Komentaras: Didžiąją gyvenimo dalį žmogus skiria maistui, viskas sukasi aplink valgymą. Kodėl taip sudaryta sistema, kad maitinimosi procesas praktiškai užima visą mūsų gyvenimą?
Atsakymas: O kuo dar užsiimtum?
Jeigu tinkamai organizuotume gyvenimą mūsų pasaulyje pagal aukštesniąsias dvasines šaknis, tai maisto problemomis užsiimtume daugų daugiausiai dvi valandas per parą, kad normaliai, racionaliai save aprūpintume, o visas kitas laikas būtų skiriamas mūsų dvasiniam vystymuisi, prisipildymui.
O taip švaistome laiką gamindami nereikalingus daiktus, pardavinėjami juos vieni kitiems, greitai atsikratome ir gaminame naujus.
Iš esmės, miegas, maistas ir dvasinis darbas – to ir reikia žmogui šiame gyvenime, kad imtų greičiau jausti naują, kvantinį, dvasinį pasaulį ir pasiektų amžinybę, tobulumą.
Ko dar mums reikia? Kam mums užtrukti čia, šioje pusiaukelėje?

#310077

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Maistas – gyvenimo prasmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šiukšliadėžių maistas

Maistas sielai

Apie skanų ir sveiką maistą

Klausimas. Kam reikia pakilti virš kūno norų (maistas, šeima, seksas, pinigai ir pan.), jeigu šie norai žemiau dvasinio pasaulio ir nėra jam priešingi?
Atsakymas. Nereikia virš jų pakilti. Kabala omenyje turi ne iš prigimties gautus norus, o egoistinius.
O tuos, kurie duoti iš prigimties – maistas, seksas, šeima, turtas, šlovė, žinios, – tiesiog būtina racionaliai išnaudoti, kad pasiektume savo aukščiausią tikslą.
Jokiu būdu nereikia specialiai niveliuoti tų norų.
#249278

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mūsų norai nuolatos auga?

Ką taisyti?

Buitinis ir dvasinis egoizmas

Komentaras. Pasaulyje populiarėja „maistas iš šiukšliadėžės“ – produktai, kurių galiojimo laikas baigėsi. Be to, tokio maisto galima užsisakyti į namus iki nustatyto laiko, kol restoranai ar kavinės privalo jį išmesti.
Šis projektas buvo paskelbtas ekologišku. Galų gale, maisto atliekos yra trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
Ekspertai sako, kad Didžiojoje Britanijoje prekybos centruose išmetama maisto už 360 mln. sterlingų. Apskritai ES per metus išmeta daugiau nei 12 mlrd. tonų maisto, t. y. apie 1 proc. viso bendro BVP.
Atsakymas. Toks kiekis išmetamų produktų labai kenkia aplinkai, ekologiją ir verčia daugybę žmonių badauti ar gyventi pusbadžiu. Mes turime kažką daryti.
Tam būtina auklėti visuomenę. Nemanau, kad viskas taip sklandžiai bus paskirstyta… Reikalingas sistemingas valstybės darbas. Tačiau problema ta, kad nė viena vyriausybė nėra suinteresuota tai daryti, jos nori tik valdyti ir išspausti maksimumą sau ir savo nariams.
Todėl mums reikia pradėti labai rimtą auklėjimo programą, kuri iš tiesų auklėtų visus visuomenės narius, kad mes be naudos gaminame ir išmetame milžiniškus kiekius maisto, mašinų ir viso kito. Taip užteršiame aplinką, nors kitos – neturime. Kasmet tik didiname sąvartynus aplink save.
Mes turime didžiulį rezervą: jei prieš 30–40 metų kažkur trūko maisto, tai šiandien visur yra perteklius. Jeigu galėtume jį tinkamai paskirstyti, neturėtume pabėgėlių, nebūtų mirčių iš bado. Visi turėtų viską, ko reikia.
Klausimas. Koks turi būti tinkamo paskirstymo principas, kad kažkokia kategorija žmonių nebevartotų pasibaigusio galiojimo maisto?
Atsakymas. Auklėjimas. Niekas daugiau nepadės.
Tinkamas požiūris vienas į kitą, nes mes esame vienos sistemos, vienos šeimos nariai. To reikia mokyti, rodyti, įtikinėti, aiškinti diena iš dienos. Ir kiekvieną kartą žmogus vis tiek atsibunda ryte kaip egoistas, ir jam iš naujo reikia aiškinti, kad jis – mažas varžtelis milžiniškoje mašinoje ir priklauso nuo jos, o ji priklauso nuo jo.
Komentaras. Yra išorinių atliekų, kurių galiojimo laikas baigiasi, tačiau žmogus turi „vidinių atliekų“, kurių privalo atsikratyti…
Atsakymas. Kaip išsivalyti savo vidų? Tam reikalinga tinkama visuomenė, kuri dirbtų su žmogumi ir padėtų jam išsivaduoti nuo blogų minčių ir norų. Tai įmanoma padaryti, tik veikiant tinkamai aplinkai.
#240033

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Gresia maisto produktų gamybos deficitas

Beprotiškas požiūris į maistą