Mūsų pasaulyje žmonės yra gyvūnai ta prasme, kad kaip gyvūnai, neturi valios laisvės.
Aukštesnioji jėga (bendra gamta) valdo mus taip, kaip ir visą gyvūnų pasaulį, todėl praktiškai nieko nuo jų nesiskiriame. Dabar vis labiau tai atskleidžiami, tirdami genus, hormonus, psichologiją.
Pavyzdžiui, matome, kokie panašūs dvynių, augusių toli vienas nuo kito, likimai: jų gyvenama aplinka, vaikai, šeima, nors jie tarpusavyje nesusiję. Kitaip tariant, žmogus apibrėžiamas iš vidaus, ir netgi išorinės sąlygos ne itin jį pakeičia. Viskas sudėta mumyse. Gamta mus valdo ir veda mus per gyvenimą.
Mums, kaip mažiems vaikams atrodo, kad esame laisvi. Bet vaikai nuolatos globojami suaugusiųjų, visąlaik juos sekame, ir mums atrodo, kad jie laisvi. Tas pats ir su mumis – galvojame, esą laisvi, nes esame akli.
Klausimas: O kodėl tuomet žmogus veržiasi prie muzikos, poezijos prie dar ko nors pakylėto?
Atsakymas: Ir gyvūnai dainuoja, šoka, žaidžia vieni su kitais. Tiesiog žmoguje tai labiau išvystyta.
Nesakau, kad žmogus visiškai nesiskiria nuo gyvūnų. Skiriasi. Jis turi vaizduotę, daugybę papildomų savybių. Bet jis neatitinka „žmogaus“ sąvokos ta prasme, kaip taip apibrėžia kabala.

#290585

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas priklauso nuo žmogaus?

Ko iš mūsų nori gamta?

Kūrėjo valdomi

Šiuolaikinių mokslų problema ta, kad pasiekėme slenkstį, kai savo jutimo organuose galime jausti, papildyti, ko nors imtis. Todėl visi mokslininkai kalba, kad mokslas pasiekė savo galą.
Kabala sako, kad savo penkiomis juslėmis praktiškai pasiekėme maksimalias ribas, už jų jau negalime nieko matyti. Mums nereikia išrasti naujų prietaisų, kurie vos šiek tiek išplečia mūsų organų suvokimo ribas, o plėsti reikia pačius jutimo organus.
Mokslas negali to atlikti, nes užsiima tik tuo, ką mechaniškai gali pridėti žmogui. Mums reikia keisti patį žmogų, šiek tiek išvystyti jį iš vidaus. Tuo ir užsiima kabala.
Todėl prieiname prie išvados, kad kaip mokslų pakaitalas ir jų pratęsimas ateis kabala ir duos atsakymą, kaip išplėsti mūsų suvokimo ribas ir pasiekti būseną, kai galėsime vystyti žmogų, ir iš žmogaus suvokti vis didesnes gamtos gelmes.
Kabalos tyrimo objektas – pats žmogus. Jis gali išmanuoti savo pokyčius savo instrumentuose, kurie yra jame, o ne jo išorėje.

#289467

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moksliniai tyrimai kabaloje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Kaip manote, kuo psichologija gali padėti žmogui ir kur ji bejėgė?
Atsakymas: Manau, kad psichologija reikalinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti, kas juos išjudina, kur juos stumia prigimtis. Jei žmogus studijuoja psichologiją, tačiau tiek, kiek tai padeda suprasti save ir kitus, tai šitai yra pirmas būtinas etapas norint tinkamai priartėti prie kabalos mokslo.
Klausimas: Jeigu žmogus jau studijuoja kabalą, ar patartumėte jam užsiimti psichologija? Ar tai gali jam sutrukdyti?
Atsakymas: Jei žmogus tinkamai, rimtai užsiima kabala, jam niekas nesutrukdys. Dar daugiau, psichologija jam tiesiog nebus reikalinga, nes viskas, ko jis mokosi kabaloje, tiek pakelia jį virš mūsų pasaulio ribų, kad jis iš karto mato tarsi kiltų į orą, sklandytų virš savęs ir matytų viską iš skrydžio aukštumų.

#289377

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumas tarp kabalos ir psichologijos

Kabala ir psichologija

Klausimas: Dauguma mokslininkų, su kuriais susitikote, karštai palaiko kabalą. Ar jie galės padėti platinti kabalos mokslą, jos suvokimą, priėmimą?
Atsakymas: Iš dalies. Esmė ta, kad norint platinti kabalą mums nereikia mokslininkų. Mums reikia žmonių, kurie siekia atskleisti pasaulį naujuose jutimo organuose, kai nenaudojami jokie prietaisai.
Mokslininkai čia konservatyvūs, jie negali kitaip dirbti. Jie atidavė visą gyvenimą, kad pasitelkę visokius greitintuvus, mikroskopus, teleskopus ir t. t. tirtų gamtą.
O kabala sako, kad galime ir turime tirti gamtą per pokyčius savyje: „Padaryk iš savęs mikroskopą, teleskopą. Imk žvelgti į gamtos gelmes, keisdamas savo savybes, ir tuomet galėsi to pasiekti“.

#289570

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jokios mistikos!

