Klausimas: Kaip galime pamilti tai, kas nuo pat pradžių prieštarauja mūsų prigimčiai ar yra aukščiau jos, kad imtume veikti iš meilės, o ne iš pavydo ir garbės troškimo?
Atsakymas: Galime prisiversti, įtikinti, stumtelėti savo prie ryšio su draugais, nes jo viduje užmezgame kontaktą su Kūrėju.
Ir nors tai visiškai priešinga mūsų prigimčiai, ir to nenorime, tačiau, siekdami ryšio su Kūrėju artėjame prie draugų ir esame pasirengę būti drauge apsikabinę viename vieningame nore.
Klausimas: Kaip suprasti, kad reikia trokšti išminties?
Atsakymas: Norime ryšio su Kūrėjo, todėl trokštame įgyti išminties. Išmintis – tai Kūrėjo mintys, Kūrėjo norai.

#323033

Iš 2023 m. gruodžio 27 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra gyvenimo išmintis?

Pratimas „Ryšys su Kūrėju“

Artimas ryšys su Kūrėju

Klausimas: Kaip manote, kuo psichologija gali padėti žmogui ir kur ji bejėgė?
Atsakymas: Manau, kad psichologija reikalinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti, kas juos išjudina, kur juos stumia prigimtis. Jei žmogus studijuoja psichologiją, tačiau tiek, kiek tai padeda suprasti save ir kitus, tai šitai yra pirmas būtinas etapas norint tinkamai priartėti prie kabalos mokslo.
Klausimas: Jeigu žmogus jau studijuoja kabalą, ar patartumėte jam užsiimti psichologija? Ar tai gali jam sutrukdyti?
Atsakymas: Jei žmogus tinkamai, rimtai užsiima kabala, jam niekas nesutrukdys. Dar daugiau, psichologija jam tiesiog nebus reikalinga, nes viskas, ko jis mokosi kabaloje, tiek pakelia jį virš mūsų pasaulio ribų, kad jis iš karto mato tarsi kiltų į orą, sklandytų virš savęs ir matytų viską iš skrydžio aukštumų.

#289377

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumas tarp kabalos ir psichologijos

Kabala ir psichologija

Klausimas: Viskas, ką matome mūsų pasaulyje, – tai „esančio iš nieko“ pasireiškimo formos, arba tai noro gauti formos, arba tai Kūrėjo formos?
Atsakymas: Tai noro gauti pasireiškimo formos Kūrėjo noro duoti, užpildyti, mylėti fone.
Bendrai tariant, mes tarsi matome du, vienas kitu užpildytus paveikslus. Iš vienos pusės, tobulas Kūrėjo noras mūsų atžvilgiu – pripildyti, išauginti, priartinti prie Savęs, kad taptume į Jį panašūs.
Iš kitos pusės, tarp mūsų ir Jo matome tokią baisią savybę – egoistinę jėgą, kurią galime priskirti tik sau.
Kūrėjas tikslingai sukūrė egoizmą, kad jį surastume ir pamėgintume jo atsikratyti, bet įsitikinę, kad patys negalime su juo susitvarkyti, paprašytume Kūrėjo tai atlikti už mus.
Tai ir yra visas mūsų darbas materialiame pasaulyje – įsisąmoninti mūsų prigimties blogį ir paprašyti Kūrėjo pakeisti ją į priešingą.

#289536

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Prijaukinti egoizmą

Egoizmas: liga ar pagalba?

Klausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Klausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Klausimas: Ar gali mokslininkai suprasti, ką reiškia keisti žmogaus prigimtį, negaudami šios patirties patys?
Atsakymas: Žinoma. Tai labai paprasta suprasti.
Gamtoje egzistuoja egoizmas ir jėga, galinti jį pakeisti į priešingą – į altruizmą. Tik reikia žinoti, kaip tą jėgą pritraukti mūsų taisymuisi.
Tai pasiekiama per tam tikrą darbą mažame kolektyve, kai anuliuojame save kito atžvilgiu – vien mechaniškai, tarsi žaisdami.
Bet nejau mes, egoistai galime anuliuoti save? Galime. Juk dėdami tokias pastangas, galime pritraukti teigiamą gamtos jėgą.
Gamta susideda iš dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos, pliuso ir minuso. Šiandien mus valdo tik neigiama jėga. O teigiamą galime pritraukti savo pastangomis. Ir tuomet, egzistuodami tarp dviejų jėgų ir atvesdami į pusiausvyrą prigimtį, imsime ją suprasti ir patys ją valdysime.

