Klausimas: Jeigu Kūrėjas visiškai valdo visus ir žmogus neva turi valios laisvę, kodėl Jis veda mus per prievartą ir kančias?
Atsakymas: Kūrėjas valdo mus per gamtos dėsnius.
Kūrėjas – tai bendra gamtos jėga, kurioje priešinasi dvi iš Jo išeinančios jėgos: davimas ir gavimas. O žmogus yra tarp jų, abi savybės jį veikia.
Kyla klausimas: kaip žmogus vystosi būdamas taip veikiamas? Ką jis daro? Kur jo valios laisvė? Kaip jis kaupia savyje šias dvi jėgas? Kaip jis jas savyje sugretina? Kaip kuria save iš jų?
Tai ir yra visas kabalos mokslas – kaip gauti šias dvi jėgas tinkamai ir per jas taip save suformuoti, kad prilygtume Kūrėjui, kad pakiltume, pasiektume Jį ir su Juo susilietume. O tai, kad jis davė mums galimybę valdyti pasitelkus šias dvi jėgas – tai mūsų valios laisvė!
Kaipgi galėsime veikti jos neturėdami? Kuo gi tuomet būsime? Tiesiog valdomais?
Iki dabar mus tiesiog valdė. Ką tai reiškia? Kūrėjas tau suteikia šiek tiek egoizmo, tarsi suleidžia lašelį vaistų ir kiek daugiau atlaisvina tavyje egoizmą – kuo nors imiesi, kažką darai, sukalioji vartalioji. Visi kiti irgi taip. Jis dar šiek tiek sušvirkščia vaistų ir taip toliau, kol nesuleis visko.
Štai dabar esi iki ribų perpildytas egoizmo. Ir daugiau ne. Todėl tau nėra kur dėtis. Kur eiti? Ko imtis?
Juolab, kad egoizmas užsivėrė, tapo globalus, integralus. Iš pradžių mums buvo gerai, nes užmezgėme egoistinius, globalius ryšius pasaulyje ir manėme, kad viskas bus puiku. O kai šie ryšiai ėmė priklausyti nuo visų, tai atsidūrėme priešingoje pusėje. Ir čia kilo klausimas – ką su tuo daryti.

#314911

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kūrėjas – iškrypėlis?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atitrūkus nuo Kūrėjo

Kas aš?

Kūrėjo valdomi

Klausimas: Iš kur žmogui kyla vidinės tuštumos jausmas?
Atsakymas: Mumyse noras nuolatos auga. Jis turi užaugti tiek, kad imsime reikalauti šviesos taip, kad tai pranoks mūsų pasaulį, tuomet nevalingai teks išeiti iš tų rėmų, kuriuose gyvename ir pakilti į kitą matavimą.
Šis pakvietimas į kitą lygmenį jau yra žmoguje, todėl jis jaučia tuštumą.
Jis žaidžia gyvenimą, jaučia, kad nėra kuo užsipildyti. „Kol kas gyvensiu taip. Ką padarysi? Tiesiog taip baigti gyvenimą? Bet už to niekas nešviečia. O taip nors kaip nors užsižaidžiu, užpildau laiką.“ Žmogus turi savisaugos instinktą.
Bet iš principo, iš vidaus jį kankina dvasinis alkis, kuris kviečia pasiekti ko nors aukščiau. Ir šis noras vystosi kito lygmens, didesnės šviesos porcijos link, kitaip tariant, kito gyvenimo link.
Klausimas: Išeitų, kad neturime jokios valios laisvės gyvendami?
Atsakymas: Valios laisvė – pagreitinti savo raidą. O pagreitinti galima tik per tam tikrą aplinką.
Sukurdami aplink save tokią aplinką – knygos, mokytojas, draugai – galėsime pakelti savo norą, tinkamai jį nukreipsime, labiau suformuosime jį, jis bus didesnis, tikslingesnis. Ir tuomet greitai išeisime iš mūsų pasaulio į kitą matavimą.

#298571

Iš 2011 m. vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kai jauti tuštumą?

