Komentaras: Visą laiką galvoju, kaip rasti patogesnį dešimtuką, labiau charizmatišką. Nuolat esu nepatenkintas tuo, ką turiu. Tokios mintys ateina, kai esame seminare ir draugai neįkvepia manęs. Ką tuo metu daryti?
Atsakymas: Gaila girdėti tokius dalykus, labai skaudu.
Dešimtuką reikia suvokti kaip visiškos, absoliučios, idealios pasaulėdaros dievišką pasireiškimą. O tai, kad man atrodo, kad vieno ausys kreivos, kito nosis, dar kitas žvairas, o tas apskritai miega, o šio intelekto koeficientą verta patikrinti ir t.t. – jei tai žvelgiu į savo draugus, tai čia ne dešimtukas.
Kitaip sakant, tai gali būti dešimtukas, bet aš nesu jame. Tuomen man geriau iš jo išeiti.
Klausimas: Bet tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo sielos šaknies? Ar žmogus viską mato taip, juodame fone?
Atsakymas: Jis gali matyti taip. Bet kita vertus, jis turi pamažu nusilenkti, netgi fiziškai.
Tarkime, esi dabar tarp devynių draugų, o tu dešimtas – nuleisk galvą žemiau kelių ir taip sėdėk, it žemai galvą nuleidęs arklys. O dabar pamėgink taip padaryti ne fiziškai, o viduje, Pamėgink priimti: viskas, ką turi tu, – siaubinga, šlykštu, o viskas, ką turi jie – idealu.
#278451
Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“
Daugiau šia tema skaitykite: