Klausimas: Sakote, kad protas įgyjamas veikiant. Kiek svarbūs veiksmai?
Atsakymas: Kaip gali apsieiti be veiksmų? Kuo remdamasis įgysi protą? Darau ir darau kaip nieko nesuprantantis vaikas. Juk išsyk proto neįgysi.
Yra noras, vadinamas „širdimi“. O yra smegenys, protas, kuris vystosi priklausomai nuo norų, kad juos aptarnautų, užpildytų, pasiektų. Jis koordinuoja veiksmus, nukreipia mane, kad save pripildyčiau. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris taip veikia.
Kitaip tariant, kai noriu užpildyti kokius nors savo norus (maistas, seksas, šeima, valdžia, šlovė, žinios ir t. t.), pasijungia protas. O jeigu norų nėra, tai protas neįsijungia, tarsi jo ir nebūtų.
Protas tėra norų tarnaitė. Todėl kuo labiau muša, tuo protingesnis tampa žmogus, nes ieško išeities: kaip padaryti taip, kad jo nemuštų.

#315220

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Veikiantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Veiksmas – mintis – noras

Pasverti norus ir mintis

Protas ir norai

Klausimas: Mokslininkai sako, kad dvi priešingybes, meilę ir neapykantą, vienija jausmų svarba objektui. Kai žmogų myliu arba nekenčiu, jis man yra vienodai svarbus. O svarba gimdo priklausomybę ir baimę. Tad žmogus nuolatos galvoja apie savo meilės ir neapykantos objektą. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Atsakymas: Bendrai tariant, taip. Bet man sunku apie tai kalbėti, nes kabaloje nėra tokių apibrėžimų. Joje viskas labai sausa, moksliška, konkrečiai apibrėžta egoizmo atžvilgiu.
Komentaras: Mokslininkai nori pasakyti, kad meilė bei neapykanta labai panašios, lengvai keičia viena kitą.
Atsakymas: Taip, jos labai artimos. Žmogus krenta iš vienos būsenos į kitą ir vėl kyla.
Klausimas: Yra tokios sąvokos „nepagrįsta meilė“ ir „nepagrįsta neapykanta“. Jeigu man padarėte ką nors bloga, aišku, jūsų nekenčiu. O kas yra nepagrįsta neapykanta?
Atsakymas: Nepagrįsta neapykanta – tai būsena, kai žmogus negali nustatyti savo priešiškumo priežasties. Iš tikrųjų priežastis yra. Arba ji instinktyviai slypi pačioje prigimtyje (kaip katė ir pelė), arba kaip nors įgyta. Bet ji egzistuoja.
Priežastis kyla iš pačios gamtos. Žmogus negali paaiškinti, kodėl nekenčia kito, bet vis tiek nekenčia. Ir tas pats kalbant apie meilę.
Visuomet yra priežastis, kodėl ką nors myli. Pavyzdžiui, tau patinka žmogaus akių spalva arba dar kas nors. Pats gali nežinoti, kodėl tau patinka, tiesiog tavyje slypi tokie skonių atspalviai.
Tai visiškai nepriklauso nuo jokių fizinių veiksmų: nei tavo jam, nei atvirkščiai. Tiesiog matai žmogų ir taip jauti trauką jam.

#275249

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Žaidimas jausmais

Protas turi remtis jausmais

Klausimas: Žinau, kad kabala tyrinėja ketinimus, kurie, jos požiūriu, yra veiksmai. Kaip turėtų būti derinami ketinimas ir veiksmas, juk ne visada pagal veiksmą galima nustatyti, ar ketinimas yra geras?
Atsakymas: Privalome auklėti žmogų, kad jis elgtųsi pagal savo ketinimus. Ir tada per išorinius veiksmus suprasime vidinį jo sumanymą.
Klausimas: Ir vis dėlto turime vertinti žmogų pagal poelgius?
Atsakymas: Nepavyks. Iš tikrųjų nežinome, kokie jo ketinimai.
Rabašas pateikia labai gerą pavyzdį: vaikas verkia, isteriškai krenta ant grindų, o šalia stovintis tėvas nieko nedaro. Praeiviai klausia: „Kodėl taip elgiesi su vaiku?“ Tėvas atsako: „Mano mažasis sūnus prašo smeigtuko akiai pasikrapštyti. Aš pasiruošęs nuvesti jį pas gydytoją, bet jis nenori.“
Šis pavyzdys rodo, kad išorinis supratimas apie išorės veiksmus nieko nesako.
Klausimas: Vadinasi, ketinimas paslėptas nuo mūsų. Pagal išorinius poelgius negalime nustatyti žmogaus moralės. Kokia išeitis?
Atsakymas: Išeitis – pasiekti būseną, kai pajausime vidinius žmonių norus, ketinimus, poelgius; ne išoriškai, kaip matome šiame pasaulyje, o iš vidaus. Dėl to reikia pakilti į aukštesnį pasaulį ir pamatysime žmogaus ketinimus, o ne jo fizinius veiksmus.
Klausimas: Ar jūs niekada nežiūrite į išorinius žmogaus poelgius? Jums jie nesvarbūs?
Atsakymas: Man svarbūs išoriniai žmogaus poelgiai, juk gyvename tokiu taisymo laikotarpiu, kai šie poelgiai veikia kitus ir nukreipia juos tinkama kryptimi. Tad turime patikrinti, kiek jie kitiems rodo teisingą kelią.