Virš prasivėrusios tuštumos

Materialusis ir dvasinis augimas

Mūsų pasaulyje žmonės yra gyvūnai ta prasme, kad kaip gyvūnai, neturi valios laisvės.
Aukštesnioji jėga (bendra gamta) valdo mus taip, kaip ir visą gyvūnų pasaulį, todėl praktiškai nieko nuo jų nesiskiriame. Dabar vis labiau tai atskleidžiami, tirdami genus, hormonus, psichologiją.
Pavyzdžiui, matome, kokie panašūs dvynių, augusių toli vienas nuo kito, likimai: jų gyvenama aplinka, vaikai, šeima, nors jie tarpusavyje nesusiję. Kitaip tariant, žmogus apibrėžiamas iš vidaus, ir netgi išorinės sąlygos ne itin jį pakeičia. Viskas sudėta mumyse. Gamta mus valdo ir veda mus per gyvenimą.
Mums, kaip mažiems vaikams atrodo, kad esame laisvi. Bet vaikai nuolatos globojami suaugusiųjų, visąlaik juos sekame, ir mums atrodo, kad jie laisvi. Tas pats ir su mumis – galvojame, esą laisvi, nes esame akli.
Klausimas: O kodėl tuomet žmogus veržiasi prie muzikos, poezijos prie dar ko nors pakylėto?
Atsakymas: Ir gyvūnai dainuoja, šoka, žaidžia vieni su kitais. Tiesiog žmoguje tai labiau išvystyta.
Nesakau, kad žmogus visiškai nesiskiria nuo gyvūnų. Skiriasi. Jis turi vaizduotę, daugybę papildomų savybių. Bet jis neatitinka „žmogaus“ sąvokos ta prasme, kaip taip apibrėžia kabala.

#290585

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas priklauso nuo žmogaus?

Ko iš mūsų nori gamta?

Kūrėjo valdomi

Klausimas: Ar nuo žmogaus priklauso, su kuo jis gyvenime susitiks, su kuo susituoks ar išsiskirs, ar jį lydės sėkmė?
Atsakymas: Nuo žmogaus priklauso tik viena – greičiau įsisąmoninti savo būseną kaip blogį, išsirinkti kitą būseną kaip gerą ir greitai sukaupti įmanomų jėgų, ir eiti pirmyn.
Viską tinkamai suderinti, kad žengtų pirmą žingsnį pagal motinos gamtos norą ir eitų su ja įsistvėręs už rankos – tik čia mūsų valios laisvė.
Nieko kito žmogus negali pakeisti. O kuo remdamasis jis galėtų priimti sprendimą? Jis juk neturi jokių duomenų. Iš kur žinome, kokia kita mūsų būsena: kas geriau, kas blogiau tikslo atžvilgiu?
Iš ko renkuosi? Kur priešais mane dvi konkrečios aplinkybės ir valios laisvė tarp jų? Kur? To žmogus niekad neturi.
Informacijos nebuvimą, aplinkybių nesupratimą suvokiame kaip laisvę: „Aš laisvas!“ Po minutėlės kas nors nukris ant galvos, ko tu rėki?!
Žmogus visąlaik yra tokioje iliuzijoje. Tačiau dabar pamažu išeiname iš jos ir imame suprasti, kad gamta uždara, globali. Juk visi paskutiniai mokslo atradimai tik apie tai ir kalba.

#290559

Iš 2010 m. sausio 1 d. TV laidos „Iš arti. Ugnies sala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinka nulemia likimą

Viskas priklauso nuo žmogaus noro

Ar gali žmogus laisvai rinktis?

