Klausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Kūrėjas užpildo mus tiek, kiek prilygstame Jam. Tai tarsi susisiekiantys indai, kur vanduo iš vieno perteka į kitą ir susilygina viename lygmenyje.
Tas pats vyksta tarp žmogaus ir Kūrėjo. Mums reikia pakilti iki Kūrėjo lygmens, kad mūsų savybės kuo nors Jam prilygtų ir tuomet pajausime, kaip į mus perteka Jo užpildymas.
Visas šis darbas vyksta dešimtuke. Susijungdami drauge sukuriame panašų į Kūrėją indą, kuris ima nuo Jo užsipildyti tartum vanduo susisiekiančiuose induose. Binos Šviesa vadinama „vandeniu“.

#273453

Iš 2020 m. lapkričio 4 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ir Kūrėjas: be tarpininkų

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Užpildymas šviesa

Kas kad dar neatskleidžiau dvasinio pasaulio, bet jau džiaugiuosi tuo, kad nebegyvenu kaip paprastas gyventojas šiame pasaulyje, o dirbu kabalistinėje grupėje. Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą!“.
Kitaip tariant, Jis paruošė ir atskleidė man mano vietą amžinoje sistemoje, kur visi esame. Nusipelniau to, kad Kūrėjas tikslingai užsiima manimi ir laiko mane už rankos, kasdien atvesdamas į grupę, kaip mama, kuri pirmąsyk atvedė mane į vaikų darželį.
Kūrėjas atveda mane ir sako: „Štai tavo grupė, susijunk su jais ir vienybės viduje imsi pažinti Mane. Negaliu tau padaryti daugiau nei atvesti į grupę. Visa kita turi daryti grupėje: mes susitiksime su tavimi grupėje. Joje atsiskleisiu įvairiais pavidalais: kaip auklėtojas, kaip draugas, tačiau jei susijungsi su ta grupe, imsi Mane atskleisti ir augti dvasiškai“.

#273330

Iš 2020 m. lapkričio 2 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kaip materiali grupė gali veikti dvasinį pasaulį?

Grupė – energijos kaupiklis

Mums būtina pasiekti pirmąją dvasinę pakopą, kuri vadinasi „užuomazga“, kai žmogus visiškai anuliuoja save ir nori būti valdomas Kūrėjo, nori atskleisti tiesą, pirmąją savo egzistavimo pakopą, pirmąją gamtos tiesą. Tai atskleisdamas jis užmezga pirmąjį ryšį su Kūrėju.
O paskui, įėjus į šią Kūrėjo visagalybę, jis ima dirbti su savo egoizmu, suprasdamas, kad jo ego – tai itin brangus, itin vertingas laimėjimas. Juk padedamas egoizmo jis jaučia pasipriešinimą Kūrėjui ir ima kurti save pagal panašumą Jam, įveikdamas šį pasipriešinimą.
Bet kuriame mechanizme, bet kurioje negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos, žmogaus ar dirbtinėje mūsų sukurtoje sistemoje visuomet yra veiksmas ir atoveiksmis, pliusas ir minusas, tarp jų įmanomos įvairios tarpusavio sąveikos ir skirtingų sistemų kūrimas. Tas pats ir su Kūrėju.
Viena vertus, Jis visiškai valdo mus, kita vertus, neleidžiame sau su tuo sutikti ir norime patys prilygti Jam.
„Tu mane valdai? Gerai. Tačiau atlieku pirmąjį susitraukimą (cimcum), statau užtvarą tarp mūsų ir sakau: Darysiu viską, kas išeina iš Tavęs, tačiau tik tiek, kiek sutinsiu su tuo, kaip Tu manimi komanduoji“.
Čia problema sprendžiama įdomiai. Kūrėjas suteikia mums galimybę iš pradžių išsiaiškinti, ar Jis teisus, ar Jis idealus, ar Jis visagalis. Jis leidžia Save tirti. Kiek nusprendžiu būti panašus į Jį, tiek leidžiu Jam valdyti mane. Bet tai jau ne Jis, o tarsi aš pats iš savęs sukuriu Kūrėją.
Tai nepaprasta metodika, bet jį iš tiesų pakelia mus į visiškos lygybės su Kūrėju lygmenį.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Du + nauja gyvybė, I dalis

Išvien su Kūrėju