Apie skanų ir sveiką maistą…

Sveikata

„Maistą būtina kruopščiai sukramtyti, mėgaujantis ir dėkojant už jį Aukščiausiajam. Valgyti reikia tyloje, savo draugų ar šeimos apsuptyje, kiekvieną akimirką jaučiant dėkingumą“ (Rambam).
Šį teiginį patvirtins kiekvienas šiuolaikinis dietologas.
Na, gerai, aš turiu pusvalandžio pietų pertrauką: dešimt minučių nubėgti iki greito maisto užkandinės ir dešimt – atgal. Ten man tarp dviejų bandelių įkiš salotlapį ir arklienos kotletą. Ir visa tai turiu lėtai, su dėkingumu sukramtyti, apsuptas gerų žmonių, palaimingai jausdamas aromatą, klausydamasis muzikos, gulėdamas ant kairiojo šono?!
Šiandien maitintis kaip rašo Rambamas nerealu mūsų aplinkoje, lyg skaitytum knygą apie skanų ir sveiką maistą, kurioje yra daugybė palinkėjimų ir patarimų. Kas gi gali jų laikytis? Kas gali tuo užsiimti?
Tikiuosi, kad ateityje žmonės gaus racionalų maitinimą – teisingai parinktus produktus, kuriuose bus pakankamai būtinų vitaminų ir mineralų. Be to, bus užtektinai laiko tinkamai pavalgyti.
Tarp kitko, mano mokytojas taip ir darė. Bendrai valgydami praktiškai nekalbėdavome, o juk vaišės trukdavo mažiausiai pusvalandį, o kartais ir keturiasdešimt minučių. Įdomu tai, kad jis niekada negerdavo valgydamas ir nekalbėdavo, nebent labai trumpai.
Vaišėse jis visada buvo tylus ir susikaupęs, lėtai kramtydavo maistą, juk mintimis jis dalyvavo tam tikrame procese. Esu tikras, kad jis visą laiką mėgino savo dvasinę būseną suderinti su fizine.
Tai atsispindėjo jame: dabar jis gauna maistą, energiją. Maistas jį sujungia su tuo, iš kur jį gavo. Kokiu tikslu jis gavo maisto, dėl ko jis egzistuoja ir palaiko savo egzistavimą? Šitaip elgdamasis jis įsijungdavo į tam tikrą sistemą, kiekvienu momentu jausdavosi esąs vienoje didžiulėje sistemoje, tarsi voratinklyje, iš kurio gauna ir kuriam perduoda. Valgis buvo natūralus tarpininkas tarp jo ir šios sistemos. Jam tai buvo be galo rimta!

Iš 2013 m. balandžio 7 d. TV programos „Ateities medicina“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.