Komentaras: Didžiąją gyvenimo dalį žmogus skiria maistui, viskas sukasi aplink valgymą. Kodėl taip sudaryta sistema, kad maitinimosi procesas praktiškai užima visą mūsų gyvenimą?
Atsakymas: O kuo dar užsiimtum?
Jeigu tinkamai organizuotume gyvenimą mūsų pasaulyje pagal aukštesniąsias dvasines šaknis, tai maisto problemomis užsiimtume daugų daugiausiai dvi valandas per parą, kad normaliai, racionaliai save aprūpintume, o visas kitas laikas būtų skiriamas mūsų dvasiniam vystymuisi, prisipildymui.
O taip švaistome laiką gamindami nereikalingus daiktus, pardavinėjami juos vieni kitiems, greitai atsikratome ir gaminame naujus.
Iš esmės, miegas, maistas ir dvasinis darbas – to ir reikia žmogui šiame gyvenime, kad imtų greičiau jausti naują, kvantinį, dvasinį pasaulį ir pasiektų amžinybę, tobulumą.
Ko dar mums reikia? Kam mums užtrukti čia, šioje pusiaukelėje?

#310077

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Maistas – gyvenimo prasmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šiukšliadėžių maistas

Maistas sielai

Apie skanų ir sveiką maistą

Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

#274442

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo aukštai

Prisiliesti prie Aukštesniojo pasaulio

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Klausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

Mūsų pasaulis – tai Kūrėjo sukurtas pagrindas, nuo kurio kaskart turime pakilti. Šis pasaulis it visų sudaužytų indų sandėlys. Mums tenka visąlaik kristi iki šio pasaulio, prasiskverbti prie vis žemesnių sudužusių norų, o paskui kilti, kad juos ištaisytume ir užpildytume. O po to vėl kristi ir kilti – toks dvasinis kelias.

#274366

Iš 2020 m. lapkričio 22 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – juodas taškas

Pakilti virš savo prigimties

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas. Baal Sulamas mini sąvokas „mūsų pasaulis“ ir „šis pasaulis“. Kuo jie skiriasi vienas nuo kito?
Atsakymas. Mūsų pasaulis – tai, ką jaučiame savo savybėse.
O „šis pasaulis“ – taip kabalistai įvardiją žemiausiąją pakopą, kuri tuo pat metu vadinama „mūsų pasauliu“.
Viskas priklauso nuo stebėtojo. Jeigu stebime, kas vyksta aplinkui, tai vadiname šitai „mūsų pasauliu“. Jeigu kabala apie tai kalba kaip apie žemiausią visų pasaulių pakopą, tuomet vartojamas „šis pasaulis“.
#254750

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – pati tamsiausia vieta

Kuo pasauliai skiriasi vienas nuo kito

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Klausimas. Kokius pagrindinius kasdienybės dėsnius lemia dvasinio pasaulio įvykiai ir dėsniai?
Atsakymas. Visas mūsų pasaulis nulemtas dvasinio pasaulio dėsnių, nes jis vystosi egoistiškai, ir iš viršaus yra nuolatos pakraunamas Šviesa. Mūsų pasaulyje nėra jokių pašalinių, atsitiktinių judesių. Viskas vyksta tik veikiant aukštesniajam pasauliui.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad visi mūsų pasaulio dėsniai paklūsta vienam vieninteliam dvasiniam dėsniui?
Atsakymas. Taip, yra tik vienas dėsnis – atvesti visą materiją į tokią būseną, kai ji visiškai atitinka Kūrėją.
Klausimas. Kodėl tuomet jaučiame daugybė dėsnių: traukos, susiliečiančių indų ir t.t.?
Atsakymas. Mes visi esame sudužęs Adam (iš hebrajų k. žodžio „domė“ – panašus) indas, kitaip tariant, indas, kuris buvo panašus į Kūrėją.
Adam – tai vienas bendras noras, sudužęs į 613 egoistinių dalių – norų, kurie visiškai priešingi tarpusavyje. Todėl mūsų pasaulis atrodo mums toks daugiasluoksnis, daugialypis, sudužęs it stikliukai kaleidoskope su besikeičiančiais ornamentais ir spalvomis.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys kabalos postulatai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Dvasinius dėsnius suvoks visi!