Klausimas: Kas yra likimas ir kas yra karma? Ar yra skirtumas tarp šių sąvokų?
Atsakymas: Aš nežinau, kas yra likimas ir kaip kas nors įsivaizduoja karmą. Galiu pasakyti tik viena: žmogus turi savo kelią ir juo eidamas gali jį pakeisti. Nežinau, kaip tai vadinti – „karma“ ar „likimas“, bet visi tai turi.
Šis kelias prasideda nuo to, kad žmoguje viskas užkoduota. Kaip sėklos laše yra visa informacija apie būsimą žmogų, lygiai taip pat yra dvasinis sėklos lašas, kuris lemia žemiško, dvasinio žmogaus vystymąsi mumyse, ir pagal tai viskas vyksta. Ar tai galima pakeisti? Galima. Kabalos mokslas yra metodas pakeisti savo likimą (karmą, jei norite).
Komentaras: Daugelis įsitikinę: aš gimiau su tam tikru likimu, turiu jį priimti, plaukti pasroviui.
Atsakymas: Ne, tai – netiesa. Mes galime pakeisti savo likimą ir save. Kabalos mokslas suteikia žmogui galimybę pritraukti aukštesnes jėgas, kurios gali jį pakeisti.
Kyla klausimas: scenarijus, pagal kurį tai galima padaryti, irgi buvo užrašytas nuo pat pradžios mūsų likime? Apskritai, taip. Vienintelis skirtumas yra tas, kad galiu eiti geruoju ar bloguoju.
Aš galiu padaryti iš savęs žmogų, kuris jau yra numatytas mano informaciniame įraše, be to, greitai, lengvai, arba turėsiu tai daryti priešingu būdu. Tai reiškia, kad aš galiu paspartinti savo vystymąsi, tačiau bet kokiu atveju turėsiu pasiekti galutinį tikslą, kuris jau yra manyje.
#267824

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu. Daša Gorod, psichologas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar likimas nulemtas?

Valios laisvės paieškos, I dalis

Pakeisti likimą

Klausimas: Mus veikia daugybė duomenų. Pirma, genai ir savybės, būdingos mums iš prigimties, nesikeičia. Antra, mus veikia visuomenė. Trečia, egzistuoja išorinis poveikis, toks kaip pandemija, ekonominė krizė arba tam tikri gamtos kataklizmai, kurie gali paveikti vystymąsi vienokia ar kitokia linkme. Sakykime, jei žmogus turi polinkį į šykštumą, bet jis gyvena šalyje su aukštu pragyvenimo lygiu, tai ši savybė jam nepasireiškia. Bet ekstremaliu atveju ji gali pasireikšti. Visi šie faktoriai vienu metu veikia žmogų?
Atsakymas: Ne, to negalima pasakyti. Jie visada veikia, bet kiekvienas iš jų skirtingu laipsniu. Tai priklauso ne tik nuo žmogaus, o nuo visuomenės ir nuo istorinio laikotarpio, kuriame jis gyvena. Tai globali, aš net sakyčiau, pasaulinė programa. Todėl mums labai sunku pasakyti ką nors apibrėžto: kas nuo ko priklauso ir kada.
Klausimas: Kuris iš šių faktorių labiausiai veikia žmogaus vystymąsi?
Atsakymas: Ir tai sunku pasakyti: žiūrint, kokiu laiku, kokioje vietoje.
Klausimas: Kas labiau veikia: genai ar visuomenė?
Atsakymas: Genai. Išeiti iš jų valdžios nėra paprasta. Esmė ta, kad labai įvairialypė visuomenė gali veikti mus skirtingai. Kartu yra ir konkrečių atsitiktinumo jėgos atvejų. Tai labai sunku apskaičiuoti ir aprašyti. Baal Sulamas straipsnyje „Valios laisvė“ taip pat aprašo pakankamai bendrais bruožais, juk egzistuoja labai daug faktorių, kurie mus veikia.
#268137

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Informacinis įrašas, nulemiantis viską

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Klausimas: Sakoma, kad mano aplinka šiandien – tai rytdienos aš. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žinoma. Matome, kaip aplinka veikia mus.
Žmogus gimsta visiškai mažas, bejėgis, laukinis gyvūnas. Pamažu, veikiamas tėvų, o paskui vis platesnio rato, jis praeina ugdomąsias institucijas, mokyklą, kiemą, gatvę ir t. t.
Jis žiūri daugybę laidų per televizorių, kompiuterį, ir galiausiai tampa toks, kokį jį matome visuomenėje. Jeigu jis negautų šio poveikio iš supančios aplinkos, visai nebūtų tinkamas gyventi mūsų pasaulyje.
#268641