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Tirti patį save

Klausimas: Tarkime, žmogus imasi skaityti knygą „Pranašai“. Kaip ją skaito kabalistas ar tas, kas nori įsiveržti į kitą matavimą?
Atsakymas: Kabalistas skaito mažomis porcijomis, nes praryti – nieko nereiškia. Tada tai bus beletristikos skaitymas.
Norint skaityti kabalistinį tekstą, reikia į jį įeiti, apgalvoti, būti tam tikros būsenos. Tam reikalinga tam tikra kabalistinė meditacija.
Kabalistas – tas, kuris studijuoja knygas su rašikliu ir užrašų knygele. Bendrai tariant, tai ne skaitymas, o mokymasis. Beje, „Pranašai“ – nelengva knyga. Todėl sunku perteikti, kaip kabalistas ją skaito.
Tai savęs tyrinėjimas per kitus personažus, t.y. tuos žmones, kuriue egzistavo mūsų pasaulyje ir suvokė Kūrėją. Jie veikė su tikslu suartėti su Juo, teigiamai Jį veikti, kad Kūrėjas pagal tai priartintų juos ir duotų galimybę per juos teigiamai veikti pasaulį.

#289406

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. TV laidos „Amžinos Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas siūlė Torą visiems

Kabalistinių knygų savybė

Tikrieji kabalos šaltiniai

Klausimas: Kalbėjausi su daugeliu psichologų, stengiausi suprasti, kokia psichologijos problema. Jie sako, kad labai sunku rasti metodus, kaip valdyti egoizmą, nes jis nuolatos auga, ypač dabar.
O kaip kabalistai tvarkosi su nuolat augančiu egoizmu? Kaip jį subalansuoti?
Atsakymas: Kabalistai sako, kad nereikia balansuoti egoizmo, apskritai nieko nereikia su juo daryti. Reikia tiesiog visąlaik dirbti, kad įgytum davimo ir meilės savybę, kilti virš ego, o ne likti jo plotmėje. Toks kabalos požiūris.
Kildami virš egoizmo prie davimo ir meilės savybės, prie tarpusavio ryšio, sąveikos, komunikacijos, imame suprasti, koks įvairus egoizmas, koks jis mumyse stiprus, kaip mums sunku jį suvaldyti.
Bet drauge atskleidžiame savyje savybes, priešingas egoizmui. Ir tuomet iš visų egoistinių ir altruistinių savybių galime pažinti ir psichologiją, ir kabalą.

#289473

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – religija – kabala

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Kabala ir psichologija

Kabala sako, kad jeigu kas nors atsirado, tai iš tam tikros pirminės būsenos, kai dar nieko nebuvo. Ši būsena yra pirminė viskam, kas egzistuoja.
Galime kalbėti tik apie tai, kad egzistavo aukštesnioji jėga, iš kurios paskui viskas prasidėjo. Ir tau jau galime tirti.
Kabaloje aukštesnioji jėga – tai absoliutaus davimo savybė. Stebėdami Kūrėjo veiksmus kūrinio atžvilgiu, prieiname prie išvados, kad Jis absoliučiai geras, daro tik gera. Visas Jo rūpestis, visi Jo veiksmai nukreipti į tai, kad sukurtų į Save panašų kūrinį.
Kūrėjas sukūrė kūrinį „iš nieko“, nes tai buvo Jo noras.
Kūrinio medžiaga – noras gauti. Pačiame Kūrėjuje tokio noro nėra. Savo noru duoti, savo ketinimu kurti Jis sukūrė norą gauti, nes būtent to Jam trūko. Tačiau tokio noro Jis neturi, todėl tai vadinama „esantis iš nieko“.
Taip noras gauti kilo iš Kūrėjo noro duoti.

#289461

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Nuo ko prasideda kūrinys?

Jausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprasti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!

#289654

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Nebijok klysti ir viską pradėti iš naujo

Naujos būsenos pradžia

Klausimas: Nūnai dauguma kalba, kad mokslininkai, išeinantys iš mokslo rėmų, pereina ribą nuo vien mokslinių tyrimų prie kažko mistiško. Jiems iš tikrųjų turi atsiskleisti naujas vidinis pažinimas.
Atsakymas: Tam jie turi tapti kabalistais. Ir nieko nebijoti. Čia nėra jokios mistikos.
Kalbama apie penkias mūsų jusles, kuriomis suvokiame supantį pasaulį ir jomis remdamiesi kuriame žemiškus mokslus. O keisdami save – išplečiame savo jusles, kad per jas kurtume dar vieną mokslą – kabalą.
Šis mokslas priklauso nuo besikeičiančių mūsų jutimo organų, o ne nuo prietaisų, kuriuos sukuriame, siekdami papildyti penkias materialias jusles.

#289539

Iš pokalbio apie mokslą

Klausimas: Psichologas manyje stengiasi suprasti save ir kitus, analizuoti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo jausmus, mėgina pakeisti savo santykį su tikrove. O ką stengiasi savyje daryti kabalistas?
Atsakymas: Kabalistas randa supančios tikrovės suvokimo šaltinius, jos ribas, ir dirbdamas su savimi išplečia tas ribas tiek, kad ima matyti už tikrovės esančią aukštesniąją jėgą, davimo ir meilės savybę, priešingą gavimo ir atstūmimo savybei – tam, kas būdinga egoizmui.
Kovoje tarp šių dviejų savybių, kiekviename dvasinės raidos etape teikdamas pirmenybę davimui, meilei ir vienybei, o ne atskyrimo, gavimo neapykantos savybei, žmogus tampa kalbalistu. Jis ima veikti ne dėl savęs, ne tam, kad užpildytų egoizmą, o dėl kitų, kad skleistų altruizmą.

#289330

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „kabalistas“?

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Apie ką galvoja kabalistas?