daugybė žmonių, viskas, kas su jais vyksta, kaip jie mane veikia, kaip aš veikiu juos – visa tai reikalinga tam, kad ištaisyčiau savo tarpusavio santykius su Kūrėju.

#309979

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Nekenčia, bet myli“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iššifruoti Kūrėjo kalbą

Pamatyti Kūrėją

Iliuzinis pasaulis

Kabala atskleidžia mums, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Kūrėjas stovi už visko, kas vyksta aplink mus. Svarbiausia nepamesti minties, kad visa tai – Jis, ieškoti Jo visuose pavidaluose aplink save ir savyje.
Viską valdo Jis, išskyrus mintį, kad „be Jo nėra nieko“. Ir ši mintis duodama Jo! Tačiau tu turi ją pačiupti ir nuo jos imti auginti savyje laisvą nuo Jo priešingą būseną, turi tapti panašus, lygus Jam žmogus, Adomas.
Klausimas: Kaip tada nevirsti religingu žmogumi, kai imi kalbėti taip, kaip daugelis?
Atsakymas: Visa tai žodžiai, jie neturi prasmės. Žodžių prasmė juk visiškai kita.
Religija apsiriboja fiziniais veiksmais. Ji neturi vidinio aparato. Jų vidiniai veiksmai – atgailauti ir pan. O kabala nukreipta į priešingą nuo religijos pusę, į Kūrėjo atskleidimą.
Religija egzistuoja dėl to, kad Kūrėjas paslėptas, ir niekaip nesuinteresuota Jo atskleisti, tad ragina: „Elkis paprasčiau, paklusk ir viskas“. Kabala suinteresuota žmogaus raida.

#309933

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Pasaulio lėlininkas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas: Kabaloje sakoma, kad neturi reikšmės, kuriai religijai priklausai. Bet juk žinome, kad nėra nieko kito tik Jis. Jei studijuoju kabalą ir žinau, kad nėra nieko kito, tik Jis, kaip galiu priklausyti kitai religijai?
Atsakymas: Manau, kad problema ta, kad jūs laikote kabalą religija. O kabala – tai ne religija, tai mokslas. Tai mokslas apie pasaulio sandarą, apie jėgas, veikiančias žmones, ir ką žmogus gali su jomis daryti.
Apie tai pasakojame visai žmonijai ir skleidžiame vieną principą – žmonių suartėjimą. Šioje vienybėje tarp visų galima atskleisti vieną bendrą gamtos jėgą, kuri vadinasi Kūrėjas. Štai ir viskas.
Ir tai neturi nieko bendro nei su krikščionybe, nei su islamu, nei su judaizmu.

#303430

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. pokalbio su Gruzijos grupe

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala – ne religija, o mokslas

Kabala ir religija

Kiekvienam tai atsiskleidžia savais keliais ir skirtinga forma, bet galiausiai visi ima įsisąmoninti, kad visa pasaulių sistema – tai viena tobula sistema, kur viskas tarpusavyje susiję. O mes esame pasaulio centre ir vienydamiesi nusprendžiame, kaip greitai visas pasaulis ims siekti bendros vienybės.
Vienybė mūsų kabalistinėje grupėje atsiskleis kaip centrinis, lemtingas ir viską apibrėžiantis veiksnys visam pasauliui. Ir tuomet pajausime nukreiptą į mus meilę ir neapykantą, rūpestį, kitaip tariant, visus tuos jausmus, kuriuos žmonija patiria mūsų atžvilgiu.
Iš šie jausmai turi teisę būti, juk būtent mes atsakingi už visuotinį išsitaisymą. Netrukus tai ims atsiskleisti, kaip iš pasėto dirvoje grūdo pamažu išdygsta daigelis.

#299969

Iš 2022 m. birželio 22 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir meilė kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės raktas

Ateitis priklauso nuo vienybės

Vienybė ir pasaulis

Klausimas: Kodėl kabala sako, kad kiekvienas žmogus turi pasikeisti? Juk jeigu visi – viena bendra sistema, tegu kabalistai viską keičia.
Atsakymas: O kaip aš galiu jus pakeisti? Jūs turite savo egoizmą, savo savybes, aš – savo, ir aš jūsų negaliu valdyti. Kiekvienas žmogus turi pasiekti tokios būsenos, ir kiekvienas gali ir turi galiausiai valdyti savo likimą. Štai tuomet žmogus supras bendrą sumanymą, bendrą mintį.
Klausimas: Kitaip tariant, kabala suteikia žmogui galimybę tapti savo likimo šeimininku, o ne tiesiog perpasakoti kokius nors įvykius?
Atsakymas: Kabala apskritai neužsiima pranašystėmis. Būtent tai ir draudžiama kabaloje, juk tu giliniesi į ateities pranašavimą, o ne keiti save, kad ta ateitis būtų gera.
Klausimas: Kitaip sakant, iš principo, pranašaujant niekas nesikeičia?
Atsakymas: Žinoma. Tai tiesiog žaidimas ir kabalą tai draudžia. Tačiau nemirtingumas yra! Ir išeiti į tą lygmenį labai paprasta. Kviečiu.

#297634

Iš 2010 m. gruodžio 19 d.  TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali kabalistas pakeisti ateitį?

Išvysti tikrąją realybę

Pakeisti savo santykį su pasauliu

Klausimas: Materialiame gyvenime žmogus turi pasitenkinti tuo, kas jam būtina. Jis neįstengs išgyventi žemiau nei šis lygmuo. Kaip žmogus gali apibrėžti, ko jam reikia?
Atsakymas: Jūsų dvasinė raida suteiks tuos materialius poreikiui, kurie jums būtini. Nereikia nustatyti kokių nors griežtų, priverstinių kriterijų, spausti savęs ir kitų, reikia užsiimti vidine raida – tai, apie ką kalba kabala.
Vos tik šito imsitės, pradėsite praeiti įvairiausias būsenas, kartais ne itin malonias, nes pamatysite, kas esąs, koks žmogus. Ir pamažu transformuodamiesi pagal tai, kas jums atsikleis, imsite reikalauti iš savo gyvenimo daugiau ar mažiau.
Jokiu būdu nereikia nieko keisti savyje ir veikti pagal kokius nors kanonus, knygas, svetimus patarimus. Remdamasis savo vidiniais pokyčiais, žmogus pats keisis, keis savo aplinką, kitaip žvelgs į pasaulį.
Kabala sako, kad tai pats natūraliausias mūsų raidos, pažinimo kelias, kuriuo einame į harmoniją. Kitaip tariant, nieko nereikia daryti, tiesiog nuolatos atskleisti save ir pasaulį. Tai savęs pažinimo procesas.
Ir kai pažinsi save, savaime imsi atskirti blogą nuo gero, rinksies, kas geriau. Taip viskas keisis natūraliai, tolygiai, be pastangų.

#290718

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tirti patį save

Suprasti save

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje