Pastaba: Dvasiniame pasaulyje nė vienas pojūtis neišnyksta. Priešingai – du priešingi jausmai, meilė ir neapykanta, visada egzistuoja kartu.
Atsakymas: Jie vienas kitą papildo, todėl neišnyksta.
Pastaba: O mūsų pasaulyje visuomet esame vienos būsenos – arba mylime, arba nekenčiame.
Atsakymas: Žinoma, juk jeigu egzistuotų kartu, jie save sunaikintų – vienas kitą panaikintų.
Klausimas: Kaip dvasiniame pasaulyje meilė ir neapykanta gali kartu egzistuoti?
Atsakymas: Labai paprastai. Ten nekenčiu savo prigimtinio noro gauti malonumą sau ir myliu tai, kad dabar noriu suteikti malonumą kitam.
Esmė ta, kad dvasinis indas (kli) statomas esant norui, atliekant apribojimą ir kuriant ekraną, kitaip tariant, su ketinimu „ne dėl savęs“ pripildant tą, ką myli.
Indas susideda iš visų penkių stadijų, kurios turi būti viename organizme, todėl jis gali jausti absoliutų, begalinį, neribotą, be perstojo augantį malonumą.

#264855

Iš TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo etapai

Meilėje virš neapykantos

Neapykantą pakeisti meile

Klausimas: Kaip valdyti stresą?
Atsakymas: Suprasti, kad pliuso ir minuso suderinimas visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis yra būtinas, ir mes turime išmokti tai daryti.
Klausimas: Kaip tai daroma?
Atsakymas: Labai paprastai – virš visos pasireiškiančios neapykantos kurti meilę. Tai tas pats principas. Būtinai turi būti neapykanta, atstūmimas, bet koks minusas – ir virš jo neabejotinai turi būti pliusas.
Klausimas: Kaip pritraukti tą pliusą?
Atsakymas: Apie tai ir kalba kabalos mokslas – kaip iš minuso gauti pliusą, kad liktų ir minusas, ir pliusas, kad abu egzistuotų papildydami vienas kitą. Kabaloje tai vadinama tamsos ir šviesos atitikimu.
Klausimas: O kaip visgi pritraukti meilę? Juk aš nekenčiu, labai nekenčiu.
Atsakymas: Tai pasiekiama per auklėjimą, kai žmogus įsisąmonina, kad nėra pliuso be minuso ir minuso be pliuso, o jų tinkamas derinys kuria gyvenimą. Kai žmogus tai suvokia, jis tampa ramesnis, nuosaikesnis, eina vidurine linija ir kuria save bei pasaulį.
Klausimas: Tarkim, jaučiu neapykantą. Kokie turėtų būti mano veiksmai?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad viskas kyla iš Aukštesniosios jėgos ir duota mums tam, kad subalansuotume visas neigiamas savybes, bruožus ir aplinkybes teigiamomis. Ir tai gali vykti tik mūsų suvokime. Kai šitai įsisąmoniname, pradedame į viską žiūrėti geranoriškai, nieko neneigdami, priimdami viską kaip absoliučią būtinybę.
Klausimas: Kitaip tariant, ši neapykanta dabar būtina?
Atsakymas: Ji būtina tam, kad pakiltume virš jos, ir egzistuotume virš jos ir joje. Ir tada subalansuosime šias dvi kūrinijos jėgas – pliusą ir minusą.
Pastaba: Štai čia sunkumas: pakilti virš jos – dar kaip nors, dar kur nors, galbūt…
Atsakymas: Ne, tai būtų galima tik egoistiškai. Bet jeigu norime egzistuoti su ja, tada būtina pakilti virš jos ir subalansuoti visas neigiamas savybes susiliejant su Kūrėju.
Klausimas: Tai nelengva. Ar galite duoti kokią nors paprastą formulę, kaip pakilti virš neapykantos?
Atsakymas: Formulė tokia: minusas lygus pliusui. Viskas. Ten, kur yra minusas, turi matyti pliusą.
Klausimas: Tai, kad dabar jaučiu neapykantą, yra minusas?
Atsakymas: Tai minusas tol, kol nesuvokei, kad tai drauge ir pliusas.
Klausimas: Vadinasi, gerai, kad dabar jaučiu neapykantą?
Atsakymas: Taip. Bet kam ji tau duota? Kad paverstum ją pliusu. Turi pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Kaip? Labai paprastai – pakeisti egoizmą į altruizmą, neapykantą į meilę. Ir viskas bus gerai.
Klausimas: Kitaip sakant, nekenčiu kokio nors žmogaus, bet sau sakau: „Tai duota tam, kad jį pamilčiau“?
Atsakymas: Tau tiesiog duotos priešingos savybės. Pakeisk jas į priešingas ir gausi nuostabų pasaulį.
Klausimas: Ar tai mano jėgoms?
Atsakymas: Tai ne tavo jėgoms – pakeisti, įgyvendinti. Bet tavo jėgoms – paprašyti Kūrėjo, kad taip būtų. Turi pasiekti būseną, kai to stipriai trokšti.
Klausimas: Tai tam ir ateina neapykanta? Kad paprašyčiau, kad stipriai trokščiau pakeisti ją meile?
Atsakymas: Taip. O paskui suprasi, kad visa tai buvo net ne tam, o tam, kad turėtum ryšį su Kūrėju. Ir viskas.
Klausimas: Suprantama. Tai Jis kviečia mus kreiptis į Jį?
Atsakymas: Kitaip net neatsigręžtume į Jo pusę.

