Komentaras: Visą laiką galvoju, kaip rasti patogesnį dešimtuką, labiau charizmatišką. Nuolat esu nepatenkintas tuo, ką turiu. Tokios mintys ateina, kai esame seminare ir draugai neįkvepia manęs. Ką tuo metu daryti?
Atsakymas: Gaila girdėti tokius dalykus, labai skaudu.
Dešimtuką reikia suvokti kaip visiškos, absoliučios, idealios pasaulėdaros dievišką pasireiškimą. O tai, kad man atrodo, kad vieno ausys kreivos, kito nosis, dar kitas žvairas, o tas apskritai miega, o šio intelekto koeficientą verta patikrinti ir t.t. – jei tai žvelgiu į savo draugus, tai čia ne dešimtukas.
Kitaip sakant, tai gali būti dešimtukas, bet aš nesu jame. Tuomen man geriau iš jo išeiti.
Klausimas: Bet tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo sielos šaknies? Ar žmogus viską mato taip, juodame fone?
Atsakymas: Jis gali matyti taip. Bet kita vertus, jis turi pamažu nusilenkti, netgi fiziškai.
Tarkime, esi dabar tarp devynių draugų, o tu dešimtas – nuleisk galvą žemiau kelių ir taip sėdėk, it žemai galvą nuleidęs arklys. O dabar pamėgink taip padaryti ne fiziškai, o viduje, Pamėgink priimti: viskas, ką turi tu, – siaubinga, šlykštu, o viskas, ką turi jie – idealu.

#278451

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Kas yra dešimtukas?

Teisingas dešimtukas

Klausimas. Mes pastebėjome, kaip seminare gimsta bendra mintis, bendra nuomonė, kuri formuojasi tiesiog akyse. Kyla jausmas, kad mes – viena visuma. Kodėl vėliau jis išnyksta?
Atsakymas. Tarkim, šiandien turite draugų susirinkimą. Jūs bandote būti kartu kaip vienas žmogus su viena širdimi, kad galbūt šiame susirinkime pajustumėte Aukštesniojo pasaulio, Kūrėjo lauką.
O rytoj šis jausmas dings, kad turėtumėte galimybę vėl, naujame lygmenyje, su naujomis savybėmis kurti tarpusavio bendrumą ir atskleisti tą bendrą lauką, jau su kitomis savybėmis. Ir taip – kaskart.
Vėliau, kai šie pojūčiai nuo jūsų pabėgs, o jūs juos savo tinkamu susijungimu pavysite, atsiras būsena, kuri liks jumyse visam laikui. Jūs tik atnaujinsite, pakelsite ją, išplėsite ir sustiprinsite.
Tai kaupiamoji būsena, tačiau kol kas ji negali likti jumyse, nes tai trukdytų jums kurti naujus ryšius su Kūrėjo lauku.
#220581

