Klausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Besivienijančios grupės tikslas
Klausimas: Komanda – tai žmonių grupė, kurią vienija vienas tikslas, tos pačios užduotys.
Žmonės buria sporto komandas, kad laimėtų varžybas; verslo komandas, kad uždirbtų pinigų; dvasines komandas, kad stiprintų tikėjimą. Komandų, kurios dirba, kad susivienytų, tikslas ir priemonės sutampa. Kaip taip gali būti?
Atsakymas: Jei kursime komandą, kurios tikslas – susivienyti, kyla klausimas: vienybė yra tikslas ar tik priemonė šiam tikslui pasiekti?
Akivaizdu, kad vienijimasis pats savaime nėra tikslas. Kuriant komandas visada sprendžiama kokia nors užduotis, kuriai būtina vienybė. Todėl mūsų atveju irgi būtina nustatyti tą tikslą.
Norime vienybės, kad joje pajaustume kitą žmonijos egzistavimo lygmenį. Žmonės pajaus, kad vienybėje slypi ypatingas panašumo į integralią gamtą principas.
Jei žmonės susivienys, sieks vieno tikslo, bus dėl to pasirengę aukoti asmeninius egoistinius tikslus, tai tokiu atveju pakils aukščiau savęs, virš savo egoizmo ir ims jausti kitą gamtos lygmenį – integralų, globalų, vieningą.
Iš esmės tai ir yra mūsų vystymosi prasmė, grupės kūrimo prasmė. Ši grupė tirs galimybes, kaip vienytis, kaip pasiekti būseną, kurioje visi visuomenės nariai jausis it viena bendra visuma.
Klausimas: Ar galime sakyti, kad tikslas yra geras, darnus gyvenimas šeimoje, visuomenėje? Juk žmogui sunku suprasti, koks tas naujas lygmuo.
Atsakymas: Žinoma, nes tai visiems yra suprantamiau ir artimiau. Kitaip tariant, tikslas yra bendravimo įgūdžiai. Jei žmogus išmoks tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, jam bus gera gyventi.

#267811

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mėgautis vienybe

Savybių panašumo dėsnio paradoksas

Kabalistinės grupės tikslas I d.

Komentaras: „Nesiskolinkite iš draugo ir neskolinkite draugui. Skola it žirklės nukerpa draugystę“, – senovės Indijos posakis. Jei užmezgate kokius nors piniginius santykius ar skolinatės, tai nutraukia tarpusavio ryšį, paverčia jį materialiu, ir jūs liaujatės buvę draugais.
Bet iš tikrųjų, kam skolintis iš banko su palūkanomis, jei galiu kreiptis į draugą. Jis man artimas, iš jo kuriam laikui ir pasiskolinsiu pinigų.
Atsakymas: Ir čia, nori nenori, užsimezga kiti santykiai.
Klausimas: Net jei tai artimiausias draugas ar net giminaitis?
Atsakymas: Nesvarbu, kas.
Klausimas: Ar manote, kad geriau skolintis iš nepažįstamo žmogaus, iš banko ar kur nors kitur, bet ne iš artimo žmogaus?
Atsakymas: Draugas – tam, kad mylėtum, o bankas – kad skolintumeisi ir grąžintum.
Klausimas: Kodėl taip vyksta?
Atsakymas: Nes tai du skirtingi bendravimo lygmenys. Jie negali egzistuoti vienu metu.
Klausimas: Kitaip tariant, draugas tik tam, kad mylėtum?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Priešingu atveju, koks tai bendravimas? „Paskolink man pinigų (vis dėlto iš meilės), juk mes tokie artimi“.
Atsakymas: Jokios meilės čia nėra. Čionai slypi tam tikra nauda, bet ne meilė.
Klausimas: Ar taip elgdamasis kaip nors naudojuosi draugyste?
Atsakymas: Žinoma. Draugui nepatogu atsakyti ir pan. Ne, negalima to daryti.

#275053

Iš 2020 m. spalio 5 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonų išmintis, I dalis

Nesavanaudiška draugystė – ar būna?

Sutalpinti draugus į savo širdį

Klausimas: Kuo skiriasi akivaizdinis ir virtualus mokymas?
Atsakymas: Šiandien mano dėstymas drauge ir ugdymas. Iš principo taip visuomet turi būti. Kabalos dėstymas grindžiamas abipusiu bendravimu: mano su mokiniais, mokinių su manimi, klausimai ir atsakymai, įvairūs aptarimai.
Todėl iš pat pradžių entuziastingai džiaugiausi internetu, kuris mums suteikė tokią galimybę. Dar 90 – aisiais sukūrėme pirmąjį kabalos tinklalapį mūsų regione.
Klausimai: Kokie virtualaus bendravimo pliusai ir minusai jums?
Atsakymas: Matau vien pliusus. Juk aš, kaip dėstytojas, galiu bendrauti su daugybe mokinių betarpiškai realiu laiku, ir taip gaunu galimybę mokyti tūkstančius. Kažkada mokiau daugiausia kelias dešimtis.