#346314

Iš TV laidos „Naujienos su Michailu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Streso nauda

Neapykantą pakeisti meile

Neapykantą paversti meile

Klausimas: Sakoma, kad visos problemos gyvenime kyla tik dėl meilės sau. Kodėl?
Atsakymas: Kad ir ką darytume, viską iš pradžių darome tik iš meilės sau.
Myliu save ir darau viską (kaip man atrodo), kas gali man padėti, pripildyti, nudžiuginti. Ir todėl esu pasirengęs sunaikinti gamtą, daryti viską, kas patinka. Visos problemos kyla būtent dėl to, kad galvoju vien apie save.
Klausimas: Dabar pasaulyje pandemija. Ir ji tik todėl, kad galvoju apie save?
Atsakymas: Žinoma. Kadangi žmonės galvoja tik apie save, išryškėja tokie „kenkėjai“.
Klausimas: Kartu sakoma, kad jeigu žmogus nemyli savęs, tai negalės mylėti kitų. Ar tai reiškia, kad meilė sau yra būtina norint mylėti kitus?
Atsakymas: Taip. Kitu atveju, žmogus neturės pavyzdžio, kaip mylėti kitus. Jis turi mylėti save. Todėl ir pasakyta: „Pamilk artimą kaip save“.
Komentaras: Vadinasi, narcizai-egoistai…
Atsakymas: Yra labai geri žmonės. Tik reikia pakeisti jų malonumo įsivaizdavimą į tai, kad suteikdami malonumą kitam patys mėgausis.
Klausimas: Kodėl žmonės labai dažnai slepia meilę, bet atvirai reiškia neapykantą?
Atsakymas: Meilė įpareigoja ir galbūt rodo mano silpnumą. O neapykanta, priešingai, rodo, kad tarsi esu aukščiau kitų, jų nebijau ir esu pasiruošęs parodyti savo, manding, tinkamą požiūrį į kitus.
Klausimas: Kartais žmogui atrodo, kad visus myli. Kaip praeiti šį meilės testą, kad žmogus savęs neapgaudinėtų?
Atsakymas: Pasiūlyk vieną dieną padirbėti kieno nors labui. Tegul pabando ir pamatys, kaip jo savimeilė užtemdo visus horizontus.

#275413

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Meilė sau

Pamėginkite galvoti apie artimą!