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Pasirinkimo laisvė, II dalis

Sprendimas – tinkama aplinka

Klausimas: Kai plėšrūnų, tarkime vilkų, egoizmas pradeda dominuoti, kiškių miške sumažėja, o tada patys vilkai stimpa iš bado, bet gamta vėl visa tai kompensuoja, subalansuoja. Ar galima sakyti, kad žmonių visuomenėje taip pat galima nustatyti pusiausvyrą tarp altruizmo ir egoizmo, gaunant ir duodant, pavyzdžiui, pasitelkus koronavirusą?
Atsakymas: Žmonijoje procesai vyksta daug sudėtingiau nei gyvūnų pasaulyje, nes yra daug daugiau pusiausvyros veiksnių, o mes to nematome.
Mes turime laisvos valios galimybę – ne taip, kaip gyvūnai. Galime pasakyti, kad jie yra vienoje sistemoje, todėl daro abipusę įtaką ir subalansuoja vienas kitą. Jiems yra bendra taisyklė, bendra formulė.
Bet taip nėra žmonėms. Žmonės negali tokiu būdu susibalansuoti, nes egoizmo savybė yra gauti, praturtėti kito sąskaita, valdyti kitą, pavydėti kitam. Štai ko gyvūnai neturi. Žmoguje vyrauja egoizmas, kuris ir veda jį į visišką sunaikinimą.
Klausimas: Bet mes vis dėlto esame gamtos dalis?
Atsakymas: Taip, mes esame jos dalis ir turime kuo greičiau ją papildyti, teisingai įsilieti į integralų visos gamtos paveikslą.
#266073

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Visuotinė pandemija

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Keturi faktoriai, lemiantys mūsų pasirinkimą
Komentaras: Stebėdami savo gyvenimą matome, kad ne taip jau dažnai ką nors jame renkamės.
Galbūt mums taip atrodo, bet net naujausi tyrimai atskleidžia, kad gimimą, mirtį, charakterio bruožus, netgi politines pažiūras lemia visuomenė arba genai. Vadinasi, gamta mums nesuteikia jokio pasirinkimo.
Didysis XX a. kabalistas Baal Sulamas šia tema parašė straipsnį „Valios laisvė“, kuriame aprašė keturis faktorius, veikiančius mūsų vystymąsi ir lemiančius pasirinkimą.
Pirmasis faktorius vadinasi „žmogaus pagrindas“ arba paveldėta informacija.
Atsakymas: Iš tiesų, kiekviename mūsų yra informaciniai įrašai, kabaloje vadinami „rešimot“.
Komentaras: Baal Sulamas sako, kad idėjos, mintys, nuomonės – visa tai praranda savo ankstesnę formą ir tampa žmogaus savybėmis jam gimstant. Mes nesirenkame, tai nulemta gamtos.
Antrasis faktorius šiek tiek įdomesnis – tai nekintančios savybės. Kiekviename pagrinde yra kintančių ir nekintančių savybių.
Atsakymas: Žmogus gimsta su konkrečiai nulemtais bruožais, su tam tikru charakteriu. Šiuose rėmuose jis gali kai ką keisti, bet pačių rėmų – ne. Net iš savo gyvenimiškos patirties matome, kad turime tokių pradmenų, kurių neįmanoma pakeisti.
Komentaras: Baal Sulamas pateikia pavyzdį, kaip iš kviečio grūdo visada išauga kvietys.
Atsakymas: Taip. Niekas kitas neišaugs. Galime aplinkos poveikiu arba kitokiomis įtakomis pakeisti tam tikras vidines grūdo savybes, ne daugiau. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje jis augs.
Komentaras: Taigi, čia jau trečiasis faktorius, kai įgimtos savybės gali keistis dėl aplinkos poveikio.
Pavyzdžiui, jei iš prigimties šykštų žmogų apgyvendintume perteklinėje aplinkoje, visai gali būti, kad ši jo savybė pasikeistų į kardinaliai priešingą arba iš viso nesivystytų.
Ir ketvirtasis faktorius, lemiantis kūrinio vystymosi stadijas, – tai išorinis poveikis: klimatas, visuotinis atšilimas, krizės ir t. t. Tarkime, jei gyvename normalioje visuomenėje ir viskas gerai, tai ji stabili. O jei prasidės pasaulinė krizė ir kils problemų, tai visai įmanoma, kad ji pasikeis.
Kaip šie keturi faktoriai veikia žmogų?
Atsakymas: Vienu metu ir dažnai nesuprantamais deriniais. Mes aiškiai nesuvokiame, kas vyksta.
Viena, ką turime išsiaiškinti, kiek mes nuo jų priklausome ir kokioje būsenoje bet kada galime juos paveikti atskirai, t. y. konkrečia kryptimi, konkrečiu tikslu.
Svarbiausia – kaip išsiaiškinti, ko norėtume gauti iš savęs paties ar iš kitų, tarkime, vaikų, iš auklėjimo, kaip juos paveikti bet kuriuo metu, kokiame lygmenyje ir t. t.
Komentaras: Išeitų, kad vienintelis faktorius, kurį galime pakeisti – aplinka?
Atsakymas: Tik ji!
Tačiau kalbame ne apie įprastą aplinką. Pirmiausia turime išsikelti galutinį tikslą, suprasdami, ko norime pasiekti savo veiksmais. Galbūt labai daug investuosime į auklėjimą, o po to nieko negausime, – žiūrint, į ką koncentruosimės, ką norėsime pakeisti.
Reikia suprasti savo galimybių ribą, kokias optimalias priemones tam turime, kaip bendrauti su žmogumi, kad jis pats dalyvautų savo pokyčiuose. Vadinasi, viskas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo paties objekto bei supančios aplinkos.
Laukite tęsinio…
#256804

