Komentaras: Žinomas psichiatras K. Jungas manė, kad „problemos išsisprendžia, kai žmogus ima suprasti, kad konfliktai neretai kyla dėl skirtingo pasaulio suvokimo, o ne dėl egocentrizmo ar blogų kėslų“.
Atsakymas: Žinoma. Visi mes skirtingi, kitaip nebūtų „mes“, ir žmogus būtų it vienas egzempliorius. Todėl jei sakome, kad kokios nors mūsų nuomonės sutampa, tai suteikiame sau laisvę sugretinti savo nuomones ir pasakyti, kad tai vienas ir tas pats.
Bet iš principo, tai vyksta dėl to, kad negalime jų išmatuoti, kaip nors nustatyti, kad atpažintume, kad nėra dviejų vienodų būsenų, nuomonių ir t. t.
Klausimas: iš esmės, čia nėra blogų kėslų, yra skirtingi suvokimai, kurių nuo pat pradžių neįstengiame sugretinti. Bet vis tiek turime kokiu nors būdu susitarti?
Atsakymas: Tai priklauso nuo mūsų tikslų.
Klausimas: Koks tokios sistemos tikslas, kitaip tariant, tų dėsnių, pagal kuriuos viskas sukurta?
Atsakymas: Kūrėjas mus sukūrė tokiais skirtingais todėl, kad nepaisant to suprastume, kad esame vienodi ir net daugiau: mes – viena visuma.
Klausimas: Ką tai duos žmogui?
Atsakymas: Tiesą.
Klausimas: O ką tai duos Kūrėjui?
Atsakymas: Kad žmonės atskleidė Jį tiesoje.

#297640

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokiame pasaulio paveikslą

Pilnaverčio gamtos jautimo link

Kas atsiskleidžia suvokimo procese?

Klausimas: Jei stengiuosi daryti žmogui ką nors gero, reiškia noriu padaryti gera Kūrėjui?
Atsakymas: Ką reiškia, kad norite daryti ką nors gero kitam žmogui? Kaip sakoma, „geromis mintimis grįstas kelias pragaran“.
Komentaras: Bet visuomet sakote, kad Kūrėjas yra geruose ryšiuose tarp žmonių.
Atsakymas: Reikia suprasti, ką reiškia „geras ryšys“. To reikia mokytis. Galbūt priešingai, nuoširdžiai linkėdamas žmogui gero, stumiu jį į kokias nors nelaimes.
Komentaras: Tikriausiai, paprasčiausia – patenkinti jo norus.
Atsakymas: Tai ir yra blogiausia! Tai tikrai ne gėris!
Viena, ką galime pasakyti: gėris žmogui– išmokyti jį atskirti gėrį ir blogį.