Klausimas: Pasaulyje jau nebėra grynakraujų tautų. Pradedant nuo Babilono per 4000 metų beveik visi susimaišė. Ir vis dėlto nepavyksta užkirsti kelio nacionalizmui ir rasizmui. Kokia šio reiškinio priežastis? Kad ir kaip stengtumės, niekas nepadeda, netgi mišrios santuokos.
Atsakymas: Ne, tai nepadeda, nes turime maišytis ne paprastai, o pakildami virš savo skirtumų į kitą lygmenį, kuriame ne tik nėra šių skirtumų, bet ir apskritai žmonės neegzistuoja materialia forma.
Kitaip tariant, turime visiškai pakeisti asmeninį, mus vienus nuo kitų skiriantį egoizmą į altruizmą, davimą, meilę, pakilimą aukščiau savęs. Ir tada tai įvyks.
Klausimas: Rasinis atmetimas yra genų sukeltas reiškinys ar tai tėra auklėjimo pasekmė?
Atsakymas: Ne, tai ne tik auklėjimo pasekmė. Auklėjimas irgi pasekmė. Savo šaknyje esame sudaužyti į keturias dalis ir todėl negalime sutarti tarpusavyje, netaisydami savęs.
Klausimas: Yra kelios rasizmo priežastys: visuomenės susiskirstymas į turtingus ir vargšus, dirbtinis skirtingų rasių maišymas iš anksto nepasirengus, žmonių susvetimėjimas, priverstinė izoliacija pandemijos metu, įvairių šalių konfliktai.
Rašote, kad rasizmas kyla dėl noro mėgautis, kai blogai kitiems. Ar čia jo priežastis?
Atsakymas: Savaime suprantama. Taip pakylame aukščiau kitų. Būtent mėgavimąsi pranašumu prieš kitus visada jaučiame kaip savo aukščiausią egoistinį tikslą. Todėl rasizmas yra aukščiausia egoizmo forma.
Klausimas: Augant mūsų norams neapykanta tarp žmonių be paliovos didėja. Matome, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo daugiau neapykantos. Ar galite paaiškinti, kas gali sukelti daugiau ar mažiau adekvačius jausmus tarp tautų?
Atsakymas: Manau, kad tai gali būti tik mokslas apie kūriniją ir išankstinį nusistatymą, nes jis kelia visus į vieną šaknį. Tik eidami jo link galime tarpusavyje susivienyti.

#275145

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturios vienos dvasinės šaknies hipostazės

Nacionalinių valstybių pabaiga

Kaip atsikratyti rasistinių įsitikinimų?

Klausimas: Altruistinė meilė – svarbiausia gamtos jėga, nes būtent joje slypi toks meniškas kuriantis pradas – kūrimo energija, kuri formuoja, emanuoja, kuria sistemas. Kodėl būtent ją pavadino meilės jėga?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje meilė yra žmogaus potraukis tam, nuo ko jis jaučia prisipildymą, pasisotinimą, ką nors malonaus. Jį gali traukti spalva, garsas, forma – kas tik nori, išskyrus žmones. Ir viskas tas pats žmonių atžvilgiu.
Klausimas: Itin dažnai girdime ir iš jūsų, ir iš daugelio filosofų, kad gamta mus myli. Jau nekalbu apie sąvoką „Kūrėjas“, kuri, kabalos požiūriu, yra identiška „gamtos“ sąvokai. Ką reiškia, kad gamta myli mus, o mes turime mylėti ją?
Atsakymas: Meilė – tai gamtos dėsnis. Abipusė trauka siekiant atlikti kokį nors bendrą veiksmą suteikia galimybę pratęsti save ir t. t. Iš dalies palikuonis, dauginimąsi laikome meilės rezultatu.
Klausimas: Žmonių meilė nėra grindžiama kito gerove, ji remiasi savo gerove kito sąskaita. Akivaizdu, kad nėra altruistinės meilės. Yra didžiulis skirtumas tarp altruistinės meilės, kai galvoji tik apie kitą ir užpildai jį, ir žmonių meilės. Žmonės negali mylėti tiesiog taip, be kokios nors naudos sau.
Dažnai meilė virsta neapykanta. Jeigu ką nors myliu ir tas žmogus man tampa neištikimas, meilė virsta neapykanta. Kodėl tarp šių jausmų toks mažas atstumas?
Atsakymas: Mat norėjai užsipildyti tuo objektu, o galų gale vietoje malonaus užsipildymo iš kito žmogaus sulauki ko nors visiškai priešingo . Todėl tavyje vietoje meilės kyla neapykanta.
Klausimas: Kas turi nutikti žmogui, kad jame pasireikštų absoliučios meilės jausmas?
Atsakymas: Absoliuti meilė gali būti, jei pakyli virš savęs taip, kad, nepaisydamas kitų požiūrio į save, su visais elgiesi vienodai gerai.

#275104

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paleisti meilės mechanizmą

Kas yra meilė?