#274614

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Ketinimas – aukščiau materijos

Veiksmas ir ketinimas

Tarpusavyje norime atskleisti Kūrėją – meilės, davimo, vienybės, žinojimo jėgą, kad visi mūsų įspūdžiai širdyje ir prote užsipildytų be galo.
Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu: atskleidžiu ne Jį patį, lygiai taip, kaip neatskleidžiu savo draugo, o tik jo savybes, veiksmus, jo santykį su manimi ir iš to suprantu, kas jis toks. Tai reiškia pažinti Kūrėją iš Jo veiksmų.
* * *
Iškelti Kūrėją – reiškia – nepalikti vietos, kur Jo nebūtų. Kūrėjas organizuoja mano mintis, norus, visą mano suvokimą. Visur tik Jis, Jis ir Jis. O kas aš toks? Aš tas, kuris prilimpa prie Jo. Ir net ne pats prilimpu, o tik to noriu, prašau Jo, meldžiu ir Kūrėjas tai atlieka su manimi.
* * *
Visąlaik kreipiuosi į Kūrėją ir turiu pasistengti išgirsti Jo atsakymą tiek, kiek esu prilipęs prie grupės. Grupė perduoda man Kūrėjo atsakymus. Viskas, ką jaučiu grupėje, – tai Kūrėjo atsakymas man, kiekvienoje situacijoje, kas akimirką.
Nors tai gali būti man nemalonu, bet toks Kūrėjo atsakas. Kad ir kaip kreipčiausi į Kūrėją ir apie ką Jo prašyčiau, turiu žiūrėti į draugus ir išvysiu, kad Kūrėjas atsako man kiekvieną sekundę.
#264548

Iš 2020 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Klausimas. Ar įmanoma, kad mokslininkai galės atsleisti pasaulį, kurį studijuoja kabala? Juk jie įrodė, kad viskas priklauso nuo stebėtojo.
Atsakymas. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo stebėtojo. Tačiau stebėtojas turi turėti tas savybes, kurias jis nori matyti. Jei jūs tų savybių neturite, tai išrandate įvairiausius skirtingus pagalbinius prietaisus.
Prietaisas, su kuriuo galime stebėti aukštesnįjį pasaulį, – tai tam tikra visuomenė, grupė, susijusi tarpusavyje davimo savybėmis. Jei iš žmonių sudarytume teisingą dešimtuką, tai jis taptų lęšiu, teleskopu, didinamuoju stiklu. Ir tuomet per grupę išvysite aukštesnįjį pasaulį.
Tad šiuo atžvilgiu nėra problemos, tik reikia suprasti, kad materialius veiksmus turite transformuoti į dvasinius veiksmus ir tuomet gausite rezultatą.
#254397

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Klausimas iš Facebook. Kaip savyje atskirti egoistinius norus nuo altruistinių? Egoizmas dažnai įgyja įvairias formas, todėl dažnai sunku suprasti, ar mano mintys ir veiksmai jo padiktuoti.
Atsakymas. Altruizmas skiriasi nuo egoizmo tuo, kad norite palaikyti gerus ryšius su kitais ir tame gerame ryšyje pasiekti Kūrėją. Jokių kitokių apibrėžimų nėra. Visa kita, išskyrus ryšius nedidelėje grupėje, kuri siekia supanašėti su Kūrėju pagal principą „pamilk artimą kaip save“ – tai egoizmas.
Klausimas. Altruizmas – tai gėris ar blogis?
Atsakymas. Altruizmas – tai noras viską atlikti dėl kito žmogaus, apibrėžti, ko jam trūksta ir jį užpildyti.
#250301

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Klausimas. Kaip tinkamai reaguoti į blogą žmogaus ketinimą mano atžvilgiu? Juk kaip atsako toks žmogus automatiškai sulaukia blogo mano ketinimo?
Atsakymas. Ne. Taip klausti nedera. Pirmiausia, aš nejaučiu ketinimų. Jaučiu tik veiksmus.
Jei stengiuosi veikti dvasiškai, galiu sakyti, kad „nėra nieko kito tik Jis“, ir tai Kūrėjas šitaip veikia mane per kitą žmogų. Ne pats žmogus, o Kūrėjas, stovintis už jo ir viską reguliuojantis.
Ir tuomet veikiu to žmogaus atžvilgiu visiškai subalansuotai. Jis man nekelia jokios grėsmės, jokių neigiamų vystymosi šaltinių, Kūrėjas viską atlieka už jį.

#230915

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas – visas veiksmo planas

Paslėptas ketinimas

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Klausimas. Atrodo, kad yra praraja tarp tikslo „pamilk artimą“ ir pačios kabalos metodikos. Reikia perskaityti tūkstančius puslapių…
Atsakymas. Nėra jokios prarajos. Tai aukštesnioji psichologija, aiškinanti man, kaip pasikeisti – pereiti nuo meilės sau prie meilės kitiems.
Norint to pasiekti, reikia pamėginti susijungti su kitais ir išvysti, kad neįstengi to realizuoti – priartėti prie kitų. Tu tegali atlikti fizinius veiksmus.
O drauge imi vis aiškiau suprasti, kad viduje su tuo visiškai nesutinki! Esi pasirengęs viskam, tik ne mylėti! Štai tuomet žmogui atsiranda valios laisvė: eiti į priekį ar ne? Man svarbus kūrimo tikslas ar ne?

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Psichologinis barjeras

Tikslus nusitaikymas

Pažvelgti į save iš Kūrėjo lygmens