#289650

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, nešantis sėkmę

Solidarumas slypi ketinimuose

Noras – materija, ketinimas – gyvenimo forma

Stresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Klausimas: Altruistinė meilė – svarbiausia gamtos jėga, nes būtent joje slypi toks meniškas kuriantis pradas – kūrimo energija, kuri formuoja, emanuoja, kuria sistemas. Kodėl būtent ją pavadino meilės jėga?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje meilė yra žmogaus potraukis tam, nuo ko jis jaučia prisipildymą, pasisotinimą, ką nors malonaus. Jį gali traukti spalva, garsas, forma – kas tik nori, išskyrus žmones. Ir viskas tas pats žmonių atžvilgiu.
Klausimas: Itin dažnai girdime ir iš jūsų, ir iš daugelio filosofų, kad gamta mus myli. Jau nekalbu apie sąvoką „Kūrėjas“, kuri, kabalos požiūriu, yra identiška „gamtos“ sąvokai. Ką reiškia, kad gamta myli mus, o mes turime mylėti ją?
Atsakymas: Meilė – tai gamtos dėsnis. Abipusė trauka siekiant atlikti kokį nors bendrą veiksmą suteikia galimybę pratęsti save ir t. t. Iš dalies palikuonis, dauginimąsi laikome meilės rezultatu.
Klausimas: Žmonių meilė nėra grindžiama kito gerove, ji remiasi savo gerove kito sąskaita. Akivaizdu, kad nėra altruistinės meilės. Yra didžiulis skirtumas tarp altruistinės meilės, kai galvoji tik apie kitą ir užpildai jį, ir žmonių meilės. Žmonės negali mylėti tiesiog taip, be kokios nors naudos sau.
Dažnai meilė virsta neapykanta. Jeigu ką nors myliu ir tas žmogus man tampa neištikimas, meilė virsta neapykanta. Kodėl tarp šių jausmų toks mažas atstumas?
Atsakymas: Mat norėjai užsipildyti tuo objektu, o galų gale vietoje malonaus užsipildymo iš kito žmogaus sulauki ko nors visiškai priešingo . Todėl tavyje vietoje meilės kyla neapykanta.
Klausimas: Kas turi nutikti žmogui, kad jame pasireikštų absoliučios meilės jausmas?
Atsakymas: Absoliuti meilė gali būti, jei pakyli virš savęs taip, kad, nepaisydamas kitų požiūrio į save, su visais elgiesi vienodai gerai.

#275104

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paleisti meilės mechanizmą

Kas yra meilė?

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Klausimas: Bet kokie santykiai reiškia kokios nors informacijos perdavimą. Ji gali būti žodinė. Negyvojoje gamtoje – tai svyravimo procesai, augalinėje – kvapai, gyvūninėje – garsai, tam tikra kalba.
O žmogus, be kalbos, turi galimybę abstrakčiai mąstyti. Mokslininkai sako, kad būtent tai daro jį žmogumi. Kodėl mums suteikta tokia galimybė?
Atsakymas: Tokia galimybė mums duota tam, kad perduotume ypatingo tipo informaciją, kuri mūsų pasaulyje įprastais metodais nėra perduodama.
Žmogus pakyla virš gyvūninio pasaulio ir laikomas žmogumi, nes turi kontaktuoti su kitais erdvėje, kur nėra žemiškos komunikacijos galimybių.
Klausimas: Tarkime, gyvūnai ir augalai gali skleisti tam tikrus kvapus, garsus, pranešti vienas kitam apie pavojų arba kitą informaciją. O žmogus gali atsisėdęs kelias valandas be paliovos pasakoti apie tai, ko niekada nematė arba pats sugalvojo. Pavyzdžiui, kai kurie mitai, abstraktūs dalykai. Kam jie? Ką duoda žmonėms?
Atsakymas: Žmogus skiriasi nuo gyvūninio pasaulio tuo, kad jam būtina gauti, sugerti į save, apdoroti ir perduoti didžiulį informacijos kiekį; šios informacijos neperduosi jokiais žemiškais nešikliais: nei kvapais, nei šviesos virpesiais, nei garsais.
Žmogus tai perduoda kalba, tam tikru garsų rinkiniu, o jų – ne taip jau mažai. Derinant šiuos garsus galima perduoti begalinį informacijos kiekį. Šie deriniai, kurie gali būti ne tik garsiniai, bet ir vaizdiniai – visokie, pagimdo kodus, žodžius, sakinius. Tai pakelia žmogų aukščiau ankstesnių žemiškų lygmenų: negyvojo, augalinio ir gyvūninio.
Klausimas: Vadinasi, pagal gamtos sumanymą žmogus turi vystytis iki tam tikros būsenos, kad galėtų ką nors perteikti kalba kitiems žmonėms, kurie dar nėra šios būsenos?
Atsakymas: Žinoma. Tai – svarbiausia.
Komentaras: Sakykime, galiu jums pasakoti apie kokius nors pasaulius, apie ateitį, kurios dar nėra. Bet jeigu to niekada nejautėte, ar galite tai patikrinti?
Atsakymas: Ne tik galiu patikrinti, bet galiu ir suvokti tavo pasakojimą ir taip judu toliau. Tokia galimybė leidžia žmonėms vystytis. Tuo skiriamės nuo gyvūnų.