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Klausimas: Mokslininkai sako, kad dvi priešingybes, meilę ir neapykantą, vienija jausmų svarba objektui. Kai žmogų myliu arba nekenčiu, jis man yra vienodai svarbus. O svarba gimdo priklausomybę ir baimę. Tad žmogus nuolatos galvoja apie savo meilės ir neapykantos objektą. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Atsakymas: Bendrai tariant, taip. Bet man sunku apie tai kalbėti, nes kabaloje nėra tokių apibrėžimų. Joje viskas labai sausa, moksliška, konkrečiai apibrėžta egoizmo atžvilgiu.
Komentaras: Mokslininkai nori pasakyti, kad meilė bei neapykanta labai panašios, lengvai keičia viena kitą.
Atsakymas: Taip, jos labai artimos. Žmogus krenta iš vienos būsenos į kitą ir vėl kyla.
Klausimas: Yra tokios sąvokos „nepagrįsta meilė“ ir „nepagrįsta neapykanta“. Jeigu man padarėte ką nors bloga, aišku, jūsų nekenčiu. O kas yra nepagrįsta neapykanta?
Atsakymas: Nepagrįsta neapykanta – tai būsena, kai žmogus negali nustatyti savo priešiškumo priežasties. Iš tikrųjų priežastis yra. Arba ji instinktyviai slypi pačioje prigimtyje (kaip katė ir pelė), arba kaip nors įgyta. Bet ji egzistuoja.
Priežastis kyla iš pačios gamtos. Žmogus negali paaiškinti, kodėl nekenčia kito, bet vis tiek nekenčia. Ir tas pats kalbant apie meilę.
Visuomet yra priežastis, kodėl ką nors myli. Pavyzdžiui, tau patinka žmogaus akių spalva arba dar kas nors. Pats gali nežinoti, kodėl tau patinka, tiesiog tavyje slypi tokie skonių atspalviai.
Tai visiškai nepriklauso nuo jokių fizinių veiksmų: nei tavo jam, nei atvirkščiai. Tiesiog matai žmogų ir taip jauti trauką jam.