#279929

Iš 2019 m. balandžio 24 d. iš pokalbio „XXI am. Iššūkiai. Įvadas“

Klausimas: Yra tokia sąvoka „challenge“ – ypatingo žanro video, kur jo kūrėjas ką nors rodo ir duoda kitiems užduotį pakartoti. Pavyzdžiui, apsipylė šaltu vandeniu ir sako: „Darykit, kaip aš“. Tai gali būti protingi ir kvaili, sudėtingi ir paprasti dalykai. Tai vyksta kasdien, šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje tai kartoja. Kodėl žmonės mėgsta mėgdžioti kitus?
Atsakymas: Nežinau, ar jie mėgsta, bet tai mūsų prigimtis. Mokomės iš kitų. Tai mūsų beždžioniška prigimtis, likusi iš primatų, iš kurių išsivystėme. Ir apskritai žmogui būdinga daryti kaip kiti, nes jis visuomeninis gyvūnas. Nieko naujo čia nėra.
Galiausiai tai mus apibendrina, suartina. Kai kur imame geriau suprasti vieni kitus. Tai nėra blogai. Žiūrint, ką mėgdžiosime.
Komentaras: Yra tokia mada: atlik gerą darbą ir papasakok apie jį internete, parodyk, kaip tu jį padarei. Padėk kam nors.
Atsakymas: Tai kitas reikalas. Tuomet aš – už.

#278989

Iš 2021 vasario 16 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Kaip išmokyti vaiką būti geram?

Ugdyti pavyzdžiu

Klausimas: Kai žmogus yra ne tik savo prigimtyje gauti, o įgyja dar ir davimo – Kūrėjo prigimtį, tuomet jis turi ką rinktis? Jis nuolatos renkasi tarp savo įgimtos prigimties ir Kūrėjo prigimties?
Atsakymas: Jis suderina jas vidurio linijoje. Ir tuomet iš tikrųjų jaučiasi visiškai laisvas.
Negaliu nuolatos duoti, nes nesu Kūrėjas. Negaliu būti gavimo prigimtyje, nes taip esu absoliučiai priešingas Jam ir jaučiuosi užspaustas iš visų pusių.
Galiu pasirinkti tik tokį jų derinį, kur jausčiausi nesąs nei ten, nei ten – vadinamoje vidurio linijoje. Tokiu atveju aš kaip kūrinys jaučiuosi laisvas.

#278035

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Kur slypi laisvas pasirinkimas?