#271633

Iš 2020 m. liepos 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės informacijos perdavimas

Suvokti informaciją

Informacijos perdavimas kabaloje

Komentaras: Yra tokia sąvoka „ksenofobija“ – savisaugos siekis. Ji grindžiama netolerancija žmonėms su kita odos spalva, antsvoriu ar žemu ūgiu ir t. t. Mūsų smegenys iš karto atpažįsta juos kaip svetimus.
Egzistuoja savybių panašumo dėsnis, pagal kurį panašūs žmonės vienas kitą pritraukia, o priešingi atstumia. O mes kalbame, kad turime eiti pagal gamtos dėsnius.
Atsakymas: Ne, gamtos dėsnis nereiškia, kad privalome artėti prie panašių į save. Daugeliu atvejų reikia jungtis su tais, kurie skiriasi nuo tavęs, kad sukurtume platesnį visuomeninių santykių lauką.
Todėl tarp biologinių junginių matome įvairiausių rūšių ir tai, kad jiems būtini jungtis su kitomis, kartais ne visai panašiomis rūšimis. Tai veda į dar įvairesnę gamtą. Todėl nepradėsime kryžminti tik raudonplaukių su raudonplaukiais, aukštų su aukštais ir t. t., tai tegali sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Klausimas: Ir vis dėlto kas yra savybių panašumo dėsnis: panašūs traukia panašius?
Atsakymas: Omenyje turimas vidinis panašumas, kai žmonės traukia vienas kitą, jausdami vienodus siekius.
Kabaloje tai – svarbiausia savybė: vienijamės į grupes pagal savo ketinimą ateiti į ypatingą, beje, nežemišką tikslą, kurio neapibrėžia standartinės materialios sąlygos.
Jungtis gali žmonės, kurių odos spalva nevienoda, kurie aukšti ir žemi, stori ir liekni. Svarbiausia, kad kiekvienas turėtų norą pakilti virš savo prigimties, susijungti su kitais aukščiau prigimties. Jie ima vienytis visiškai pagal kitą požymį, be to, vienijasi tokiomis savybėmis, į kurias žemėje nekreipiame dėmesio.
Kitaip tariant, kalbėdami apie panašumą turime galvoje panašų tikslą, tačiau žmonių savybės, charakterio bruožai lieka skirtingi. Ir kuo didesnė įvairovė, tuo didesnį panašumą įgyjame.

#275005

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Klausimas: Logiška manyti, kad virtualios bendruomenės padės žmonėms bendrauti realiame gyvenime. Bet išeina priešingai. Kodėl?
Atsakymas: Nes žmones valdo egoizmas. Čia nieko nepadarysi. Kol jo neištaisysime, mums kenks bet kokie mūsų komunikacijos metodai ir formos.
Klausimas: Kai kurie futurologai mano, kad kompiuteriniai žaidimai taps nenaudingos klasės gyvenimo prasme. Taip jie vadina netekusius darbo žmones. O jų gali būti milijardai. Jiems suteiks bazines pajamas, duos žaidimų, kad nešėltų. Ar manote, kad toks scenarijus galimas?
Atsakymas: Deja, taip. Bet tai ne galutinė, o tarpinė, žmonijos raidos forma. Iš tikrųjų taip gali būti.
Klausimas: Šiandien žmogus kasdien palaiko ryšį su tiek žmonių, kiek anksčiau sutikdavo per visą gyvenimą. Ką mums suteikia tokia galimybė? Kaip tinkamai išnaudoti šį reiškinį asmeniniam augimui?
Atsakymas: Manau, kad dabar šis reiškinys slopina asmeninį augimą, paprastas žmogus neturi jokių galimybių atitrūkti ir augti.

#274792

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Vidinė krizės prasmė

Kur ieškoti gyvenimo prasmės?