#275249

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Žaidimas jausmais

Protas turi remtis jausmais

Komentaras: Kartais jaučiu, kad realybė yra daug jausmingesnė, stipresnė nei bet koks filmas ar scenarijus. Dabar perskaitysiu jums adresuotą laišką.
„Gerbiamas Michaeli Laitmanai, esu Stanislavas. Klausausi jūsų pokalbių, nepraleidžiu nė vieno. Ir tik paskatintas savo žmonos. 28 metus su ja gyvenome nepriekaištingai. Neturėjome vaikų, tad įsivaikinome. Jį užauginome. Labai mylėjome, ypač žmona, kuri nieko jam negailėjo.
Koronaviruso metu labai saugojomės. Su žmona dirbome iš namų ir klausėmės jūsų pokalbių. Abu jūsų nuomonei pritarėme. Tačiau sūnus tai priėmė kaip iššūkį. Jis ėjo į lauką, nedėvėjo kaukės, šaipėsi iš mūsų. Nieko negalėjome jam paaiškinti, jis neklausė.
Esmė ta, kad jis mus užkrėtė. Aš sirgau lengvai, žmonai buvo sunku. Ji mirė prieš du mėnesius.
Negaliu žiūrėti į sūnų, nekenčiu jo! Suprantu, kad žmonos nesugrąžinsiu; nenoriu gyventi nekęsdamas sūnaus, juolab, kad jis jaučiasi esąs kaltas. Bet negaliu sau padėti. Žiūriu į jį, nukreipiu akis, vos susilaikau, kad jo neaprėkčiau. Mano viduje nėra meilės, nėra meilės! Kaip ją sugrąžinti? Ką daryti? Kaip jam atleisti? Nežinau. Padėkite man!“
Atsakymas: Tiesiog jaučiu, koks pragaras yra žmogaus viduje…
Jis turi suprasti, kad tai kyla tik iš aukštesniojo lygmens, aukštesniojo sprendimo, tad sūnus yra visiškai nekaltas!
Komentaras: Bijau, kad būnant tokios būsenos žmogui sunku tai išgirsti.
Atsakymas: Nieko. Jis turi išgirsti, nes būtent tai išgelbės jį nuo neapykantos. Neapykanta yra baisiausias dalykas.
Komentaras: Jis jaučia, kad neapykanta jį ėda. Jis nori pabėgti ir negali.
Atsakymas: Todėl galime jam pasakyti: tai kyla iš viršaus, tad nė vienas nėra kaltas, išskyrus tai, kad nepripažįstame savo klaidų. Turime iš jų mokytis. Ką Kūrėjas atskleidžia – mokykis.
Klausimas: Kokia jo klaida?
Atsakymas: Jis turi sau pasakyti: „Užteks!“ Būtina pakelti mintį iki veiksmo. Jis negali to tęsti, tai neteisinga. Jis degina save ir viską aplinkui.
Klausimas: Ar kada nors taip nekentėte, kad viskas tiesiog degė?
Atsakymas: Taip. Tačiau supratau, kad tai neteisinga.
Klausimas: Vadinasi, turime tai jausti? Kokia mano pirmoji mintis?
Atsakymas: „Nėra nieko kito, išskyrus Jį!“ Esu įpareigotas visa priskirti Kūrėjui, kad ir kas tai būtų! Ten, pas Jį, Jo lygmenyje yra visi sprendimai: ir dėl šios nelaimingos moters, jos sūnaus, holokausto, žmogžudysčių, ir visų baisių mūsų pasaulio veiksmų. Absoliučiai viskas!
Viskas yra aukštesniajame lygmenyje. Turite ten pakilti, tada pamatysite, kad viskas priešingai. Pasirodo, tai ne koks nors aukščiausias žiaurumas, bet didžiausias gailestingumas.
Klausimas: Kitaip sakant, ne bausmė, o gailestingumas?
Atsakymas: Taip. Neįmanoma viso to įsivaizduoti. Dabar turime pamažu pradėti tai girdėti, tada suprasime.
Klausimas: Ar žmogui duodama tiek, kiek jis gali ištverti?
Atsakymas: Ištverti nėra baisu. Tarsi žmogui suleidžiami nuskausminamieji ir jis viską ištveria. Ištverti reikia ne šiame lygmenyje, o kai žmogus mato, supranta visą kūriniją nuo pradžios iki galo ir įstengia tai pateisinti žiūrėdamas iš Kūrėjo pusės. Prilygdamas Kūrėjui, gali pateisinti viską, kas vyksta. Viską!
Antraip, graušime save. Kiek žmogus sau priekaištauja dėl to, ką padarė gyvenime!
Komentaras: Pažiūrėkite, kiek neapykantos pasaulyje. Pasaulis laikosi ant neapykantos.
Atsakymas: Tiesą sakant, įsitikinsime, kad tai – ne neapykanta, o meilė. Viskas priešingai. Nereikia toliau kurstyti neapykantos.

#271914

Iš 2020 m. liepos 27 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilėje virš neapykantos

Neapykanta – Šviesos nebuvimas

Koronavirusas – abipusės neapykantos pasekmė

Klausimas: Ar manote, kad skirtingų tautybių ir rasių žmonės turi gyventi skirtingose valstybėse?

Atsakymas: Manau, kad turime pamažu anuliuoti visus skirtumus tarp mūsų ir nesijausti gyveną skirtingose šalyse. Mes gyvename kartu.

Klausimas: Bet kadangi negalime tų ryšių užmegzti per tūkstansmečius galbūt iš tikrųjų geriau išsiskirstyti?

Atsakymas: Ne, reikia mokytis. Niekas nepadės. Vystydamiesi vis labiau maišomės ir nėra galo, kaip nėra galo abipusiai neapykantai. Matome tai iš Amerikos ir Europos pavyzdžio.

Ten, kur maišomasi, o tai vyksta spontaniškai, ir niekas šio proceso labai nereguliuoja, matome iš daugybės ženklų, kaip sunku žmonėms egzistuoti vieniems su kitais. Yra tik viena galimybė tinkamai gyventi drauge – pamažu anuliuoti visus barjerus tarp mūsų.

#275259

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar išnyks sienos tarp šalių?