Visiška laisvė

Klausimas: Oksfordo mokslininkai padarė išvadą, kad visas kultūras jungia vienas bendras moralės kodeksas. Tyrinėtojai išskyrė septynis punktus, kurie sudaro universalų moralės kodeksą: pagalba šeimai, pagalba bendruomenei, abipusiškumas, drąsa, pagarba, teisingumas ir nuosavybės teisė.
Tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad šios septynios taisyklės nė vienoje kultūroje nesuvokiamos kaip negatyvios. O ką kabala sako apie moralės kodeksą?
Atsakymas: Kabala sako, kad visi aukščiau išvardyti punktai yra egoistinės žmonių tarpusavio sąveikos taisyklės. Žinoma, jų būtina laikytis, bet jos neturi nieko bendra su aukštesniais principais.
Gyvūniniame lygmenyje to laikomasi automatiškai. O kadangi žmogus yra egoistas ir gali kenkti kitiems gerokai labiau nei gyvūnai, jam šie principai reikalingi. Būtų gerai, kad jų laikytųsi.
Tačiau tai ne kabalos uždavinys, ne jos sritis. Ji kviečia laikytis kitų principų – meilės principų, kai nereikia nurodinėti, kad elgtumės vienaip, o ne kitaip.
Žmogui, kuris vidumi jaučia meilę artimui, visi šie kodeksai yra prigimtiniai, jis negali elgtis kitaip. Negali parašyti motinai dėsnių, kaip bendrauti su kūdikiu, knygos. Jai to nereikia, ji viską jaučia, supranta ir daro savo vaikui tik gera.
Klausimas: Manote, kad galima pažadinti tokią gamtos jėgą, kuri paleistų žmoguje „meilės mechanizmą“, kaip mamos vaikui?
Atsakymas: Taip. Tai ir reikia padaryti. Ir tada žmogui nereikalingi jokie moralės kodeksai; nereikia nuolatos atversti dėsnių knygos ir žiūrėti, ar teisingai elgiasi ar ne, už ką gali nuteisti, nubausti.
Klausimas: Laikoma, kad moralinio ugdymo kriterijus gali būti tik realūs žmonių poelgiai, skatinantys motyvai. Kaip manote, ar yra dar kokių nors moralės kriterijų?
Atsakymas: Sakyčiau, tikrasis moralės kriterijus – tai aukštesniosios jėgos egzistavimas ir jos aukštesnysis meilės visiems principas.

#275036

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis žmonijos moralės principas

Moralinių principų pagrindas

Skirtumas tarp moralės principų ir moralės normų

Klausimas: Kas yra davimo būsena? Ką jaučia žmogus, kuris yra tokios būsenos?
Atsakymas: Kabalos mokslas tyrinėdamas žmogaus prigimtį, pasaulio ir visų pasaulių sistemos būseną, teigia, kad materialiu lygmeniu nėra jokio davimo. Visa mūsų pasaulio prigimtis – tai egoizmas, kitaip tariant, noras gauti.
Niekas niekam nieko neduoda. Negali. Nė viena negyvoji, augalinė, gyvūninė ar žmogiška būtybė negali niekam nieko duoti, negaudama ko nors mainais. O tai jau nėra davimas, tai – mainai, gavimas.
Jei duodu, kad atgal ką nors gaučiau, vadinasi, gaunu. Kai parduotuvėje mokame už pirkinį, argi duodame?
Klausimas: Kitaip tariant, tai savotiškas egoistinis altruizmas?
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos „altruizmas“. Ją sugalvojo filosofai.
Komentaras: Bet jūs pats pateikėte viso organizmo labui veikiančių ląstelių pavyzdį.
Atsakymas: Dėl jo. Mat jos dalyvauja bendroje organizmo medžiagų apykaitoje, be kurios pačios negalės gyventi. O vėžinių ląstelių vidinė tokio egzistavimo programa yra pažeista, todėl jos sunaikina organizmą ir save. Kitaip tariant, jos veikia kenkdamos sau. Tai vadinama šaudymu sau į koją.
Klausimas: Vadinasi, gamtoje nėra gryno davimo?
Atsakymas: Ne. Yra tik gavimas. Ir todėl šis mokslas vadinamas kabalos, gavimo mokslu, nes tiksliai kalba apie gavimą.
Labai dažnai girdime, kaip žmona priekaištauja vyrui: „Aš tau visą gyvenimą atidaviau!“ Arba tėvai sako vaikams: „Mes jums atidavėme gyvenimą!“
Bet niekas niekam nieko neduoda! Tiesiog jei mums kas nors brangus, duodami jam jaučiame, kad gauname. Dažnai net prašome: „Na paimk, suvalgyk…“ – ir t. t. Kitaip tariant, mums tai – gavimo, o ne davimo aktas.
Todėl kabalos požiūriu teisingai įsižiūrėję į ką nors mūsų pasaulį, pamatysime, kad niekas niekam neduoda ir duoti negali! Tai nėra įtraukta į mūsų programą. Absoliutus davimas ateina tik iš Kūrėjo.

#274843

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Davimo mokslas

Altruizmo nėra!

Altruistai – egoistai