Klausimas: Dabar gamta atskyrė mus koronavirusu, ir kompiuterių ekranais. Mes tarsi plėtojame tam tikrą virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmuo?
Atsakymas: Kai suprasime, kad užmezgę tinkamą (ne internetinį, o grįstą ištaisytais jausmais) tarpusavio ryšį, galėsime sukurti tokią vienybės formą, kuri leis pajausti paslėptą gamtos lygmenį, tuomet imsime atskleisti gamtą jos tikruoju pavidalu.
Klausimas: Aišku, kad fizinis žmonių tarpusavio ryšys kur kas sudėtingesnis nei virtualus, nes reikalauja eikvoti energiją ir dėmesį. Kontaktuoti per ekranus kur kas paprasčiau. Bet išmokus bendrauti per ekranus mums fiziniame lygmenyje bendrauti nebereiks?
Atsakymas: Galbūt. Tikiuosi taip ir bus. Sprendžiu pagal kabalos platinimą pasaulyje, ir kad būtent taip vystomės.

#274904

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Susitikimo vieta – internetas

Internetas – vystymosi greitintuvas

Klausimas: Aureolės efektas – reiškinys, atsirandantis žmonėms bendraujant. Kaip neigiamas šis efektas pasireiškia, kai sumenkinami kito žmogaus privalumai dėl kokių nors negatyvių įsitikinimų.
Tai itin svarbu integralaus ugdymo kurse, kur susitinka skirtingų socialinių sluoksnių, tautybių, lyčių žmonės. Tokie skirtumai nuo pat pradžių lemia tam tikrus nusistatymus. Nuo ko pradėti? Kaip rasti bendrą vardiklį?
Atsakymas: Tai tėra psichologinė problema. Bet pamažu ji virsta dvasine. Todėl reikia kalbėtis apie tai, kontroliuoti save, jausti, iš kur išeiname, kad priimtume kokius nors sprendimus, požiūrius, nuomones.
Komentaras: Dirbti su nusistatymais, kurie egzistuoja tūkstantmečiais – didelė problema.
Atsakymas: Viskas priklauso nuo aplinkos. Jei ji nuolatos tau rodo pavyzdį, kaip būti objektyviam, tai galėsi įveikti tuos nusistatymus.

#274679

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš prieštaravimų

Tirti dabartį, kad ateitume į ateitį

Žmogus – sociali būtybė

Klausimas: Bendravimo sunkumai žmonėms paprastai kyla dėl nesupratimo, baimės, pasibjaurėjimo. Didžiausia problema, kai du žmonės nesupranta vienas kito, ir dėl to negali užmegzti kontakto. Kaip rasti tinkamą bendravimo modelį integralaus ugdymo kursuose, kur susirenka žmonės, kad susivienytų?
Atsakymas: Pirmiausia besimokantys turi įsivaizduoti būsimą būseną, kur jie supranta vienas kitą, kur yra tarpusavyje susiję ir jiems kyla bendras, aiškus, logiškas, jausminis laukas.
Paskui jie ima remtis tuo, kad tarsi iš tikrųjų atsidūrė toje ateityje ir aiškinasi, kiek ji skiriasi nuo dabar esamos, ir ką turi atlikti, kad ten nueitų.
Vėliau pamažu įjungiamos dabartinės, priešingos ateičiai (su kuria visi sutinka) būsenos, ir žiūri, kaip vis tik suartėti dėl jos.
Klausimas: Kitaip tariant, pirmiausia turime žmonėms aprašyti ateitį, kad jie jos norėtų, o tuomet jie sieks ateities ir tirs dabartį?
Atsakymas: Taip. Manau, kad tai geriausia išeitis. Tuomet jiems bus aišku, dėl ko jie turi aukotis, kad pasiektų tą ateitį.

#274618

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendravimas grupėje ir darbe

Ateitis – įprasčiausia dabartis

Norint suprasti, reikia patirti