#275155

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus ryšio pranašumas

Maksimalaus bendravimo link

Mokytis gyventi tik mintimis

Klausimas: Bendravimo sunkumai žmonėms paprastai kyla dėl nesupratimo, baimės, pasibjaurėjimo. Didžiausia problema, kai du žmonės nesupranta vienas kito, ir dėl to negali užmegzti kontakto. Kaip rasti tinkamą bendravimo modelį integralaus ugdymo kursuose, kur susirenka žmonės, kad susivienytų?
Atsakymas: Pirmiausia besimokantys turi įsivaizduoti būsimą būseną, kur jie supranta vienas kitą, kur yra tarpusavyje susiję ir jiems kyla bendras, aiškus, logiškas, jausminis laukas.
Paskui jie ima remtis tuo, kad tarsi iš tikrųjų atsidūrė toje ateityje ir aiškinasi, kiek ji skiriasi nuo dabar esamos, ir ką turi atlikti, kad ten nueitų.
Vėliau pamažu įjungiamos dabartinės, priešingos ateičiai (su kuria visi sutinka) būsenos, ir žiūri, kaip vis tik suartėti dėl jos.
Klausimas: Kitaip tariant, pirmiausia turime žmonėms aprašyti ateitį, kad jie jos norėtų, o tuomet jie sieks ateities ir tirs dabartį?
Atsakymas: Taip. Manau, kad tai geriausia išeitis. Tuomet jiems bus aišku, dėl ko jie turi aukotis, kad pasiektų tą ateitį.

#274618

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendravimas grupėje ir darbe

Ateitis – įprasčiausia dabartis

Norint suprasti, reikia patirti

Klausimas: Ar gali žmogus gyventi, nesiekdamas malonumo?
Atsakymas: Ne. Kiekvieną gyvenimo akimirką jis siekia malonumo.
Klausimas: Kokie nauji malonumų tipai atsiras koronaviruso epochoje? Panašu, kad malonumas sėdėti kavinėse, keliauti po užsienį išnyks.
Atsakymas: Tai pamažu nyksta, bet ne dėl mūsų noro. Gamta užprogramuota taip, kad visi malonumai mumyse palaipsniui keičiasi. Todėl to tipo malonumai, kuriais mėgavomės XX a., XXI a. pamažu dingsta, o kokie malonumai bus – pagyvensime ir pamatysime. Manau, kad jie bus susiję su bendravimu, jais atversime kitą visatos lygį ir pradėsime pildyti protą bei širdį aukštesniojo gyvenimo jausmu.
Klausimas: Ar manote, kad sėdėti, bendrauti ir atskleisti gilesnius tarpusavio ryšių sluoksnius yra didžiausias malonumas?
Atsakymas: Kalbant suprantamai, tai yra psichologinis malonumas iš to, kad jaučiame, kaip Gamta užsiima mumis, kaip mes darome įtaką jai, ji – mums.
Klausimas: Kitaip tariant, visas problemas galima išspręsti, vien pakeitus žmonių santykius? Ar galime tai įrodyti?
Atsakymas: Nereikia nieko įrodyti, pamatysime tai iš gyvenimo. O šiandien, ar ne taip? – Jeigu nebūtų problemų tarp žmonių, pasaulis būtų geresnis.
Komentaras: Viena vertus, lyg ir taip, kita vertus, nesuprantama, kodėl susijungus tarpusavyje kažkaip galima paveikti žemesnius gamtos sluoksnius.
Atsakymas: Tai reikia aiškinti. Kadangi priklausome integraliai gamtai, tai paaiškinti ne taip ir sudėtinga: visas kosmosas – mes, mūsų kūnas, mūsų visuomenė – viskas sukurta pagal integralios dalių tarpusavio sąveikos principą. Vienintelis dalykas, išeinantis iš globalios, integralios sistemos rėmų – žmogus, bet ne fizine, o moraline prasme – požiūriu į kitus. Šį požiūrį į kitą, į „tai, kas išorėje“, jis ir turi susitvarkyti.
Klausimas: Ar manote, kad įmanoma įrodyti, kad jeigu žmonės susijungs, tai iš karto pamatys kokį nors teigiamą gamtos poveikį sau, o jeigu atvirkščiai, – tuomet kokius nors kataklizmus? Ar tai vis dėlto nebus taip akivaizdu?
Atsakymas: Tai vyks ne taip akivaizdžiai, bet galime pagreitinti šį procesą savo aiškinimais. Juk, iš esmės, tokią galimybę turime. O visokie virusai tam padeda.
#265866