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Atskleisti Kūrėjo lauką

Proveržis pro bendro rato centrą

Klausimas. Yra trijų tipų seminarai. Pirmasis – kai mes kalbame iš eilės. Antrasis – kai visi kalba vienu metu. Trečiasis – vidinis seminaras, kai mes tylime ir bandome kalbėtis jutiminiame lygyje. Kuo jie skiriasi? Kaip juos surikiuoti?
Atsakymas. Kai seminare žmonės kalba iš eilės, tai pradeda jausti kiekvieno draugo nuomonę. Be to, pirmojo nuomonė veda prie antrojo, trečiojo nuomonės ir t.t., – taip jie susijungia į grandinę ir veikia vienas kitą.
Kai mes kalbame vienu metu, triukšmo fone aš pagaunu bendrą draugų būseną ir dalyvauju joje. Galiausiai mes apsikeičiame tarpusavyje labiau energija, nei kažkokiu supratimu ar pojūčiais širdyje ir prote.
Kai mes tylime, mes norime transliuoti kitiems mūsų jutiminius vaizdus, kurie nėra įsikūniję į žodžius, ir bandome sujungti juos į vieną bendrą paveikslą – abipusį davimą, meilę, Kūrėją, mus kartu su Juo.
Tai truputį skirtingos technikos, bet jos visos turi atvesti prie to paties – atskleisti tarp mūsų didžiulį davimo ir meilės bendrumą, vadinamą „Kūrėju“.
Klausimas. Seminaras tyloje skirtas labiau pažengusiems žmonėms, o seminaras iš eilės – pradedantiesiems?
Atsakymas. Tai – skirtingi dalykai. Žinoma, žmonėms, kurie kartu eina pirmyn ir jau yra ant dvasinių laiptelių, svarbesni tylieji seminarai. Ko jiems klausyti? Jiems pakanka vieno dviejų žodžių.
Aš pamenu, kaip mano mokytojo Rabašo pamokose pažengusiems, kai mes skaitydavome sudėtingą medžiagą, pavyzdžiui, „Mokymąsi apie dešimt sfirų“, jam pakakdavo pasakyti porą frazių šalia sėdintiems mokiniams, kurie mokėsi dar ir pas Baal Sulamą, ir to pakakdavo, nieko kito nereikia.
O mums tam prireiktų galbūt daugelio valandų aiškinimo. Todėl viskas priklauso nuo žmonių, nuo jų tarpusavio ryšio.
Klausimas. Kai kabalistai dalyvauja seminare, tai tie, kurie yra ant dvasinių laiptelių, praktiškai jau neatsakinėja į klausimus?
Atsakymas. Jie supranta, dėl ko, kas, kaip ir kur jie yra, kokiu būdu gali vienas kitą papildyti. Kartais jiems reikia tik keleto žodžių.
#221918

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kur atskleisti Kūrėją?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Klausimas. Kodėl svarbu, kas pasisakytų kiekvienas seminaro dalyvis?
Atsakymas. Reikia ugdyti savo draugus, jausti juos. Kiekvienas turi mokėti kalbėti, kad geriau suprastų save, mokėtų išsireikšti.
Klausimas. O jei žmogus sako: „Praleisiu, negaliu kalbėti, nenoriu“?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje yra skirtingų žmonių: tylenių ir plepių. Tačiau grupėje turime visa tai užglaistyti.
Klausimas. Per seminarą klausomės kiekvieno draugo ir akivaizdžiai tai parodome. Kitaip tariant, kalbame iš eilės, nepertraukiame vienas kito, įdėmiai klausomės.
Atsakymas. Per seminarą mums svarbi kiekvieno nuomonė. Ir net jeigu man neįdomios kokios nors nuomonės, turiu prisiversti klausyti, kad mano egoizmas nepanaikintų man žinios nuo draugų.
Ir nors mano ego nenori nieko klausytis, bet jų nuomonės man svarbiausios, reikalingiausios, efektyviausios.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Pakilti virš egoizmo

Lygybė rate

Klausimas. Viena svarbių seminaro taisyklių – lygybė: „rate nėra svarbesnių ir mažiau svarbių dalyvių“. Kieno atžvilgiu esame lygūs?
Atsakymas. Visi lygūs vienybės atžvilgiu. Aukštesnysis ir žemesnysis negali susijungti. Jie turi būti viename lygmenyje.
Dvasinė vienybė galima tik esant panašumui: tu panašus į mane, aš – į tave. Vienąsyk aš – tau, nes esu aukščiau, o tu žemiau. Kitąsyk tu – man, nes esi aukščiau, o aš žemiau. Galiausiai esame lygūs.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra „rato centras“?

