Išoriniuose moksluose įspūdis užgožia protą, juk ten kur įsiviešpatauja emocijos, protas liaujasi dirbęs. Kaip sakoma – „pametė galvą nuo meilės“.
Bet dvasiniame pasaulyje viskas priešingai, ten išgyvenimas ir įspūdis prideda suvokimo, jį pagilina. Juk dvasinė meilė nuo pat pradžių grįsta apribojimu, ekranu, atspindėta Šviesa, kitaip tariant, noro mėgautis įveikimu, o tai skiriasi nuo to, kas yra materialiame pasaulyje, kur mus traukia ten, kur mus veda noras.
Dvasiniame pasaulyje siekis susivienyti, mylėti, suartėti nuo pat pradžių grindžiamas pakilimu virš savo noro. Ir todėl jausmai bei protas nesusipriešina, o abu veikia viena kryptimi.
Be to, suvokiu tai, ko dabar nėra nei mano jausmuose, nei prote. Neinu paskui savo norus ir hormonus. Kiekvienas žingsnis ir pojūtis, suvokimas – priešinasi egoizmui. Ir todėl jausmai ir protas palaiko kitas kitą, o ne neigia.

#289415

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. rytinės pamokos pagal knygą „Šamati“, Nr. 45 straipsnis

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas širdyje

Suderinti protą ir jausmus

Išskaičiavimas be lyrikos

Klausimas: Mokslininkai sako, kad dvi priešingybes, meilę ir neapykantą, vienija jausmų svarba objektui. Kai žmogų myliu arba nekenčiu, jis man yra vienodai svarbus. O svarba gimdo priklausomybę ir baimę. Tad žmogus nuolatos galvoja apie savo meilės ir neapykantos objektą. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Atsakymas: Bendrai tariant, taip. Bet man sunku apie tai kalbėti, nes kabaloje nėra tokių apibrėžimų. Joje viskas labai sausa, moksliška, konkrečiai apibrėžta egoizmo atžvilgiu.
Komentaras: Mokslininkai nori pasakyti, kad meilė bei neapykanta labai panašios, lengvai keičia viena kitą.
Atsakymas: Taip, jos labai artimos. Žmogus krenta iš vienos būsenos į kitą ir vėl kyla.
Klausimas: Yra tokios sąvokos „nepagrįsta meilė“ ir „nepagrįsta neapykanta“. Jeigu man padarėte ką nors bloga, aišku, jūsų nekenčiu. O kas yra nepagrįsta neapykanta?
Atsakymas: Nepagrįsta neapykanta – tai būsena, kai žmogus negali nustatyti savo priešiškumo priežasties. Iš tikrųjų priežastis yra. Arba ji instinktyviai slypi pačioje prigimtyje (kaip katė ir pelė), arba kaip nors įgyta. Bet ji egzistuoja.
Priežastis kyla iš pačios gamtos. Žmogus negali paaiškinti, kodėl nekenčia kito, bet vis tiek nekenčia. Ir tas pats kalbant apie meilę.
Visuomet yra priežastis, kodėl ką nors myli. Pavyzdžiui, tau patinka žmogaus akių spalva arba dar kas nors. Pats gali nežinoti, kodėl tau patinka, tiesiog tavyje slypi tokie skonių atspalviai.
Tai visiškai nepriklauso nuo jokių fizinių veiksmų: nei tavo jam, nei atvirkščiai. Tiesiog matai žmogų ir taip jauti trauką jam.

#275249

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Žaidimas jausmais

Protas turi remtis jausmais

Klausimas: Per pamokas jūsų mokiniai studijuoja skirtingas knygas. Vienos moksliškesnės, pavyzdžiui, „Mokymas apie dešimt sfirų“. Kitos, kaip „Knyga Zohar“ parašytos alegorine kalba. Kaip jos veikia žmogų?
Atsakymas: Skirtingai. Tai priklauso nuo žmogaus. Bet jeigu jis ilgą laiką užsiima kabala, tai ima matyti, kad perteikimas tiek per jausmus, tarkime „Zohar“, tiek moksliškai techniškai kaip „Mokymas apie dešimt sfirų“ yra vienas ir tas pats.
Iš principo juose tiesiog pateikiamas pasaulio aprašymas. Bet kadangi žmogus susideda iš proto ir širdies, kitaip tariant, iš analizės ir jausmų, tai šios knygos yra artimesnės arba jo jausmams, arba sąvokoms. Žmonės skirstomi į šias dvi kategorijas, kitaip tariant, yra kažkur tarp jų.
Tačiau, kai žmogus studijuoja kabalą, jam tai susilieja draugėn. Žinoma, yra būsenos, vadinamieji pakilimai ir kritimai. Tuomet jam labiau tinka arba fizikinis aprašymas, arba jausminis.

#278468

Iš 2019 m. spalio 10 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Protas turi remtis jausmais

Suderinti protą ir jausmus

Klausimas: Kol sutikote savo Mokytoją, keletą metų užsiminėjote pagal įvairius šaltinius. Ar knyga gali parengti žmogų kabalos mokslui?
Atsakymas: Tai priklauso nuo paties žmogaus. Yra tie, kuriems patinka naujovės, ir jie ateina pas mus, kad gautų naujų pojūčių. Tačiau dažniausiai tokie žmonės nepasilieka ir netampa mano mokiniais. Kabala laukia labiau „fizikų“ nei „lyrikų“, nors pati kalba apie „lyriką“ – apie jausmus.
Žmogus – tai noras. Noras mėgautis. Jis turi žinoti, kaip valdyti savo norą, ir kaip jį pasitelkus atskleisti pasaulį.
Klausimas: Vadinasi, besimokydamas „fizikas“ taps „lyriku“?
Atsakymas: Žinoma. Būtina suderinti šiuos du pradus. Iš principo, svarbiausia – jausmai. Tačiau juos reikia tinkamai valdyti pagal pasaulio ir gamtos dėsnius – tai ir yra kabala.

#278335

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Išskaičiavimas be lyrikos

Tikrasis dvasinis pojūtis priklauso tik nuo mūsų artumo, ryšio dešimtuke. Priklausomai nuo mūsų vienybės stiprumo artėjame prie Kūrėjo ir gauname iš šio veiksmo dvasinį rezultatą, pajaučiame dvasinį pasaulį.
Skirtumas tarp anksčiau buvusio ryšio ir dabar pasiektojo suteikia dvasinio tobulėjimo pojūtį. Todėl tuo reikia pasirūpinti, į tai sutelkti dėmesį. Jei nesustiprinau ryšio su draugais dešimtuke, tai neatlikau savo dalies taisymosi procese. Kitaip tariant, negyvenau dvasiniame pasaulyje, o gyvenau tik materialiame pasaulyje.
Skirtumas tarp materialaus pasaulio ir dvasinio tas, ką būtent noriu stumtelėti savo egzistencijoje: savo dabartinį protą ir jausmus ar mūsų vienybę, kad pakilčiau prie dvasinio proto ir jausmų, t.y. prie tikėjimo aukščiau žinojimo.
* * *
Negalime pakilti į dvasinį pasaulį materialaus pasaulio sąskaita – tik virš jo, tikėjimu aukščiau žinojimo. Iš šio pasaulio nereikia imti nieko, tik kliūtis, kurias paverčiame dvasiniais indais pakildami virš jų. O jei prilimpu prie šio pasaulio ir atsiplėšiu nuo grupės, vadinasi, neturėjau tinkamo ryšio su draugais. Juk atėjęs į grupę tam laikui pamirštu apie šį pasaulį.
Man reikia nuolatos jausti savo ryšį su grupe, o materialiam pasauliui duoti įsiveržti į mano dvasinį pasaulį, į grupę, tik tada, kai tai leidžiu, ir ne pasiduoti jo valdžiai, kad jis pasiglemžtų, valdytų mane. Aš keliu tokius prioritetus, kad dvasinis vystymasis būtų svarbesnis už materialių egzistavimą.

#274821

Iš 2020 m. gruodžio 1 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vietos nepakeisi

Išmintis ir meilė

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Klausimas: Yra septynios bazinės emocijos, kurias lydi veido išraiškos: liūdesys, pyktis, panieka, pasibjaurėjimas, baimė, nuostaba ir džiaugsmas. Č. Darvinas prie bazinių emocijų priskyrė ir meilę, nors jos neperteiksi mimika.
Kaip tinkamai išreikšti savo jausmus, įskaitant meilę?
Atsakymas: Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio. Kiekvienas išreiškia emocijas savaip. Tam tikriems žmonių tipams būdingi tam tikri išraiškos būdai.
Bet iš esmės nereikia galvoti, kaip jas išreikšti. Reikia tiesiog būti atviresniems su aplinkiniais, mėginti atlikti tai, kad jiems būtų malonu su tavimi, tuomet bet kuri tavo veido mimika bus tinkama.

#274622

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais

Emocijos valdo

Kaip suderinti emocijas ir protą?

Klausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

Klausimas: Protas padeda apdoroti jausminę informaciją, kitaip tariant, suprasti naudą iš jausmų. O jūs sakote, kad jausmai pirminiai, o protas antrinis. Kaip tai įmanoma?
Atsakymas: O kur atsiskleidžia protas, jei ne lyginant jausmus? Protas skirtas tam, kad patenkintų mūsų norus. Kuo labiau išsivystęs žmogus, tuo protingesnis pildydamas norus.
Klausimas: Sakoma, kad didžiausia jėga pasaulyje – minties jėga. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?
Atsakymas: Taip, tai pati didžiausia jėga.
Klausimas: O kaip galima ją išnaudoti?
Atsakymas: Tai priklauso nuo visuomenės, kuri turi nukreipti mus tinkama linkme, į tinkamą tikslą, ir visąlaik ten mus palaikyti.
Turime galvoti apie tai, kaip susisieti kartu į vieną vienintelę jėgą, į vieną mintį, kad tai virstų sumanymu, kuris sutaptų su gamtos sumanymu. Tuomet jai prilygsime.

#273275

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keičiasi noras, keičiasi mintys

Kad kiltų teisingos mintys

Noras, mintis ir protas

Klausimas: Kas kabalos moksle yra „tikėjimas“ ir kas yra „žinojimas“?
Atsakymas: Tikėjimu kabaloje vadinama davimo savybė, galimybė pakilti virš savo egoizmo, kai priešindamasis ego, kuris reikalauja iš manęs: „Gauk, paimk!“, galiu pakilti virš noro gauti, pagriebti, t. y. nedirbti su savo egoistiniais norais pripildyti save įvairių malonumų.
Kitaip tariant, atsisakau savo norų. Norai lieka, bet aš juos anuliuoju, pakylu virš jų. Toks veiksmas vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
O žinojimu vadinami mano egoistiniai norai, nes juose aš gaunu, jaučiu save , savo didybę, pasitikėjimą, skonius.
Klausimas: Vadinasi, tai mano natūralūs norai, jausmai, emocijos?
Atsakymas: Taip. Ir visi jie vadinami „skoniais“ arba „žinojimu“. Tai mūsų baziniai norai: maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia ir žinojimas. Beje, žinojimas – tai patys didžiausi egoistiniai norai.
O po jų eina tikėjimas, kai pakildamas virš visų šių norų, dirbu su jais ne tam, kad juos pripildyčiau, bet kad pakilčiau virš jų.
Klausimas: Kodėl išminčiai tai pavadino „tikėjimu“?
Atsakymas: Todėl, kad tai davimo savybė, Binos savybė, lyginant su Malchut, gavimo savybe.
Klausimas: Tai savybė, kurios nejaučiu savo natūraliuose noruose ir todėl privalau tikėti?
Atsakymas: Ne. Tai savybė, kurią įgaunu palaipsniui, veikiant Aukštesniajai jėgai, Šviesai. Tai neturi nieko bendro su tikėjimu mūsų pasaulyje, kai prisijungiu prie ko nors ar kažko užmerktomis akimis, priimu tikėdamas viskuo, ką man sako.
Čia aš pats sau nustatau, kuo noriu tikėti, ką noriu vertinti, lyginant su tuo, ką vertina mano egoizmas. Šis tikėjimas pakelia mane virš mano egoizmo. Ir pagal tai, virš kokio egoistinio lygmens galiu pakilti, esu tikėjime.
#262957

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Ką reiškia kreiptis į Kūrėją, jeigu manyje kyla vangios mintys?
Atsakymas. Kai tavyje teka kokia nors mintis ir apima koks nors jausmas: geras ar blogas, malonus ar ne, keliantis nerimą ar priešingai nuraminantis – nesvarbu, kas – pasistenk įsisąmoninti, kad tai nustatymas iš Kūrėjo, Jis tai tavyje pažadina.
Jei ne kiekvieną minutę, ne nuolatos, tai bent jau, kai jauti, kad tai tave sukrečia, ir imi ko nors baimintis, kas nors tave neramina, glumina.
Bent jau būdamas tokių būsenų pamėgink rasti Kūrėją ir išlaikyti Jį kaip priežastį, kaip visų savo minčių ir jausmų šaltinį.
#243002

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti pirminę priežastį

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Pamatyti Kūrėją