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Suartėti šiuolaikiniame pasaulyje

Komentaras. Japonijoje žmonės darbui skiria labai daug laiko. Ir vyksta tam tikras pasikeitimas: žmonės įsigyja partnerius-lėles.
Vienas po žmonos mirties pradėjo kolekcionuoti lėles, kurios imituoja žmogų. Kitas atšalo nuo savo žmonos ir dabar turi lėlę. Kitaip tariant, vyksta žmonių pakeitimas lėlėmis. Jie lėlėmis rūpinasi, prausia ir taip toliau.
Be to, šis polinkis būdingas ir vyrams, ir moterims. Moterys taip pat įsigyja sau lėlių, gyvena su jomis, bendrauja. Kai kurios užsideda lėlių kaukes, kad būtų idealios gražuolės. Visiškas absurdas!
Atsakymas. Žmogus nekenčia savo išvaizdos, nori jos atsikratyti, pereiti į jausmų pasaulį, vidinį, o ne į išorinį bendravimą – ne tarp kūnų, o į aukštesnį lygmenį. Jis jaučia, kad pasaulyje jis yra nereikalingas ir nežino, ko reikalauti iš kitų. Todėl ir vyksta dirbtinis pakeitimas.
Ką galima pasakyti apie tai?
Mes esame pereinamajame laikotarpyje – ir ne tik „nelaimingi“ japonai, bet ir visi kiti. Aš nemanau, kad ateis lėlių era ir jos pakeis vyrus, žmonas, vaikus ar naminius gyvūnus. Visa tai – ne daugiau nei žaidimai. Iš tikrųjų, negali būti jokio pakaitalo.
Aš tikiuosi, kad dabartinė didžioji krizė kaip cunamis nušluos visą supuvusią industriją, įskaitant visa, kas nereikalinga, ką žmogus išranda ir gamina. Liks tai, kas būtiniausia.
O visa kita – dvasiniam pakilimui! O tai įmanoma tik per teisingą bendravimą tarp žmonių, kai tarp jų kyla ta būsena, kuri vadinama „dvasia“. Ir tada žmonės pakyla kartu šioje dvasioje: aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs.
Kalbame ne apie vyrus ir moteris, o apskritai – apie visus! Toks savanoriškas vienas kito papildymas palaipsniui kelia mus vis aukščiau. Tai yra dvasinis liftas. Tą mes turime pasiekti.
Kabala mus to moko. Tikiu, kad tai išspręs visas problemas. Taip ir bus.
O plastikiniai pakaitalai tėra laikini žaislai. Būtent todėl, kad mes nerandame, kaip teisingai tarpusavyje susiderinti, susijungti.
Klausimas. Tyrinėtojai sako, kad žmones valdo baimė, noras būti saugiems. Kaip įveikti šią baimę?
Atsakymas. Jie taip pat to neras ir vienas kitame.
O suras, jei teisingai susijungs tarpusavyje ir šiame junginyje staiga atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri juos sukūrė, laiko ir nuo kurios jie visiškai priklauso. Ir tada baimė praeis.
Kokia gali būti baimė, jei esi susijęs su Aukštesniąja jėga, kuri lemia viską: kokiu būdu tu gimei, egzistuoji ir numirsi, kokiose būsenose būsi apskritai? Kai turi kontaktą su Aukštesniąja jėga, jokios baimės nėra.
#231728