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvės paieškos, II d.

Baal Sulamo straipsnis „Valios laisvė“ keičia daugelio žmonių mąstymą.
Perskaitę šį straipsnį dauguma jų ateina į kabalą, nes įsitikina, kad jų turima laisvė visai nėra laisvė.
Visi esame gamtos elementai, aklai vykdantys tai, ką mums nurodo gamta. Todėl absoliučios nelaisvės, paklusnumo gamtos dėsniams suvokimas verčia mus ieškoti tikrosios, o ne įsivaizduojamos laisvės.
Tarkime, dabar turiu pinigu, laiko, galimybių. Renkuosi: arba kur nors skristi ar plaukti, arba leisti laiką su kuo nors, arba tiesiog eiti nusnausti. Tai nėra laisvė. Juk jeigu iš anksto žinome aplinkybes ir save, tada jau nuo pat pradžių galime būti tikri, ką pasirinksime, kam teiksime pirmenybę.
Tad jeigu žmogus visa tai aiškiai įsisąmonina, supranta, jog neturi jokio pranašumo gyvūnų atžvilgiu, kurie veikia pagal savo instinktus, mat jis lygiai toks pat.
Ir kaip nuo gyvūnų paslėpta, kad jie nėra laisvi, taip ir nuo žmonių – tik kitokiame lygmenyje. Kitaip tariant, žmogus dar labiau supainiotas, nesuvokia, esąs visiškoje nelaisvėje visų savo veiksmų, minčių, norų bei sprendimų atžvilgiu.
Žmonės ateina į kabalą, kad suprastų, ką, kokią žmogaus būseną iš tikrųjų galima vadinti laisve. Ir tada jau viskas yra jų rankose.
Bet tam reikia pakilti aukščiau savo egoizmo, ne aklai jį sekti, o stengtis iš tikrųjų būti aukščiau jo. Tai nėra lengva. Tačiau yra už ką kovoti – už laisvę.
#255979

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar aš laisvas?

Laisvė ar iliuzija?

Suprasti Kūrėjo sumanymą