Lygybė rate

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Klausimas. Kas yra „rato centras“?
Atsakymas. Rato centras – tai būsena, kai visiškai anuliuojame savo egoizmą, savąjį „aš“ ir sujungiame taškus širdyje, savo siekius, nukreiptus ne į save.
Klausimas. Kaip pirmąsyk į ratą sėdęs žmogus gali anuliuoti savo egoizmą?
Atsakymas. Niekaip. Jis klausysis kitų, dalyvaus drauge kaip kūdikis, kurį laiko ant rankų.
Žmonių visuomenė itin marga ir reikia priimti visus.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimt žmonių ir Kūrėjas tarp jų

Grupės centras – vienalytė masė

Savęs anuliavimo menas

Klausimas. Ar galima išreikšti savo nesutikimą su rato nuomone, ar reikia sakyti tik tai, kas jam neprieštarauja?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip įsivaizduojate savo ryšį. Visai įmanoma, kad galima „mestelti“ kokį nors nesutikimą ir tuomet išsirutulios įdomi polemika, imsite aiškintis. Svarbiausia, kad tai, ką darote, jus suartintų.
Tai gali būti itin rimti, abipusiai, grubūs aiškinimaisi. Bet jei galiausiai suartėsime labiau nei seminaro pradžioje, vadinasi, tai jau naudinga.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Dešimt žmonių ir Kūrėjas tarp jų

Klausimas. Kuo paaiškinti tai, kad nepakenčiu seminarų, man nepatinka toks bendravimo, mokymosi būdas?
Atsakymas. Puikiai jus suprantu. Tęskite, kiek galite, ir pamažu viskas ateis.
Yra žmonių, kuriems itin sunku sėdėti seminaruose, sunku suartėti su kitais. Reikia metų ar net dešimtmečių, kol žmogus supranta, kodėl seminarai būtini. Ir vis tiek kaskart ateiti į juos jam bus sunku.
Aš asmeniškai pagal savo prigimtį – visiškas vienišius. Uždarykite mane, sakykim, kalėjime, tik duokite visa, kad būtina, – kompiuterį, knygas, net durų galite neužverti – niekur neišeisiu. Mano prigimtis laikys mane viduje.
Yra žmonių, kurie itin mėgsta kompaniją, negali sėdėti namuose, jiems reikia sukiotis gatvėje, bendrauti su kitais. Tokiems žmonėms patinka seminarai, jie iš jų gauna didelį malonumą.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: nekritikuoti ir nesiginčyti

Seminaras: savo reakcijų analizė

Žingsnis po žingsnio

Klausimas. Baal Sulamas rašė, kad kritika – minčių srityje garantuoją sėkmę ir raidą. Kodėl per seminarus, priešingai, draudžiama kritikuoti, ginčytis, leistis į asmeninius dialogus?
Atsakymas. Baal Sulamas sakė tai apie visiškai skirtingus dalykus. Jis rašė, kad kritinis požiūris visuomenėje, visuose visuomeniniuose santykiuose ir sferose yra būtinas norint vystytis. Ir tai natūralu. Suprantama, tai visiškai racionalus požiūris.
Tačiau grupėje turime pakilti virš asmeninių santykių aiškinimosi, nemalonumų ir tarpusavyje jaučiamo atstūmimo. Tad ten negali būti jokios kritikos. Tik tarpusavyje vienytis, kol paaiškės, kad myli visus.
Juk savo vaikus myli, kad ir kokie jie būtų. Net jeigu tavo vaikas chuliganas, bet kai šitai sako kaimynas, imi jį ginti, nors supranti, kad kaimynas teisus. Taip ir čia.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas gimsta ginčuose?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Apie ką kalbame seminare?

Klausimas. Rate kiekvienas būna dviejose skirtingose fazėse: kai duoda ir kai gauna; kai kalba ir kai klauso. Kuo skiriasi kiekviena fazė? Kur esame lygūs – kai tylime?
Atsakymas. Mes ničniekur nelygūs, tik jeigu visi sieksime suartėti tarpusavyje, kad atskleistume tarp mūsų bendrą davimo ir meilės savybę, vadinamą Kūrėju.
Jeigu taip nesuartėjame, tai niekaip nebūsime lygūs. Lygybė tarp mūsų – tai pastangos suartėti su Kūrėju, kuriame mes susijungiame.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką kalbame seminare?

Kas yra lygybė?

Pasaulinės grupės dvasinė piramidė