Iš 2018 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras. Šiais laikais žmonės vis mažiau bendrauja. Jie įsikniaubia į savo mobiliuosius, kompiuterius, permetinėja vieni kitiems ženkliukus.
Atsakymas. Tai sukuria bendravimo iliuziją: kažkas tau parašė, kažkam tu atrašei, kažką perskaitei, kažkas atrašė, – ir viskas, pabendravome.
Klausimas. Koks tuomet yra bendravimas, apie kurį kalba kabalistai?
Atsakymas. Kabalistinis bendravimas susideda iš kelių dalykų.
Pirmiausiai, bendraudami tarpusavyje kalbame apie tai, kaip galima sureguliuoti savo jausmus, kad jie derėtų tarpusavyje ir pradėtume vienas kitą suprasti. Tai vyksta ne tik per raštą, garsą ir informacijos nešiklius, ne tik per jausminius kanalus tarpusavyje, – stengiamės prieiti prie to, kad patektume ant vienos dvasinės bangos, kuria užpildyta visa kūrinija.
Stengiamės pagauti tokią bendrą dvasinę bangą, kai galėsime ją pajusti visi kartu, žinoma, kiekvienas savaip. Lygiai taip tą pačią melodiją kiekvienas girdime ir jaučiame savaip, tačiau pajuntame turį kažką bendra.
Bendrumas – ta melodija, kuri išeina iš vieno šaltinio ir sujudina mumyse, galbūt, šiek tiek skirtingas savybes, tačiau jos adekvačios šaltinio atžvilgiu, ir jame susitinkame.
Mes išliekame skirtingi, tačiau jaučiame tuos skirtumus. Svarbiausia, kuomet kiekvienas susijungia su šaltiniu, jis sujungia mus tarpusavyje, jame mes lygūs. Kitaip negalime bendrauti vienas su kitu, ir staiga suprantame, kad pajėgiame palaikyti ryšį tik per mobiliuosius.
Dėl to kabalistinis bendravimas yra visiškai kitoks – jis vyksta be žodžių. Mes nesiunčiame pranešimų, o stengiamės pakilti į vieną bangą, atskleisti Kūrėjo lauką ir jame būti.
Klausimas. Kas verčia mus taip bendrauti? Mes matome, kad žmonija bendrauti nenori.
Atsakymas. Iš tiesų, žmogus visai nenori bendrauti su kitais. Nebent tai jį ramina ir pripildo. Iš principo, jam bendravimo nereikia.
Tačiau kabaloje – visiškai kitaip, nes bendraudami pasiekiame savo vidinį, dvasinį, gyvenimą. Atskleidžiame amžiną nesibaigiančią būseną, kuri visą laiką kyla aukštyn, įtraukdama viską, kas egzistuoja, ko paprastas žmogus nejaučia.
Kai pradedame suprasti, ką mums paruošė kabala, tai pribloškia. Tuomet nustojame naudotis įvairiomis techninėmis priemonėmis tarpusavio ryšiams kurti ir stengiamės susijungdami tarpusavyje į dešimtuką pasiekti kontaktą mintyse ir jausmuose. Šis ryšys apima visą dabartį, praeitį, ateitį – su mumis, su visa žmonija. Tai visiškai kitas jungimo būdas.
#220569

Klausimas. Kuo paaiškinti tai, kad nepakenčiu seminarų, man nepatinka toks bendravimo, mokymosi būdas?
Atsakymas. Puikiai jus suprantu. Tęskite, kiek galite, ir pamažu viskas ateis.
Yra žmonių, kuriems itin sunku sėdėti seminaruose, sunku suartėti su kitais. Reikia metų ar net dešimtmečių, kol žmogus supranta, kodėl seminarai būtini. Ir vis tiek kaskart ateiti į juos jam bus sunku.
Aš asmeniškai pagal savo prigimtį – visiškas vienišius. Uždarykite mane, sakykim, kalėjime, tik duokite visa, kad būtina, – kompiuterį, knygas, net durų galite neužverti – niekur neišeisiu. Mano prigimtis laikys mane viduje.
Yra žmonių, kurie itin mėgsta kompaniją, negali sėdėti namuose, jiems reikia sukiotis gatvėje, bendrauti su kitais. Tokiems žmonėms patinka seminarai, jie iš jų gauna didelį malonumą.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: nekritikuoti ir nesiginčyti

Seminaras: savo reakcijų analizė

Žingsnis po žingsnio

Klausimas. Ar galima apsieiti be jokių santykių su kitais žmonėmis? Kam reikia į visa tai įsivelti? Nuo tų santykių vieni nemalonumai!
Atsakymas. Aš jus puikiai suprantu, bet tikrai neįmanoma pragyventi be tarpusavio santykių. Mes privalome susipažinti, mes priklausome nuo kitų žmonių, mes mėgstame bendrauti, mums įdomi mūsų nuomonė apie kitus ir kitų nuomonė apie mus.
Mūsų netenkina žiniasklaidos informacija ir bendravimas tik per ją, mus domina, kas vyksta su kitais žmonėmis.
Mes – visuomeniškas gamtos produktas. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik būti  socialiomis būtybėmis, kokias mus sukūrė gamta, ir nebėgti kažkur į tundrą ar taigą ir tapti atsiskyrėliais.
Mes privalome save ištaisyti. O bėgimas nuo žmonijos nieko neduos, tuo save pasmerktume menkai, apgailėtinai, visiškai nemaloniai būsenai.
Yra žmonių, kurie perka namus saloje, ten gyvena ir nieko nenori žinoti. Kartais aplanko kaimyną, bendrauja daugiausiai su viena, dviem šeimomis, ir viskas. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Ir jei šioje kartoje dar yra tokių žmonių, kitoje jų nebebus. Nepaisant to, kad sunku bendrauti, vis tiek karta po kartos artėjame vienas prie kito. Todėl turime sukurti tinkamus ryšius. Apie tai kalba kabalos mokslas.

Iš 2016 m.  gegužės 1 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti ir būti mylimam

„Kiemas“ visai žmonijai

Planeta kaip vienas kambarys