Apie tarptautinę bendruomenę

Globalus pasaulis nesidalina į dalis

Gėrio ir blogio šaltinis
Klausimas: Tūkstantį metų iki Antrosios šventyklos sunaikinimo žydai, turintys vienijimosi metodiką, daugiau ar mažiau buvo vieningi. Tačiau pamažu ją prarado, nes egoizmas augo. Tauta pamiršo kažkada įsisavintą metodiką ir pradėjo nekęsti vienas kito. Iš kur ta neapykanta kilo?
Atsakymas: Neapykanta kyla iš gamtos, nepriklausomai nuo to, ar žmonės žino priežastį. Žydai nesupranta, kodėl jie žydai ir ko iš jų reikalaujama. O pasaulio tautos nesupranta, ko jiems reikia iš žydų. Tačiau pasaulio tautos nujaučia, kad žydai turi jų gerovės šaltinį, bet jo neatskleidžia, tuo tarsi apvaginėdami pasaulio tautas. Tai ypač gerai pastebima pastaruoju metu. Per pastarąjį šimtmetį ir iki šiol žydai klestėjo mokslo, meno, kultūros, finansų ir pramonės srityse. Taigi, jie tarsi apiplėšinėjo visas pasaulio tautas.
Klausimas: Ką reiškia „apiplėšinėjo“?
Atsakymas: Jei jie pirmauja, vadinasi, užima kieno nors vietą ir uždirba sau milijardus, kuriuos galėtų uždirbti kiti.
Komentaras: Bet jie sąžiningai tai daro.
Atsakymas: Nesvarbu. Aš pavydžiu žmogui, kuris sąžiningai uždirbo pinigus, nes pats to nesugebu.
#264494

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II d.

Siekiančios Kūrėjo kibirkštys

Nešantys vienybės metodiką
Klausimas: Kūrėjas – davimo, gėrio savybė – sukūrė kūrinį, priešingą sau. Rašis ir dauguma kitų Toros komentatorių sako: „Žmogaus širdies polinkis blogas nuo jaunystės.“ Ką reiškia nuo „nuo jaunystės“?
Atsakymas: Nuo kūdikystės. Kiekvienas žmogus gimsta egoistas.
Komentaras: Taigi, mūsų neapykanta Kūrėjui yra natūrali, nes esame Jam priešingi. Mes mėgstame gauti, bet nemėgstame duoti. Arba mes mėgstame duoti, bet su ketinimu gauti.
Atsakymas: Ir gauti kuo daugiau.
Klausimas: Neapykanta Kūrėjui kyla iš mūsų šaknies?
Atsakymas: Taip, nuo pat pradžių mes esame priešingi Kūrėjui ir privalome tai ištaisyti – pamilti Jį. Pasaulio tautos neturi šios šaknies, todėl neturi ką taisyti. Jos tiesiog prisijungia prie mūsų, pagal tai, kaip mes taisomės. Ir jei mes neištaisome savęs, tada jie jaučia, kad mes, žydai, tarsi nešame neigiamą energiją į pasaulį.
Klausimas: Net Talmudas sako, kad jei Izraelio žmonės atgailauja, jie yra išgelbėti, o jei ne, tada „čia bus jūsų laidojimo vieta“. Pasirodo, Kūrėjas išskyrė būrį žmonių iš visų tautų, prievarta juos suvienijo ir suteikė vienybės metodiką. O kas toliau?
Atsakymas: Abraomo laikais Kūrėjas kai kuriems babiloniečiams suteikė norą siekti Savęs, ir Abraomas suvienijo visus, kurie troško pasiekti Kūrėją, atsiliepdami į jo raginimą. Taip susikūrė grupė, kuri buvo pavadinta „Izraeliu“ („tiesiai pas Kūrėją“).
Komentaras: Vėliau, kai žydai susirinko Sinajaus kalno papėdėje, Kūrėjas jiems nustatė sąlygą: arba jūs priimate Torą – davimo, vienybės įstatymus, arba „čia bus jūsų laidojimo vieta“. Taigi, yra tauta, kuri gavo vaistus nuo visų problemų, nes tik priartėdami prie Kūrėjo galime jas išspręsti.
Atsakymas: Šis vaistas – pakilimas virš mūsų egoizmo. O pakilti virš jo galite, jei to labai paprašysite, ir ne vienas, o kartu su kitais. Jūs surinksite daug žmonių, kurie kartu kreipsis į Kūrėją, kad Jis išlaisvintų juos nuo ego ir suteiktų meilės ir vienijimosi savybę.
#264412

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno

Pakilti virš egoizmo